Po nepriklausomybės paskelbimo į šalies ateitį šviesiai žvelgę kosoviečiai nusivylė valdžia.

Prieš daugiau nei trejus su puse metų, 2008 m. vasario 17-ąją, Kosovas šventė. Tada buvo priimta nepriklausomybės deklaracija, leidusi pagaliau atsikratyti Belgrado jungo. Be to, įtakingiausių Vakarų valstybių parama žadėjo jauniausiai Europos šaliai naują pradžią. Tačiau šiandien džiaugsmo šalyje jau nedaug: Kosove klesti korupcija, smarkiai išaugo nedarbas ir didėja nusivylimas vyriausybe, o kai kurie jos nariai sulaukia kaltinimų karo nusikaltimais.
Be to, ir Belgradas nesirengia taip lengvai susitaikyti su šios provincijos, kuri vadinama visos serbų tautos lopšiu, netektimi. Padėtį smarkiai apsunkina tai, kad Kosovo šiaurinėje dalyje dominuoja serbai, kurie mieliau klauso Belgrado, o ne Prištinos nurodymų.

Korupcija ir nusivylimas

Daugiausiai nusivylusiųjų – tarp jaunimo. Nemažai kosoviečių dėl visų nelaimių linkę kaltinti šalyje veikiančius Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų pareigūnus, nes esą būtent jie stabdo šalies raidą. Kritikos strėlės krinta ir į premjero Hashimo Thacio stovyklą. Jis dažnai pavadinamas amerikiečių marionete.
„Kosovas yra vargingiausia Europos valstybė, tačiau mūsų politikai – turčiai. Kuo aukštesnis nedarbo lygis šalyje, tuo didesni jų automobiliai ir tuo riebesnės jų bankų sąskaitos“, – tiesiai šviesiai rėžia vienas Kosovo opozicijos lyderių Albinas Kurtis. Jo vadovaujamas judėjimas „Vetevendosje!“ („Apsisprendimas“) yra trečia įtakingiausia ir vis dar sparčiai populiarėjanti Kosovo politinė jėga. Savaitraščio „Der Spiegel“ žurnalistams A.Kurtis pareiškė, kad Kosovas formaliai galbūt yra nepriklausomas, tačiau tikrai nėra suverenus.
Tai reiškia, kad priimant svarbiausius sprendimus labai didelį vaidmenį vaidina tiek ES, tiek JT pareigūnai, tiek Vašingtonas, turintis didelę įtaką premjerui H.Thaciui. JAV ambasada Prištinoje jau dabar primena nedidelį miestelį ir jos teritorija vis plečiama.
Būtent JAV ambasadoriaus Christopherio Dello įtaka buvo lemiama Kosovo parlamente renkant šalies prezidentą. Per balsavimą C.Dellas sėdėjo salėje ir atvirai siuntinėjo trumpąsias žinutes savo palaikomam kandidatui, nurodinėdamas, kaip šis turi elgtis, kad užsitikrintų daugumą. Nepavykus į šį postą prastumti Behgjeto Pacollio (jo išrinkimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucijai), prezidente išrinkta labai mažai politinės patirties turinti Atifete Jahjaga. A.Kurtis ironizuoja teigdamas, kad Kosovas iš Serbijos įkaito ir kalinio tapo tarptautinės bendruomenės pacientu, kuriam nepripažįstama teisė pačiam spręsti savo likimą.
Savo ruožtu ES problemų kyla dėl elementariausio dalyko – penkios iš 27 Bendrijos narių vis dar nėra pripažinusios Kosovo nepriklausomybės, tad dažnai taip ir lieka neaišku, kaip traktuoti Kosovo statusą.
JT darbuotojai Kosove gauna kone dvidešimt kartų didesnį atlygį, nei siekia vidutinės vieno kosoviečio mėnesio pajamos. Natūralu, kad tai kelia paprastų Kosovo piliečių, uždirbančių vos po 200 eurų per mėnesį, nepasitenkinimą. „Transparency International“ perspėja, kad šalyje auga korupcijos lygis, o nedarbas Kosove siekia 45 proc.
Kaip pabrėžia „Der Spiegel“ apžvalgininkai, nors tarptautinė bendruomenė nuo 1999 m., kai Kosove baigėsi karinis konfliktas, į šią šalį jau investavo apie 4 mlrd. eurų, tačiau didelių laimėjimų nematyti. Pramonė Kosove praktiškai neegzistuoja ir net česnakus šalis priversta importuoti iš Kinijos.
Į klausimą, kur nukeliauja didžioji dalis pinigų, galima atsakyti pasitelkus vieną pavyzdį. Kai Kosovo vyriausybė nusprendė tiesti greitkelį į Albanijos sostinę Tiraną, buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo vienas JAV koncernas. Dabar Kosovo valstybė šiam koncernui už statybines medžiagas – cementą, smėlį ir žvyrą moka dvigubai didesnę kainą nei ta, kuri vyrauja rinkoje.

