BFL

„Lietuva, Latvija ir Estija geografiškai yra šalia, tačiau mokėjimo kortelių rinka  kiekvienoje šalyje skirtinga – šalių rinkos vystėsi atskirai, susiklostė skirtingos sąlygos, skirtingi klientų įpročiai. Mokėjimo kortelių rinka ir infrastruktūra Estijoje yra labai gerai išplėtota, todėl gyventojai čia daug rečiau atsiskaito  grynaisiais pinigais. Nors Lietuvos gyventojai vis dar daugiau moka grynaisiais pinigais, mokėjimo kortelių populiarumas kasmet auga – palyginti su 2010 metų pirmu ketvirčiu,  mokėjimo kortelėmis dalis Lietuvoje išaugo daugiau negu 7 procentiniais punktais per mėnesį“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, du trečdalius mėnesio išlaidų (69 proc.) sudaro atsiskaitymai lėšomis, paimtomis iš bankomato. „Ši dalis yra labai didelė, ypač atsižvelgus į tai, kad neretai piniginėse lietuviai turi po kelias mokėjimo korteles, ir tai, kad dažnai atsiskaitydami už prekes ir paslaugas  gali mokėti mokėjimo kortele ar internetu“, – pastebi V. Doveika.

SEB bankų duomenimis, visose Baltijos šalyse mokėjimo kortelėmis prekybos vietose ar internetu daugiausiai atsiskaito jaunesni klientai (18–35 metų). Statistika taip pat rodo, kad atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis už prekes ir paslaugas visose Baltijos šalyse populiaresnis didžiuosiuose miestuose. Didžiausią dalį savo pinigų iš bankomatų dažniau pasiima 55 metus perkopę žmonės.

Pasak V. Doveikos, visose Baltijos šalyse pastebima tendencija, kad dažniau atsiskaitantieji mokėjimo kortelėmis yra labiau linkę naudotis ir kitomis elektroninėmis banko paslaugomis, pavyzdžiui, interneto banku. „Natūralu, kad elektroninės banko paslaugos yra patrauklesnės naudotis jaunesniems klientams. Vis tik, analizuodami statistiką matome, kad aktyvesnių mokėjimo kortelių, taip pat interneto banko naudotojų kasmet daugėja ir tarp vyresnių klientų . Jie įgunda  mokėti banko kortele ar pervesti pinigus internetu ir tai tampa jiems įpročiu“, – sako V. Doveika.

Šių metų pirmo ketvirčio duomenimis, SEB bankai Baltijos šalyse buvo iš viso išdavę daugiau kaip 2 mln. įvairių mokėjimo kortelių: Lietuvoje – 945 tūkst., Latvijoje – 578 tūkst., Estijoje – 536 tūkstančius.

