Politinę situaciją Brazilijoje šiais metais net sunku sekti: protestai prieš vyriausybę, protestai prieš dabartinės šalies prezidentės Dilmos Rousseff apkaltą ir gegužės mėnesį vykę šalies parlamento balsavimai, vis dėlto nulėmę apkaltos proceso pradžią. Apkaltos teisėtumas intensyviai kvestionuojamas tiek Brazilijos, tiek užsienio žurnalistų, o naująją viceprezidento Michelio Temerio vyriausybę jau sukrėtė krizė. Situacijos nusakyti trumpai tiesiog neįmanoma, bet svarbu pabrėžti tai, apie ką kalbėti vengia pačios Brazilijos žiniasklaida, o užsienio spauda taip pat dažnai nutyli. Kas vyksta Brazilijoje, yra daug sudėtingiau nei herojiškas žmonių sukilimas prieš nemėgstamą vyriausybę, kaip kad dažnai pristatoma žiniasklaidoje.
Justina Poškevičiūtė, geopolitika.lt
Ekonominė krizė ir žemi prezidentės reitingai
Prieš pradedant bet kokias diskusijas apie prezidentės apkaltą ir ją inicijavusias grupes, svarbu pabrėžti keletą dalykų, daug mažiau diskutuotinų. Pirmas – tai stipri Brazilijos ekonomiką krečianti krizė. 2015-aisiais Brazilijos BVP sumažėjo net 3,8 procento, tai yra didžiausias krytis per 25 metus. Infliacija, 2014-aisiais buvusi 6,41 procento, 2015-aisiais pasiekė net 10,67 procento, o nedarbas per tą patį laikotarpį didėjo nuo 6,8 iki 8,5 procento. Šalies ekonomika, iki 2014-ųjų kilusi, per pastaruosius metus traukėsi, ir, anot Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, šiais metais taip pat turėtų trauktis apie 4 procentus.
Paklausti, kokia šalies politinės krizės priežastis, netinkamą prezidentės vadovavimą nurodo 17,2 procento respondentų.
Ekonomikai lėtėjant, žmonių nepasitenkinimas vyriausybe didėjo. Tad antras aiškus Brazilijos politinės krizės aspektas yra laikinai nušalintos prezidentės D.Rousseff nepopuliarumas. Šių metų vasario antroje pusėje tyrimų agentūros „MDA Pesquisa“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad prezidentės D.Rousseff darbą teigiamai vertino 21,8, neigiamai – 73,9 procento. Už prezidentės apkaltą pasisakė 55,6, prieš apkaltos procesą – 40,3 procento apklaustųjų. Įdomu tai, kad paklausti, kokia šalies politinės krizės priežastis, netinkamą prezidentės vadovavimą nurodo 17,2 procento respondentų, Nacionalinio Kongreso kaltę – 12,2 procento ir net 62,1 procento teigia, jog krizės priežastis yra visa apimanti korupcija.
Apkaltos procesas ir įsišaknijusi korupcija
Šių metų gegužės 12 dieną Brazilijos parlamento aukštieji rūmai – Senatas nubalsavo už prezidentės apkaltos procesą, prasidėjusį dar praeitų metų gruodį, ir tai automatiškai ją nušalino nuo pareigų 180-čiai dienų. Šitoks parlamento žingsnis galėtų atrodyti kaip demokratijos apraiška, ypač turint omeny mases žmonių pritraukusius protestus prieš korupciją ir vyriausybę Rio de Žaneire bei šalies pietuose.
Iš 65 apkaltos komisijos narių 37 yra kaltinami korupcija, o iš 513 Nacionalinio Kongreso žemųjų rūmų deputatų ja kaltinami net 303.
Vis dėlto prezidentės D.Rousseff nušalinimo kontekstas implikuoja ką kita. Visų pirma – oficiali apkaltos priežastis yra D.Rousseff „kūrybinga apskaita“ (ang. creative accounting), t.y. valstybės fondų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, norint pavaizduoti šalies ekonominę situaciją geresnę, nei ji yra iš tikro. Šitokie manevrai jau buvo atlikti net dviejų ankstesnių Brazilijos prezidentų, tačiau apkaltos proceso nesulaukė.
Kitas svarbus apkaltos aspektas – tai orveliškos jo šalininkų charakteristikos. Iš 65 apkaltos komisijos narių 37 yra kaltinami korupcija, o iš 513 Nacionalinio Kongreso žemųjų rūmų deputatų ja kaltinami net 303. Pats apkaltos procesą inicijavęs politikas Eduardo Cunha, žemųjų rūmų pirmininkas, gegužę buvo nušalintas nuo pareigų dėl kaltinimų korupcija, jo banko sąskaitose Šveicarijoje radus milijonus dolerių.
Įdomu dar ir tai, kad pati prezidentė D.Rousseff yra viena iš nedaugelio Brazilijos politikų, kuriems nepareikšti kaltinimai korupcija. Tad kai už prezidentės apkaltą pasisakantys parlamento nariai remia savo poziciją antikorupcijos argumentu, šie pasisakymai skamba kiek groteskiškai.