Belgradas nerimsta

Kaip minėta, Kosovo šiaurėje gyvena nemažai serbų. Tad nieko keista, jei Belgradas išnaudoja šią tautinę mažumą savo interesams įgyvendinti. Kosovo šiaurėje dirbantys serbų mokytojai, policininkai ar gydytojai atlyginamą vis dar tebegauna iš Serbijos. Be to, vietiniai serbai šiaurinėje Kosovo dalyje atsiskaitinėja savo valiuta, o dažnas netgi atsisako pirkti duonos, jei ji kepta vietinių kosoviečių. Toks įspūdis, kad Kosovas – anaiptol ne nepriklausoma valstybė.
Belgradas vis dar yra linkęs traktuoti Kosovą kaip savo provinciją, ir Serbijos valdžia rinkėjams nuolatos kartoja nė nesirengianti pripažinti Kosovo nepriklausomybės. Šios tendencijos tik stiprėja artėjant visuotiniams rinkimams, kurie Serbijoje vyks kitų metų viduryje. Tad padėtis, kuri yra gana įtempta, artimiausiu metu veikiausiai nepasikeis. Tą įrodo ir stringančios derybos tarp kosoviečių ir serbų atstovų.
Rugsėjo pabaigoje Serbija vienašališkai nutraukė ES tarpininkaujamas derybas su Kosovu, kai diskutuotiname pasienio tarp šių dviejų valstybių ruože vėl atsinaujino neramumai. Konfliktas iš esmės kilo dėl dviejų sienos perėjimo punktų. Kosovo serbai prieštarauja, kad šiuos pasienio punktus kontroliuotų Kosovo policija ir muitinės pareigūnai. Tačiau Priština, motyvuodama Kosovo teritoriniu integralumu, į tokius norus dėmesio nekreipė ir rugsėjo viduryje ten dislokavo savo pareigūnus. Per kilusius neramumus žuvo vienas žmogus, be to, dar dešimt žmonių, tarp kurių keturi NATO kariai, buvo sužeisti.
Vienas Kosovo serbų lyderių Krstimiras Pantinius teigia, kad Prištinos sprendimas perimti pasienio ruožo su Serbija kontrolę lėmė nedidelę humanitarinę krizę, nes esą tapo neįmanoma į regioną įvežti maisto ir vaistų. Todėl vietiniai serbai buvę priversti atidaryti alternatyvius sienos perėjimo punktus. Vis dėlto tokios kalbos, ko gero, tėra pasiteisinimas siekiant destabilizuoti padėtį.
Liepą tame pačiame pasienio ruože jau buvo kilę neramumų, kurie tuomet pareikalavo kosoviečio policininko gyvybės. Tai įvyko dėl tos pačios priežasties – Prištinos bandymo minėtuose sienos perėjimo punktuose dislokuoti savo pareigūnus.
Spręsti konflikto tarp Belgrado ir Prištinos neskatina net tas faktas, jog Serbijai yra pasakyta, kad ji turi išspręsti savo nesutarimus su Kosovu, jei nori pradėti derybas dėl narystės ES. Serbijos vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius praėjusią savaitę atvirai pareiškė, kad apskritai egzistuoja net ne vienas, o du Kosovai – albaniškasis ir serbiškasis. „Albanai nenorėjo gyventi Serbijoje ir aš pripažįstu jų teisę į tai. Tačiau serbai taip pat nenori gyventi nepriklausomame Kosove ir aš iš jūsų, kaip demokrato, laukiu šios teisės pripažinimo“, – Austrijos valstybės sekretoriui Europos ir tarptautiniams reikalams Wolfgangui Waldneriui pareiškė I.Dačičius.
Serbų dominuojamos šiaurinės Kosovo dalies atsiskyrimas kai kurių specialistų minimas kaip galimas konflikto sprendimo scenarijus, tačiau dauguma Vakarų valstybių tam priešinasi. Priešinasi tam ir Priština, kuri teigia ginsianti Kosovo teritorinį integralumą.

