BFL

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad pagrindinis jos prioritetas – pažaboti korupciją, nors konservatoriai skelbia, kad ir šios Vyriausybės pagrindinis uždavinys – kova su korupcija ir ši esą neblogai sekasi, vis dėlto dauguma Lietuvos gyventojų taip nemano. Iš “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad vos 0,2 apklaustųjų mano, kad korupcija šalyje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo, dar 29 proc. teigia, jog ji sumažėjusi labai nedaug, tačiau daugiau nei 70 proc. respondentų įsitikinę, kad korupcija arba nesumažėjo, arba net didėja. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, nemažai apklaustųjų pabrėžė, kad korupcija keičia savo pobūdį ir pamažu tampa “legali”, t.y. sukuriamos atitinkamos sistemos ir įmonės tarpininkės. Tokiu būdu korupcija maskuojama ir tampa su “legalia priedanga”.

Beje, didžioji dalis respondentų mano, kad korupcijos šiuo metu daug ne kurioje nors vienoje srityje, o daugelyje sričių. Iš konkrečių sričių dažniau buvo išskiriamos sveikatos apsauga, teisėtvarkos sritis ir žemėtvarka.

Kaip manote, ar korupcija per pastaruosius dvejus metus sumažėjo? (proc.)

Korupcija tik didėja    46,6
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse    29
Ne    16,8
Viskas liko taip pat    6,8
Nežinau/neturiu nuomonės    0,6
Taip    0,2

Jūsų vertinimu, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)

Visur    44,2
Sveikatos apsaugoje    19,4
Teisėtvarkos srityje (teismai, prokuratūros, policija)    14,2
Žemėtvarkoje    8,4
Aplinkosaugoje    5
Statybų ir leidimų srityje    3,8
Savivaldoje    2,2
Socialinės apsaugos srityje    1
Energetikos sektoriuje    0,6
Švietimo srityje    0,6
Nežinau/neturiu nuomonės    0,4
Transporto ir susisiekimo sistemoje    0,2
Visur korupcijos nedaug    0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 1–3 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

BFL

Seimas patvirtino naują Nacionalinės kovos su korupcija programą.

Už nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti nacionalinį saugumą stiprinančią Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2011-2014 metų programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą, ketvirtadienį balsavo 86 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.

Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos tikslas – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje. Ji orientuojama į du pagrindinius segmentus – korupcijos prielaidų ir sąlygų mažinimą bei šalinimą ir atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus įgyvendinimą.

Programoje yra įvardytos prioritetinės kovos su korupcija sritys, kuriose yra didžiausia korupcijos paplitimo galimybė, daugiausia prielaidų ir sąlygų piktnaudžiauti, t. y. teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, ūkio subjektų veiklos priežiūra, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra, teritorijų planavimas ir statybos valstybinė priežiūra, viešasis administravimas ir valstybės tarnyba ir antikorupcinis švietimas.

Teisėkūros srityje ketinama didinti teisėkūros proceso viešumą ir skaidrumą. Teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos srityje numatoma mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas teismų sistemoje, gerinti teisėsaugos institucijų veiklą.

Ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje planuojama mažinti korupcijos prielaidas optimizuojant priežiūros institucijų veiklą ir paskatas nelegaliems mokėjimams, siaurinant verslo reguliavimo apimtį. Didinti viešųjų pirkimų organizavimo ir atlikimo viešumą, skaidrumą ir kontrolę bus siekiama viešųjų pirkimų srityje.

Sveikatos priežiūros srityje numatoma sumažinti korupcijos prielaidų galimybes, sukurti skaidresnę vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įtraukimo į kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sistemą, sudaryti sąlygas papildomo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrai, taip sumažinant prielaidas nelegaliems mokėjimams.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje ketinama užtikrinti skaidrų su teritorijų planavimu ir statyba susijusių dokumentų išdavimą teisės aktų nustatytais terminais.

Viešojo administravimo ir valstybės tarnybos srityje planuojama tobulinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir jų administravimo procedūras, didinant viešųjų paslaugų skaidrumą ir efektyvumą bei valstybės tarnautojų atrankos, karjeros, tarnybinės ir mokymo veiklos vertinimo sistemą. Antikorupcinio švietimo srityje bus siekiama didinti antikorupcinio švietimo sklaidą, pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones ir diegti ir įgyvendinti antikorupcinio ugdymo programas.

