BFL

Po Lietuvos laisvosios rinkos užsakymu atliktos apklausos paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai linkę pateisinti kontrabandą ir, kaip teigia „Respublika“, „šešėlinio milijardo kryptis neaiški“.

„Respublika“ skelbia, kad „jau 66 procentai lietuvių kontrabandą vertina kaip neginčijamą gėrį. Net ir Vyriausybė viena ranka traukia iš šešėlinės ekonomikos milijardą, o kita leidžia skurstančiai policijai piltis į automobilių bakus konfiskuotus kontrabandinius degalus. „Jeigu net pati policija darosi tolerantiška kontrabandinių prekių vartojimui, ko tuomet tikėtis iš paprastų žmonių, kuriems degalai jau seniausiai tapo per brangūs?“, – stebisi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, valdžios kovą su šešėliu prilygindama šaudymui iš patrankų į žvirblius.

Nors Premjeras Andrius Kubilius vis dar įsitikinęs, kad planas šiemet ištraukti iš šešėlio milijardą litų veikia, laisvosios rinkos ekspertų ir gyventojų nuomonė priešinga: milijardas greičiausiai vis dar keliauja į šešėlį.“

„Lietuvos žmonių, pateisinančių kontrabandą, gretos vis gausesnės. Tad Vyriausybės ketinimai šiais metais iš šešėlinio verslo atimti milijardą gali subliūkšti“, – teigia „Lietuvos rytas“.

Remdamasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atliktos apklausos duomenimis dienraštis teigia, kad „kontrabandą ir nelegalų jos vartojimą pateisina du trečdaliai – 66 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių buvo 61 proc., 2004 metais – tik 48 procentai.“

„Lietuvos žinios“ rašo, kad „LLRI prezidentė Rūta Vainienė vakar spaudos konferencijoje sakė, kad pagal naujausią keturių mėnesių statistiką šiemet į biudžetą akcizų surenkama mažiau: geriausiai surenkami tabako akcizai, blogiausiai – degalų. “Akcizų surinkimas nuo plano atsilieka 6 procentais. Akcizų nesurinkimas niekaip kitaip negali būti paaiškinamas, kaip tik tuo, kad didėja nelegalių prekių vartojimas, – kalbėjo R. Vainienė. – Milijardas ne traukiamas iš šešėlio, bet keliauja į šešėlį.”

Dienraštis pabrėžia, kad „Veiksmingiausiomis priemonėmis kovojant su kontrabanda LLRI ekspertai nurodo benzino ir alkoholio akcizų mažinimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pramonininkai iš esmės pritaria pasiūlymui mažinti tiek alkoholio, tiek degalų akcizą: “Mokesčių dydis turi didelės įtakos šešėlinei ekonomikai, ypač krizės metu. Jeigu vartojimo mokesčiai padidėja, darbo užmokestis ir perkamoji galia sumažėja, drastiškai išauga šešėlinė ekonomika. Stipriojo alkoholio akcizas yra kažkur per vidurį, palyginti su kitomis ES šalimis, o pagal darbo užmokestį Lietuva yra ES uodegoje. Per krizę Lietuvoje, mūsų skaičiavimais, stipriai sumažėjo tik legalios produkcijos vartojimas. Žmonės perėjo nuo legalios prie pigios nelegalios produkcijos. Per krizę alkoholio suvartojimas nepakito. Per 2009 metų 9 mėnesius alkoholio kontrabanda padidėjo tris kartus, per 2010-ųjų 9 mėnesius ji išaugo dar trečdaliu. Šešėlinei ekonomikai menkinti didesnės įtakos turėtų akcizo tarifo mažinimas, o ne patikrinimų muitinėse griežtinimas.”

„Lietuvos rytas“ priduria, kad „Tuo tarpu Finansų ministerija teigia, kad LLRI vadovaujasi neteisingomis prielaidomis apie keturių mėnesių akcizų surinkimo duomenis.

„Iš tiesų sausio–balandžio mėnesių pajamos iš akcizų padidėjo apie 74,2 mln. litų, arba 8,3 proc.”, – sakė finansų ministro patarėja Giedrė Balčytytė.

Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius, paprašytas pakomentuoti tokius apklausos rezultatus, dėjosi nustebęs.

„Aš nepriimu tokių duomenų, nes nežinau, ką tai reiškia, kaip žmonės yra klausinėjami? Tiktai noriu priminti, kad biudžeto planas, apimantis ir papildomą pajamų surinkimą iš šešėlio ir kontrabandos, yra vykdomas gana neblogai”, – sakė premjeras.

Kad Premjeras Andrius Kubilius nusiteikęs optimistiškai pažymi ir „Vilniaus diena“. Dienraštyje priduriama, kad „Premjeras pabrėžė, kad ir toliau bus kovojama su kontrabanda ir kitais šešėliniais reiškiniais, kaip antai nelegali prekyba turguose arba prekyba nesant tinkamos apskaitos.“

BFL

Vyriausybė turėti imtis efektyvesnių priemonių kovoje su kontrabanda ir viena efektyviausių priemonių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikų nuomone, būtų akcizų benzinui ir alkoholiui mažinimas.

“Vyriausybė koncentruojasi į tas priemones, kurios yra mažiausiai efektyvios. Būtų galima vienu įstatymo pakeitimu žymiai sumažinti problemos mastus”, – pirmadienį spaudos konferencijoje pristatydama naujausio gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus kalbėjo LLRI vadovė Rūta Vainienė.