Karo nusikaltimų šešėlis

Kosovo vyriausybei pastaruoju metu ramybės neduoda ne tik prasta ekonominė padėtis, nesutarimai su Belgradu ir pernelyg rūpestinga tarptautinės bendruomenės globa. H.Thacio ministrų kabinetą persekioja ir kaltinimų banga. Opozicija teigia, kad H.Thacis ir jo komanda suklastojo parlamento rinkimus ir taip neteisėtai liko valdžioje. Buvęs H.Thacio vyriausybės transporto ministras yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija. Panašūs kaltinimai pareikšti ir keletui kitų pareigūnų. Tačiau bene rimčiausiai skamba Europos Tarybos kaltinimai, kad konflikto su Serbija metu Kosovo išsilaisvinimo armijai vadovavęs dabartinis premjeras H.Thacis ir jo bendrai buvo įsivėlę į nelegalią prekybą žmogaus organais.
Šiuos kaltinimus viešai išdėstė Europos Tarybos žmogaus teisių tyrėjas Dickas Martis. Jo teigimu, 1999 m. dabartinis Kosovo premjeras H.Thacis ir jo vadovaujama Kosovo išsilaisvinimo armija ne tik užsiėmė prekyba žmogaus organais, tačiau taip pat platino narkotikus bei ginklus. Savo ataskaitoje D.Martis teigia, jog Kosovo šiaurėje nelaisvėje laikomi civiliai buvo nužudomi, kad būtų galima išimti jų inkstus. Šie organai buvo pardavinėjami juodojoje rinkoje. Kosovo vyriausybė šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė ir grasino griebtis veiksmų prieš D.Martį, kuris esą šmeižia Kosovo valdžią.
Tačiau Kosove veikianti ES policijos ir teisingumo misija „Eulex“ pradėjo tyrimą. Įdomu tai, kad rugsėjo 28 d. Vokietijoje, parke, buvo rastas nužudytas vienas pagrindinių liudininkų prekybos žmogaus organais byloje. Nužudytasis Agimas Zogajus buvo laikomas „saugomu liudininku X“ byloje, kurioje pagrindinis kaltinamasis yra Fatmiras Limajus. Šis vyras anksčiau buvo vienas Kosovo sukilėlių vadų kovoje su serbais, dabar – Kosovo parlamento narys.
Belieka tikėtis, kad pavyks ištirti aukštiems Kosovo pareigūnams mestus kaltinimus. Tačiau vien jau tas faktas, kad virš pačių aukščiausių Kosovo politikų kabo įtarimų tokiais kraupiais nusikaltimais debesys, tikrai nepuošia Kosovo vyriausybės ir neprisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo užsienyje.

Kosove klesti korupcija, o nedarbo lygis pasiekė 45 proc.

Apie Kosovą

Gyventojų skaičius: 1 825 632
Gyventojų amžiaus struktūra:
0–14 metų – 27,2 proc.
15–64 metų – 66,1 proc.
64 metų ir vyresni – 6,7 proc.
BVP vienam gyventojui: 6600 JAV dolerių
Nedarbo lygis: 45 proc.
Skurdo lygis: 30 proc.

"Veido" archyvas

Abi šalys pasiekė šį proveržį, sudarydamos pirmąsias sutartis per pastaruosius trejus metus, kai Kosovas vienašališkai pasiskelbė nepriklausomu. Vienas iš svarbiausių pasiekimų – jog Kosovo gyventojams pirmąkart bus leista atvykti į Serbiją su Prištinos išduotais kelionės dokumentais.

“Jos (sutartys) priartina abi puses prie Europos Sąjungos (ES), stiprina bendradarbiavimą ir gerina gyvenimą eiliniams žmonėms”, – sakė aukštas Bendrijos diplomatas Robertas Cooperis (Robertas Kuperis), tarpininkavęs kelis mėnesius trukusiose derybose.