Teisės pažeidimų tyrimo srityje numatoma tobulinti teisės aktus, nustatančius atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir reglamentuojančius jų atskleidimą ir tyrimą.

Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, iki šiol galiojusi Nacionalinė kovos su korupcija programa realiai neatsispindi dabartinės situacijos Lietuvoje ir probleminių sričių, kuriose pastebima korupcijos pasireiškimo galimybė.

“Pagal “Transparency International” paskelbtus kasmetinio korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2010 m. siekė 5,0 balus (10 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė). Atitinkamai Lietuva užima 22 vietą iš 30 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir kitų Vakarų Europos valstybių ir 46 vietą tarp tirtų 178 pasaulio šalių. Nors indekso reikšmė ilgai nekitusi ir netgi blogėjusi pastaruosius dvejus metus, galima teigti, kad dabartiniu momentu situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau tai nerodo esminio pagerėjimo kovos su korupcija srityje”, – pažymima priimtame nutarime.

Jame taip pat tvirtinama, kad pasaulinio korupcijos barometro 2010 metų rezultatai rodo, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie yra davę kyšį bent vienam iš devynių viešųjų paslaugų teikėjų – švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai, žemėtvarkos institucijų arba muitinės atstovams.

"Veido" archyvas

Pagal oficialią statistiką, pernai kontrabandos sulaikymo mastai buvo didesni nei užpernai, šiemet – didesni nei pernai. Vyriausybė deklaruoja, kad traukti iš šešėlio žadėtą papildomą milijardą sekasi. Tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas pasiekė pastarųjų keliolikos metų rekordą – siekia apie 28 proc., o sociologams 60–65 proc. piliečių sakosi ne tik toleruojantys kontrabandinių prekių pirkimą ir vartojimą, bet ir patys tai yra darę. Tad ar egzistuoja objektyvių rodiklių, kad kova su kontrabanda duoda apčiuopiamų rezultatų? To klausiame Muitinės departamento generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus.

A.Š.: Atlikti tyrimai rodo, kad legaliai parduodamų cigarečių kiekiai stabilizavosi ir pamažu didėja. Iš šešėlio atkovota 2 proc. tabako rinkos. Tai pagrindinis pamatuojamas Muitinės darbo rezultatas. Beje, būtent cigaretės laikomos pagrindiniu kovos su kontrabanda indikatoriumi, nes, pavyzdžiui, degalų rinkoje galima persiorientuoti prie kitų jų rūšių. Pernai sulaikėme rekordinį skaičių cigarečių – 211 mln. vienetų, šiemet dar daugiau. Yra ir netiesioginių rodiklių: kontrabandinis pakelis cigarečių pabrango maždaug litu. Tai rodo, kad ir nelegalioje rinkoje, kurioje taip pat galioja pasiūlos ir paklausos principas, yra tam tikra įtampa, pasiūla mažėja, todėl kyla kainos.

Finansų ministerija skelbia, kad mokesčių surinkimo rodikliai pirmąjį ketvirtį gana teigiami. Taigi teigiamų tendencijų esama. Jos dar nėra tiek optimistiškai nuteikiančios, kad galėtume džiaugtis pasiektais rezultatais, bet nenorėčiau ir sutikti, kad šešėlinė ekonomika auga.

O sociologinės apklausos, per kurias piliečiai demonstruoja toleranciją kontrabandai, rodo ir įtemptą socialinę padėtį valstybėje, nes žmonės nori įsigyti pigesnių prekių, nepaisydami, kad taip pažeidžia teisinius aktus. Bet tai nepateisinama, nes tokiu atveju reikėtų pateisinti ir kitus daromus nusikaltimus, jei jų atvejais kažkas kažko neturėjo. O šešėlinėje ekonomikoje galioja tie patys dėsniai: jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Kontrabandinių prekių bandoma gabenti daugiau ir dėl kainų skirtumo su Lietuva besiribojančiose Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

VEIDAS: Kokios priemonės leidžia atkovoti iš šešėlio tą milijardą ir kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau?