LLRI užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas atskleidė, jog didelis Lietuvos gyventojų palankumas kontrabandai šiemet dar labiau išaugo. Instituto vadovai teigia, jog šį kartą rezultatai “nemaloniai nuvylė” – kontrabandą bei nelegalų jos vartojimą pateisino 66 proc. respondentų. Pernai šis skaičius buvo 61 proc, 2004 metais – tik 48 procentai.

“Gyventojų tolerancija kontrabandai didėja”, – kalbėjo LLRI vadovė.

Jis pastebėjo, jog pagal naujausią keturių mėnesių statistiką, šiemet mažiau surenkama akcizų:”Milijardas keliauja ne iš šešėlio, bet į šešėlį”.

“Akcizų nesurinkimas niekaip negali būti pateisinamas, paaiškinamas, kaip tik ta priežastimi, kad didėja nelegalių prekių vartojimas”, – kalbėjo R.Vainienė.

“Spinter tyrimai” balandį apklausė 1002 Lietuvos gyventojus.

BFL

Tyrimo duomenys, rodantys, kad Lietuvos gyventojų palankumas kontrabandai šiemet išaugo, nenumalšina Vyriausybės ryžto kovoti su šiuo reiškiniu.

“Aš vertinu kontrabandą labai neigiamai, nežinau, kaip buvo užduotas klausimas, man sunku būtų komentuoti tyrimo duomenis. Akivaizdus dalykas, kad kontrabanda yra reiškinys, kuris pakankamai skaudžiai veikia sąžiningos konkurencijos sąlygas ir tuo pačiu kenkia visai tolesnei mūsų ekonomikos raidai. Tai reiškia, kad tai kenkia ir naujų darbo vietų atsiradimui, ir kovai su nedarbu”, – sakė Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį Vyriausybėje.

Šiemet yra užsibrėžtas tikslas iš “šešėlio” ištraukti milijardą litų. “Mūsų biudžeto planas, apimantis ir papildomą pajamų surinkimą iš šešėlio ir kontrabandos, yra vykdomas pakankamai neblogai, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti. Yra dalykų, kuriuos turime stiprinti ir gerinti”, – sakė A. Kubilius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva bendrovės “Spinter tyrimai” balandį atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad šiemet degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei nelegalų jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų. Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., tuo tarpu 2004 m. – tik 48 proc.

Veidas: Praėjusią savaitę Seime dalyvavote diskusijoje apie kovą su kontrabanda ES. Kokius siūlymus pristatėte?

D.M.: ES per mažai dėmesio skiria šiai problemai ir vidaus sienų apsaugai. Reikia tartis su šalimis kaimynėmis, ypač tomis, iš kurių eina gana dideli kontrabandos srautai, dėl akcizų politikos konvergencijos. Didžiuliai akcizų skirtumai, kurie šiuo metu egzistuoja tarp ES ir Baltarusijos ar Rusijos, yra tikrai rimta problema. Tai grėsmė ne tik Lietuvai, bet visai ES, nes mes tampame kontrabandinių cigarečių tranzito šalimi. Europos Komisija turėtų imtis kur kas aktyvesnių politinių veiksmų kalbėdamasi su Rusija, Baltarusija, iš dalies ir su Ukraina. Kitas dalykas, ar mes galime kalbėti apie vizų režimo supaprastinimą ar bevizį režimą su tomis šalimis, kur toks didžiulis akcizų skirtumas.

Be to, naujoje finansinėje perspektyvoje nuo 2013 m. turėtume užsitikrinti, kad atsirastų finansinis instrumentas vidaus rinkoms apsaugoti ir kovai su kontrabanda. Dabar yra skiriamas finansavimas nelegalios migracijos srautams valdyti, bet kontrabandai, deja, ne. Jei atsirastų eilutė su pinigais šiam tikslui, norėtume aiškiai pasakyti, kad tie pinigai turėtų būti skiriami geresniam techniniam aprūpinimui tose šalyse, kur didžiausios problemos ir kurios turi ilgiausias išorines sienas.

Veidas: Kokių priemonių Lietuvoje artimiausiu metu ketinama imtis, kad mažėtų kontrabanda ir šešėlis?

D.M.: Be kasos aparatų turguje ir pasieniečių bei muitininkų rotacijos postuose, pradėsime sąžiningai dirbančius pareigūnus premijuoti. Greičiausiai kitą savaitę komisija kovai su kontrabanda turėtų priimti sprendimus.

O Seime laukia blokas teisės aktų pakeitimų. Mūsų inicijuoti pakeitimai skirti numatyti baudžiamąją atsakomybę – įkalinimą už didelio masto kontrabandą. Dabar teismas turi pasirinkimo galimybę – bauda arba įkalinimas. Dar viena problema – nemaža benzino kontrabanda, kuri dažnai vežama nestandartiniuose bakuose. Bus įdiegtos techninės priemonės ir nustatoma, ar tai standartinis bakas, ar ne. Ir jei nestandartiniame bake bus vežamas didžiulis kiekis degalų, įvežant į Lietuvą tokie degalai bus apmokestinti.

Veidas: Ar jau priimtas sprendimas dėl Valdovų rūmų statybos?

D.M.: Kultūros ministras šią savaitę skelbs galutinį sprendimą. Galiu tik vieną detalę pasakyti – sutartis su Valdovų rūmų statybos rangovu turi būti nutraukta.

