Premjeras Andrius Kubilius apie ūkio ministro Dainiaus Kreivio pažymą nekalba kaip apie perspektyvų dokumentą, galintį atskleisti korupcijos faktus ir bausti kaltuosius. Vietoje to premjeras kalba apie prevencinius sprendimus, kurie turėtų užkirsti kelią ministro aprašytiems atvejams, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis su premjeru kalbėjosi prieš antradienį paskelbtą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą.

“Dabar norėtųsi, kad mes nepaskęstume detalėse, kurios toli nenuves. Nagrinėti vieną ar kitą epizodą, pavardes, kas ten ir kaip, – ne to tikslo mes siekėme. Tikrai neplanavome tos pažymos skelbti. Mes siekėme vieno tikslo – įvertinti tam tikras sistemines problemas ir ieškoti sisteminių sprendimų”, – interviu “Verslo žinioms” sakė A.Kubilius.

Jis teigė, jog jo nenustebino kai kurių asmenų vieša reakcija, tačiau teigė nemanantis, jog yra didelė perspektyva nagrinėti šią pažymą, vertinant teisinio tyrimo galimybes. Premjeras taip pat pridūrė, jog nuo pernai liepos kai kuriais klausimais buvo dirbama su teisėsaugos institucijomis.

“Tam, kad nekiltų pagundos įvairių interesų grupėms vaikščioti ir siūlyti namus ar automobilius, yra nebloga JAV patirtis, tai yra “saulės šviesos” (“sunshine law”) įstatymų sistema. Visi pareigūnai turėtų registruoti bet kokį susitikimą su interesų grupių atstovais. Taip pat visi darbiniai pasitarimai dėl ES lėšų ar viešųjų pirkimų turėtų būti tiksliai stenografuojami ar įrašomi”, – kalbėjo premjeras.

Panevėžiečiai per savivaldos rinkimus spręs, kaip įvertinti į korupcijos skandalus įsivėlusius politikus. Dėl jų dabartiniai valdantieji gali prarasti nemažai balsų, mano politikos ekspertas.

“Šįkart rinkimų lyderiai, matyt, priklausys nuo to, ar Panevėžio gyventojai palaikys korumpuotą valdžią”, – BNS sakė laikraščio “Panevėžio rytas” vyriausiasis redaktorius Bronius Matelis.

Jis priminė, kad per šią kadenciją Panevėžio miesto savivaldybės tarybos valdančioji dauguma dėl įtarimų korupcija prarado administracijos direktorių, vicemerą, keletą tarybos narių. Įtarimai buvo pateikti ir vicemerei, vėliau jie panaikinti.

“Man įdomiausias klausimas – ar rinkėjai nubaus Panevėžio politikus už tuos darbelius, – sakė žurnalistas. – Aš linkęs manyti, kad žmonės vis dėlto nubaus juos už tuos darbelius. Manau, valdančioji dauguma gaus 20-30 proc. mažiau nei dabar turi.”

Kaip vieną ryškesnių rinkimų asmenybių B.Matelis nurodė buvusį Seimo narį liberalą Gintarą Šileikį. Jis Liberalų sąjūdžio sąraše įrašytas antruoju numeriu.

Rinkimuose į miesto tarybą dalyvauja 10 nepriklausomų kandidatų. Tačiau, anot pašnekovo, juos taip vadinti būtų netikslu, mat nemažai jų – buvę ar esami partijų nariai.

“Trys ar keturi eina į rinkimus kaip savarankiški kandidatai, nes partijos jiems nedavė gerų pozicijų sąrašuose. Jie įsižeidė ir nutarė eiti atskirai. Tai irgi keistas, labai asmeninis motyvas”, – sakė B.Matelis.

Kaip savarankiškas kandidatas rinkimuose dalyvauja vienas turtingiausių panevėžiečių, Panevėžio kelių ir Panevėžio statybos tresto vienas iš savininkų Gvidas Drobužas.

“Kažin ar turtingiems žmonėms dabar patogiausias metas eiti į valdžią. Žmonės gyvendami labai skurdžiai ir dėl to kaltindami turtingus žmones, vargu ar palaikys juos per rinkimus”, – svarstė redaktorius.

Kita vertus, jis tvirtino mieste nematąs stiprios alternatyvos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Konservatorių miestu vadintas Panevėžys, anot jo, ir dabar greičiausiai išlaikys politines simpatijas.

“Sudarant koaliciją po rinkimų bet kuriuo atveju dalyvaus konservatorių partija. Ji nors ir gaus mažiau vietų, bet tai bus branduolys, apie kurį turėtų suktis kitos partijos”, – sakė B.Matelis.

Su juo nesutinka politologas Lauras Bielinis. Jo teigimu, Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje suveiks švytuoklės principas. Per savivaldos rinkimus politinė švytuoklė kryptels į kairę, mano jis.

“Manau, konservatoriai užleis savo pozicijas kairiesiems”, – tvirtino jis.

To priežastys – socialinės problemos – nedidelės pensijos, problemos sveikatos apsaugos srityje, nedarbas.

Panevėžio politikai savo ruožtu viliasi, kad rinkėjai atskris, kas yra savivaldos, o kas centrinės valdžios galioje.

“Nepasitenkinimas valdžia gal ir turės šiek tiek įtakos, bet panevėžiečiai supranta, kad savivalda, Seime ir Vyriausybė skirtingi dalykai”, – BNS sakė Panevėžio miesto meras konservatorius Vitalijus Satkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad partijų rinkimų programos beveik nesiskiria, todėl žmonės greičiau balsuos už asmenybes. Meras vylėsi, kad TS-LKD balsų pridės tai, kad pirmą kartą konservatoriai ir krikščionys demokratai rinkimuose dalyvauja bendru sąrašu.