A.Š.: Muitinei paskirta koordinuoti visų institucijų kovą su kontrabanda, tad ypatingą dėmesį ėmėme skirti tarnybų bendradarbiavimui, kad būtų galima atsekti visą nelegalaus verslo grandinę. Dauguma kitų taikomų priemonių – tos pačios kaip ir anksčiau, tik dabar milijardas iš šešėlio įvardytas kaip pamatuojamas rezultatas. Muitinė sustiprino per valstybės sieną atvykstančių asmenų ir transporto priemonių tikrinimą pasienio postuose – tam padidintas postuose dirbančių pareigūnų skaičius, krovininiams automobiliams tikrinti efektyviai naudojamos rentgeno kontrolės sistemos, daug dėmesio skiriame rizikos valdymo sistemai, operatyvinei veiklai.

VEIDAS: Ar būtų efektyvu, kaip yra siūloma, riboti degalų kiekį per sieną važiuojančių automobilių bake?

A.Š.: Manau, taip. Dabar asmuo automobiliu į ES gali įvežti neapmokestintą pilną baką degalų ir 10 litrų kanistre, tačiau ši lengvata taikoma tuomet, kai prekės įvežamos nereguliariai. Bet ar galima sakyti – nereguliariai, kai valstybės siena pervažiuojama du kartus per dieną, o, pavyzdžiui, vienas automobilis “VW Passat” vasarį valstybės sieną kirto 57 kartus. Su kitomis institucijomis keičiamės informacija tikrindami, ar žmogus važinėja į kitą šalį darbo reikalais, o gal užsiima nelegalia degalų prekyba. Tokiu atveju degalai turi būti apmokestinti. Dažniausiai taip jie vežami vilkikais. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, tikrindami krovininius automobilius, nustatėme 1632 degalų gabenimo pažeidimus. Pažeidėjai sumokėjo 230 tūkst. Lt mokesčių.

VEIDAS: Prezidentė siūlė bausmes už kontrabandą griežtinti dešimteriopai, Seimas su tuo nesutiko. Jūs už griežtesnes ar švelnesnes bausmes?

A.Š.: Bausmės turi būti adekvačios daromos nusikalstamos veikos žalai. Pagal paskirtus teismo įsiteisėjusius sprendimus, viena vidutinė bauda 2009 m. buvo 14 tūkst. Lt, o užkardytos žalos vienoje sulaikytoje siuntoje – 240–250 tūkst.; pernai žala siekė – 500 tūkst. Lt, tačiau bauda ta pati – 14 tūkst. Lt. Beje, valstybei atlikti vieną ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos kainuoja apie 75 tūkst. Lt. Seniai siūlėme griežtinti bausmes. Manau, priėmus du labai svarbius kovos su kontrabanda teisės aktus – dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir sugriežtinus bausmes už kontrabandą, pasiektas kompromisas.

VEIDAS: Pagaliau susemta kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus vadovaujama cigarečių kontrabandininkų grupuotė, įtariama, padariusi valstybei apie 11 mln. Lt žalą. Tačiau ar daug kontrabandininkų pasodinami už grotų?

A.Š.: Pasodinama nemažai, gal ne vien už kontrabandą. 2010 m. muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus, 20 proc. daugiau nei 2009 m., baigti ikiteisminiai tyrimai 79 baudžiamosiose bylose, kurios perduotos į teismą surašius kaltinamąjį aktą arba baudžiamuoju įsakymu. Šiose bylose įtarimai pareikšti 116 asmenų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį jau pradėta 60 tyrimų. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadaliu padaugėjo tyrimų dėl tabako gaminių, trečdaliu – dėl narkotinių medžiagų, dvigubai – dėl transporto priemonių kontrabandos. Ikiteisminiai tyrimai šiemet baigti 34 baudžiamosiose bylose, į teismą perduoti 43 asmenys.

VEIDAS: Vyriausybės vadovams reguliariai surengiate lyg ir parodomąsias akcijas, bet po jų ir vėl į viešumą išlenda skandalingi faktai, kaip patys muitininkai talkina kontrabandininkams. Ką jau kalbėti, jei kontrabandininkai gali pavogti sulaikytą vilkiką su cigaretėmis iš muitinės teritorijos, kaip pernai nutiko Panemunės poste.