“Jos nelemia nei vienos šalies pozicijos dėl Kosovo statuso, – pridūrė jis. – Serbija nepripažįsta Kosovo, o Kosovas neatsisako savo statuso”.

Derybininkai nuo kovo susitikinėjo su R.Cooperiu per ES inicijuotas derybas, siekiant išspręsti kasdienes problemas, su kuriais abiejų šalių piliečiai susidurdavo nuo Kosovo atsiskyrimo 2008 metais.

Šeštadienį vykusiame penktajame susitikime derybininkai susitarė užtikrinti laisvą žmonių judėjimą per ginčijamą sieną, išspręsti problemas, kylančias dėl Serbijos atsisakymo leisti Kosovui naudotis civilinių registrų duomenimis, taip pat siekti, kad būtų pripažįstami vienoje arba kitoje šalyje įgyto išsilavinimo diplomai.

Derybose, kurioms vadovavo Serbijos URM pareigūnas Borko Stefanovičius (Borkas Stefanovičius) ir Kosovo vicepremjerė Edita Tahiri, taip pat buvo skirta dėmesio problemoms kitose srityse, tokios kaip telekomunikacijos, elektros energijos tiekimas, muitai, kadastro duomenys ir religija.

Per pastarąjį aštuonias valandas trukusį derybų etapą buvo padėti paskutiniai štrichai sutartyje, kuri leis Kosovo piliečiams atvykti į Serbiją, turint Prištinos išduotas tapatybės korteles, taip pat privatiems automobiliams su laikinais numeriais. Tačiau Belgradas nepripažins transporto registracijos numerių arba pasų, išduotų Kosovo Respublikoje.

Pasiruošimai įgyvendinti šią sutartį bus pradėti nuo kitos savaitės, nurodė R.Cooperis.

“Laisvas judėjimas yra esminis Europos Sąjungos principas, – pabrėžė jis. – Laisvas judėjimas pavers visus Balkanus labiau europietišku regionu.”

Be to, abi šalys susitarė spręsti problemas, kylančias dėl civilinių registrų duomenų, kurie buvo perkelti iš Kosovo į Serbiją po 1999 metais vykusio konflikto.

Šiuo atveju ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) pagamins ir perduos Prištinai sertifikuotas šiuo metu Kosovo neturimų civilinių registrų duomenų kopijas. Išsprendus šią problemą, būtų lengviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, klastojimais, asmenybės duomenų vagystėmis, taip pat spręsti kasdienes problemas, tokias kaip skyrybos.

Pasak R.Cooperio, jog ilgainiui abi šalys veikiausiai susitars dėl vizų režimo sušvelninimo.

ES pareigūnai tikisi, kad iki vasaros atostogų įvyks dar vienas derybų susitikimas, kuriame bus išspręstos visos šios problemos. Pastarųjų derybų išvakarėse B.Stefanovičius sakė Belgrado televizijai B92, kad “mes galime vėl susitikti vėliau liepą arba rugsėjį”.

Sudarytas susitarimas abi šalis dar labiau priartina prie ES, o Serbija tikisi, kad artimiausiu laiku ji bus paskelbta kandidate įstoti į šį 27 šalių bloką.

Belgradas pašalino svarbias kliūtis šiame kelyje, sušvelnindamas savo poziciją dėl Kosovo, o praeitą mėnesį buvo padarytas didelis šuolis, kai buvo suimtas daugelį metų slapstęsis įtariamas Balkanų karo nusikaltėlis Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius).

Tačiau Serbija oficialiai tebelaiko Kosovą savo pietine provincija, nors jo nepriklausomybę yra pripažinusios 76 valstybės, tarp jų JAV ir 22 ES šalys.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) pirmadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo pasveikino Kosovo žmones su gruodžio 12 dieną vykusiais parlamento rinkimais.

Pareiškime teigiamai vertinama “rami ir įstatymiškai tvarkinga” daugelio rinkimų apygardų atmosfera. ES atstovai taip pat pasveikino Kosovo valdžią ir Centrinę rinkimų komisiją už puikų rinkimų organizavimą.

“Dabar svarbu greitai suformuoti naują vyriausybę ir išrinkti naują prezidentą, kad jie galėtų imtis daugelio tolesnių uždavinių”, – sakoma pareiškime.