Panevėžio socialdemokratų lyderis Povilas Vadopolas svarstė, kad buvę korupcijos skandalai gali smogti partijoms, nes rinkėjai balsuos už vadinamuosius nepartinius kandidatus.

“Čia ir slypi didžiausi pavojai. Tokiu atveju vienas žmogus ateina į tarybą, už jo nugaros nėra nei organizacijos, nei partijos. Partijos žmogus turi užnugarį, jis turi daugiau atsakomybės”, – tvirtino P.Vadopolas.

Jis vylėsi, kad galbūt šįkart rinkėjai nebeužkibs ant populistų meškerių.

“Jau 20 metų praėjo, rinkėjas turėtų atidžiau žiūrėti, kokius darbus tarybos nariai yra nuveikę, turėtų atskirti populistą nuo sąžiningo darbuotojo, tarybos nario. Manau, tų auksaburnių jau neberinks”, – teigė socialdemokratas.

2007 metais per savivaldos rinkimus Panevėžyje Tėvynės sąjunga gavo aštuonis mandatus, socialdemokratai, “tvarkiečiai” – po penkis, krikščionys demokratai – keturis, Naujoji sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis bei Valstiečių liaudininkų sąjunga – po du.

Valdančiąją daugumą šiuo metu sudaro TS-LKD, “Tvarka ir teisingumas” bei Nepriklausoma frakcija.

Šįkart dėl 31 tarybos nario mandato varžosi 10 partijų ir 10 nepartinių kandidatų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Nors daug kartų įrodyta, kad veiksmingiausiai korupciją mažina ekonominės veiklos reguliavimo supaprastinimas, Lietuva šią tiesą ignoruoja.

Artėjant savivaldos rinkimams, dauguma politinių partijų, pavienių politikų ima skelbti, kad jų veiklos prioritetas – kova su korupcija. Imantiems kyšius jie grasina vis sunkėjančiu geležiniu kumščiu ar nepakantumu. Šiaip ar taip, tai tik tuščia retorika, – juk Lietuva korupcijos suvokimo indekse vis dar ten pat, kur buvo ir prieš dešimt metų. Iš tiesų ne taip kovojama su korupcija.

Skirtingų valstybių pavyzdžiai jau daug kartų įrodė, kad veiksmingiausiai korupciją mažina ekonominės veiklos reguliavimo supaprastinimas. Ir jei pasirenkamas šis variantas, ne tik mažėja korupcija, bet geriau jaučiasi verslininkai, didėja valstybės ekonominis gyvybingumas ir išorinis patrauklumas. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė.

Tačiau mūsų šalies valdžios supratimas, regis, kiek kitoks. Todėl nereikėtų stebėtis, kad Lietuvoje verslui įkurti, statybos leidimui sutvarkyti ar mokesčiams sumokėti laiko tenka skirti dvigubai daugiau nei Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje.

Pasak LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, šiuo metu Lietuvoje verslą kontroliuoja neregėtai daug institucijų – net 152.

Ydinga tai, kad kad kontroliuojančios institucijos patikrinimus daro pernelyg dažnai ir pernelyg ilgai. Dažnai minimas kontrolierių siekis rasti bent mažiausią pažeidimą. Kita dažniausiai minima pernelyg dažnų patikrinimų priežastis – esą konkurentai tokiais būdais siekia trukdyti ar žlugdyti kitas įmones.

Gal Lietuva galėtų pasimokyti iš Pietų Korėjos, kuri 1999 m. panaikino 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų ir iš karto gerokai pakilo tarp daugumos indeksų, o korupcija joje stipriai sumenko (1999 m. Pietų Korėjoje korupcija buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje).

Dar vienas įdomu pavyzdys: Kolumbijos sostinėje Bagotoje statybos leidimų išdavimą iš savivaldybės įstaigos perleidus privatiems subjektams, statybos leidimui sutvarkyti reikalingas laikotarpis sumažėjo nuo 1081 iki 51 dienos. Priminsime, kad Lietuvoje tam sugaištamos vidutiniškai 162 dienos.

Svarbu, kad sudėtinga reguliavimo sistema ne tik suryja daugybę laiko, bet ir kainuoja milžiniškus pinigus. Valstybei kainuoja išlaikyti reguliavimo aparatą, o verslui – paklusti kontrolės sistemai. Kartu ši sistema sudaro ir galimybes korupcijai – privačių asmenų ir valstybės tarnautojų sandoriams, kuriais siekiama neteisėtos asmeninės naudos ir taip apgaunama valstybė. Negana to, didžiulė reguliavimų mašina skatina šešėlinį verslą: jeigu nesilaikant reguliavimų galima gerokai sumažinti veiklos sąnaudas, tai verčia įvertinti riziką būti nubaustam ir galimybę prekes ir paslaugas parduoti pigiau.

Valdininkai turėtų tarnauti

Liūdniausia, kad Lietuvoje šioje srityje labai mažai permainų.

Politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius teigia, kad vos atkūrus nepriklausomybę buvo sukurtas korupcinis valstybės modelis ir jis su menkais pataisymais išliko iki šiol. “Gaila, kad ekonominis reguliavimas mūsų valstybėje buvo kuriamas be savivaldos, o viskas tiesiog atiduota į institucijų rankas. Todėl šiandien Lietuvoje gana gerai jaučiasi stambusis verslas, o smulkusis ir vidutinis – dūsta. Mano manymu, padėtis kiek labiau pasikeistų tik jei Lietuvoje sustiprėtų savivalda. Taip pat svarbu žinoti, kad sprendžiant ekonominės laisvės klausimą, atsakymas slypi ne ekonomikoje, bet valdžios požiūryje ir pobūdyje”, – įsitikinęs V.Rubavičius.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sutinka, kad mažiau reguliuojamoje verslo aplinkoje menkesnė terpė korupcijai, tačiau daugelį veiklos sričių reguliuoti yra būtina. “Problema ne reguliavimo buvime ar nebuvime, o reguliavimo tvarkoje, kurios Lietuvoje nėra. Dabar visų sukurtų reguliavimų naštą velka tie, kurių veikla pakliūva į reguliuojamas sritis”, – sako D.Arlauskas. Pasak jo, problemą pradėtų išspręsti ryžtas sumažinti biurokratų skaičių trečdaliu, tada likusiesiems dingtų noras užsiimti ekonominių procesų stabdymu, nes laiko liktų dirbti tik pagrindinį savo darbą.