A.Š.: Muitinėje pasitaiko garbės nedarančių įvykių. Panemunės posto ir pamainos viršininkai atleisti iš tarnybos, eina į pabaigą ikiteisminis tyrimas, vienam pareigūnui pateikti įtarimai dalyvavus šioje vagystėje. Muitinėje jis nebedirba. Kiekvienos žinybos uždavinys išaiškinti nesąžiningus asmenis savo institucijoje, pašalinti iš tarnybos, nubausti. Štai pašalinome iš tarnybos Muitinės kriminalinės tarnybos vadovo pavaduotoją, kuris palaikė gana sudėtingus santykius su kontrabandininkais.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktas 21 tarnybinis patikrinimas, po kurių trylikai muitinės pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus buvo išaiškintas 61 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo ir kt.) atvejis, nustatyti 106 šias veikas padarę muitinės pareigūnai. Šiais metais ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įteikti aštuoniems pareigūnams. Beveik visi šie atvejai nustatyti pačios muitinės tarnybų.

Tačiau kova su korupcija – ne vien nusikalstamų veikų išaiškinimas. Ji prasideda nuo prevencijos, diegiant elektronines kontrolės priemones, deklaravimą, įvairias rizikos valdymo programas, stiprinant vidurinės grandies vadovų vadybines kompetencijas, kuriant motyvacijos sistemas, vykdant pareigūnų rotaciją.

VEIDAS: Ar gali kova su kontrabandininkais būti sėkminga, jei jie greičiausiai turi užtarėjų tarp teisėsaugos, muitinės grandžių vadovų, politikų? Štai Kalvarijos policijos pareigūnai buvo verčiami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos. O kaip jaučiatės, kai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja asmuo, kuriuo nepasitikinti viešai pareiškė Seimo pirmininkė, kai išgirdo, ką apie jį pasakoja Pagėgių gyventojai?

A.Š.: Kaip teisėsaugos institucija, laikomės Konstitucijoje įteisinto principo: kol žmogaus kaltė neįrodyta, jis nekaltas. Žinoma, neatmetama galimybė, kad iš kontrabandos gaunamas pelnas gali būti panaudojamas įvairioms įtakoms finansuoti. Tai tiria tam tikros institucijos.

VEIDAS: Praktiškai visi pasienio gyventojai žino, kas užsiima kontrabanda, o turgavietės pilnos akivaizdžiai kontrabandinių prekių. Ar Jūsų tai neglumina?

A.Š.: Tarp žinojimo ir įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, gana didelė praraja. Mes dėkingi visuomenei už informaciją. Beje, anoniminės informacijos kiekis net padvigubėjo, ir ypač pasitvirtinančios. Vadinasi, nemažai visuomenės daliai tai rūpi. Antra vertus, gali susidaryti įvaizdis, kad turguose pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, bet patikrinimai rodo, kad didžioji jų dalis – įvežtos legaliai, sumokėjus mokesčius.

VEIDAS: Kas padėtų pasiekti realų lūžį kovojant su kontrabanda?

A.Š.: Nėra sudėtinga apsijuosti Kinų siena, bet tada verslui būtų sunku gabenti ir legalias prekes. Kontrolės ir verslo interesų balansą padėtų pasiekti daugiau modernių techninių priemonių. Tikiuosi, kad tam bus specialiai skirta lėšų ir iš ES fondų, nes išorinė ES siena turėtų būti ir kitų ES valstybių galvos skausmas: juk jei kontrabanda pateks per Lietuvos sieną, ji nukeliaus ir į kitas valstybes.

Be abejo, kontrabandą sumažintų pagerėjusios ekonominės sąlygos ir visuomenės sąmoningumas. Kai Lietuvos piliečiai supras, kad kontrabandinių prekių pirkimas ir vartojimas yra žalingas sau, kaip valstybės piliečiams, kova su kontrabanda palengvės.

“Veidas”: Seimas, Vyriausybė jau antri metai sako paskelbę karą korupcijai. Ar verslas mato bent kokių poslinkių?

S.B.: Sprendžiant pagal rezultatus, tie kovos būdai arba neveikiantys, arba kažkokie slapti, nes jų niekas nejaučia. Kai kalbamės su verslininkais, jie sako netikintys, kad valstybė apskritai kažkaip su tuo kovoja. Štai visi žinome, kokios kiauros valstybės sienos. Alkoholį gaminančių įmonių vadovai stebisi, kad jų apyvartos mažėja, tačiau alkoholio suvartojimas didėja. Žmonės nebeslepia seniai važinėjantys nelegaliais degalais. Įvairių specialistų vertinimu, šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje siekia 30–40 proc. BVP, ir tai kelia didelę grėsmę spartesniam ekonomikos atsigavimui, blogina tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus padėtį.

