R.Šalaševičiūtė / BFL / T.Lukšio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tikina jau parašiusi atsistatydinimo pareiškimą, bet jį įteiks premjerui Algirdui Butkevičiui, kai šis kitą savaitę (vasario 8 d.) sugrįš iš atostogų.

1. R.Šalaševičiūtė trauktis iš posto paragino tiek premjeras A.Butkevičius ir socialdemokratų partija, tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2. Raginimai trauktis nuskambėjo po to, kai pranešta neva Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra tiria ministrės veiklą. R.Šalaševičiūtė esą gali būti įtariama reikalavusi kyšio iš Šiaulių ligoninės vadovų.

3. R.Šalaševičiūtė buvo apklausta prokurorų Šiaulių ligoninės byloje, tačiau apklausta, kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime, o ne kaip įtariamoji.

4. Pati R.Šalaševičiūtė, kuri eina ministrės pareigas nuo 2014 m. liepos 17 d.,  neigia šiuos kaltinimus ir užsiminė, kad partijos vadovybė ruošėsi jos pakeitimui.

5. Kiek anksčiau R.Šalaševičiūtė viešai pripažino, kad davė kyšį medikams.

BFL / T.Urbelionio nuotr.

Lietuvoje korupcijos mažėja. Bent taip teigia „Transparency International“, pateikusi 2015-ųjų Korupcijos suvokimo indekso tyrimą, kuriame Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. 5-ios pagrindinės išvados:

1. Lietuva pakilo per septynias vietas bendrame sąraše.

Pernai Lietuva gavo 58 balus ir užėmė 39 vietą iš 174 valstybių. 2013 m. Lietuva surinko 57 balus ir buvo 43-ia.

2. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20. Ji lenkia kaimyninę Latviją (40 vieta), bet atsilieka nuo Lenkijos (30 vieta) ir Estijos (23 vieta). Už pirmojo šimtuko ribų liko Baltarusija (107 vieta) ir Rusija (119 vieta)

3. Lietuva 32 vietą dalinasi su Izraeliu ir Kipru.

4. Pasak Prezidentūros, efektyviau kovojama su stambiąja korupcija viešuosiuose pirkimuose ir sveikatos sektoriuje – vien tik pernai ikiteisminių tyrimų sveikatos apsaugos srityje pradėta dvigubai daugiau nei 2014-aisiais, aktyviau kovojama ir su korupcija savivaldoje. Tačiau net 79 proc. 2014 m. už kyšininkavimą nuteistų asmenų atsipirko baudomis, kurių dydžiai neatgraso. Vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą 2015 m. siekė 4,5 tūkst. eurų ir tai sudarė tik dešimtadalį galimos maksimalios baudos.

5. Kaip ir 2014 m. vėl pirmauja Skandinavijos šalys: 1-oji vieta – Danijai (91 balas), toliau seka Suomija (90 balų) ir Švedija (89 balai). Paskutiniai sąraše yra Šiaurės Korėja ir Somalis (po 8 balus).

Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo nulio iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

„Matome, jog, verslininkų nuomone, korupcijos lygis Lietuvoje mažėja, korupcija ne taip trukdo verslui. Tačiau ekspertai pažymi, kad politikai ir valstybės tarnautojai turi geriau atsiskaityti visuomenei, o priimti įstatymai neveikia. Tad mūsų svarbiausi namų darbai yra aiškūs. Turime praskaidrinti lobistinę veiklą bei galų gale iš esmės pagerinti viešųjų paslaugų kokybę“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tyrimo ieškokite čia

BFL / A.Ufarto nuotr.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ – nemalonus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Naujametinis siurprizas. Rolando Pakso partijai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

1. Įtarimai pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Jis buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147 tūkst. litų vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Tuo esą buvo siekiama, kad partijos įtakojami Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, vykdant viešuosius pirkimus, veiktų suinteresuotų bendrovių naudai.

2. Pradėjus šių nusikalstamų veikų tyrimą, STT teigia, surinkusi duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 m. organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje.

3. Tiriant paminėtas nusikalstamas veikas, surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas taip pat buvo sudaromi susijusių bendrovių apsimestiniai sandoriai.

4. Tyrimo metu 12 asmenų apklausti, kaip įtariamieji, dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų 7 valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.

5. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (377 tūkst. eurų) kyšių suma. Tačiau šiuo metu nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą.

6. Byloje figūruoja “tvarkietis” Seimo narys Rimas Antanas Ručys, kuriam kovo pabaigoje buvo panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė. Įtariama, kad A.Ručys su partijos bendražygiais tuometiniu vidaus reikalų viceministru Algimantu Juocevičiumi ir ministro patarėju Ervinu Raistenskiu iš televizijos prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė kyšį. Įtariamieji kaltę neigia.

BFL

Pričiuptas girtas vairavęs kriminalinės policijos vadas – lig šiol negirdėtas dalykas nepriklausomoje Lietuvoje. Ar tai tik atsitiktinumas, ar vykstančių esminių pokyčių šalies teisėsaugoje požymis?