ES atstovai rekomenduoja atitinkamiems valdžios atstovams po rezultatų patvirtinimo “vadovaujantis atitinkamais įstatymais ir reglamentais išnagrinėti skundus ir pareiškimus”.

C.Ashton ir St. Fule taip pat išsakė viltį, kad netrukus prasidės naujosios Kosovo valdžios ir Belgrado dialogas.

Kosove sekmadienį ryte pradėjo darbą rinkimų apylinkės – vyksta pirmieji po nepriklausomybės paskelbimo 2008 metais visuotiniai rinkimai, kurie tikriausiai susilpnins premjero Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) valdžios pozicijas.

Paskutinės prieš šiuos istorinius rinkimus apklausos rodė, kad H.Thaci Kosovo demokratų partija (PDK) vos 2 proc. lenkia savo pagrindinę varžovę – Kosovo demokratinę lygą (LDK), kuriai vadovauja sostinės Prištinos meras Isa Mustafa.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku; tuo metu Prištinos centre prie jų jau laukė dešimtys žmonių, daugiausia – pagyvenę ir prieš darbo pradžią balsuoti norintys rinkėjai.

“Atsikėliau anksti, balsuoti, nes man nepatinka tai, kaip šaliai buvo vadovaujama. Žmonės kentėjo, o politikai tuo tarpu turėjo naudos, ir mes turime tai sustabdyti”, – sakė 39 metų statybos inžinierius Shaqiras Zeneli (Šakiras Zenelis).

“Jeigu tie, kurie iki šiol vadovavo šaliai, vėl laimės, nusivylimas virs depresija”, – perspėjo 21 metų ekonomikos studentas Kreshnikas Ahmeti (Krešnikas Ahmetis).

Kosovo policija, vietos ir tarptautiniai stebėtojai atidžiai stebi šiuos rinkimus, kurie vyksta 2 280-yje rinkimų apylinkių 37-iuose municipalitetuose.

Svarbus dalykas sekmadienio rinkimuose gali būti rinkėjų aktyvumas – jei jis bus mažas, geresnes pozicijas, kaip manoma, turės H.Thaci, o jei didelis – opozicija.

Balsavimo teisę turi daugiau kaip 1,6 mln. žmonių, kurių daugiau kaip 70 tūkst. balsuoti galės pirmą kartą. Rinkėjai turi išrinkti 120 parlamentarų.

Tai pirmieji rinkimai nuo 2008 metų vasario, kai Kosovo gyventojų daugumą sudarantys albanai paskelbė Kosovo nepriklausomybę.

Šie rinkimai yra pirmalaikiai; jie buvo sušaukti po to, kai rugsėjo pabaigoje žlugo nesmagi valdančioji koalicija.

Buvę koalicijos partneriai PDK ir LDK dėl krizės, kuri sužlugdė jų aljansą, kaltino vieni kitus.

Istorinis balsavimas vyks tokiu metu, kai nedarbo lygis Kosove grėsmingai artėja prie 50 proc. ir auga visuomenės nepasitenkinimas dėl korupcijos.

2007 metais į valdžią atėjęs buvęs albanų partizanų lyderis H.Thaci buvo priverstas skelbti pirmalaikius rinkimus, kai LDK spalį pasitraukė iš valdančiosios koalicijos po konflikto dėl tuometinio partijos vadovo Fatmiro Sejdiu (Fatmiro Seidiu), kuris taip pat užėmė Kosovo prezidento postą. Šis konfliktas pasiekė net Konstitucinį Teismą.

Buvęs ekonomikos profesorius I.Mustafa viliasi, kad jo partijai iškovoti pergalę sekmadienio rinkimuose padės pažadai atsiriboti nuo praeities pažabojus korupciją 2 mln. gyventojų turinčiame Kosove, kurio visuomenė jaučia vis didesnį nusivylimą.

“Duosime jums vyriausybę…kuri su šaknimis išraus korupciją ir pagerins Kosovo įvaizdį bei reputaciją”, – sakė I.Mustafa per rinkimų kampaniją.

Nauja viešosios nuomonės apklausa parodė, kad net 73 proc. Kosovo gyventojų mano, kad korupcijos mastai išaugo I.Thaci vadovavimo vyriausybei laikotarpiu.