Po krizės Lietuvoje padaugėjo žmonių, atsisakančių kreditinių kortelių. Pavyzdžiui, 2010 m. II ketvirčio pabaigoje buvo išduota 590 tūkst., o šiemet – jau tik 380 tūkst. kreditinių kortelių.
„Danske Bank“ vyriausiosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimu, būtent po finansų krizės žmonės (beje, ir bankų darbuotojai) pajuto didesnę skolinimosi atsakomybę: „Galima daryti prielaidą, kad banke dirbantys žmonės geriausiai suvokia finansinę riziką, tačiau krizė palietė visus, taip pat ir finansų sektorių. Todėl įvairiausi finansiniai sunkumai galėjo užgriūti ir šio sektoriaus darbuotojus, juk patys bankai mažino darbuotojų skaičių. Na, o bankų darbuotojai buvo dalis tų, kurių pajamos mažėjo, todėl natūralu, kad tas segmentas mažino savo norą naudotis šiuo produktu.“
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia ir kitų tokių kortelių atsisakymo priežasčių. Jo teigimu, tai lėmė ir krizė, ir tai, kad apie 200 tūkst. kreditinių kortelių iš rinkos dingo dėl sustabdytos kelių bankų veiklos.
Krizė neaplenkė ir užsienio valstybių, tačiau jose kreditinių kortelių rinka gerokai didesnė nei Lietuvoje. „Palyginti su Vakarų Europa, ypač Skandinavija, mes atsiliekame labai smarkiai. Ekstremaliausias pavyzdys – JAV, ten kiekvienas vartotojas turi net po keturias korteles. Lietuvoje besinaudojančiųjų kreditinėmis kortelėmis proporciškai yra dešimt kartų mažiau nei JAV“, – aiškina Ž.Mauricas.
Beje, lietuviai, net jei ir turi kredito kortelę, ja naudojasi ypač retai, dažniausiai pirkdami lėktuvų bilietus ar apsistodami užsienio viešbučiuose. Be to, dažnas stengiasi šioje kortelėje turėti kažkiek pinigų ir į skolą nelenda. Štai studentas Artūras Stukala teigia, kad kreditine kortele naudojasi tik dėl papildomų nuolaidų, tačiau paskolos pasiėmęs nebuvo ir imti neketina. „Viskas priklauso nuo finansinės padėties ir uždarbio, tačiau net jei kada ir pritrūkčiau pinigų, tai bet kokiu atveju vengčiau tokių trumpalaikių paskolų vien jau dėl to, kad palūkanos yra ganėtinai didelės”, – tikina studentas.
Fotografas Mindaugas Dulinskas kreditinių kortelių sako taip pat vengiantis: „Tiesiog niekada neinu į minusą – tai ne mano būdui, stengiuosi gyventi pagal pajamas. Didesni pirkiniai yra numatomi iš anksto, o išlaidos jiems – planuojamos.”
Vis dėlto “Veido” kalbinti ekspertai mano, kad ilgainiui, ekonominei padėčiai gerėjant, Lietuvoje kreditinių kortelių turėtojų skaičius vėl šiek tiek padidės, bet pusės milijono nebepasieks, nes žmonės jau pasimokė. Tačiau tie, kurie naudojasi greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis (o Lietuvoje jų tikrai nemažai), gali nuspręsti, kad kreditinės kortelės jiems apsimoka labiau, nes jos paskolų leidžia tikėtis su mažesnėmis palūkanomis.

Kreditinių kortelių skaičius Lietuvoje (tūkst.)

2007 m. II ketvirčio pab.    280
2008 m. II ketvirčio pab.    415
2009 m. II ketvirčio pab.    550
2010 m. II ketvirčio pab.    590
2011 m. II ketvirčio pab.    515
2012 m. II ketvirčio pab.    380
2013 m. II ketvirčio pab.    380

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacijos duomenys

Lietuvoje gajus mitas, kad bankai susižeria milijonus brangiai apmokestindami verslininkus, suteikiančius galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Ir nors Lietuvoje verslininkai už kiekvieną pervedimą bankams iš tiesų sumoka gerokai daugiau nei, tarkime, Latvijoje ar Estijoje, bankai aiškina iš to nepasipelną.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų išduodamų debetinių ir kreditinių kortelių sąnaudos yra netgi didesnės nei iš jų gaunamos pajamos. “Debeto kortelių sąnaudų padengimas pajamomis siekia 75 proc., kredito kortelių (įskaitant ir pajamas už suteiktą kredito limitą) – 99 proc.”, – teigia Lietuvos banko atstovai.
Vis dėlto tai menka paguoda verslininkams: jie puikiai suvokia, kad pirkėjai iš tiesų tampa vis reiklesni ir tikisi galimybės atsiskaityti kortelėmis ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet jau ir nedidelėse kaimo parduotuvėlėse. Štai kodėl tiek atsiskaitymų kortelėmis skaičius, tiek kortelėmis sumokamos sumos per metus Lietuvoje kasmet padidėja apie 20 proc.
Vien pernai galimybė atsiskaityti kortelėmis atsirado, tarkime, spaudos kioskuose, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose, taksi automobiliuose, poliklinikose, bibliotekose ir kt.
Užtat kai kurios degalinės, nedidelės parduotuvės, net soliariumai ima elgtis priešingai: vieni grynaisiais pinigais atsiskaitantiems pirkėjams taiko nuolaidas, kiti nustato sumą, iki kurios už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes atsiskaitymas kortelėmis jiems – per sunki finansinė našta, kuri, atsižvelgiant į įmonės dydį, gali siekti 1–3 proc. nuo kiekvieno mokėjimo sumos.

Penkios lojalumo kortelės ir daugiau – taip atrodo daugumos lietuvių piniginės. Poreikis gauti nuolaidų įvairioms prekėms ir paslaugoms priverčia apsikrauti begale nuolaidų kortelių, tačiau, išmaniųjų telefonų turėtojų teigimu, galimybė sužinoti apie visas nuolaidas savo išmaniajame telefone labai palengvintų naudojimąsi lojalumo programomis. Tai atskleidė telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis tarptautine mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“.

„Omnitel Trends“ apklausos duomenimis, net 64 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų naudojasi penkiomis lojalumo kortelėmis ir daugiau. Taip pat 60 proc. respondentų kortelės universalumą – galimybę su viena kortele gauti nuolaidų skirtingoms prekėms ir paslaugoms – įvardija kaip svarbiausią lojalumo kortelių privalumą, o net 93 proc. apklaustųjų visas nuolaidas norėtų turėti būtent savo išmaniajame telefone.

Laikui bėgant, išmanieji įrenginiai atlieka vis daugiau funkcijų, todėl natūralu, jog klientai nuolat tikisi vis daugiau operacijų atlikti savo išmaniajame telefone. Internetinė bankininkystė, prekyba, naujienos, orų prognozės išmaniajame telefone šiandien tapo natūralu reiškiniu. Ne išimtis ir lojalumo programos, kurios artimiausiu metu taip pat turėtų persikelti į išmaniuosius įrenginius, – sakė „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

„Omnitel Trends“ respondentų teigimu, lojalumo kortelės labiausiai praverčia perkant maisto produktus – prekybos centruose kortelių teikiamų nuolaidų maisto prekėms ieško net 91 proc. apklaustųjų. Apmokėdami sąskaitas kavinėse ar restoranuose, lojalumo kortelėmis naudojasi 72 proc. respondentų, o pirkdami degalus – 64 proc. respondentų. Drabužius bei avalynę su lojalumo kortelių teikiamomis nuolaidos perka kas antras išmaniųjų telefonų turėtojas, o bilietus į įvairius renginius – daugiau nei trečdalis apklaustųjų.

Beveik pusė „Omnitel Trends“ respondentų, prieš įsigydami planuojamų prekių ar paslaugų, dažniausiai pasitikslina, kur galėtų gauti nuolaidų su turima lojalumo kortele.

Ūkio banko klientų mokėjimo kortelėmis atliekamų operacijų apimtys didėja. Pernai banko mokėjimo kortelių apyvarta pasiekė 546 mln. Lt – palyginti su 2010 m., ji išaugo beveik 26 proc. Populiarėja ir atsiskaitymai internetu – vis dažniau apsiperkama elektroninėse parduotuvėse.

Daugiau nei ketvirtadaliu per praėjusius metus išaugusi Ūkio banko mokėjimo kortelių apyvarta rodo, kad Lietuvoje dažniau pasirenkami modernūs atsiskaitymo būdai. Apsipirkdami bei mokėdami už paslaugas, žmonės įvertina kortelių teikiamą patogumą ir kitus pranašumus. Ypač smarkiai pernai išaugo Ūkio banko debetinių mokėjimo kortelių apyvarta, pasiekdama 386 mln. Lt, – palyginti su ankstesniais metais, ji padidėjo net 38,3 proc. Kreditinių kortelių apyvarta pernai didėjo nuosaikiau – jų savininkai 2011 m. atliko operacijų, kurių bendra apyvarta siekė 160 mln. Lt ir buvo 3,1 proc. didesnė nei 2010 m.
„Praėję metai, palyginti su 2010-aisiais, šalies ekonomikai buvo sėkmingesni. Tai skatino ir vidaus vartojimo atsigavimą, todėl daugėjo atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis, ypač debetinėmis, kurios Lietuvoje populiariausios. Reikia pasakyti, kad keičiasi ir žmonių įpročiai – žmonės įvertina kokybiškas banko paslaugas, mokėjimo kortelių teikiamą patogumą, lėšų saugumą“, – teigia Ūkio banko mokėjimo kortelių departamento direktorė Jūratė Kajackienė.
Pasak J.Kajackienės, tikimasi, jog ir šiais metais mokėjimo kortelių apyvarta didės, vis daugiau žmonių rinksis šią banko paslaugą, nes daugelis įvertino, kad mokėjimo kortelė leidžia daug lanksčiau, patogiau ir saugiau disponuoti savo pinigais. Lietuvos bankų asociacija, išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles, patvirtino, kad tai saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu.