Vasario 22-oji Lietuvos kriminalinės policijos vadovui Algirdui Matoniui įsimins ilgam. Tai diena, kai ilgametis policijos komisaras ėmė ir paslydo – sėdo prie vairo išlenkęs taurelę, o sulaikytas pareigūnų net atsisakė tikrintis girtumą.
Kai girtas prie vairo įkliūva koks nors kaimo Jurgis, niekas net dėmesio neatkreipia, bet čia – kriminalinės policijos vadas, todėl ažiotažas kilo didelis. Neblaivų A.Matonį prie vairo pričiupę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai neužmerkė akių ir pademonstravo neįtikėtiną principingumą, su komisaru pasielgdami taip pat, kaip būtų pasielgę su eiliniu pažeidėju, – sulaikė, nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, nes komisaras girtumą tikrintis atsisakė, protokolą surašė. O kadangi kriminalinės policijos vadas vis dėlto nėra eilinis kaimo bernas, sėdęs vairuoti po išgertuvių pas kaimyną, dėl įvykio pradėtas ir tarnybinis patikrinimas, todėl A.Matoniui dabar gresia netekti ir darbo, ir visų komisaro socialinių garantijų.
Tai vienas gerųjų pavyzdžių, kad įstatymas jau ir Lietuvoje galioja visiems – net ir aukštiems policijos pareigūnams.

Atėjus S.Skverneliui sustiprėjo kova su pareigūnų korupcija
Šiuo metu visuomenės pasitikėjimas policija Lietuvoje yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir siekia beveik 70 proc. Tad gal ne veltui ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai susitikusi su generaliniu policijos komisaru Sauliumi Skverneliu, paminėjo pozityvius pokyčius policijoje kovojant su korupcija.
Kad policijos sistemoje vyksta esminiai pokyčiai, pastebi ir Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius. Pasak jo, policininkų profesionalumas didėja, jie tampa atsparesni bandymams juos kaip nors paveikti. „Kai aš prieš penkiolika metų pradėjau savo karjerą policijoje, vadovai iš tikrųjų dar leisdavo sau nurodyti, ką reikia paleisti ar ką padaryti, tačiau dabar tokių situacijų tikrai mažai“, – tvirtina D.Malaškevičius.
Taigi padėtis po truputį gerėja, tačiau teigti, kad policija jau pasikeitė iš esmės, D.Malaškevičiaus nuomone, dar per anksti. Pasak jo, kova su korupcija policijoje skirstoma į keletą fazių, o mes šiandien esame dar tik pirmoje fazėje, kai aktyvi kova su korupcija tik prasideda.
Vis dėlto pernai dėl neigiamų motyvų buvo atleisti 74 policijos pareigūnai – 28 proc. daugiau negu 2012 m. Pernai teismuose buvo išnagrinėta septyniolika Imuniteto valdybos padalinių bylų 29 asmenų atžvilgiu, iš jų 26-i – policijos pareigūnai. Iš jų kaltais pripažinti 24 pareigūnai.
Pastaruosius keletą metų kovai su korupcija policijoje iš tiesų pradėta skirti kur kas daugiau dėmesio. Skiriamąja riba galima laikyti 2011 metus, kai buvo įsteigta Imuniteto tarnyba, o 2012 m. dešimtyje apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų atsirado Imuniteto padalinių, skyrių ar poskyrių. Prieš tai korupcija policijoje šiek tiek domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kol jai nebuvo sukonkretinti uždaviniai ir ji nesusitelkė į aukštesnio lygio korupciją, vėliau Kriminalinės policijos biure buvo įsteigta Korupcijos kontrolės valdyba, tačiau iš jos vargiai buvo galima tikėtis rezultatų, nes tuo metu kova su korupcija nebuvo prioritetas ir tam buvo skiriama mažai resursų.
Pokyčiai prasidėjo policijos generaliniu komisaru paskyrus S.Skvernelį. Iniciatyvos padaryti tvarką imtasi nepaisant to, kad policija išgyveno ypač sunkius laikus – kaip niekad trūko finansavimo ir žmonių, vėlavo atlyginimai. Taigi S.Skvernelio sprendimas vis dėlto kurti policijai apsivalyti skirtą struktūrą – Imuniteto tarnybą – buvo drąsus.
D.Malaškevičius primena, jog tuo metu susidurta su dideliu pasipriešinimu: buvo kalbama, kad pareigūnai ir taip nespėja dirbti savo tiesioginio darbo, o čia kuriama juos kontroliuosianti institucija, kuri nė nepadės policijai atlikti jai priskirtų funkcijų. Kita vertus, kaip pabrėžia Imuniteto valdybos viršininkas, tokios tarnybos poreikis jau buvo pribrendęs, nes tuo metu korupcija policijoje esą jau visiems badė akis.
Šiuo metu policija yra nusistačiusi keletą sričių, kuriose stengiamasi aktyviai mažinti korupcijos mastą. Tai kelių policija, kriminalinės policijos ir migracijos padalinių veikla, taip pat policijos viešieji pirkimai, su licencijavimu ir akcizinių prekių prekyba susijusi veikla. Pastaroji dažniausiai susijusi su išplitusiu cigarečių platinimu šalies viduje. „Deja, labai dažnai matome, jog pareigūnai tuos cigarečių platinimo taškus dengia, gauna iš jų užmokestį, kad jų neliestų, nevykdytų savo pareigų, todėl tai taip pat viena aktualiausių temų“, – atskleidžia D.Malaškevičius.
Beje, Imuniteto valdybai pradėjus analizuoti korupcijos apraiškas policijoje pamatyta, kad ta korupcija gana stipriai paplitusi visose srityse. Tačiau visų skaudulių vienu ypu neišgydysi, todėl pradėti nuspręsta nuo pačių jautriausių sričių. Gyventojų apklausos rodo, kad korumpuočiausiais laikomi kelių policijos pareigūnai, tad nenuostabu, jog pradėti nutarta nuo jų.
Ir atrodo, kad griežtesnė priežiūra jau ima duoti vaisių. Tai iliustruoja kad ir toks paradoksalus pavyzdys: anksčiau įsidarbinti šilta vietele laikomoje kelių policijoje dažnai buvo galima tik pasitelkus ryšius ar davus kyšį, o šiuo metu laisvų darbo vietų čia apstu, o norinčiųjų dirbti – ne tiek ir daug. Dar prieš dešimtmetį tokia situacija buvo sunkiai įsivaizduojama, bet viską paaiškinti galima labai paprastai: pareigūnai dabar stebimi pro didinamąjį stiklą, rizika būti sučiuptiems korumpuotiesiems gerokai padidėjo, tad ir darbas kelių policijoje nebeatrodo toks patrauklus.
Kaip pasakoja D.Malaškevičius, kelių policijai yra sudaryti specialūs korupcijos prevencijos planai. „Pavyzdžiui, įdėmiai stebime greičio matuoklių, alkotesterių panaudojimą ir kitus dalykus, sureguliuojame tai su esamais teisės aktais, kad būtų kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti. Tai pasireiškia ir per tai, kokią informaciją renkame, kokius tyrimus atliekame. Galų gale skiriame tam dėmesio ir vykdydami šviečiamąją veiklą, o per atrankas į darbą kelių policijoje pasitelkiame psichologus“, – taikomas prevencijos priemones vardija pareigūnas.

Kas trukdo efektyviai kovoti su šešėline prekyba? Apie tai lapkričio 20 d. Seime surengtoje viešoje diskusijoje kalbėjosi politikai, teisėtvarkos pareigūnai, verslo bei socialinės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ atstovai.

Seimo narės Agnės Bilotaitės pirmininkaujamos parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva surengtame pasitarime buvo pristatytos jau parengtos kovos su nelegalia prekyba priemonės ir aptarti siūlymai.

Pasak susitikimo iniciatorės Agnės Bilotaitės, visuomenė turi suprasti, kad, pirkdami šešėlyje parduodamas prekes, pirmiausia skriaudžiame save – remiame kaimynines šalis ir skurdiname savo ekonomiką. „Pirkdami prekes Baltarusijoje, Rusijoje, kontrabandininkai akcizo mokesčius sumoka būtent toms valstybėms, o Lietuvos ekonomika ir gyventojai šiuos pinigus tiesiog praranda“, – sakė Seimo narė.

Susitikime dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo didesnį dėmesį skirti ne nelegalios prekybos vietoms, bet tiekimo grandinės sekimui. „Šimto smulkių prekybininkų baudimas nesuteiks apčiuopiamos naudos, jeigu nebus surasti stambieji nelegalių prekių tiekėjai“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

Gegužę pradėjusios veikti internetinio įrankio, skatinančio visuomenę žymėti nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais, www.beseselio.lt populiarumas parodė realų šešėlinio verslo mastą Lietuvoje. Šiuo metu svetainėje piliečių pažymėti nelegalūs veikiantys 658 alkoholio, 895 cigarečių, 416 degalų prekybos taškai. Tiesa, bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, kol kas prekybą pavyko sustabdyti 81 vietoje.

Nors visuomenės suteikta informacija policijai leidžia reaguoti greičiau, pareigūnų darbą apsunkina įstatyminė bazė. Vienas iš siūlymų, apsvarstytų susitikimo metu – leisti policijos pareigūnams atlikti vadinamuosius kontrolinius užpirkimus taikant administracinę atsakomybę. Panašūs draudimai trukdo pareigūnams laiku atlikti būtinus veiksmus ir efektyviai kovoti su pažeidėjais net žinant konkrečias nelegalios prekybos vietas.

Taip pat siūloma mažinti nelegalių prekių vertės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu administracinės baudos už nelegalią prekybą nėra adekvačios naudai, gaunamai prekiaujant. Tokiomis sąlygomis pažeidėjams tiesiog apsimoka susimokėti paskirtas baudas ir tęsti prekybą.

Trečiasis siūlymas – didinti turgaviečių administratorių atsakomybę. Svetainės www.beseselio.lt surinkti duomenys rodo, kad prekyba nelegaliomis prekėmis klesti turgavietėse, kuriose trūksta priežiūros.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Markauskas atkreipė dėmesį ir į visuomenės švietimą ir pakantumą nelegaliai prekybai. Tyrimai rodo, kad virš 60 proc. visuomenės toleruoja šešėlinę prekybą. „Jeigu piliečiai supras, kad nelegalūs prekeiviai vagia jų pensijas, vaikų švietimui skirtas lėšas ir statosi sau pilis, tolerancija kontrabandai ženkliai sumažės“, –  sako Seimo narys.

Remiantis atliktais skaičiavimais, dėl nelegalios prekybos kasmet šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.

Aplinkybės lemia, kaip lietuviai reaguotų, susidūrę su korupciją, tačiau apie korupciją teisėsaugos institucijoms pranešantys žmonės apklausos dalyvių vertinami teigiamai – tokias tendencijas atskleidžia pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės” užsakymu atlikta interneto vartotojų apklausa.

Daugiau nei pusė (65 proc.) apklaustųjų į klausimą, ar asmeniškai susidūrę su korupcija jaustųsi saugūs apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, atsakė, kad jų sprendimas priklausytų nuo aplinkybių.

„Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų, deja, nėra įsitikinę, kaip jie korupcijos atveju elgtųsi. Jei sprendimą lemia aplinkybės, vadinasi, dažnai apie korupciją yra nutylima, leidžiant kitiems ir toliau piktnaudžiauti užimamomis pareigomis. Nors tokiu atveju reikėtų nedelsiant rinkti atsakingų institucijų telefono numerį“, – teigia pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ iniciatorius Tadas Langaitis.

54 proc. interneto apklausoje dalyvavusių lietuvių labai palankiai vertina piliečius, kurie susidūrę su korupcija apie tai praneša teisėsaugos institucijoms, dar 34 proc. vertina palankiai. 4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad toks elgesys yra neigiamas. Taip pat daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad žmonių pranešimai teisėsaugos institucijoms apie korupcijos atvejus padeda mažinti korupciją šalyje.

„Susidaro toks įspūdis, jog žmonės tikisi, kad kažkas kitas praneš, nors yra įsitikinę, kad pranešimai mažina korupcijos lygį šalyje. Skandinavijos šalyse, į kurias lygiuojamės, būtų nesuprantama, kodėl apie pastebėtą korupcijos atvejį nepranešama teisėsaugai“, – sako Tadas Langaitis.

Pasak Tado Langaičio, Lietuvai prieš keliasdešimt metų atgavus Nepriklausomybę dalis visuomenės ir šiandien vis dar nežino, ką su ta laisve daryti: „Tam, kad šalis taptų tikrai demokratiška valstybe, patys lietuviai turi atrasti savyje atsakomybės ir pilietiškumo – kiekvieno žmogaus indėlis yra svarbus, nes kiekvienas yra atsakingas už aplinką, kurią kuria.”

Interneto vartotojų tyrimą „Baltųjų pirštinių“ užsakymu atliko tyrimų agentūra „OMD“. Tyrimas buvo atliktas š.m. spalio 14-18 dienomis, naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą. Tyrime dalyvavo tūkstantis 15-50 metų amžiaus respondentų.

Pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“ buvo sukurta praėjusiais metais per Seimo rinkimus pasirodžius pranešimams apie perkamus rinkėjų balsus. „Baltųjų pirštinių“ savanoriai siekia fiksuoti korupcijos atvejus ir viešinti visuomenėje.

Naujausia studija, atlikta aštuoniose ES šalyse (Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje), parodė, kad pagal korupcijos lygį viešųjų pirkimų srityje geriausia padėtis šiuo metu yra Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Prasčiausiai minėtoje studijoje vertinamos Italija ir Rumunija.
ES atliktoje studijoje taip pat nurodoma, kad piliečiai ir verslo įmonės pasižymi vis mažesniu pakantumu sukčiavimui, pinigų plovimui ir korupcijai, o pagrindinės to priežastys, pasak autorių, yra didelis nedarbas, nepakankami viešieji ištekliai bei fiskalinis taupymas.
“Atsakingus sprendimus priimantys asmenys jaučia vis didesnį spaudimą siekdami užtikrinti skaidrumą, sustiprinti, atnaujinti ir koordinuoti nacionalinį ir tarptautinį kovos su korupcija planą. Be to, privatūs ir pilietiniai veikėjai vis dažniau patys nustato korupcijos atvejus, smerkia kompetentingų institucijų korumpuotą elgesį”, – teigiama studijoje.
Vis dėlto organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas pabrėžia, kad šalies verslininkai korupciją iki šiol įvardija kaip svarbiausią Lietuvos bėdą: 2008 m. atliktame tyrime 37 proc. jų korupciją nurodė kaip esminę šalies viešųjų pirkimų problemą, o 48 proc. dėl to teigė nedalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, nes nugalėtojas neva jau žinomas iš anksto.
2012 m. “Transparency International” korupcijos suvokimo indekse Lietuvai buvo skirti 54 balai iš 100 galimų ir ji tenkinosi 48 vieta 178 šalių lentelėje. Galima paminėti, kad mūsų šalyje korupcija didesnė negu Estijoje ar Lenkijoje, bet mažesnė nei Latvijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje.

