Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos narių skaičius padvigubėjo, kai penktadienį prie jos prisijungė Rusijos kosminio laivo “Sojuz” kapsulė.

“Sojuz” atskraidino du astronautus – amerikietę ir italą, taip pat vieną Rusijos kosmonautą. Naujieji įgulos nariai, kurie dirbs TKS penkis mėnesius, atvyko į orbitinę stotį praėjus dviem dienoms po jų raketos starto Kazachstane.

Netoli Maskvos esančio Rusijos kosminių skrydžių valdymo centro pareigūnai ir “Sojuz” įgulos šeimų nariai pasveikino per radiją naujuosius TKS gyventojus.

Kosminis laivas prisijungė prie orbitinės stoties, kai jie abu skriejo maždaug 355 kilometrų aukštyje virš Afrikos vakaruose esančio Malio.

Tuo metu JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) baigė erdvėlaivio “Discovery” degalų bakų tikrinimą paleidimo aikštelėje Floridoje esančiame kosmodrome. “Discovery” turėjo pakilti į kosmosą lapkritį, tačiau skrydis buvo atidėtas iki vasario, aptikus įtrūkimų degalų bakuose.

TKS įgulą papildė amerikietė Catherine Coleman (Ketrin Koulman), italas Paolo Nespoli (Paolas Nespolis) ir rusas Dmitrijus Kondratjevas. Stotyje juos pasitiko du rusai ir amerikietis.

D.Kondratjevo ir C.Coleman mažamečiai sūnūs sėdėjo vienas šalie kito Skrydžių valdymo centre, kalbėdamiesi per radiją su orbitoje skriejančiais tėvais.

“Labai džiaugiamės, kad esi kosminėje stotyje”, – sakė C.Coleman vyras stiklo menininkas Joshas Simpsonas (Džošas Simpsonas).

“Pastaruosius trejus metus mėgindavome išsiaiškinti kur esi – Vokietijoje, Maskvoje, Žvaigždžių miestelyje, Japonijoje, Kanadoje ar Teksase, – pridūrė jis, paminėjęs visas vietas, kuriose vyko astronautės mokymai. – Dabar tiksliai žinome, kur esi… Dabar atrodai esanti arti mūsų. Mūsų širdys su tavimi.”

“Myliu jus, vaikinai”, – atsakė C.Coleman, pridūrusi, kad kosminėje stotyje labai įdomu.

NASA kosminės stoties programos direktoriaus pavaduotojas Kirkas Shiremanas (Kirkas Šajemanas) paragino įgulą nenuobodžiauti ir sakė, kad artimiausius kelis mėnesius jiems teks priimti daug kosminių laivų, daugiausiai krovininių kapsulių.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Japonų mokslininkai patvirtino, kad asteroidą Itokavą aplankęs zondas “Hayabusa” sugrįžo į Žemę pargabenęs nežemiškos kilmės grunto dalelių.

Tai jie paskelbė ištyrę daugiau kaip pusantro tūkstančio dalelių, kurias pargabeno zondas.

Abejonių, ar zondui pavyko paimti asteroido grunto, kilo todėl, kad nutūpus zondui ant asteroido nepavyko iššauti šrato, kuris turėjo sukelti dulkes. Vis dėlto į mėginiams paimti kapsulę dulkių pateko, ir tai įrodė ilgai truklę tyrimai.

“Šis laimėjimas yra pirmasis ir nuostabiausias pasaulyje – namo pargabenta medžiagos iš dangaus kūno, ne Mėnulio”, – sakė Japonijos mokslo ir technologijų ministras Yoshiaki Takagi (Jošiakis Takagis) per antradienį surengtą spaudos konferenciją.

MOklsininkų grpė buvo “neįtikėtinai laiminga”, – sakė projekto “Hayabusa” vadybininkas Junichiro Kawaguchi (Džuničyras Kavagučis). “Aš nežinau kaip tai apsakyti, mes to net nesvajojome, dabar esu perpildytas emocijų”, – kalbėjo jis.

2005 metais zondas “Hayabusa” išbuvo tris savaites Itokavos asteroido orbitoje, paskui nutūpė ant jo paimti grunto.

Projektas kainavo apie 200 mln. dolerių, dėl techninių problemų grėsė žlugimas, bet mokslininkai vis rasdavo išeitį.

2010 metų birželio mėnesį asteroido gruntas pateko į Žemę. Kaip buvo planuota, pats zondas sudegė pasiekęs Žemės atmosferą, tapęs įspūdingu liepsnos kamuoliu nakties danguje virš Australijos dykumų.

Tačiau prieš sudegdamas “Hayabusa” išmetė kaitrai atsparią kapsulę, kuri laimingai pasiekė žemės paviršių.