Tačiau institucijos ir valstybės tarnautojai turi ne itin daug motyvacijos mažinti ar supaprastinti jų prižiūrimus draudimus, ribojimus ar reikalavimus. Priešingai, dideliu institucijos vykdomų reguliavimų skaičiumi dažnai pabrėžiama institucijos svarba.

Todėl būtent čia ir turėtų įsikišti politikai, ir būtent tai turėtų žadėti partijos prieš rinkimus.

Londono policija pranešė, jog tiria keturių Rusijos piliečių sąsajas su korupcija Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB), o Maskva pripažino, kad gruodį atšauktos ERPB direktorės Jelenos Kotovos, atstovaujančios Rusijai, veikla susidomėjo ir rusų teisėsaugos atstovai.

J.Kotova buvo atšaukta 2010 metų gruodžio 9 dienos Vladimiro Putino potvarkiu, o antradienį Ekonomikos plėtotės ministerija paaiškino šį sprendimą vidaus tyrimo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke rezultatais.

“Šitai susiję su tuo, jog Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke vyko nepriklausomas vidaus tyrimas pagal įtarimą, kad ji ir dar trys ERPB Rusijos direkcijos darbuotojai pažeidė banko elgesio kodeksą”, – sakoma Rusijos ministerijos pranešime.

Antradienį ERPB direktorių taryba Rusijos prašymu panaikino jų neliečiamybę nuo teisminio persekiojimo.

“Rusijos Vidaus reikalų ministerijos tyrimų komitetas Generalinės prokuratūros pavedimu atlieka minėtų ERPB Rusijos direkcijos darbuotojų veiklos patikrinimą”, – pranešė Ekonomikos plėtotės ministerija.

Londono Sičio, kur yra ERPB būstinė, policija pranešė, kad tiriami įtarimai dėl korupcijos.

Trys iš keturių įtariamų byloje ERPB darbuotojų dirbo šio banko Rusijos direktorate Londone, sakė ERPB atstovas.

Šis bankas buvo įsteigtas investuoti į 30 šalių privatų sektorių, siekiant palengvinti jų perėjimą į rinkos ekonomiką po SSRS subyrėjimo.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad korupciją sveikatos apsaugos srityje galima pažaboti įteisinant priemokas kai kuriems medikams.

“Sveikatos apsaugos srityje korupcija yra gana specifinė, nes kas penktas Lietuvos gyventojas per metus yra davęs kokią nors dovaną ar kyšį sveikatos sistemoje. Mano supratimu, būtina pasiekti, kad nei pacientas, nei gydytojas nesijaustų taip, kad smulkus kyšininkavimas yra normalu. Šiandien ir vienoje, ir kitoje pusėje toks jausmas vyrauja”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė R.Šimašius.

Ministras žada siekti, kad per keletą metų duodančiųjų kyšius medikams sumažėtų perpus. Anot jo, korupciją šioje srityje padėtų išspręsti sisteminiai sprendimai, tarp jų – priemokų įteisinimas.

“Mano prielaida, nors detalių tyrimų ir nėra, – kad bendrosios praktikos srityje (…) žmonės mažiau linkę nešti kyšius. Tačiau kai nueina pas specialistus, kur mato eiles, persidirbusius specialistus, mato, kad resursų nepakankamai, mano, kad gydytojai negauna pakankamai, ir atitinkamai, gydytojai dažnai tą patį jaučia, taip sukuriama tinkama terpė korupcijai”, – kalbėjo ministras.

“Reikia padaryti, kad žmogus kaip ir bendrosios praktikos srityje jaustų, kad per mokesčių sistemą, sveikatos draudimą jis sumoka gydytojui, kad gydytojas tą pajustų adekvačiai, kai kuriais atvejais, manau, neįmanoma to pasiekti be atskirų priemokų įvedimo”, – teigė R.Šimašius.

Apie tai R.Šimašius sako diskutuojantis su sveikatos apsaugos ministru. Jis teigė negalintis detalizuoti, kokios priemokos galėtų būti įvestos – tai turėtų spręsti Sveikatos apsaugos ministerija.

R.Šimašius kaip pagrindines sritis, kuriose reikėtų kovoti su korupcija, taip pat nurodė įstatymų leidybą, viešuosius pirkimus, teritorijų planavimą ir statybų reglamentavimą, teisėsaugos bei verslo priežiūros sistemas.

Ministras sako kovą su korupcija šiose srityse kaip prioritetą nurodysiantis naujoje kovos su korupcija programoje. Anot jo, dabartinė programa orientuota į savęs pačios palaikymą, o ne į realų korupcijos pažabojimą.

“Sieksiu, kad požiūris naujoje (Kovos su korupcija – BNS) programoje būtų konceptualiai naujas ir orientuotas į realius rezultatus, kad tos bėdos, kurios yra dabartinėje programoje, išnyktų. Tai prioritetų trūkumas, su korupcija kovojama ne ten, kur ji pasireiškia, o apskritai. Tada rezultatas irgi išeina apskritas”, – teigė jis.

Anot R.Šimašiaus, viešųjų pirkimų srityje būtina plėsti centrinio pirkimo sistemą, panaikinti nuostatas, leidžiančias savivaldybėms be konkurso pirkti paslaugas iš “savų” įmonių, užtikrinti, kad nebūtų perkami labai brangūs abejotino reikalingumo daiktai ar produktai.

Statybų ir teritorijų planavimo srityje, pasak ministro, būtina užtikrinti didesnį sprendimų skaidrumą ir objektyvumą, panaikinti esantį beprasmišką reguliavimą.

Įstatymų leidybos srityje norima pasiekti, kad procesai turėtų vyktų skaidriai ir būtų išvengta viešųjų sprendimų pirkimo. Teismus ministras sakė sieksiantis iš “juodosios dėžės” paversti “akvariumu” bei siekti jų veiklos efektyvumo. Anot jo, pokyčiai turėtų būti pastebimi po 2-3 metų.

“Dabar teismų ir teisingumo sistema dažniau panaši į “juodąją dėžę”, kurią galima kai kuriais atvejais iššifruoti, kai įvyksta katastrofa, nors ir tai nevisais atvejais. Teisingumo sistema ir teismai turi būti panašesni į akvariumą, kur visi turi matyti iš šalies, kas jame darosi, ir sistema būtų nuolat prižiūrima ir valoma”, – sakė ministras.

R.Šimašius taip pat teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), turinti daug informacijos apie korupciją, galėtų labiau padėti identifikuoti problematiškiausias sritis ir pasiūlyti sprendimo priemones.

“STT galėtų būti labiau specifiška ir tikslesnė pateikdama situacijos analizę ir tam tikrus sprendimus”, – sakė jis.

Užsienio patirtis rodo, kad valstybės, sumažinusios valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui, pasiekė gerų rezultatų ir mažindamos korupciją.

Dauguma tyrimų vienareikšmiškai patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Sąlygos korupcijai atsirasti priklauso nuo to, kokiam kiekiui verslo ar kasdienio gyvenimo sprendimų piliečiui reikia valstybės atstovo įsikišimo. „Žmonės ir verslas paprastai siekia laikytis įstatymų, tačiau reguliavimų gausa ir painumas, jų griežtumas ir įgyvendinimo sąnaudos dažnai priverčia ieškoti, kaip apeiti numatytus reguliavimus. Ir tai yra pagrindinė korupcijos priežastis.“ – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė.
Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų. Beveik nėra veiksmų, kurie versle nebūtų reguliuojami. Neišvengiamai asmenims kyla didelė pagunda paveikti valstybės tarnautojų sprendimus, o valstybės tarnautojams – gauti materialinės naudos.
Užsienio valstybių patirtys leidžia daryti vienareikšmes išvadas – reikšmingas reguliavimų sumažinimas visuomet iš esmės sumažina korupciją. Pavyzdžiui, Naujoji Zelandija per dešimtmetį nuo 1984 metų įvykdė iki šiol didžiausios pasaulyje apimties verslo sąlygų gerinimo bei valdžios kišimosi į ekonomiką sumažinimo reformas. Tiek įvairiuose ekonominės laisvės indeksuose, tiek Korupcijos suvokimo indekse Naujoji Zelandija užima pačias aukščiausias vietas.
Pietų Korėja 1999 metais panaikinusi 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų bei pritaikiusi naujus reguliavimo principus, Lietuvą 2010 metų Korupcijos suvokimo indekse pralenkė 7 vietomis, nors prieš dešimtmetį Pietų Korėja su Lietuva indekse dalinosi 50 vietą.

Deja Lietuvoje pagrindinė valstybės institucijų veikla ir politikų retorika yra nukreipta į represines priemones kovai su korupcija ir per pastaruosius dešimt metų ji apčiuopiamų rezultatų nedavė. Todėl proveržį mažinant korupciją įmanoma pasiekti tik imantis dereguliuoti ir iš valstybės rankų paleisti sritis, kurios yra susijusios su korupcija ir kyšininkavimu – sveikatos paslaugų teikimas, teritorijų planavimo ir statybos sritys.

JAV diplomatai priėjo prie išvados, kad Maskvoje esant buvusiam merui Jurijui Lužkovui klestėjo korupcija, o pats meras buvo šios “piramidės” viršūnėje, rašo britų laikraštis “The Guardian”, remdamasis dokumentais, paskelbtais tinklalapyje “Wikileaks”.

JAV ambasadoriaus Rusijoje Johno Beyrleio (Džono Bajerlio) laiške kriminalinis Rusijos sostinės pasaulis pavadintas “nešvariu”. Diplomato nuomone, korupcija Maskvoje “prasiskverbė visur”, o “šios piramidės viršūnėje buvo pats Lužkovas”.

“Tiesioginiai Maskvos valdžios ir korumpuoto pasaulio ryšiai privedė prie to, kad kai kas vadina miesto vyriausybę neveiksnia. Net sako, kad Maskvai vadovauja ne paprasta vyriausybė, o kleptokratija”, – sakoma viename J.Beyrleio pranešimų.

“Analitikai mano, kad Maskvos kriminalinis pasaulis yra trijų aukštų. Viršūnėje yra Lužkovas. Antrasis aukštas – tai Federalinė saugumo tarnyba, VRM ir milicija. O žemutiniame yra paprasti nusikaltėliai ir korumpuoti inspektoriai”, – sakoma į tinklalapį “Wikileaks” patekusiame pranešime.

Ambasadorius taip pat mano, kad panaši situacija yra ir provincijoje. “Gubernatoriai savo teritorijoje surenka pinigus kyšiais. Tai panašus į apmokestinimo sistemą”, – sakoma jo laiške.

Diplomatas pranešė į Vašingtoną ir savo nuomonę apie Valstybės Dūmos deputatus.

“Jiems reikia pinigų prasiveržti ten (į Dūmą), bet po to jų darbas leidžia jiems gerai uždirbti, jiems atsiveria didelės galimybės”, – pažymėjo jis.

“Interfax” kol kas neturi J.Lužkovo komentarų dėl šios publikacijos Britanijos spaudoje.

Susisiekimo ministru tapęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis grasino uždarysiąs prieš tai valdžioje buvusių kairiųjų „lesyklėles”. Tačiau, atrodo, tos „lesyklėlės” jau ėmė rūpėti ir jo partijai.

Politiniai vėjai ar politikų interesai, pasirodo, gali lemti netgi praktinio vairavimo mokymo centrų (PVMC) likimą.

Steigti šiuos centrus buvo sumaniusi ankstesnė valdžia. Juose įgūdžius turėtų tobulinti tiek prasižengę vairuotojai, tiek norintieji įgyti daugiau patirties. PVMC steigimas numatytas ir Europos Sąjungos direktyvose.

Panašūs centrai veikia ES šalyse senbuvėse. Vieną jų jau turi ir Latvija.

Lietuvoje planuota steigti keturis PVMC.

Buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo viešoji įstaiga Saugaus eismo mokymo centras ir praeityje žinomo lenktynininko Dariaus Jonušio bendrovė „Promo sportas”.

Tačiau konkurso komisija nutarė, kad abi įmonės neturi pakankami patirties.

Be to, susisiekimo ministras E.Masiulis tvirtino, kad už privačias lėšas sukurtuose PVMC prasižengusiems vairuotojams mokytis būtų per brangu.

Taigi ankstesnių užmojų buvo atsisakyta, bet paaiškėjo, kad šiuo metu PVMC bandomi kurti kitu, dabartinei valdžiai parankesniu būdu.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Saugaus eismo mokymo centras konkurse steigti PVMC centrus dalyvavo kartu su Austrijos ir Latvijos partneriais.

„Komisija nutarė, jog mes neatitinkame konkurso reikalavimų todėl, kad Latvijos partneris turi savo šalies aukštojo mokslo, o ne Lietuvos diplomą, o austrai buvo pripažinti apskritai negalintys veikti mūsų šalyje, nors jie panašių PVMC jau yra įkūrę apie penkiasdešimt”, – kalbėjo vienas minėtos viešosios įstaigos vadovų Rolandas Stungurys.

Ši įmonė komisijos sprendimą apskundė teismui, bet daugiau kaip per metus bylos taip ir nesugebėta atversti.

D.Jonušis taip pat kreipėsi į teismą. Sprendimą dėl jo skundo teisėjai turėtų priimti šį mėnesį.

„Viltis miršta paskutinė, tačiau manau, jog po teismus teks vaikščioti ilgai.

Tiek mano įmonės, tiek konkurentų pralaimėjimą greičiausiai lėmė politinės valios stoka arba užkulisiniai politikų žaidimai.

Juk konkursą dėl PVMC paskelbė dar buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, o konkursas vyko jau ministerijai vadovaujant E.Masiuliui”, – kalbėjo D.Jonušis.

Bendrovės „Promo sportas” vadovą stebino E.Masiulio kalbos, esą mokytis PVMC būsią labai brangu: „Konkurso metu buvo du vokai, – praneša „Lietuvos rytas“.

Viename įrašėme būsimų paslaugų kainą, o kitame – kvalifikaciniai ir finansiniai įmonių duomenys.

Juk žinau, kokią paslaugų kainą buvome įrašę. Ji tikrai ne tokia, apie ką nuolat kalba susisiekimo ministras“

„Kursime europinį PVMC. Tokių centrų Lietuvoje iš viso bus keturi. Mūsų mokykloje bus Vilniaus miesto centras. Kiti – Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje.

Leidimo mokyti prasižengusius vairuotojus dar neturime, bet tikrai turėsime.

Savo centrą privalome sukurti per 30 mėnesių”, – dėstė Bukiškių žemės ūkio mokyklos direktorius Sigitas Pakinkis.

Paklaustas, kaip jo vadovaujamai mokyklai pavyko įgyti teisę kurti PVMC, pedagogas buvo atviras: „Suderinta su Susisiekimo ministerija. Su visais suderinta. Ir su ministru, ir su viceministru Arūnu Štaru, ir su Vidmantu Pumpučiu. Geriau su juo pasikalbėkite.”

Tačiau Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas V.Pumputis tiesių atsakymų dėl PVMC kūrimo po Švietimo ir mokslo ministerijos sparnu vengė – esą nesusipažinęs su G.Steponavičiaus įsakymu.

„Lietuvos rytą” konsultavę ekspertai svarstė, kodėl Susisiekimo ministerijai sustabdžius PVMC steigimą už privačias lėšas juos aplinkiniais keliais siekiama sukurti už ES pinigus.

Kaip „Lietuvos rytui” pasakojo Bukiškių žemės ūkio mokyklos vadovas S.Pakinkis, statyti PVMC bus skelbiamas konkursas, kuriame dalyvaus ir statybos bendrovės, ir kiti centrams įrengti būtini specialistai.

Vadinasi, pinigų nubyrės ir saviems statybininkams, kelininkams.

„Delfi“ praneša:

„Kiek pažeidusiems KET teks mokėti, kol kas negaliu pasakyti, nes bus skelbiamas konkursas, tada ir bus tiksliai aišku. Pavyzdžiui, Latvijoje tokia pati paslauga kainuoja 1100 Lt, Italijoje ir Austrijoje – apie 300 eurų (apie 1000 Lt – DELFI). Mes manome, kad Lietuvoje šis mokymas turėtų kainuoti gerokai pigiau, nes bus daug lankančių papildomus kursus“, – DELFI sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Pumputis.

"Veido" archyvas

Per šią kadenciją STT šalies savivaldybėse pradėjo 47 bylas

Galybę žmonėms svarbių klausimų sprendžiančios ir menkai kontroliuojamos Lietuvos savivaldybės yra palanki terpė korupcijai klestėti. Kol kas vienintelis piliečių ginklas – nebalsuoti už reputaciją susiteršusius politikus.

Su antrankiais iš kabineto išvedamas meras ar kitas koks aukštas savivaldybės politikas – Lietuvoje jau įprastas vaizdelis. Tiesa, viešumon patenka tik labiausiai rezonansinės, aukščiausių savivaldybės vadovų nuopuolio istorijos.

“Veidas” suskaičiavo devynias per šią jau besibaigiančią ketverių metų savivaldybių kadenciją garsiai nuskambėjusias susikompromitavusių miestų bei miestelių merų ir vicemerų bylas. O pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) statistiką, per šį laikotarpį savivaldybėse buvo pradėtos net 47 bylos (po 16 Vilniaus ir Kauno, devynios – Klaipėdos ir po tris – Šiaulių bei Panevėžio apskrityse).

STT pareigūnai pripažįsta, kad savivaldybių lygmuo Lietuvoje itin korumpuotas, nes tam yra susiklosčiusios palankios aplinkybės. Čia sprendžiami piliečiams svarbūs žemėtvarkos, mokymo ir gydymo įstaigų klausimai, tvirtinami verslą dominantys miestų energetikos, transporto ir kitos infrastruktūros projektai. Visose šiose grandyse – daugybė pagundų tiek imti, tiek duoti kyšį, kurį lietuviškas mentalitetas suvokia ne kaip nusikaltimą, o kaip įprastą būdą greičiau sutvarkyti reikalus.

Kas galėtų lemti pokyčius šioje srityje? Valstybės kontrolė (VK) siūlo savivaldybes griežčiau kontroliuoti, STT kaip vieną išeičių matytų vieno langelio principo įdiegimą (kai piliečiams nereikia lakstyti po atskiras įstaigas dėl kiekvieno popieriaus), o politologai ragina daugiau galių savivaldoje suteikti pilietiškai aktyviems visuomenininkams, kurie kartu būtų ir budrūs procesų stebėtojai.

Vis dėlto naująją savivaldybių rinkimų tvarką, kai išsikelti savo kandidatūrą gali ir nepartiniai nepriklausomi kandidatai, ekspertai laiko tik butaforine priemone, demonstruojančia, kad vietos valdžioje neva kviečiami dalyvauti visi piliečiai. Iš tiesų jiems bus sunku konkuruoti tiek su valstybės, tiek su įtakingų verslininkų finansuojamomis partijomis, prieš rinkimus pražystančiomis gražiausiomis spalvomis ir jau turinčiomis daugybės metų patirtį, kaip įtikinti miestų gyventojus, kad būtent jos sutvarkys gatves ir atpigins šildymą.

Kasdieniai reikalai – per kyšius

STT Korupcijos rizikos skyriaus vedėjas Vidmantas Mečkauskas siūlo atkreipti dėmesį į paprasčiausią dalyką: kiek žmonių darbo dienos 8 val. ryto būriuojasi prie kurio nors miesto savivaldybės ir kiek jų galime išvysti kurioje nors ministerijoje. “Akivaizdu, kad savivaldybės tiesiog yra arčiau žmogaus: jos sprendžia kasdienius klausimus, teikia daugybę paslaugų, išduoda galybę įvairiausių dokumentų. Vaikas gimė – registracija apskrities civilinės metrikacijos skyriuje, žmogus mirė – pažyma vėl iš savivaldos įstaigos. Visas gyvenimas nužymėtas vizitais pas savivaldos tarnautojus. O ten, kur susitinka prašytojas ir davėjas, neišvengiamai kuriasi korupcijai palanki aplinka”, – dėsto specialistas.

Be to, didelę dalį savo funkcijų savivaldybės perduoda verslininkams, teikiantiems pačias įvairiausias paslaugas – nuo šiukšlių išvežimo iki šilumos tiekimo. Valstybės pinigai ir verslininkų interesai – dar viena terpė, palanki neskaidrioms schemoms.

Žinoma, korupcijos schemos veikia ir centrinėse valdžios įstaigose, ir čia jos – dar solidesnės, kyšių sumos didesnės, tačiau jas kontroliuoti ir sekti lengviau, nes jų mažiau, be to, visos jos įsikūrusios Vilniuje. Tuo tarpu savivaldybių Lietuvoje – iš viso 60, o STT padalinių – penki, po vieną valdybą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visoje STT dirba 240 žmonių, įskaitant ir sostinėje įsikūrusią administraciją.

“Kas nuolatos vyksta savivaldybėse, nežino niekas. Operatyvinę veiklą mes vykdome ten, kur įžvelgiame didesnes rizikas, gauname įtartinos informacijos, matome didesnių pinigų srautų judėjimus. Bet pastatyti po agentą prie kiekvieno tarnautojo valstybė tikrai neturi galimybių, – aiškina V.Mečkauskas ir pabrėžia, kad tirti korupcijos nusikaltimus ypač sunku: – Čia abi pusės patenkintos – ir ta, kuri ėmė, ir ta, kuri davė. Noriai bendradarbiaujančiųjų su teisėsaugos institucijomis nedaug”.

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad Lietuva nėra išimtis pasaulio kontekste, korupcija savivaldos lygmeniu klesti daugelyje pasaulio valstybių. “Todėl būtent nuo šios grandies ir reikia pradėti kovą su korupcija valstybėje, nes dauguma žmonių dažniausiai ir bendrauja su savivaldos atstovais”, – pabrėžia S.Muravjovas.

TILS kasmet sudaromas korupcijos paplitimo Lietuvoje žemėlapis rodo, kad savivaldybės, rajonų žemėtvarkos skyriai bei miestų ir rajonų ligoninės yra tos įstaigos, kuriose gyventojams dažniausiai tenka duoti kyšį.