I.Mustafa, kurį galima laikyti politikos naujoku, į premjero postą pretenduoja praėjus vos mėnesiui po to, kai perėmė iš F.Sejdiu LDK vairą.

F.Sejdiu teko atsistatydinti iš prezidento posto, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jis negali vienu metu vadovauti ir šaliai, ir politinei partijai. Ši Teismo nutartis paskatino LDK pasitraukti iš koalicijos. Tačiau po to F.Sejdiu neteko ir partijos vadovo posto, kurį iš jo paveržė I.Mustafa.

Ketvirtadienį kalbėdamas viename rinkimų kampanijos renginyje H.Thaci prognozavo, kad jo partijai pavyks iškovoti pergalę, ir sakė, jog gavęs naują ketverius metų mandatą jis sieks šalies integracijos į NATO ir stengsis priartinti ją prie narystės Europos Sąjungoje bei Jungtinėse Tautose.

Vadovaujant I.Thaci Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri iki šio jos nepripažįsta. Kosovas faktiškai išsivadavo iš Belgrado kontrolės po 1999 metų NATO bombardavimų kampanijos.

Dauguma Kosovo gyventojų yra etniniai albanai, tačiau čia taip pat gyvena apie 120 tūkst. etninių serbų.

40 tūkst. serbų, kurie gyvena anklave Kosovo šiaurėje, nebalsuos. Tuo tarpu likę serbų bendruomenės nariai, dauguma kurių įsikūrę centriniuose Kosovo rajonuose, turės teisę pareikšti savo valią.

120 vietų parlamente dešimt vietų rezervuota serbams.

Nors jau praėjo dveji metai, kai Kosovas pasiskelbė nepriklausoma valstybe, nedaug žmonių tiki, kad jis jau pajėgus savarankiškai gyvuoti ir užtikrinti savo žmonių gerovę.

Pasaulio banko duomenimis, nedarbas Kosove siekia 48 proc. ir yra didžiausias Europoje.

Manoma, kad nė vienai partijai sekmadienio rinkimuose nepavyks užsitikrinti daugumos, todėl veikiausiai laukia ilgas ir sunkus koalicijos formavimo procesas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Tarptautiniam Teisingumo teismui pripažinus, kad Kosovas 2008 m. teisėtai paskelbė savo nepriklausomybę, sukruto separatistai Europoje, Azijoje ir net Afrikoje.

Po ilgų mėnesių svarstymų Tarptautinis Teisingumo teismas (TTT) apsisprendė dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos teisėtumo. Verdiktas aiškus ir tiesus: 2008-aisiais vienašališkai paskelbęs savo nepriklausomybę nuo Serbijos, Kosovas nepažeidė tarptautinės teisės, Serbijos teritorijos vientisumo ar kokių kitų teisių.

Kitaip sakant, Kosovo nepriklausomybės deklaracija tarptautinės teisės požiūriu yra visiškai teisėta.
Tačiau ką toks sprendimas reiškia ne teisine, o geopolitine prasme?

Visų pirma, politologai baiminasi sumaišties ir neramumų Balkanuose. Mat nors TTT išaiškinimo dėl Kosovo nepriklausomybės teisėtumo buvo paprašiusi pati Serbija, dabar į jai nepalankų sprendimą ji moja ranka ir sako niekada, jokiomis aplinkybėmis nepripažinsianti Kosovo kaip suverenios valstybės.
Serbija su Kosovu geriausiu atveju sutinka nebent atnaujinti derybas dėl nepriklausomybės.
Rezultatas – Kosovo gatvėse protestuojantys albanai ir Serbijoje bruzdantys serbai.

Vadinasi, apie taiką ir ramybę šiame regione nėra ko nė svajoti. Kaip ir Serbijai – apie narystę ES, o Kosovui – apie visavertį valstybingumą.

Juk kol Serbija nesutinka pripažinti Kosovo, tol jos pačios mažai kas laukia ES. Tarkime, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai Serbijos narystės ES galimybę svarstyti sutinka tik po to, kai ši pripažins Kosovą. Kas, kad priešingos nuomonės laikosi Serbijai daug atlaidesnės Italija ar Rumunija.