Praėjusią savaitę Kauno teritorinė muitinė surengė muitininkų konfiskuotų prekių aukcioną. Jo dalyviams buvo parduotos 38 konfiskuotos prekes: kontrabandines cigaretes gabenęs vilkikas, penki lengvieji automobiliai, rankiniai laikrodžiai ar kariškos gertuvės.

Pardavus aukcione konfiskuotas prekes, gauta 23 tūkst. Lt. Tačiau šie pinigai – visiška smulkmė, kuri, palyginti su kontrabandininkų uždarbiu ar nelegaliomis muitininkų pajamomis, atrodo netgi komiškai.

Tai puikiai iliustruoja ir visai nesena istorija, kai prieš mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių. Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Bet netgi ir ši istorija – tik menkutis epizodėlis, palyginti su tuo, kokiu mastu Lietuvoje vyksta kontrabandinių cigarečių verslas. Juk kiekvienais metais į Lietuvą taip ir nesustabdyti įvažiuoja 350 vilkikų, pilnų nelegalių rūkalų, o dar kelis kartus daugiau tokių vilkikų Lietuvą kerta tranzitu. Mat pasirodo, kad mūsų šalyje lieka tik apie 10 proc. viso kontrabandinių cigarečių kiekio – kur kas labiau jas apsimoka vežti į Vakarų Europą. Juk Vokietijoje kontrabandininkai nuo rusiškų cigarečių pakelio uždirba penkis eurus, Didžiojoje Britanijoje – net septynis eurus, o Lietuvoje – tik tris litus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabandininkai pakankamai išradingi: kas mėnesį jie “paaukoja” po keturis–šešis sunkvežimius, esą kad būtų parodyta, jog ir muitininkai dirba. Paprastai tai būna trečdaliu ar dar mažiau rūkalų prikrauti vilkikai. Tai vadinama masalu – kartais paaukojama net po 200 dėžių cigarečių: taip kontrabandos organizatoriai praranda po 100–200 tūkst. Lt, bet paskui pravažiuoja penki pilni vilkikai, iš kurių uždirbama po 2 mln. Lt.

Gavus tokių pajamų negaila ir pasidalyti. Operatyviniais duomenimis, kontrabandininkai vadinamiesiems “otkatams” daugumai regioninių muitinių kas mėnesį atseikėja maždaug po 400 tūkst. Lt.

Žinoma, oficialiai skelbiama, kad su kontrabanda Lietuvoje kovoja, tiksliau, teoriškai turėtų kovoti, maždaug tūkstantis pareigūnų, tačiau kitoje pusėje pajėgos nepalyginti didesnės. Nes į kontrabandos verslą didesniu ar mažesniu mastu įtraukti net 5 proc. Lietuvos gyventojų: pradedant bosais, kurjeriais ir baigiant moteriškaitėmis, platinančiomis kontrabandines cigaretes ir nuo vieno cigarečių pakelio uždirbančiomis 50 ct.

Reikia pabrėžti, kad kontrabandininkai labai gerai organizuoti, labai vieningi ir padeda saviškiams, kai šie įkliūva. Sulaikytiems kontrabandą vežusiems vairuotojams išpirkti ir baudoms sumokėti kontrabandos bosai paprastai skiria maždaug po 30 tūkst. Lt. Žinoma, visos šios sumos įskaičiuojamos į kontrabandinių cigarečių kainą. Bet sulaikyti vairuotojai jau po poros savaičių vėl gali vežti kontrabandą. Paprastai tai daro smulkios įmonėlės, turinčios 10 tūkst. Lt įstatinį kapitalą ir vieną ar du ne pirmos jaunystės sunkvežimius (jei netyčia kurį konfiskuotų).

Iš Baltarusijos – mažiau ir sudėtingiau

Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie septynias stambias cigarečių kontrabandininkų grupuotes: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Klaipėdoje, Tauragėje ir, žinoma, Pagėgiuose.

Iki šiol patys didžiausi kontrabandinių cigarečių srautai judėjo per Kybartų muitinės postą, tačiau pastaraisiais mėnesiais, šį maršrutą ėmus šiek tiek atidžiau tikrinti, greitai buvo pasirinkti kiti keliai. Be to, dabar rūkalų kontrabanda suaktyvėjo Šalčininkų ir Raigardo postuose. Per juos jau vežamos daugiausia baltarusiškos cigaretės.

Kaip pasakojo rūkalų kontrabandininkas R.R. iš Lentvario (pavardė redakcijai žinoma), pasienyje su Baltarusija kontrabandos schemos dar tik mezgamos, kontrabandininkų veiksmai iki galo dar nesuderinti: trūksta “patikimų ir pasirašančių” muitininkų bei pasieniečių. Be to, ties siena su Baltarusija muitininkai turi gana neblogos aparatūros nelegaliems kroviniams susekti, ko negalima pasakyti apie kitus postus. Todėl kol kas per šiuos postus juda mažesnės kontrabandinių cigarečių siuntos.

Pastaraisiais mėnesiais kontrabandos organizatoriai ypač suaktyvėję, nes žino, kad kitąmet kontrolė bus griežtesnė nei šiemet. Naujausiais duomenimis, Lietuvos valstybė kitais metais planuoja įsigyti keturis labai modernius rentgeno aparatus sunkvežimiams peršviesti.

Premjero patarėjas antikorupcijos klausimais Gintaras Kalinauskas pripažįsta, kad kontrabandininkų vadai yra gana neblogi logistikos vadybininkai: kai vienoje vietoje maršrutas “užsidaro”, labai staigiai surandama kitų.