Atsiskaito už pirkinius ir internetu

Besikeičiantys atsiskaitymo įpročiai lemia ir didėjančią pirkinių operacijų dalį bendroje Ūkio banko mokėjimo kortelių apyvartoje. Ji 2011 m. siekė 193 mln. Lt. Debetinėmis kortelėmis 2011 m. buvo sumokėta 73 mln. Lt. – beveik 44 proc. daugiau negu 2010 m. Galimybę skolintis suteikiančiomis kreditinėmis kortelėmis už įvairius pirkinius ir paslaugas 2011 m. sumokėta 120 mln. Lt – 6,8 proc. daugiau nei 2010 m.
J.Kajackienės teigimu, pagausėję atsiskaitymai debetinėmis kortelėmis rodo, kad jos vis dažniau naudojamos kasdienėms reikmėms, net ir nedideliems pirkiniams įsigyti. Debetinės kortelės – Lietuvoje pati populiariausia atsiskaitymo priemonė. Kreditinėmis kortelėmis dažniau naudojasi klientai, kurių pajamos didesnės ir kuriems reikalingos papildomos lėšos didesniems pirkiniams įsigyti.
Dar viena per 2011-uosius išryškėjusi tendencija – dažniau atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis interneto parduotuvėse. Per 2011 m., palyginti su 2010 m., tokių atsiskaitymų apimtys padidėjo 30 proc. – nuo 11 iki 15 mln. Lt. Daugėjo atsiskaitymų ne tik virtualiomis kortelėmis, kurios skirtos specialiai pirkti internete, – aktyviai buvo perkama ir naudojantis debetinėmis bei kreditinėmis kortelėmis.

Kortelės šeimos poreikiams tenkinti

Pasak J.Kajackienės, Ūkio bankas nuosekliai kuria klientų piniginių lėšų saugumą ir patogumą užtikrinančius sprendimus bei paslaugas. Vienas naujausių Ūkio banko klientams siūlomų sprendimų yra šeimos mokėjimo kortelės, susietos su bendra sąskaita.
„Lapkričio pabaigoje pradėta teikti paslauga aktuali ir naudinga visiems, kurie planuoja šeimos finansus. Banko klientai dabar gali su viena šeimos sąskaita susieti papildomas mokėjimo korteles su reguliuojamais išlaidų limitais. Tai itin aktuali paslauga tėvams, auginantiems vaikus, nes kortelė gali būti išduota vaikui nuo septynerių metų. Stebėti ir kontroliuoti visos šeimos išlaidas leidžia pagrindinės kortelės turėtojui pateikiama išklotinė, kurioje atskirai sugrupuotos kiekvienos kortelės turėtojo išlaidos. Papildomų kortelių turėtojai taip pat gali matyti tikslų savo atliktų operacijų sąrašą Eta banke internete“, – teigia J.Kajackienė.

Platus aptarnavimo tinklas

Ūkio bankas yra pirmas komercinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro 60 padalinių visoje šalyje. Be to, Ūkio banko mokėjimo kortelės aptarnaujamos 270 bendrojo tinklo bankomatų.
Ūkio bankas, siekdamas būti dar arčiau klientų, šiemet pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos paštu. Dabar išsiimti grynųjų pinigų, įnešti grynuosius į savo turimą Ūkio banko mokėjimo kortelės sąskaitą, sužinoti jos likutį galima ir 28-iuose Lietuvos pašto skyriuose.