Trečdalis Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų mano, kad korupcija mūsų šalyje paplitusi visose srityse. Tokias tendencijas atskleidė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa.
Na, o teisėtvarka ir sveikatos apsauga, respondentų nuomone, yra tos dvi sritys, kuriose korupcijos šiuo metu daugiausia. Kad korupcija paplitusi teismuose, prokuratūroje ir policijoje, mano 16 proc. apklaustųjų, o kad korumpuočiausios yra sveikatos apsaugos įstaigos, nurodė 11,6 proc. didmiesčių gyventojų.
Be to, 35 proc. miestiečių mano, kad korupcijos mastas šalyje per pastaruosius dvejus metus net padidėjo. Sumažėjusia korupcija džiaugiasi vos 4,4 proc. respondentų, tiesa, dar maždaug penktadalis laikosi nuomonės, kad jei korupcija ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse.

Kaip manote, ar korupcija per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sumažėjo? (proc.)
Priešingai, korupcija didėja     35
Ne     25,4
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse     21,2
Viskas liko taip pat     12,2
Taip, sumažėjo     4,4
Nežinau / neturiu nuomonės     1,8

Jūsų nuomone, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)
Visur     33,8
Teisėtvarkos srityje (teismuose, prokuratūroje, policijoje)     16
Sveikatos apsaugoje     11,6
Statybų ir leidimų srityje     8,8
Aplinkosaugoje     8,4
Žemėtvarkoje     8,2
Savivaldoje     4,4
Energetikos sektoriuje     4,2
Socialinės apsaugos srityje     1,8
Transporto ir susisiekimo srityje     1,4
Visur korupcijos nedaug     0,8
Švietimo srityje     0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugpjūčio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nors ir ankstesnė Andriaus Kubiliaus, ir dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė labai didžiuojasi savo laimėjimais korupcijos mažinimo ir skaidrumo didinimo srityje, dauguma Lietuvos gyventojų jokio esminio proveržio čia nemato.

Netgi priešingai: kone trečdalis apklaustųjų mano, kad korupcija šalyje didėja, dar trečdalis įsitikinę, jog korupcijos tikrai nemažėja arba jos liko tiek pat, ir vos 3,4 proc. respondentų sutinka, kad korupcijos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Tokie duomenys paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Pasidomėjus, kokiose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia, maždaug trečdalis tikino, kad visur, o dar trečdalis išskyrė teisėtvarkos, statybų ir leidimų, sveikatos apsaugos bei žemėtvarkos sritis. Iš apklausos rezultatų matyti, kad, žmonių vertinimu, korupcijos sąlyginai mažiau švietimo, socialinės apsaugos ir transporto bei susisiekimo srityse.

Kaip manote, ar korupcijos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo? (proc.)

Korupcija tik didėja    32,8
Ne    28
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse    18,4
Viskas liko taip pat    16,2
Taip    3,4
Nežino / Neturi nuomonės    1,2

Jūsų vertinimu, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)

Visur    31,8
Teisėtvarkos (teismai, prokuratūros, policija)    16,8
Statybų ir leidimų    11,2
Sveikatos apsaugos    10,6
Žemėtvarkos    9
Aplinkosaugos    8,2
Savivaldos    2,8
Nežino / Neturi nuomonės    2,6
Energetikos sektoriaus    2,2
Transporto ir susisiekimo sektoriaus    1,8
Socialinės apsaugos    1,6
Švietimo    0,8
Visur korupcijos nedaug    0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 8–10 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Korupcijos mastas Lietuvoje nemažėja jau dešimtmetį. Kas šią situaciją gali keisti 2012-aisiais?

Kai likus kelioms savaitėms iki Kalėdų kilo panika dėl „Swedbank“ finansinės būklės, socialiniuose tinkluose išplito karikatūra, vaizduojanti pinigus atsiimti norinčius žmones. „Pažiūrėk, kokios eilės prie bankomatų“, – piešinyje sako vienas. „Kvailiai, gautų atlyginimus vokeliuose – dabar būtų ramūs“, – atsako kitas. Tada eina išvada: „Atlyginimų vokeliuose privalumai: nereikia mokėti mokesčių valstybei, norint išsigryninti pinigus nereikia mokėti mokesčių bankui, nieko neprarandi bankui „užsilenkus“, visuomet turi grynųjų, nereikia stovėti pašto eilėse norint įsigyti vokų kalėdiniams sveikinimams.“

Kiekviename juoke yra tiesos. Kaip parodė 2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapis, didelė dalis gyventojų išties sugeba įžvelgti korupcijos pranašumų: net 79 proc. pripažįsta, kad kyšiai padeda spręsti problemas, 57 proc. yra pasirengę duoti kyšį, jei tik prireiktų, 22 proc. yra jį davę per pastaruosius dvylika mėnesių. Dar penktadalis gyventojų kyšio nedavė tik dėl to, kad neturėjo tam pakankamai pinigų. Labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis gyventojai laiko kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnyba ir nepotizmą (giminių ir bičiulių protegavimą).

Galima guostis nebent tuo, kad gyventojai supranta, jog korupcija yra sunki visuomenės liga: 87 proc. pripažino, kad korupcija trukdo valstybės gyvenimui, respondentų manymu, už ją daugiau žalos Lietuvai daro tik prasta ekonominė padėtis (maži atlyginimai, nedarbas, didelės kainos) ir emigracija. Tačiau abi šios problemos taip pat glaudžiai susijusios su korupcija.