Tačiau, pasak G.Kalinausko, kontrabandininkams jau rengiama nemažai “dovanėlių” – pradedant modernios aparatūros pirkimu ir baigiant rimtų teisės aktų dėl kovos su kontrabanda pataisų paketu. Patarėjas tikisi, kad per 2011 metus vien iš cigarečių akcizų bei muitų už kontrabandą bus galima surinkti apie pusę milijardo litų.

Vis dėlto kontrabanda užsiimantys žmonės iš tokių svaičiojimų juokiasi: ne nuo to galo valdžia pradedanti dirbti. Kur kas efektyviau būtų tikrinti tam tikrų piliečių turtą ir paprašyti pagrįsti jų kilmę. Juk jei bedarbiai vyras ir žmona važinėja naujais “Lexus” markės automobiliais, didelė tikimybė, kad jie stambūs kontrabandininkai. Be to, kiekviename mieste ir miestelyje žmonės daugmaž žino, kas verčiasi kontrabanda ir kas ją organizuoja, tad gal ir neverta išradinėti dviračio.

G.Kalinausko tikinimu, dabar kaip tik ir dirbama visomis kryptimis. Patikrinus valstybės tarnautojų deklaracijas, užkliuvo maždaug 20 tūkst. žmonių pajamos, ir jie privalės įrodyti, kaip sukaupė tiek daug turto. Beje, tarp tų užkliuvusiųjų yra apie 100 muitininkų ir apie 70 pasieniečių. Visų jų deklaracijas mokesčių inspekcija dabar labai kruopščiai tikrina.

Be to, Seimui jau pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, numatantis griežtinti atsakomybę už kontrabandos gabenimą. Administracinė atsakomybė bus palikta tik tiems asmenims, kurie kontrabandinių cigarečių gabens už ne daugiau kaip 50 MGL. Jiems grės bauda iki 32,5 tūkst. Lt. O tiems, kurie gabens cigarečių, kurių vertė didesnė kaip 250 MGL, bauda bus itin didelė ir bus keliamos baudžiamosios bylos. O kokiam laikui kontrabandininkai neteks laisvės, netrukus turėtų spręsti Seimas.

Tikri ir tariami rezultatai

G.Kalinausko žodžiais, visos minėtos priemonės jau ima duoti rezultatų. Per visus 2009-uosius buvo sulaikyta kontrabandinių cigarečių, vertų 26,9 mln. Lt, o šiemet per 10 mėnesių konfiskuota kontrabandinių rūkalų, įvertintų jau dvigubai didesne suma – 60,1 mln. Lt (tai yra muitinė sulaikė 182,5 mln. vienetų nelegalių rūkalų). Dėl kontrabanda gabentų cigarečių įtarimai pareikšti 87 asmenims.

Negana to, operatyvininkų pastangomis per spalį–lapkritį buvo surasti du milžiniški nelegalių cigarečių sandėliai – Šalčininkuose ir Lentvaryje. Pastarajame buvo rasta rūkalų, įvertintų net 22 mln. Lt, – tai didžiausias kada nors aptiktas cigarečių kiekis.

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius turi duomenų, kad pasienio miestuose ir miesteliuose parduotuvės užsako daugiau legalių cigarečių, o tai, jo žodžiais, reiškia, kad kontrabandinių cigarečių srautai mažėja.

Beje, apie lyg ir sėkmingesnę kovą su rusiškų cigarečių kontrabanda puikiai byloja ir jų kainos Lietuvos rinkoje: 2008 m. pradžioje populiariausių “Sant George” pakelis juodojoje rinkoje kainavo 1,5 Lt, 2009 m. viduryje – 3 Lt, šių metų pradžioje – 4 Lt, o dabar ši kaina šoktelėjusi net iki 5 Lt. Priminsime, kad Rusijoje “Sant George” pakelis kainuoja 1,45 Lt.

Žinoma, sakysite, keista girdėti, bet sunkesniu gyvenimu dabar skundžiasi net ir Jurbarko krašto “ichtiandrai”, tai yra žmonės, cigaretes plukdantys per Nemuną. Priminsime, kad vienas žmogus per Nemuną gali perplukdyti keturias–šešias dėžes, stipresnieji ir geriau plaukiantys – iki dešimties dėžių rūkalų. Tačiau jų veikla kasdien sunkėja: už Europos Sąjungos pinigus panemunės ruože nuo Jurbarko iki Pagėgių jau įrengta pati moderniausia aparatūra: prietaisai, reaguojantys į temperatūros pokyčius bent vienu laipsniu, vaizdo kameros, naktinio stebėjimo prietaisai. Tad prasmukti per Nemuną tapo itin sunku.

“Veidas”: Kokiais tiek tradiciniais, tiek netradiciniais būdais kovojama su kontrabanda Lietuvoje?

A.Š.: Siekdami užkirsti kelią kontrabandos gabenimui, ypatingą dėmesį skiriame efektyvios tikrinimo įrangos (rentgeno kontrolės sistemų, skenerių) diegimui ir naudojimui, rizikos valdymo sistemos tobulinimui ir taikymui, operatyvinės veiklos bei darbo metodų gerinimui.

Daug tikimės iš numatomų Baudžiamojo kodekso pataisų. Bausmės neišvengiamumas bei neapsimokėjimas, kai baudos didesnės nei nauda, daryti nusikalstamą veiką turėtų turėti teigiamos įtakos kovojant su kontrabanda.

Beje, šiemet muitinė, palyginti su praėjusiais metais, sulaikė du kartus daugiau kontrabandinių prekių. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legalių cigarečių pardavimas stabilizavosi. Šie skaičiai rodo, kad muitinė ir kitos teisėsaugos institucijos dirba efektyviau.

“Veidas”: O jei prisiminsime, kad iš mutinės angarų dingsta vilkikai su kontabandinėmis cigarėtėmis, įdomu, kaip su korupcija kovojama pačios muitinės viduje?

A.Š.: Muitinėje kasmet atliekama tikimybės pasireikšti korupcijai analizė. Jos metu išryškinamos sritys, kuriose ta tikimybė yra didesnė. Pagal tai imamės priemonių: koreguojame atitinkamus teisės aktus, siekiame, kad pareigūnų kontrolės sistema institucijos viduje būtų efektyvi, vykdome korupcijos prevenciją. Taikomos kitos priemonės – rotacija, pareigų atlikimo vertinimas ir kt.

Šiais metais muitinėje pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų nusikalstamos veikos, atlikti 42 tarnybiniai patikrinimai. Juos atlikus 40-iai pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos – 14 pastabų, 18 papeikimų, trys griežti papeikimai, du perkėlimai į žemesnės kategorijos pareigas ir trys atleidimai iš pareigų.

“Veidas”: Kodėl Muitinės departamentas nebuvo reorganizuotas, kodėl dabar trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams ir kodėl darbuotojai dabar leidžiami nemokamų atostogų?

A.Š.: Pradėjusi sistemos optimizavimą, per praėjusius metus ir šiemet Lietuvos muitinė atsisakė 152 pareigybių, iš jų 12 – Muitinės departamente. Nuo šių metų liepos reorganizuotos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės. Ir tai buvo pirmasis Lietuvos muitinės optimizavimo etapas. Šiuo metu Muitinės departamente sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti naujus galimus muitinės struktūros optimizavimo variantus, kurių įgyvendinimas padidintų veiklos efektyvumą, pagerintų vidaus administravimą ir išteklių valdymą, gerintų teikiamų paslaugų kokybę ir stiprintų išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą.

Be to, čia norėčiau priminti, kad didelės vykdomų darbų apimtys, nauji iššūkiai kovojant su kontrabanda reikalauja ir pakankamų resursų, tarp jų – ir žmogiškųjų. Atsižvelgiant į tai, kitų metų biudžete muitinei numatyta papildomų asignavimų.

"Veido" archyvas

Premjeras A.Kubilius ir finansų ministrė I.Šimonytė nori grąžinti PVM ir akcizų surinkimą į 2006-ųjų metų lygmenį

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Seime pradedamo svarstyti kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. Lt, arba 17,6 proc. daugiau nei šių metų valstybės biudžeto pajamos. Iš tų planuojamų papildomų 17,6 proc. net 14,4 proc., arba 1,17 mlrd. Lt, Vyriausybė suplanavo gauti pritaikiusi tai, ką finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau tradiciniu biurokratiniu žargonu pavadino aktyviomis priemonėmis neapskaitytai ekonomikai mažinti. Iš to planuojamo papildomo 1,17 mlrd. Lt (jau praminto “milijardu iš šešėlio”) 774 mln. Lt planuojama gauti pagerinus pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, o 400 milijonų – iš akcizų už tabaką ir alkoholį.

Palygino žmonių pajamas su išlaidomis

Žmonių kalba tai reiškia, kad visa teisėsauga, pirmiausia Muitinės departamentas, taip pat STT, pasieniečiai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bus mesta į kovą su kontrabanda ir mokesčių vengimu, o darbo inspekcija ir darbo birža neva pradės negailestingą kovą su atlyginimų mokėjimu vokeliuose bei fiktyviais bedarbiais, kurie vienu metu ir nelegaliai dirba, ir gauna socialines išmokas.

Kaip Finansų ministerija suskaičiavo, kiek papildomų pinigų galima gauti prispaudus šešėlinę ekonomiką, kurios apimtį 2011-aisiais Laisvosios rinkos institutas vertina 27,1 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto? Pikti liežuviai šneka, esą prezidentei Daliai Grybauskaitei pareikalavus padidinti biudžeto surinkimą finansų ministrė I.Šimonytė pakeliui nuo Lukiškių iki S.Daukanto aikštės ir sugalvojusi, kad būtų galima papildomai surasti kokį milijardą litų. O jau paskui imta galvoti, iš kur tą milijardą paimti.

Tačiau ministrės patarėja Giedrė Balčytytė “Veidą” patikino, kad iš tikrųjų galimą biudžeto padidėjimą “šešėlio” sąskaita apskaičiavo ministerijos Fiskalinės politikos departamentas, palyginęs surenkamų mokesčių, oficialių žmonių pajamų ir tikrųjų galutinių žmonių išlaidų santykį. Paprasčiau tariant, specialistai žino, kiek cigarečių surūko, alkoholio išgeria ir degalų sudegina vidutinis statistinis Lietuvos vartotojas. Šios prekės todėl ir padarytos akcizinės, nes ilgametė patirtis rodo, kad jų vartojimas yra “neelastingas”, tai yra kintant žmonių pajamoms alkoholio, tabako ir degalų suvartojimas pakinta labai mažai. Ir jeigu įplaukos į biudžetą ima smarkiai mažėti, tai reiškia, kad ne mažiau rūkoma ir geriama, o dalis pirkėjų tiesiog pereina į juodąją rinką, pirkdami kontrabandines, todėl pigesnes prekes.