“Hayabusa”, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia “sakalas”, startavo 2003 metais, ir grįžo nuskriejęs iki bulvės pavidalo asteroido Itokavos ir atgal – iš viso apie 5 mlrd. kilometrų.

Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) vienas Japonijos ir du Kanados manipuliatoriai sausio pabaigoje, kai į ją atskris japonų krovininis erdvėlaivis HTV- 2, parodys “kosmoso akrobatiką”.

Kaip pranešė Kanados kosmoso agentūra, erdvėlaivio HTV-2 pavadinto “Kounotori” (“Baltasis gandras”), nehermetiškame skyriuje bus platforma su dviem kroviniais, kuriuos būtina perkelti laikyti išoriniame TKS paviršiuje.

Japonijos krovininis erdvėlaivis išskris į TKS sausio 20 dieną, ir po savaitės laivą sugriebs astronautai Kanados nuotolinio valdymo manipuliatoriumi SSRMS ir prijungs prie stoties. Po to Tarptautinėje kosmoso stotyje prasidės manipuliatorių “baletas”.

Pirmiausia manipuliatorius SSRMS ištrauks platformą su kroviniais iš HTV-2 ir perduos ją Japonijos manipuliatoriui, kuris yra modulyje “Kibo”. Po to SSRMS prisijungs sau, kaip plaštaką prie rankos, “antgalį” – Kanados “miklų” manipuliatorių “Dextre”, kuris paims krovinius nuo platformos ir nugabens juos į TKS išorinį paviršių.

Po to “antgalis” bus nuimtas ir manipuliatorius SSRMS pasiims tuščią platformą iš Japonijos manipuliatoriaus ir sugrąžins ją atgal į Japonijos erdvėlaivį HTV-2.

Pirmąjį skrydį krovininis erdvėlaivis HTV-1 atliko 2009 metais. Jis pakilo rugsėjo 10 dieną ir po savaitės buvo prijungtas prie TKS. Spalio 30 dieną jis buvo atjungtas nuo stoties ir kitą dieną išvestas iš orbitos.

Iš viso agentūra JAXA numato iki 2015 metų paleisti į TKS septynis krovininius erdvėlaivius HTV.

Antrasis Kinijos Mėnulio zondas “Chang’e-2″ šeštadienį, aštuonios dienos po raketos “Long March 3C” starto, pradėjo skrieti orbita aplink Žemės palydovą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Zondas “netrukus pradės mokslinio tyrinėjimo veiklą”, remdamasi Pekino kosminių skrydžių kontrolės centru pranešė naujienų agentūra “Xinhua”.

Iš pradžių “Chang’e-2″ aplink Mėnulį skries 100 km atstumu nuo jo, bet planuojama, kad vėliau aparatas skries 15 km aukštyje.

Per šešis mėnesius zondas atliks įvairius testus, skirtus pasirengti “Chang’e-3″ misijai, kuri numatoma 2013 metais ir bus, kaip tikisi Kinija, pirmasis jos nepilotuojamas nusileidimas Mėnulyje.

Programa “Chang’e”, pavadinta į Mėnulį skridusios mitinės kinų deivės vardu, laikoma pastangomis prilyginti Kinijos kosmoso tyrinėjimus JAV ir Rusijos kosmoso programoms.

Pirmasis Kinijos Mėnulio zondas, kuris buvo paleistas 2007-ųjų spalį, orbita skriejo metus ir keturis mėnesius.

Pekinas tikisi 2017 metais pargabenti į Žemę Mėnulio uolienų pavyzdžius, o maždaug 2020 metais nusiųsti į Mėnulį žmogų, praneša valstybinė žiniasklaida.

Nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti šias technologijas savo mokslinėje veikloje ar gaminant įprastinę produkciją. Tai leis Lietuvos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros pasirašytas susitarimas.

Naudojant kosmines technologijas sukurti produktai plačiai paplitę ir naudojami kasdieniame žmonių gyvenime: skelbiamos orų prognozės, veikia internetas ir televizija, navigacinės sistemos. Kosmoso srityje gali būti naudojamos visos naujausios mokslo žinios ir plėtojamos pažangiausios technologijos jau tradicinėmis tapusiose Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų srityse, kaip lazeriai, biomedicina, biotechnologijos, energetika, naujos medžiagos, fundamentiniai gamtos mokslai ir kt.

Pasirašytas susitarimas užtikrins, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų.

Susitarimą pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys ir Europos kosmoso agentūros teisės reikalų ir tarptautinių ryšių direktorius Peteris Hulsrojus.

Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009 m., o Estija 2010 m. jau perėjo į glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą – bandomąjį laikotarpį, kuriuo jau pradeda vykdyti EKA užsakymus.