Paviešintas pokalbis ir apkaltos motyvai
Į daugybę klausimų, kuriuos kelia prezidentės apkalta, neseniai atsakė vieno iš pagrindinių Brazilijos dienraščių „Folha de São Paulo“ paviešintos privataus pokalbio detalės. Įraše Sérgio Machado, buvęs „Petrobras“ prezidentas, ir senatorius Romero Jucá kalbasi apie prezidentės D.Rousseff nuvertimą kaip vienintelį būdą užkirsti kelią tolimesniam „Petrobras“ korupcijos tyrimo procesui, kurį prieš keletą metų pradėjo būtent D.Rousseff vyriausybė. Pokalbyje naftos magnatas ir senatorius teigia, jog norint užglaistyti korupcijos skandalą reikia pašalinti D.Rousseff, kad jos vietą užimtų viceprezidentas Michelis Temeris, padėsiantis vykdyti šį planą.
Pagrindinis D.Rousseff apkaltos tikslas yra ne sustabdyti korupciją ar nubausti nusikaltėlius, bet priešingai: apsaugoti tikruosius nusikaltėlius.
Šį incidentą detaliai analizuoja Glennas Greenwaldas, žymus JAV tiriamosios žurnalistikos ekspertas, dirbęs su Edwardu Snowdenu. Savo straipsnyje G.Greenwaldas rašo, jog paviešintas pokalbis patvirtina apkaltos priešininkų seniai išsakytus argumentus. „Pirma, kad pagrindinis D.Rousseff apkaltos tikslas yra ne sustabdyti korupciją ar nubausti nusikaltėlius, bet priešingai: apsaugoti tikruosius nusikaltėlius, suteikiant jiems galimybę veikti po prezidentės pasitraukimo, ir taip užgniaužti tolimesnį korupcijos tyrimą. Antra, kad apkaltos šalininkams, vedamiems šalies oligarchinės žiniasklaidos, visiškai nerūpi „švari vyriausybė“, jie tik nori užgrobti valdžią, ko niekad negalėjo padaryti demokratiškai, kad primestų dešiniųjų oligarchams naudingą politiką, kurios Brazilijos gyventojai niekad nepriimtų“, – taip situaciją šalyje žurnalistas apibendrina nepriklausomos žurnalistikos puslapyje „The Intercept“.
Išbandymas jaunai demokratijai ir Brazilijos ateitis
„Naujai atskleistas planas yra būtent toks, kaip atrodo politinis perversmas: kariuomenės ir galingiausių institucijų veikimas kartu, siekiant iš savanaudiškų, korumpuotų ir neteisėtų paskatų nuversti demokratiškai išrinktą lyderę ir primesti visuomenės nekenčiamą oligarchišką politiką“, – taip G.Greenwaldas nori pralaužti žiniasklaidos, iki šiol nevadinančios prezidentės nušalinimo politiniu perversmu, tylą.
Ir išties, vadinti perversmu tai, kas ką tik įvyko ir tebevyksta Brazilijoje, yra svarių priežasčių. Taip pat reikia suprasti, kad demokratiškai išrinktos prezidentės nepopuliarumas (dažnai pasitaikantis demokratijose) nėra teisėtas motyvas apkaltai. Nepasitenkinimas vyriausybės darbu ir net masiniai protestai prieš D.Rousseff ir jos Darbininkų partiją, kurios turtingesni Brazilijos pietų gyventojai ir žiniasklaida niekad nemėgo, taip pat nėra teisėta priežastis prezidentei nušalinti. Demokratiniai mechanizmai taip nefunkcionuoja, ir kai matome korumpuotą parlamentą balsuojant už prezidentės nušalinimą, neva taip norint kovoti su korupcija, tokią situaciją reikia labai įdėmiai analizuoti.
Galima laukti reformų, kurias demokratiškai išrinkta vyriausybė vargu ar imtųsi įgyvendinti.
M.Temerio vyriausybė, kaip ir tikėtasi, jau pradėjo sukti Braziliją neoliberalizmo keliu. Siekdamas mažinti vyriausybės išlaidas, M.Temeris panaikino Kultūros, Moterų, Rasinės lygybės ir Žmogaus teisių ministerijas, jas sumažindamas ir prijungdamas prie kitų institucijų, nors po protestų bangos Kultūros ministerija vis dėlto buvo atkurta. Viceprezidentas jau planuoja pensijų reformą, bus svarstoma ir jo pasiūlymas sumažinti finansavimą nacionalinei skurdo mažinimo programai (port. Bolsa família), įstatymo pakeitimai, sušvelninantys priverstinio darbo apibrėžimą ir iki šiol saugotų Brazilijos senųjų vietinių gyventojų žemių pardavimo nuostatas, atversiančias duris vietinėms ir užsienio korporacijoms.
Naujoji M.Temerio vyriausybė jau sulaukė daugybės kritikos, taip pat ir už tai, kad vyriausybę, iki šiol atspindėjusią daugiau šalies demografinės įvairovės, dabar sudaro vien vyresnio amžiaus baltieji vyrai.
Jei stiprėjantys brazilų protestai prieš M.Temerio vyriausybę ar patys apkaltos proceso rezultatai vis dėlto paliks dabartinę vyriausybę maždaug tokią, kokia ji yra dabar, galima tikėtis dar stipresnio Brazilijos posūkio į dešinę. Be didėjančio ar nemąžtančio skurdo, didėjančios socialinės nelygybės, darbuotojų teisių suvaržymo ir kitų problemų pačioje šalyje, galima tikėtis ir stipresnio bendradarbiavimo su JAV, mažiau kolaboravimo su BRIKS šalimis ir šalies atsivėrimo įvairioms korporacijoms. Kitaip tariant, galima laukti reformų, kurias demokratiškai išrinkta vyriausybė vargu ar imtųsi įgyvendinti.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. birželio 8 d.
Loading ...