Pats Vilniaus savivaldybės taryboje dirbęs dabartinis Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis savivaldybes vadina oligarchinių struktūrų penyklomis: “Dideliuose miestuose valdžia susipynusi su verslininkais, neretai – ir su vietinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Visuomenė net negauna objektyvios informacijos, kas vyksta už uždarų durų, kokios bus ten priimamų sprendimų pasekmės”.

Politikas žodžių į vatą nevynioja: “Pavyzdžiui, Vilniuje tas pats buvo ir Artūro Zuoko, ir Juozo Imbraso laikais, deja, verslo ir politikų interesai taip pat susipynę išliko ir mano bendrapartiečiui Vytui Navickui vadovaujant”. Savivaldos lygmeniu dirbęs politikas aiškina, kad vos į tarybą patekę žmonės skuba susiskirstyti grupuotėmis, įtakos zonomis, ir tada visą kadenciją dirba ne miestui, o savo bei savo rato labui.

Tikėtis, kad savo narius į tarybas delegavusios partijos susigės bent jau šiems prisidirbus – naivu. Štai vienas pirmųjų per šią jau besibaigiančią savivaldybių tarybų kadenciją susikompromitavęs buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas jam pareiškus įtarimus kyšininkavimu ne tik nebuvo pašalintas iš partijos “Tvarka ir teisingumas”, bet netgi padarė joje karjerą: dabar jis yra partijos atsakingasis sekretorius ir, kaip planuojama, bus vienas jos vedlių į kitų metų savivaldybių rinkimus.

Munduro dėmės nė kiek netrukdo ir Šiaulių merui Genadijui Mikšiui. Nepaisant to, kad jis neseniai pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, be to, buvo įtariamasis savivaldybės tarnautojų kyšininkavimo byloje, Liberalų ir centro sąjungos Šiaulių skyriaus sprendimu jis įrašytas pirmuoju numeriu būsimųjų rinkimų sąraše.

Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paragino Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) uždrausti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti tiems politikams, kurie yra pripažinti pažeidę tarnybinę etiką. Tačiau VRK atkerta, kad rinkimų įstatymai tokių draudimų nenumato.

Iš tiesų, priėmus tokį sprendimą, partijos pritrūktų delegatų į savivaldybių tarybas. Panagrinėkime vien Vilniaus atvejį: konservatorius vis dar meras V.Navickas dalyvavo sprendžiant dėl mokesčių lengvatų jam priklausančiai statybų bendrovei, liberalcentristas Gintautas Babravičius tarnybiniu automobiliu vyko į puotą, buvęs meras “tvarkietis” J.Imbrasas prieš rinkimus reklamavosi už valstybės biudžeto lėšas, socialdemokratas vicemeras Romas Adomavičius įstatymą pažeidė laiku nedeklaravęs savo viešųjų ir privačių interesų ir t.t.

Išgelbėtų tik visuomeniškumas

Įstatymai etikos pažeidėjų neriboja, be to, tokiems nusižengimams abejingos ne tik politikus deleguojančios partijos, bet ir patys rinkėjai. Ką ten etikos pažeidimai – į tarybas renkami net ir teisti asmenys. “Kartais teistumas net padeda, žmonė sako – va koks apsukrus mūsų meras, kaip moka vogti, tikras ūkininkas”, – ironizuoja STT atstovas V.Mečkauskas.

Jam pritaria ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio vakdymo katedros vedėjas Tadas Sudnickas: “Tokie jau mes esame! Toleruojame nesąžiningumą, heroizuojame sugadintą reputaciją. Lietuvių pakantumo slenkstis labai aukštas: gali vogti, gali apgaudinėti – vis tiek už tave balsuos, jei prieš rinkimus gražiai pakalbėsi”.

S.Muravjovas įsitikinęs, kad patys žmonės, rinkėjai, gali daug ką pakeisti, kad vietos valdžioje sumažėtų korupcijos lygis. “Tačiau nėra jokių stebuklingų receptų, reikia tik patiems būti aktyviems, domėtis tuo, kas vyksta, prieš rinkimus klausti politikų, kaip jie ištesėjo kadencijos pradžioje duotus pažadus”, – dėsto jis.
Pavyzdžiui, Argentinoje pilietinės visuomenės atstovai prieš rinkimus prašo politikų nurodyti tris svarbiausius planuojamus atlikti darbus ir kadencijos pabaigoje įvertina, kas iš tiesų buvo nuveikta.

Visuomeninio Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas ir vadovas Kęstutis Čilinskas taip pat įsitikinęs, kad be pačių lietuvių pilietinio aktyvumo pakeisti valdžios mentaliteto nepavyks. “Tarptautiniai savivaldos ekspertai visada pabrėžia, kad Lietuvoje žmonės pernelyg nušalinti nuo sprendimų priėmimo savivaldybėse. Vakaruose neįmanoma, kad kurio nors konkretaus rajono reikalai būtų išspręsti nedalyvaujant ten gyvenančių žmonių atstovams, o pas mus kaip tik taip viskas ir daroma”, – tvirtina K.Čilinskas.

Tačiau pašnekovas netiki, kad padėtį galėtų pataisyti naujoji rinkimų tvarka, leidžianti savivaldybių tarybų rinkimuose kitų metų vasarį savarankiškai išsikelti nepartiniams kandidatams. “Pavieniai asmenys yra bejėgiai, palyginti su daug metų veikiančiomis, gerai organizuotomis ir valstybės biudžeto bei privačių rėmėjų finansuojamomis partijomis”, – neabejoja judėjimo vadovas.

