Lietuvos keliais važinėjantys policijos automobiliai su juose įdiegtomis technologijomis jau nė kiek nebeatsilieka nuo kitose ES šalyse turimos įrangos, o kai kuriais atvejais ją net ir lenkia.
Pavyzdžiui, nuo šio balandžio ne tik didžiuosiuose  miestuose, bet jau ir visoje šalyje patruliuoja 116 specialiais lipdukais pažymėtų policijos automobilių, kuriuose baudą už kelių eismo taisyklių ar kitą pažeidimą galima sumokėti mokėjimo kortele.
Be to, nuo 2010 m. 700 policijos patrulių ekipažų yra valdomi pažangiomis mobilaus stebėjimo ir komunikacijos technologijomis ir planuojama, kad tokių automobilių iki metų pabaigos atsiras dar 200. Juose įdiegtos technologijos pareigūnams sukuria mobilią darbo vietą, todėl pareigūnai bet kada gali prisijungti prie reikiamų duomenų bazių ir nustatyti, pavyzdžiui, informaciją apie vairuotojo asmenybę, sužinoti, ar jis nėra ieškomas. Be to, automobiliuose yra ir valstybinių numerių skenavimo įranga, leidžianti per kelias akimirkas gauti informaciją apie tai, ar automobilis nėra vogtas, ar jis apdraustas, ar praėjęs techninę apžiūrą.
Dar viena naujovė – galimybė policijos automobiliuose parengti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir čia pat jį atspausdinti.
Negalima nepaminėti ir to, kad šiuo metu Lietuvos keliuose važinėja 12 policijos automobilių be skiriamųjų ženklų, kuriuose įdiegtos mobiliosios greičio matavimo sistemos. Jos ne tik užfiksuoja greičio viršijimą, bet ir automatiškai informaciją apie pažeidimą nusiunčia į valstybinę kelių policijos tarnybą.
Policijos informacijos valdybos viršininkas Artūras Kavolis priduria, kad šiuose automobiliuose yra įdiegta telemetrinė įranga, kuri budėtojams leidžia žemėlapyje stebėti visus automobilius ir atsižvelgiant į jų buvimo vietą operatyviai nuspręsti, kurį arčiausiai esantį ekipažą pasiųsti į įvykio vietą. Beje, prie modernizuojamos policijos pajėgų valdymo sistemos prisijungus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sukurta vieninga pajėgų valdymo sistema, kuri užtikrina galimybę valdyti ir 100 Valstybės sienos apsaugos tarnybos automobilių.

Rusija paskelbė ketinanti 350 kilometrų aukštyje virš Žemės statyti pirmąjį kosmoso viešbutį. Jame esančiose 4 kabinose galėtų viešėti septyni svečiai.

Be to, iš kiekvienos jų pro didžiulius langus būtų matyti apačioje besisukanti Žemė. Tačiau tokios atostogos atsieis nepigiai. Už kelionę teks sumokėti 1,9 mln. litų, už penkių dienų viešnagę – dar 400 tūkst. litų.

Vien kelionė iki viešbučio bus tikras nuotykis. Norint ten nukakti, teks dvi dienas praleisti raketoje „Sojuz“.

Viešbutis, arba, tiksliau, Komercinė kosminė stotis (KKS), turėtų pradėti veikti 2016 metais. Pasak viešbučio sumanytojų, ji bus „daug patogesnė“ nei Tarptautinė kosminė stotis (TKS), kurią naudoja astronautai ir kosmonautai.

Kosmose esant nesvarumo būsenai, svečiai galės pasirinkti vertikalias arba horizontalias lovas. Dušai bus hermetiški – kad vanduo nepatektų ten, kur nereikia.

Turistai, kuriuos lydės patyrusi įgula, maitinsis Žemėje paruoštu ir raketa atgabentu maistu, kuris bus pašildomas mikrobangų krosnelėse.

Planuojama atsisakyti maisto iš tūbelių, kuriuo maitinasi astronautai, ir pakeisti jį delikatesais – troškinta veršienos šonine su grybais, baltų pupelių piurė, pomidorų sriuba ir slyvų kompotu. Taip pat KKS bus galima atsigaivinti šalta arbata, mineraliniu vandeniu ar vaisių sultimis, tačiau alkoholį vartoti bus griežtai draudžiama.

Tualetuose vietoj vandens bus naudojama oro srovė. Nuotekos bus perdirbamos, o oras bus filtruojamas, pašalinant pašalinius kvapus ir bakterijas, bei vėl tiekiamas į kabiną.

Viešbutį statysiančios kompanijos „Orbital Technologies“ generalinis direktorius Sergejus Kostenko teigė: „Mūsų planuojamo modulio vidus neprimins TKS. Viešbučio vidus turi būti patogus. O į Žemę bus galima žiūrėti pro didžiulius liukus.“

„Viešbutis bus skirtas turtingiems asmenims ir privačioms kompanijoms dirbantiems žmonėms, kurie nori kosmose atlikti tyrimus“, – kalbėjo jis.

Tačiau viešbutyje apsistoję turistai gali sulaukti ir netikėtų svečių. Jei TKS įvyktų nelaimė, planuojama viešbutį naudoti kaip atsarginę slėptuvę astronautams, o ne gabenti juos į Žemę.

Tarpplanetinis zondas, kuris startavo iš Žemės prieš 200 dienų, neįskriejo į orbitą aplink Venerą, trečiadienį pranešė Japonijos kosmoso agentūra.

Zondas “Akatsuki”, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia “Aušra”, turėjo tapti pirmuoju Japonijos sukurtu kosminiu palydovu, skriejančiu aplink kitą planetą.

Dėžės pavidalo aukso spalvos aparatą su dviem saulės baterijų “sparnais”, kurio oficialus pavadinimas – Veneros klimato palydovas (Venus Climate Orbiter), į kosmosą iškėlė raketa, kuri gegužę startavo iš Japonijos pietuose esančio kosmodromo.

Antradienį buvo įjungtas zondo raketinis variklis, siekiant sumažinti jo greitį ir nukreipti į Veneros gravitacijos lauką, tačiau laikinai buvo prarastas ryšį su Žemėje esančiu valdymo centru, nurodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA).

Trečiadienį JAXA paskelbė, kad “Akatsuki” misija nepavyko, tačiau iškart pridūrė, kad šį aparatą veikiausiai vėl bus mėginama nukreipti skrieti aplink Venerą po septynerių metų.

“Gruodžio 7 dieną 8 val. 49 min. Tokijo (1 val. 49 min. Lietuvos) laiku pradėjome manevruoti, siekiant nukreipti Veneros zondą “Akatsuki” į orbitą aplink Venerą…, tačiau patvirtinta, kad mums nepavyko jo nukreipti į orbitą”, – sakoma agentūros pranešime.

1998 metais JAXA buvo paleidusi Marso zondą “Nozomi” (“Viltis”), tačiau 2003 metais agentūra nutraukė pastangas nukreipti jį į Raudonosios planetos orbitą, kai iškilo neįveikiamų techninių kliūčių.

Venera pagal dydį ir amžių panaši į Žemę, tačiau jos klimatas daug atšiauresnis: šios planetos atmosfera įkaitusi iki maždaug 460 laipsnių Celsijaus. Joje labai gausu anglies dvideginio, kuris yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje.