Naujos kartos kosminį laivą kuria Rusijos raketinė – kosminė korporacija „Energija”, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jos šaltinių korporacijoje, jį bus galima naudoti meteorologinių ir Žemės paviršiaus stebėjimams skirtų palydovų techniniam aptarnavimui. Tokio pilotuojamo kosminio laivo, pavadinto „Rusj“, įgula galės orbitoje apžiūrėti palydovus, pakeisti jų elektroninius blokus, išskleisti anteną ar saulės fotolementų skydą, papildyti raketinio kuro atsargas ar prireikus perkelti į kitą orbitą.

Pasak „Interfax” šaltinio, palydovų techninis aptarnavimas bus atliekamas arba išėjimo į atvirąjį kosmosą metu, arba naudojant robotizuotus manipuliatorius.  „Tokio laivo manipuliatoriai turės būti valdomi labai dideliu tikslumu, kuri prilygtų skafandrą dėvinčio kosmonauto operacijų rankomis tikslumui“,  – sakė korporacijos  „Energija” darbuotojas.

Jo teigimu naujos kartos kosminiame laive bus įrengta speciali šliuzo kamera, įgulą sudarys du žmonės,  o skrydžio trukmė galės siekti iki 2 savaičių. „Rusj” kosminį laivą planuojama paleisti į kosmosą iš Rusijos Amūro srityje statomo naujo kosmodromo „Vostočnyj“. Pirmasis „Rusj”  skrydis be įgulos planuojamas 2015 metais, o 2018 m. jis pirmą kartą turėtų pakilti į orbitą su kosmonautais.

Tai, kad šis kosminis laivas galės ir šalinti iš orbitos neveikiančius kosminius aparatus ir jų nuolaužas, yra labai svarbu: NASA skaičiavimais rusai kosmose šiukšlina daugiausiai už visus. Šių metų balandžio mėnesį aplink Žemę skriejo daugiau nei 15 000 stambių dirbtinių objektų: neveikiančių palydovų, raketų pakopų, variklių blokų, įvairiausio dydžio nuolaužų.

NASA duomenimis rusams tenka atsakomybė už 5770 kosmines šiukšles, amerikiečiams – už 4821. Dar 3292 šiukšlės priklauso Kinijai, kitų šalių  „indėlis” į kosminės erdvės šiukšlinimą kur kas mažesnis: Prancūzijai priklauso 469 dirbtinių objektų fragmentai, Japonijai – 189, Indijai – 170, Europos kosmoso agentūrai – 82, kitoms šalims bei organizacijoms – 577.

Daugiausia kosmnių šiukšlių skrieja 850 – 1500 kilometrų aukščio virš Žemės paviršiaus orbitose. Mažesniame nei 600 km aukštyje esančios kosminės šiukšlės po kelerių metų pasiekia atmosferą ir sudega joje, o skriejančioms 800 km ar dar didesniame aukštyje tam prireikia kelių dešimtmečių. Neveikiantys kosminiai aparatai ar jų fragmentai 1000 kilometrų ir didesniame aukštyje į atmosferą pateks tik po kelių šimtų metų