“Veidas”: Tai kaip siūlytumėte kovoti su korupcija?

S.B.: Mano manymu, efektyvi priemonė – įteisinti “pranešėjų luomą”. Formaliai egzistuoja tai reglamentuojantis teisės aktas, bet jis neveikia. Reikėtų įteisinti tvarką, kad pranešti apie korupcijos atvejus būtų galima anonimiškai, nes dabar kartais pranešėjas dar ir nukenčia. Taip pat turėtų būti įteisintas atlygis už pasiteisinusį pranešimą. Juk, pavyzdžiui, pasienio gyventojai puikiai žino, kas, kada, ką veža per sieną. Jei būtų finansinis atlygis, pavyzdžiui, 10 proc. nuo realiai išaiškinto nusikaltimo, bet ne daugiau kaip 20 tūkst. Lt, žmonės būtų suinteresuoti pranešti apie pažeidėjus. Daugelyje ES šalių ši priemonė duoda puikų efektą visose srityse. Turbūt daug kas iš persikėlusiųjų gyventi į Vakarų Europą būna šokiruoti, kad, pavyzdžiui, išpylus neišrūšiuotas šiukšles kaimynai tuoj pat informuoja atsakingas institucijas.

“Veidas”: Su Ūkio ministerija LPK rengė rašinių konkursą “Lietuva be šešėlio”. Gal kas pasiūlė daugiau tikrai realių idėjų?

S.B.: Siūlyta atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais didelėmis sumomis, pavyzdžiui, nuo 10 tūkst. Lt. Tokia tvarka galioja ES šalyse, nes maža tikimybė, kad didelės sumos grynųjų būtų legalios. Kitas būdas – skatinti motyvaciją mokėti mokesčius, tiksliai atsiskaitant, kiek ir už kiek kuri ministerija pirko kėdžių ar kiek kelių nutiesta už konkrečią sumą, o ne kaip dabar – išlaidas slepiant po mistinėmis asignavimų eilutėmis. Racionalus siūlymas drausti išvykti iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją su mažiau kaip 4/5 užpildytu degalų baku. Pritariama sprendimui diegti kasos aparatus turgavietėse. Siūlyta mažinti alkoholio, degalų, tabako gaminių akcizus, mokesčius taikyti prie kaimyninių valstybių, tačiau mūsų valstybė, kaip žinome, laikosi kitokios politikos.

Nors daug kartų įrodyta, kad veiksmingiausiai korupciją mažina ekonominės veiklos reguliavimo supaprastinimas, Lietuva šią tiesą ignoruoja.

Artėjant savivaldos rinkimams, dauguma politinių partijų, pavienių politikų ima skelbti, kad jų veiklos prioritetas – kova su korupcija. Imantiems kyšius jie grasina vis sunkėjančiu geležiniu kumščiu ar nepakantumu. Šiaip ar taip, tai tik tuščia retorika, – juk Lietuva korupcijos suvokimo indekse vis dar ten pat, kur buvo ir prieš dešimt metų. Iš tiesų ne taip kovojama su korupcija.

Skirtingų valstybių pavyzdžiai jau daug kartų įrodė, kad veiksmingiausiai korupciją mažina ekonominės veiklos reguliavimo supaprastinimas. Ir jei pasirenkamas šis variantas, ne tik mažėja korupcija, bet geriau jaučiasi verslininkai, didėja valstybės ekonominis gyvybingumas ir išorinis patrauklumas. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė.

Tačiau mūsų šalies valdžios supratimas, regis, kiek kitoks. Todėl nereikėtų stebėtis, kad Lietuvoje verslui įkurti, statybos leidimui sutvarkyti ar mokesčiams sumokėti laiko tenka skirti dvigubai daugiau nei Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje.

Pasak LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, šiuo metu Lietuvoje verslą kontroliuoja neregėtai daug institucijų – net 152.

Ydinga tai, kad kad kontroliuojančios institucijos patikrinimus daro pernelyg dažnai ir pernelyg ilgai. Dažnai minimas kontrolierių siekis rasti bent mažiausią pažeidimą. Kita dažniausiai minima pernelyg dažnų patikrinimų priežastis – esą konkurentai tokiais būdais siekia trukdyti ar žlugdyti kitas įmones.