Baiminasi sugriūti pačios

Nelabai kuo džiaugtis gali ir pats Kosovas. Bent jau artimiausiu metu jam nelemta tapti, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų nariu.

Į šią organizaciją galima įsilieti, nepriklausomybę pripažinus dviem trečdaliams iš 192 JT narių ir visoms penkioms nuolatinėms JT narėms: JAV, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Rusijai ir Kinijai.

Tačiau kol kas Kosovui stinga ne tik pastarųjų dviejų “palaiminimo”, bet ir dar bent dvigubai daugiau pripažinimų nei sulaukta iki šiol. Juk iš viso Kosovą iki šios dienos yra pripažinusios tik 69 pasaulio valstybės. Tiesa, tarp jų yra JAV ir net 22 iš 27 ES narių, o liepos pradžioje Europos parlamentas didele balsų dauguma patvirtino rezoliuciją, kviečiančią ir likusias penkias ES nares nieko nelaukiant pripažinti Kosovo nepriklausomybę.

Be to, Kosovo užsienio reikalų ministras Skenderis Hysenis, džiaugdamasis palankiu TTT sprendimu, pažadėjo asmeniškai kreiptis į 121 pasaulio valstybės vadovus prašydamas pripažinti nepriklausomybę, o vien vizito JAV metu žadėjo susitikti ir akis į akį pasikalbėti su dar 60 šalių lyderiais.

Pripažinti Kosovą raginą ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague, sakydamas, jog Kosovas šiaip ar taip jau kelis metus gyvuoja kaip savarankiška valstybė, o pripažinimas yra tik formalumas, kuris neturėtų gąsdinti kitų šalių, draskomų separatistinių judėjimų.

Tačiau vargu ar tai jas įtikins. Juk ir prieš kelis metus kalbėta lygiai tas pats, o Europos Parlamentas buvo priėmęs panašią raginimų rezoliuciją.

O vis tiek kaip tuomet, taip ir dabar, labiausiai Kosovo pripažinti nelinkusios kaip tik tos valstybės, kurios pačios yra kamuojamos separatistinių judėjimų ir kurios baiminasi, kad vietos aktyvistai nepasektų Kosovo pavyzdžiu ir nesumanytų skelbti nepriklausomybės bei tikėtis tarptautinių arbitrų palaiminimo.

Tarp labiausiai nepatenkintųjų Kosovo valstybingumu Europoje yra baskų bei katalonų savarankiškumo bijanti Ispanija, dvilypumo problemų įsiutintos Graikija ar Slovakija. Jau nekalbant apie Kiprą, kuris pareiškė, jog Kosovo nepripažintų net tuo atveju, jei tai padarytų pati Serbija.

Kipro užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime sakoma, jog šalis ir toliau tvirtai rems Serbijos ir bet kurios kitos šalies teisę į neliečiamą suverenitetą ir teritorijos integralumą.

Be to, iš karto po TTT sprendimo į tarptautinę tribūną išstojusi Rumunija pareiškė, kad tarptautinių teisėjų nuosprendis nėra privalomas ir tai niekaip neįtakos ankstesnio šalies pasirinkimo neremti Kosovo nepriklausomybės.

Dar daugiau problemų Kosovui kelia pasaulio galingosios. Jo nepriklausomybės priešininkės yra visą šūsnį atsiskirti mėginančiųjų už pakarpos laikančios Kinija ir Rusija. O kur dar valstybės, tiesiog nenorinčios susipykti su kuria viena iš šių gigančių.

Antipatijos separatistams Kosovo pripažinti neleidžia ir Izraeliui, Indijai, Brazilijai, Egiptui, Indonezijai ar net Pietų Afrikos respublikai. Ir jokios kalbos ar TTT sprendimai joms nė motais.

Sujudins ir kitus separatistus

TTT sprendimas dėl Kosovo nepriklausomybės nėra privalomas ir turi tik patariamąją reikšmę. Be to, jis nereiškia, kad teisėta yra pati Kosovo nepriklausomybė, o tik jos paskelbimo faktas, t.y., 2008-ųjų deklaracija.

Tačiau daugelis ekspertų situaciją vis dėlto vadina precedentu ir teigia, kad tai neabejotinai įkvėps ir kitus separatistinius regionus aktyviai siekti įteisinti savo nepriklausomybę.