Kadangi Lietuvos ekonomika, statistikų teigimu, šiuo metu yra grįžusi į 2006-ųjų lygmenį, vadinasi, kaip pristatydama Seimui 2011-ųjų biudžeto projektą sakė I.Šimonytė, ir namų ūkių vartojimas turėtų būti maždaug 2006-ųjų lygmens. O jei taip, tai ir PVM surinkimo lygis turi pasiekti 2006-ųjų lygį.

Tai, jog išspausti pinigų iš “šešėlio” į legalią ekonomiką Vyriausybė planavo jau seniai, rodo ir faktas, kad pagrindinį kovos su šešėline ekonomika priemonių planą kanclerio Deivido Matulionio vadovaujama grupė parengė lygiai prieš metus – 2009-ųjų gruodį. Metus laiko truko, kol visos biudžeto surinkimą užtikrinančios tarnybos ėmė daugiau ar mažiau, bet vis dėlto reguliariai bendradarbiauti tarpusavyje. Tam reikėjo su skandalais pakeisti Muitinės departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybę.

Pati FNTT nuo kitų metų turi pereiti Finansų ministerijos žinion ir tapti jos tiesioginiu instrumentu, kaip ir muitinė. Ir nors dabartinis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis visiškai nesutinka su tokiu Vyriausybės darbo grupės siūlymu, premjero patarėjai “Veidą” patikino, kad yra aiški politinė valia, tad FNTT pavaldumas bus neabejotinai pakeistas.

Meduolio ir botago taktika

Tam, kad teisėsauga būtų labiau suinteresuota kovoti su kontrabanda ir finansinėmis machinacijomis, Vyriausybė nutarė taikyti meduolio ir botago politiką. “Meduolis” – tai padidintas biudžeto finansavimas: biudžeto projekte siūloma kitąmet STT finansavimą didinti maždaug 1,6 milijono, iki 18,7 mln. Lt, Muitinės departamento – 18,4 milijono, iki 143,5 mln. Lt, Konkurencijos tarybos – apie 0,5 milijono, iki 3,5 mln. Lt. Padidėjimas, kaip matome, vidutiniškai 13 proc., įtartinai artimas planuojamam mokesčių surinkimo pagerinimui 14,4 procento. Atrodo, kad taip Vyriausybė pasiuntė teisėsaugai aiškų signalą – padidintą biudžeto finansavimą turėsite patys susirinkti. Prie “meduolio” priklauso ir kadaise naudota, bet paskui apmirusi praktika, kad teisėsaugai tenka tam tikras procentas nuo sumos, kuri po jų atliktų operacijų buvo grąžinta į valstybės biudžetą.

“Botagas” – naujas Finansų ministerijos patvirtintas kovos su kontrabanda ir finansiniaisnusikaltimais kriterijus: nelegalios ekonomikos dalies sumažinimas matuojamas pagal oficialių gyventojų pajamų ir galutinio vartojimo lygio santykį. Vadinasi, nepakaks vienos ar kitos skambios muitinės, STT ar FNTT operacijos – reikės, kad ir šalutiniai rodikliai rodytų didėjantį legalių prekių vartojimą.

Tarkime, Muitinės departamentas neseniai pasigyrė, kad šiemet per devynis mėnesius sulaikė kontrabandos, kurios vertė 63,6 mln. Lt (iš to kiekio tabako gaminiai sudaro 58 mln. Lt), arba tris kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau Vyriausybei ir Finansų ministerijai daug didesnį įspūdį, vertinant naujojo Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus veiklą, daro tai, kad pasienio su Rusija ir Baltarusija rajonuose esančios parduotuvės ėmė užsakinėti gerokai daugiau legalių tabako gaminių, o kontrabandinių rūkalų kainos ėmė kilti. Tad Vyriausybė neatmeta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų iškeltos versijos, kad skandalingojo konfiskuotų tabako gaminių išvogimo iš Panemunės muitinės tikrasis tikslas – ne tiek brangaus krovinio susigrąžinimas, kiek noras sukelti politinį skandalą, taip sutrikdant Muitinės vadovybės veiklą ar net priverčiant atsistatydinti.

Bet svarbiausias Finansų ministerijos numatytas “botagas” – jeigu planuojamo milijardo iš “šešėlio” išspausti nepavyks, biudžeto projekte numatyto padidinto finansavimo (kurio didelė dalis teks pareigūnų atlyginimams) nebus. Tam biudžete sudėlioti atitinkami saugikliai, kuriuos Vyriausybė galės įjungti, pamačiusi, kad PVM ir akcizai renkami ne taip, kaip planuojama.

– Ar Vyriausybė, paskelbusi, kad kitais metais iš “šešėlio” į biudžetą ištrauks milijardą litų, turi konkretų planą, kaip tai bus daroma? Kurios institucijos ir kokiomis sumomis papildys biudžetą?