Politologas Antanas Kulakauskas skaičiuoja, kad pavieniams asmenims bus sunku patekti į savivaldybių tarybas, nes balsų teks surinkti tiek, kiek vidutiniškai balsų tame mieste surinks vienas mandatas. Pavyzdžiui, per 2007 m. rinkimus Vilniuje ši riba siekė 3082 balsus, Kaune – 2043 balsus, Šiauliuose – 981 balsą. “Žmogus gali būti populiarus savo rajone, bet visoje apygardoje jam sunkiai seksis konkuruoti su jau daug metų populiarinamais politikais”, – mano politologas.

K.Masiulis apgailestauja, kad jo siūlymas leisti rinkėjams patiems sudaryti savo politikų reitingus iš įvairiausių partijų bei pavienių kandidatų sąrašo Seime nesulaukė pritarimo. “Dabar gali reitinguoti tik vienos pasirinktos partijos narius, bet juk joje – ir tau patinkantys, ir korumpuoti politikai”, – pabrėžia parlamentaras.

V.Mečkauskas mato dar vieną būdą, kaip mažinti korupcijos apraiškas savivaldybėse: “Tikrai išmintingas sprendimas būtų, jei būtų panaikinta galimybė partijas finansuoti privačių rėmėjų lėšomis. Juk kai duoda – visada kyla grėsmė, kad ateis laikas atsidėkoti”.

K.Čilinskas įsitikinęs, kad patys politikai Lietuvoje nepasiūlys jokių gerų receptų, nei kaip pažaboti korupciją, nei kaip padidinti kontrolę ar viešumą, nei kaip žmones labiau įtraukti į savivaldybių veiklą: “Partijoms tai visai neparanku, jos į valdžią žiūri kaip į būsimų pajamų šaltinį, o ne kaip į tarnystę žmonėms. Pokyčiai gali kilti tik per visuomeninius judėjimus”.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad korumpuotumu pasižyminčiose savivaldybėse stinga net elementarios jų veiklos kontrolės: savivaldybių auditorius skiria ir prižiūri tos pačios savivaldybių tarybos, kurias auditoriai ir turi kontroliuoti.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad klausimas, ar nebūtų tikslinga prijungti savivaldybių kontrolieriaus tarnybų prie VK, taip užtikrinant didesnį jų veiklos nepriklausomumą ir efektyvumą, keliamas jau ne vienus metus.

“Savivaldybių kontrolierių funkcijų perdavimas VK būtų naudingas valstybei, nes būtų panaikintas šiuo metu egzistuojantis kontrolierių funkcijų dubliavimasis, savivaldos kontrolierių veikla taptų skaidresnė ir labiau nepriklausoma”, – mano kontrolierė, tačiau pabrėžia, kad tai grynai politinis Seimo ir Vyriausybės valios klausimas.

Antradienį paskelbtame “Transparency International” korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta geriau nei kada nors iki šiol – jai skirti penki balai iš 10 ir 46-oji vieta 178 šalių lentelėje.

Šiemet Lietuva pirmą kartą pateko tarp pirmojo ketvirtadalio valstybių, kurių korupcijos suvokimo indeksas yra penki arba daugiau balų.

Anot organizacijos atstovų, šie rezultatai leidžia teigti, kad tarptautiniai ir vietos antikorupcijos ekspertai teigiamai vertina antikorupcinius pokyčius Lietuvos įstatymuose ir valdžios atstovų dėmesį korupcijai, tačiau praktikoje išlieka problemų.

“Tai reiškia šiokią tokią pažangą. Daugiau sakyti būtų neatsakinga – mes esame devyniolikti tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Įstatymai yra, tačiau jie neveikia”, – BNS sakė “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pernai Lietuva indekse buvo įvertinta 4,9 , užpernai – 4,6 balų.

Reitinge Lietuva lenkia kaimynines Rusiją (2,1), Baltarusiją (2,5) ir Latviją (4,3), bet atsilieka nuo Lenkijos (5,3) ir Estijos (6,5).

Lietuvos gyventojai mano, kad politikų reputacijai labiausiai kenkia korupcija, rodo naujos apklausos rezultatai.

Tyrimo rezultatus skelbiantis žurnalas IQ rašo, kad Lietuvos piliečiai gana atsainiai vertina asmenines politikų savybes ar gyveninmo būdą, o vienintelis tikras reikalavimas – “kad jie nevogtų”.

“Vilmorus” atliktoje apklausoje 79 proc. respondentų sakė, kad labiausiai politikų reputacijai kenkia korupcija, 71,1 proc. nurodė piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir savanaudiškumą. Tik pusė rinkėjų (50,1 proc.) mano, kad politikų reputacijai kenkia per rinkimus duotų pažadų nevykdymas.

Dar mažiau respondentų kreiptų dėmesį į politikų nepastovumą, politinių nuostatų, partijų ar frakcijų kaitaliojimą – šį dalyką kaip kenkiantį reputacijai minėjo 34,5 proc. apklaustųjų. Nederamą elgesį, tokį kaip girtavimas ar viešosios tvarkos pažeidimai, kaip kenkiantį reputacijai nurodė tik ketvirtadalis respondentų (24,7 proc.).

Rinkėjai taip pat daug dėmesio neskiria tam, ar politikai paiso tradicinių moralės normų ir šeimos vertybių – šį aspektą kaip svarbų reputacijai minėjo 17,7 proc. apklaustųjų.

Nuomonės, kad politikų dalyvavimas pramoginiuose projektuose galėtų labai pakenkti jų reputacijai, laikėsi mažiausiai apklaustų žmonių – 7,5 proc. Tarp namų šeimininkių taip manė vos 2,5 proc., rašo IQ žurnalas.

"Veido" archyvas

Prezidentė spjaudo ugnimi kontrabandos ir korupcijos liūno link, deja, kol kas telieka konstatuoti, kad šešėliniai veikėjai kur kas nuovokesni už juos turinčius sugaudyti valstybės atstovus