“Šis sprendimas neliečia kitų regionų, ir nežinia, ar tikrai turės jiems įtakos, tačiau tai galima numanyti”, – tiki Londono Tarptautinio Strateginių Studijų instituto analitikė Dana Allin.

Dar mažiau TTT sprendimo poveikiu abejoja Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius. “Ši situacija labai grėsminga. Tai lyg atverta Pandoros skrynia. Ir reikia ją kuo skubiau užverti, kol iš jos kas nors neišskrido”, – aiškina politikas.

Ir bent jau dėl grėsmės, kad iš Pandoros skrynios tikrai kažkas išskris, tikrai gali būti teisus.
Tarkime, Kalnų Karabacho atveju. Šio regiono aktyvistai dar prieš kelis metus mėgino prisišlieti prie tos pačios Kosovo bylos ir prašyti TTT tuo pačiu prisėdimu nutarti, ar pagrįsta yra šio regiono 1990-aisiais paskelbta nepriklausomybę. Tiesa, TTT šį prašymą tuomet atmetė, bet nepaneigė, kad Kalnų Karabacho atvejį galėtų nagrinėti ateityje.

Juolab kad šis regionas, kaip ir Kosovas, turi stiprų JAV užnugarį. Juk sutapimu vargu ar pavadinsi tai, kad vos kelios savaitės iki TTT sprendimo dėl Kosovo, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton apsilankė Azerbaidžane ir paragino šalies prezidentą Ilhamą Alijevą kuo greičiau atnaujinti taikos derybas su Armėnija bei išspręsti nesutarimus dėl separatistinio regiono.

Tačiau dėl TTT sprendimo ledai gali pajudėti ne vien čia. Paskata aktyviau kovoti dėl nepriklausomybės atsirado ir baskų ir katalonų separatistams Ispanijoje.

Štai katalonų liberalų ir nacionalistų partija CDC kreipėsi į Ispanijos vyriausybę ragindama pripažinti ne tik Kosovo nepriklausomybę, bet ir tautų apsisprendimo teisę, jei tokį apsisprendimą palaiko Jungtinės Tautos.
Didesnis suaktyvėjimas artimiausiu metu laukiamas ir Škotijoje, vokiečių dominuojamoje Italijos Alto Adigės provincijoje, vengrų tankiai apgyvendintose Rumunijoje ir Slovakijoje.

Štai vengrų mažumos Rumunijoje lyderis Laszlo Tokes retoriškai klausia, kodėl ir jiems nepasekus, tarkime, katalonų pavyzdžiu, ir neišėjus į gatves reikalauti daugiau autonomiškumo. “Jei Kosovas gavo nepriklausomybę, kodėl mes negalėtume gauti bent jau autonomijos”, – klausia L.Tokes.
Padrąsintos jaučiasi ir nuo Gruzijos atsiskyrusios bei nepriklausomybę nuo Gruzijos vienašališkai paskelbusios Pietų Osetija bei Abchazija.

Pastarojo regiono prezidentas Sergejus Bagpašas džiūgauja, esą Kosovo nepriklausomybės įteisinimas ateityje užkirs kelią dvigubiems standartams ir leis teisėtas valstybes sukurti visoms to pageidaujančioms tautoms.

Panašiai galvoja ir Bosnijos serbų, dar nuo 1990-ųjų siekiančių atsiskirti nuo Bosnijos, premjeras Miloradas Dodikas. “Tarptautinių teisėjų nuomonė šviesiomis spalvomis piešia mūsų ateities kelią”, – vaizdžiai kalba separatistų atstovas.

Kaip ir jo bendraminčiai kituose pasaulio regionuose. Štai Artimuosiuose Rytuose galvas į viršų kelia Irako autonomijoje gyvenantys kurdų separatistai, kurie jau dabar teigia atidžiai studijuojantys TTT sprendimą ir ieškosiantys būtų patys įteisinti visišką savo nepriklausomybę nuo Irako.

O kai kurie analitikai mano, jog TTT sprendimo dėl Kosovo atgarsiai pasklis net iki Indonezijos, kur atsiskirti trokšta mažiausiai dvi provincijos – Acehas ir Vakarų Papua, ar net iki Afrikos, kur be autonomijos teisių gyvena šimtai represijas ir suvaržymus išgyvenančių tautų.