Vėlyvą penktadienio, liepos 4-osios, vakarą 22 val. Valdovų rūmų kieme pristatoma specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Jos kūrėjai – archeologė Daiva Steponavičienė, archeologas-juvelyras Evaldas Babenskas ir dizainerė-tekstilininkė Danutė Keturakienė.
Bus pristatyti net penkiasdešimt šeši baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių ir žiemgalių – kostiumai, kuriuos, remdamiesi archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija, atkūrė geriausi Lietuvos meistrai: audėjai, apavo konstruktoriai, juvelyrai ir kalviai. Kiekvienos genties kolekciją sudaro keturios moteriškų ir vyriškų kostiumų poros, kurios atspindės skirtingus metų laikus, kintantį žmonių amžiaus tarpsnį ir socialinį statusą. Gentys taip pat bus pristatomos skirtingais simboliais: štai kuršiai į sceną žengs nešini žibintais, simbolizuojančiais iš jūros grįžtančių žvejų laukimą, o sėlių pasirodymą lydės bičiulystę simbolizuojantys medaus koriai.
Kolekcijos pristatymą gyvai išvys vos pusantro tūkstančio žiūrovų – tiek jų telpa Valdovų rūmų kieme. Specialiai renginiui jame bus įrengta scena bei podiumas. Teatralizuotą pristatymą po atviru dangumi kūrė režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką komponavo Antanas Jasenka, rekvizitu rūpinosi scenografas Artūras Šimonis, vaizdo projekcijomis, kurios nuspalvins rūmų balkonus ir bokštus, – menininkas Rimas Sakalauskas.
Programoje dalyvaus saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras “Brevis”, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, pučiamųjų kvintetas ir aktorius Vaidotas Martinaitis.

Įsibėgėjus žiemos išpardavimams nekrinta tik sportinių kostiumų kainos. “Tai nėra sezoninė prekė. Lietuviai perka sportinius kostiumus ištisus metus ir retai kas laukia išpardavimų, – paaiškina AB “Utenos trikotažas” rinkodaros vadovė Asta Ventor. – Be to, tekstilės pramonė daug investuoja į šiuolaikiškų sportinių kostiumų verpalus, medžiagas, todėl šių gaminių savikaina gana didelė.”
Sportinis kostiumas, pasiūtas iš kokybiško, inovatyvaus audinio, kainuoja tiek pat arba netgi brangiau nei kasdieninis tarnautojo kostiumas – nuo 350 iki 700 Lt.
AB “Audimas” didmenos vadovė Giedrė Jašinskienė neslepia, kad kai kurie pirkėjai neretai teiraujasi pardavėjų, kodėl sportinių kostiumų kainos tokios didelės, o nuolaidos nesiekia daugiau nei 20 proc.
“Pagaliau nėra ir didelės sportinės aprangos pardavėjų konkurencijos”, – priduria “Adidas Baltics SIA” vadovė Lietuvoje Gintarė Aleknienė.
Dar vienas atsakymas – kad lietuviams sportinis kostiumas yra ne tik sporto, bet ir laisvalaikio ar net šventinis drabužis. Gamintojai netgi pradėjo gaminti skirtingas sportinių kostiumų linijas: skirtas sporto salei ir laisvalaikiui. O atėjusio į bet kurią sporto aprangos parduotuvę pirkėjo pardavėjos pirmiausia teiraujasi: “Ar jūs ieškote kostiumo išeigai, ar sportavimui?”
UAB “Perfektsport”, atstovaujančios prekinį ženklui “Nike”, direktorė Diana Kondratovič pastebi, kad lietuviai vis dar mokosi dėvėti ne tik sportinį kostiumą, bet ir batus. “Didieji edukologai yra sporto treneriai ir pardavėjai – jie šviečia lietuvius, kad ne visa sporto apranga ir avalynė tinka sportavimui. Kai kurie treneriai netgi neįleidžia į salę apsiavusiųjų sportiniais batais, skirtais laisvalaikiui”, – pasakoja D.Kondratovič.
Visos kalbintos skirtingų gamintojų atstovės sutaria dėl vieno: vyrus lengviau įkalbėti įsigyti brangų, technologiškai pažangesnį kostiumą nei moteris. Moterims svarbiausia – grožis.