Tarptautiniame kontekste pagal korupcijos lygį Lietuva atrodo dvejopai: gruodį paskelbtas korupcijos suvokimo indekso (KSI) rezultatas – 4,8 balo iš dešimties – mus išrikiavo aukščiau už Latviją (4,2), leido dvigubai aplenkti itin korumpuotas kaimynes Rusiją ar Baltarusiją (abiejų KSI – 2,4), tačiau atsigręžę į Vakarus atsiduriame 22-oje vietoje tarp 30-ies ES ir jai nepriklausančių Vakarų Europos valstybių. Mūsų padėtis panaši jau dešimtmetį. 53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per pastaruosius penkerius metus korupcijos mastai Lietuvoje net padidėjo.

Smerkia, bet patys elgiasi nesąžiningai

Turime daugialypę problemą: žmonės, nors ir sutinka, kad korupcija kenkia visuomenei, pradėti taisytis nuo savęs nenori. Vos 7 proc. gyventojų mano, kad jie patys yra kalti dėl didelio korupcijos masto Lietuvoje, tik 15 proc. norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Tik ketvirtadalis gyventojų žino, kur kreiptis norint pranešti pastebėjus korupcijos atvejį, o net jei ir žinotų, vis tiek nesikreiptų – kas antras respondentas netiki, kad korumpuoti asmenys būtų nubausti, beveik tiek pat yra manančių, jog pranešę galiausiai nukentės patys.

Politikai praėjusiais metais deklaravo, kad ima korupciją už gerklės: ši tema sulaukė daugiausiai dėmesio prezidentės metiniame pranešime, Vyriausybė žadėjo į biudžetą iš šešėlio ištraukti milijardą litų, Seimas vasarą patvirtino naują 2011–2014 m. nacionalinės kovos su korupcija programą su per 90 prevencinių priemonių.

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“, atstovaujančios per pusantro tūkstančio įmonių, generalinis direktorius Algimantas Akstinas programoje pasigenda jos vykdymo kontrolės. „Politikai įrodė, kad moka užsibrėžti tikslus ir planuoti jų įgyvendinimą, tačiau vis dar nesugeba įvesti atskaitingumo už atliktus darbus ir atsakomybės už tai, kas nepadaryta. Kol to nebus, apie realų korupcijos mažinimą mes visi tik kalbėsime“, – neabejoja A.Akstinas.

Antra vertus, kaip rodo naujausias Lietuvos korupcijos žemėlapis, nors verslininkai korupciją laiko didžiausia problema šalyje po mokesčių dydžio ir jų administravimo, patys nevengia elgtis nesąžiningai – 17 proc. prisipažįsta davę kyšį per pastaruosius 12 mėnesių. Prieš trejus metus tokių buvo 5 proc. mažiau.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad pagrindinis jos prioritetas – pažaboti korupciją, nors konservatoriai skelbia, kad ir šios Vyriausybės pagrindinis uždavinys – kova su korupcija ir ši esą neblogai sekasi, vis dėlto dauguma Lietuvos gyventojų taip nemano. Iš “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad vos 0,2 apklaustųjų mano, kad korupcija šalyje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo, dar 29 proc. teigia, jog ji sumažėjusi labai nedaug, tačiau daugiau nei 70 proc. respondentų įsitikinę, kad korupcija arba nesumažėjo, arba net didėja. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, nemažai apklaustųjų pabrėžė, kad korupcija keičia savo pobūdį ir pamažu tampa “legali”, t.y. sukuriamos atitinkamos sistemos ir įmonės tarpininkės. Tokiu būdu korupcija maskuojama ir tampa su “legalia priedanga”.

Beje, didžioji dalis respondentų mano, kad korupcijos šiuo metu daug ne kurioje nors vienoje srityje, o daugelyje sričių. Iš konkrečių sričių dažniau buvo išskiriamos sveikatos apsauga, teisėtvarkos sritis ir žemėtvarka.

Kaip manote, ar korupcija per pastaruosius dvejus metus sumažėjo? (proc.)

Korupcija tik didėja    46,6
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse    29
Ne    16,8
Viskas liko taip pat    6,8
Nežinau/neturiu nuomonės    0,6
Taip    0,2

Jūsų vertinimu, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)

Visur    44,2
Sveikatos apsaugoje    19,4
Teisėtvarkos srityje (teismai, prokuratūros, policija)    14,2
Žemėtvarkoje    8,4
Aplinkosaugoje    5
Statybų ir leidimų srityje    3,8
Savivaldoje    2,2
Socialinės apsaugos srityje    1
Energetikos sektoriuje    0,6
Švietimo srityje    0,6
Nežinau/neturiu nuomonės    0,4
Transporto ir susisiekimo sistemoje    0,2
Visur korupcijos nedaug    0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 1–3 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Korupciją galima laikyti savotišku demokratinės visuomenės įtraukimo į nusikalstamas veikas simboliu, nes parlamentarų prioritetas yra ne klestinti šalies ekonomika, ne piliečių gerovė, o kova dėl valdžios.

Demokratijos pagrindą visada sudarė liberalizmas, o dabar neo-liberalizmas. Ši ideologija paskatino parsidavimo, korupcijos ir mafijos atsiradimą – tai kaina, už totalitarizmo atgyvenos atsikratymą. Pats neo-liberalizmo ideologijos neigimas iškarto traktuojamas kaip pavojus laisvės ideologijai ir pačiai demokratijai.

Ką mums davė liberali rinka, ar ne plataus masto korupcijos neišvengiamybę?

Šiandienė laisvoji rinka: kažkas laimi, kažkas pralaimi, ir, svarbiausia, nėra jokių garantijų. Kuris yra labiau darbštus, talentingas ir drąsus, tas laimi. Laisvosios rinkos keliai nežinomi. Bet sėkmės priežastys, ypač jei jos korumpuotos, niekada nėra įvardijamos. Svarbiausia, kad pasisektų. Reiškia “viską reikia pasiimti pačiam, ir nežiopsoti“, tai pagrindinė laisvosios rinkos ekonomikos psichologinė korupcijos priežastis. Sunaikinus moralines vertybes, šiandienės daugumos požiūris yra “Dievo nėra, ir viskas yra leidžiama!”

Manau sutiksite, kad pseudo demokratiškai išrinkti parlamentarai atstovauja ne daugumos, o ekonomiškai dominuojančių grupių interesus, t.y., kaip mes šiandien įpratę vadinti, oligarchinio kapitalo interesus. Nes nepanaikinta siauros specializacijos, bet finansiškai stiprių sindikatų (sindikatas – monopolinis įmonių susivienijimas) galimybė nupirkti tam tikras privilegijas rinkimų kampanijų metu, paremiant piniginiais įnašais įvairių partijų rinkimų kampanijų fondus, bei atskirus kandidatus. Finansiškai stiprūs sindikatai valdžią laiko asmeninės naudos šaltiniu, nes finansinis rėmimas užtikrina toms grupėms globą, paramą ir palankumą.

Korupcija – tai valstybės valdžios panaudojimas asmeniniam pasipelnymui, kai atsiranda korupcinis ryšys tarp išrinktų tautos valdytojų, valstybės tarnautojų, atskirų suinteresuotų visuomenės grupių, asmenų ar įmonių sindikatų. Didžiausia korupcija vyksta aukščiausiame valdžios lygmenyje ir apima svarbiausius valstybės projektus ir programas, kai suinteresuotos grupės gauna daug finansinės naudos per kontraktus ir licenzijas, kai korumpuotais sandoriais pažeidžiami privatizacijos procesai.

Kalbant apie šiandienę valdžios korupciją, manau pavyzdžių pakanka, kai tautos išrinktieji „parlamentarai“ naudojasi savo padėtimi asmeninio praturtėjimo tikslais, paprasčiau kalbant, kai parlamentarai (partijos) tarnauja ne tautos daugumos interesams, o tampa tam tikrų finansiškai stiprių sindikatų lobistais.

Korupcijos padariniai bei jos keliama grėsmė

Korupcija yra vienas pavojingiausių visuomenės reiškinių, nes daro ypatingai didelę žalą, sukelia grėsmę valstybei bei visuomenei, piliečių saugumui, žmogaus teisėms. Dėl korupcijos gali būti pažeistos esminės žmogaus teisės į sveikatos apsaugą, išsilavinimą, teisė į nuosavybę ar pagaliau – teisė į sveika maistą, švarų vandenį ir orą.

Korupcija smarkiai padidina valstybės investicinių projektų kainas, kai vykdomas projektas kainuoja žymiai daugiau, nei reali jo kaina, o išpūstos kainos dar labiau padidina šalies nacionalinę skolą, tuština šalies biudžetą, mažina užsienio investicijų pritraukimą.

Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Verslininkai yra linkę duoti kyšius tikėdamiesi, kad tokiu būdu jie greičiau pasieks norimą tikslą.

Korupcija sumažina įplaukas į valstybės biudžetą, kai kyšių pagalba išsisukama nuo mokesčių ir baudų, nuslepiamos realios pajamos, įvežamos neapmokestintos prekės.

Dėl korumpuotų sprendimų neturtingieji moka žymiai daugiau mokesčių už turtinguosius.

Ne paslaptis, kad apie pusę šiandien Lietuvoje esamų stambiausių įmonių, įkurtos pažeidžiant įstatymus ar pradėjo savo veiklą ne visai teisėtai, gaila, kad nėra tokios statistikos, tebūnie tai prielaida.

Tokių įmonių atsiradimo priežastis puikiai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė tai tie <… kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…>.

Vėliau nelegaliame versle sukurtas pelnas, buvo panaudotas pasisavinant beveik visą valstybės turtą ir investuotas į teisėtą verslą. Taip nusikalstami sindikatai labai greitai pradėjo dominuoti teisėtame versle. Jie iki šiol nenubausti, o gyvuoja ir klesti. Apie tai byloja mūsų teisėsaugos struktūrų bejėgiškumas kovojant su korupcija.