– Tokio plano nėra, bet yra aiškūs ketinimai. Pavyzdžiui, Muitinės departamentui, atsakingam už kovą su kontrabanda, bus iškelta užduotis iki kitų metų pabaigos užtikrinti, kad valstybės biudžetas papilnėtų tam tikra suma, kuri bus apskaičiuojama pagal Finansų ministerijos numatytus kriterijus. Žinoma, tuo užsiims ne vien muitinė, bet ir kitos keturios institucijos, atsakingos už kovą su “šešėliu”: Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentas ir Generalinė prokuratūra. Svarbiausia, jau pasiekta, kad šios tarnybos ėmė visai neblogai bendradarbiauti tarpusavyje. Tam, kad sustiprėtų su “šešėliu” kovojančių institucijų ir jų darbuotojų motyvacija, praėjusią savaitę darbo grupėje pritarėme galimybei už rimtas operacijas teikti finansinę paskatą. Paskatos bus teikiamos ne tik už didelio masto kontrabandos sulaikymą, bet ir už kitokių finansinių nusikaltimų atskleidimą. Nepamirškime, kad su šešėline ekonomika kovoja ne tik teisėsauga, bet ir darbo inspekcija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, neseniai parengusios įstatymų, skirtų kovai su nelegaliais darbo santykiais, pataisas. Dar viena vieta, kur nuolat sukasi labai dideli “šešėliniai” pinigai, – turgavietės. Svarstome galimybę įvesti turgaus prekeiviams kasos aparatus, bet, tiesą sakant, tai itin politiškai jautrus klausimas, tad kol kas jokių sprendimų priimta nėra.

– Tačiau alkoholio ir tabako kontrabanda, ypač ne didžioji, tranzitinė, o mažoji, skirta būtent vidaus vartojimui, gabenama ne tiek per muitinę, kiek per fizinę sieną. O dabar judėjimas per sieną su Baltarusija bus palengvintas.

– Nelygu ką vadinsime maža kontrabanda. Vidutinio masto vežėjai, gabenantys daugiau nei kelis blokus cigarečių, irgi dirba Lietuvos vidaus rinkai. Tad nuo šiol kontrabandos kriminalizavimo riba sumažinta iki 30 tūkst. Lt. Žinoma, didžioji tranzitinė kontrabanda per Lietuvą tikrai vežama toliau – į Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Tad dabar jau visos Europos Sąjungos mastu imta spręsti mažų tabako akcizų Rusijoje ir Baltarusijoje problemą. Šiuo metu labai intensyviai deramasi, kad abi šios valstybės taikytų didesnius akcizus, nes galiausiai jų biudžetui irgi reikalingi pinigai. Lietuva labai remia šią ES iniciatyvą, nes mes, kaip pasienio valstybė, labai stipriai jaučiame didelį akcizų skirtumo ES viduje ir pas mūsų kaimynus poveikį.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vakar dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pirmojo šių metų pusmečio veiklos rezultatų pristatyme. Ministras atkreipė dėmesį, kad sparčiai daugėja valstybės sienos pažeidimų.

„Kadangi daugiausia neteisėtų sienos kirtimų užfiksuota pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, akivaizdu, kad jie susiję su nelegaliu akcizinių prekių gabenimu ir kontrabanda. Tačiau statistika rodo, kad jūsų aktyvūs veiksmai duoda reikšmingų rezultatų – šiemet įvežtų kontrabandinių cigarečių sulaikyta penktadaliu, o nelegalaus alkoholio – beveik dvigubai mažiau nei pernai“, – akcentavo ministras R. Palaitis.

Ministras pareigūnus taip pat paragino aktyviau įsisavinti Europos Sąjungos paramą. „Šiuo metu, kai finansinė šalies padėtis nėra labai gera, Išorės sienų fondo bei kitų Europos Sąjungos finansavimo programų skiriamos lėšos yra rimta paspirtis tarnybai, todėl ją reikėtų maksimaliai naudingai įsisavinti“, – sakė R.Palaitis.

Greitai sueis mėnuo, kai Vyriausybė davė startą aktyvioms diskusijoms su visuomene kontrabandos pažabojimo tema, tačiau naudingų siūlymų kol kas negausu.

Pirmoji viešosioms konsultacijoms parinkta tema, raginanti krašto žmones drauge pamąstyti, kaip kovoti su kontrabanda, iki šiol sulaukė 22 elektroninių laiškų. Daugiausia siūlymų atsiuntė didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai. Keli laiškai Ministro pirmininko tarnybą (MPT) pasiekė iš Mažeikių, Kazlų Rūdos ir Jonavos, rašo “Lietuvos žinios”.

Pasak ministro pirmininko kanclerio pirmojo pavaduotojo Giedriaus Kazakevičiaus, žmonės dėsto savo mintis ir apie kontrabandos įveikimo būdus, ir apie korupciją. “Yra svarstytinų siūlymų, vertų rimtos diskusijos”, – paklaustas apie laiškų pobūdį, sakė vicekancleris. Kol vyksta konsultacijos, atskleisti konkrečių siūlymų jis nenorėjo.

Viešos konsultacijos tema “Kaip siūlytumėte stabdyti kontrabandą bei nelegalių prekių apyvartą” truks iki spalio 1-osios. Gauti siūlymai bus apibendrinti ir pateikti Vyriausybės darbo grupei. Apie tai, ką mąsto piliečiai, bus informuotas pats premjeras bei ministrai. “Bet kuriuo atveju visi pateikti siūlymai bus paskelbti internete”, – tikino vicekancleris.

Kokia tema bus parinkta antrosioms konsultacijoms, G.Kazakevičius negalėjo pasakyti. “Sprendimai dar nepriimti. Aktualių temų yra daug. Matysime, kokie bus šių konsultacijų rezultatai”, – teigė jis.

Vicekancleris tikino, kad reformuota MPT nuolat ieško naujų būdų, kaip padaryti Vyriausybę atviresnę piliečiams. “Konsultacijos ir yra vienas būdų siekiant šio tikslo”, – teigė jis. Esą pirmųjų konsultacijų rezultatai taps atspirties tašku, pagal kurį bus vertinamas visas projektas. Ar jis bus nuolatinis, priklausys nuo gyventojų aktyvumo.

G.Kazakevičius priminė, kad išsakyti Vyriausybei savo nuomonę – ką nors pasiūlyti, paklausti, pasikonsultuoti ar pasiskųsti – krašto gyventojai gali ir kitais būdais.

“Vien šiais metais gavome per 16 tūkst. įvairių kreipimųsi. Tai ir tradiciškai paštu siunčiami laiškai, priimamajame registruojami prašymai, telefonu priimami paklausimai”, – sakė vicekancleris.

Anot jo, Vyriausybės internetinėje svetainėje galima rašyti siūlymus Saulėlydžio komisijai, čia taip pat veikia karštoji linija apskričių reformos klausimais.

“Nuo birželio mėnesio šia linija sulaukėme apie 200 skambučių”, – teigė G.Kazakevičius. Jo duomenimis, penktadalis Vyriausybės gaunamų klausimų bei nuomonių yra susiję su Saulėlydžio komisijos kuruojamais ir apskričių reformos reikalais.

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, užsienio valstybių parlamentai ir vyriausybės savo piliečių nuomonę stengiasi analizuoti įvairiai. “Šiuo požiūriu Vyriausybės sumanymas visiškai tinkamas”, – sakė politologas. Vis dėlto starto laikas, jo nuomone, pasirinktas ne pats geriausias.

“Vasarą daug žmonių atostogauja, todėl sumanymo pradžią vertėjo nukelti į rudenį, rugsėjo mėnesį”, – teigė A.Krupavičius. Be to, politologas mano, kad prieš pradedant tokią rimtą akciją reikėjo kur kas intensyviau informuoti visuomenę apie jai suteikiamas naujas galimybes. “Šiuo atveju informacinės kampanijos aiškiai trūko”, – įsitikinęs A.Krupavičius.

– Teigiama, kad 90 proc. cigarečių kontrabandos vežama per muitinės postus. Kaip ketinama su tuo kovoti?

– Tai viena iš prielaidų. Įvertinus pirmojo pusmečio rezultatus galima pastebėti, kad šiemet per pirmąjį pusmetį Lietuvos muitinė sulaikė 123 mln. vienetų cigarečių. Tai toks pat kiekis sulaikytų rūkalų, kaip per visus 2009-uosius. Remiantis Pasaulio muitinių organizacijos parengta 2009 m. statistika, palyginti su kitų Baltijos valstybių muitinių sulaikyta rūkalų kontrabanda, ir pernai Lietuvos muitinė jos sulaikė gerokai daugiau negu Latvijos ir Estijos muitinės pareigūnai (atitinkamai 120 mln., 52 mln. ir 18 mln. vnt. cigarečių).

Tokių rezultatų pavyko pasiekti keičiant veiklos metodus, kurių buvo imtasi atsižvelgus į kintančias aplinkybes: bendradarbiaujant su kitomis teisėtvarkos tarnybomis, operatyviai keičiantis informacija, vykdant netikėtus patikrinimus muitinės postuose ir vidaus rinkoje, modeliuojant įvairias operacijas, dirbant pagal sukurtus ir nuolat kuriamus rizikos profilius.

Kaip mes kovojame su rūkalų kontrabanda? Yra daugybė būdų: techninėmis ir operatyvinėmis priemonėmis sustiprinama sienos kontrolė, taikoma pareigūnų rotacija, skatinama jų motyvacija, stiprinama vidaus rinkos kontrolė, derinami institucijų veiksmai. Efektyvus yra tik visas priemonių kompleksas.

Vidaus reikalų ministerija pateikė Muitinės departamentui (MD) rekomendacijas ir turimą aktualią informaciją, reikalingą dalyvauti konkurse pretenduojant į Europos Sąjungos paramą stiprinti kontrabandos kontrolę muitinės postuose. MD iki rugsėjo 15 dienos turi galimybę kartu su Rusijos Federacija parengti ir pateikti rentgeno kontrolės sistemos įrengimo pasienio kontrolės punktuose projekto paraišką.

Pasak Raimundo Palaičio, Lietuvai būtų labai naudinga, kad MD šį kartą suskubtų sudalyvauti programoje. „Kartą jau buvo praleista proga įsigyti tokią kontrolės įrangą, o kiekvieni uždelsti metai – tiek, ir dar ilgiau, užtrunka visos procedūros, o kur dar pirkimai, sistemos įrengimas ir t.t. – nuostoliai šaliai. Tarkime, Baltarusija, sudalyvavusi Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programoje, jau sulaukė Europos Komisijos patvirtinimo, ir po metų kitų Lietuvos ir Latvijos pasienio kontrolės punktuose Baltarusijos pusėje jau turės taip reikalingą įrangą – 2 rentgeno sistemas. Tuo tarpu iš Lietuvos pusės tokio kreipimosi nebuvo. Dabar svarbu nepavėluoti ir neprarasti palankios progos pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš kitos programos“, – sakė ministras.

Praėjusią savaitę vykusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Rusijos Federacijos regioninės plėtros ministro Viktoro Basargino susitikimo metu buvo tariamasi dėl efektyvesnių priemonių kovojant su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia jų apyvarta. Viena iš tokių priemonių paminėtas rentgeno kontrolės sistemų įsigijimas ir įrengimas pasienio su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi postuose.