Kalbant apie rinkimus, politikai labai dažnai savo rinkiminėse programose pažada tų paslaugų spektro įgyvendinimą, kurie yra aktualūs gyventojams. Laimėjus rinkimus, lieka įsipareigojimai tiems, kas finansavo rinkimines kampanijas. Todėl tuose projektuose gauna užsakymus, laimi viešų paslaugų konkursus tie, kas savo verslo strategiją iš anksto suderino su patraukliais politikų rinkiminiais tikslais ir sugebėjo prisidėti finansiškai prie rinkimų kampanijų finansavimo. Viskas atrodytų labai gražu ir kilnu, jei nebūtų papirkinėjimo.

Politikai dažnai laikosi tokios strategijos, kai palaiko projektus, duodančius naudą jiems ir jų rinkėjams, bet ima kyšius iš tų, kas nori tuose projektuose gauti kontraktų, pelno ar postų. Tai pablogina projektų kokybę, kelis kartus padidina jų kainas, nes politikai kontraktus išdalina toms grupėms, kurios duoda kyšius, papildo partijų fondus. Įgyvendinus projektą, politikai ir rinkėjai lieka patenkinti, bet dauguma rinkėjų tiesiog nesuvokia, kad gauna projektą su užmaskuotu papirkimu, o tai iššaukia nepagrįstai didelius mokesčius už suteikiamas paslaugas, prekes ir kt.

Pagrindinė jėga, galinti pasipriešinti  demokratinės visuomenės įtraukimui į nusikaltimus, yra neiškreiptas visuomenės daugumos požiūris į amžiais išpuoselėtas tautos tradicijas, moralines vertybes, požiūris į tiesą ir teisingumą, į leistinų ribų suvokimą, atsakomybę bei pareigą, požiūris į vertybes, nepriklausomas nuo materialinės sėkmės. Vadinasi kovojant su korupcija reikia ne tik politinės valios, bet ir visos visuomenės paramos, priešingu atveju, kova su korupcija bus beprasmiška.

Nors korupcija yra lyginama su nenugalima hidra, bet pasaulinėje praktikoje egzistuoja pakankamai daug veiksmingų metodų kovai su šiuo reiškiniu. Valdžios neefektyvi kova su korupcija, reiškia korupcijos toleravimą ir skatinimą.

Efektyviausi metodai kovai su politine korupcija

1. Efektyviausias metodas yra lėšų, panaudojamų rinkiminėse kampanijose, teisinis apribojimas, kai kandidatams ir politinėms partijoms neleidžiama rinkiminėse kampanijose išleisti pinigų daugiau nei leidžiama.

2. Korupcijos lygį mažina ir tai, kai rinkimines kampanijas, panaudojant lygiateisiškumo principus, finansuoja valstybė.

3. Kai valstybė reguliuoja ir kontroliuoja, bei naudoja lygiateisiškumo principus ir sudaro vienodas sąlygas kandidatams ir partijoms dalyvauti radijo ir TV laidose, bei elektroninėje žiniasklaidoje. Gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad perkant elektroninės žiniasklaidos, radijo ir TV paslaugas nebūtų panaudoti neteisėti pinigai.

4. Turi būti numatyta griežta atsakomybė už sukčiavimą ir kitų apgaulės metodų naudojimą rinkiminių kampanijų metu. Kandidatai ir partijos tai pažeidę turi būti pašalinti iš tolimesnės rinkiminės kovos, o į jų rinkimines kampanijas investuotos lėšos privalo būti gražintos valstybei.

5. Turi būti numatyta griežta atsakomybė už korupcijos padarinius, o kaltininkas (-ai) privalo kompensuoti valstybei padarytą žalą. Jei kaltininkas neturi finansinių galimybių atlyginti žalą, arba jei kaltininkas miręs, turi būti konfiskuojamas jo turtas. Tokia atsakomybė turi būti numatyta tiek kyšio gavėjams, tiek ir davėjams – naudą gavusioms verslo grupėms.

6. Tarnybos kovojančios su korupcija ir jų vadovai neturi būti pavaldūs ar įtakojami politikų. Jų galios ir veiksmai turi būti įtakojami visuomenės palaikymu, o ne Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nurodymais. Taip pat turi būti ir su teismų sistema bei prokuratūra. Šiose tarnybose dirbantiems pareigūnams turi būti nustatyti aukšti etikos standartai. Pačios tarnybos turi būti aprūpintos visomis priemonėmis reikalingomis efektyviam darbui. Pareigūnų dirbančių šiose struktūrose darbas turi būti gerai apmokamas, atlyginimai turi būti didesni nei tokio pat lygio specialistų dirbančių privačiame sektoriuje. Taip pat šiose tarnybose turi būti taikoma efektyvi skatinimo sistema, bei turi būti sukurtas platus socialinių garantijų kompleksas. Jų darbas turi būti skaidrus ir viešas.

Išvardintos priemonės korupcijos pilnai nepanaikina, bet lemia jos sumažėjimą. Jas reikia taikyti kompleksiškai, kitaip reikiamas rezultatas nebus pasiektas, o atskirais atvejais paskatins dar didesnę korupcijos apimtį.