Gal Lietuva galėtų pasimokyti iš Pietų Korėjos, kuri 1999 m. panaikino 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų ir iš karto gerokai pakilo tarp daugumos indeksų, o korupcija joje stipriai sumenko (1999 m. Pietų Korėjoje korupcija buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje).

Dar vienas įdomu pavyzdys: Kolumbijos sostinėje Bagotoje statybos leidimų išdavimą iš savivaldybės įstaigos perleidus privatiems subjektams, statybos leidimui sutvarkyti reikalingas laikotarpis sumažėjo nuo 1081 iki 51 dienos. Priminsime, kad Lietuvoje tam sugaištamos vidutiniškai 162 dienos.

Svarbu, kad sudėtinga reguliavimo sistema ne tik suryja daugybę laiko, bet ir kainuoja milžiniškus pinigus. Valstybei kainuoja išlaikyti reguliavimo aparatą, o verslui – paklusti kontrolės sistemai. Kartu ši sistema sudaro ir galimybes korupcijai – privačių asmenų ir valstybės tarnautojų sandoriams, kuriais siekiama neteisėtos asmeninės naudos ir taip apgaunama valstybė. Negana to, didžiulė reguliavimų mašina skatina šešėlinį verslą: jeigu nesilaikant reguliavimų galima gerokai sumažinti veiklos sąnaudas, tai verčia įvertinti riziką būti nubaustam ir galimybę prekes ir paslaugas parduoti pigiau.

Valdininkai turėtų tarnauti

Liūdniausia, kad Lietuvoje šioje srityje labai mažai permainų.

Politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius teigia, kad vos atkūrus nepriklausomybę buvo sukurtas korupcinis valstybės modelis ir jis su menkais pataisymais išliko iki šiol. “Gaila, kad ekonominis reguliavimas mūsų valstybėje buvo kuriamas be savivaldos, o viskas tiesiog atiduota į institucijų rankas. Todėl šiandien Lietuvoje gana gerai jaučiasi stambusis verslas, o smulkusis ir vidutinis – dūsta. Mano manymu, padėtis kiek labiau pasikeistų tik jei Lietuvoje sustiprėtų savivalda. Taip pat svarbu žinoti, kad sprendžiant ekonominės laisvės klausimą, atsakymas slypi ne ekonomikoje, bet valdžios požiūryje ir pobūdyje”, – įsitikinęs V.Rubavičius.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sutinka, kad mažiau reguliuojamoje verslo aplinkoje menkesnė terpė korupcijai, tačiau daugelį veiklos sričių reguliuoti yra būtina. “Problema ne reguliavimo buvime ar nebuvime, o reguliavimo tvarkoje, kurios Lietuvoje nėra. Dabar visų sukurtų reguliavimų naštą velka tie, kurių veikla pakliūva į reguliuojamas sritis”, – sako D.Arlauskas. Pasak jo, problemą pradėtų išspręsti ryžtas sumažinti biurokratų skaičių trečdaliu, tada likusiesiems dingtų noras užsiimti ekonominių procesų stabdymu, nes laiko liktų dirbti tik pagrindinį savo darbą.

Tačiau institucijos ir valstybės tarnautojai turi ne itin daug motyvacijos mažinti ar supaprastinti jų prižiūrimus draudimus, ribojimus ar reikalavimus. Priešingai, dideliu institucijos vykdomų reguliavimų skaičiumi dažnai pabrėžiama institucijos svarba.

Todėl būtent čia ir turėtų įsikišti politikai, ir būtent tai turėtų žadėti partijos prieš rinkimus.

Parlamentarai skelbia kovos su korupcija sezoną. Tačiau ankstesnių antikorupcinių vajų šūkiai tebedūla strategijose ir priemonių planuose.

Neatlikta nė pusės darbų, kurie iki dabar buvo suplanuoti atlikti Seimo pernai pavasarį patvirtintoje Nacionalinėje kovos su korupcija programoje. Šių metų pirmojo ketvirčio darbų padaryta tik trečdalis. Tačiau skelbiamas naujas vajus: Seimo rudens sesijoje kova su korupcija įvardyta prioritetu, o vienuolikos įstatymų projektai sesijos programoje įrašyti pirmaisiais numeriais.

Net darant prielaidą, kad visi šie įstatymai būtų efektyvus vaistas nuo korupcijos, kyla abejonė, ar jie bus priimti mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma, sesijos programoje – apie 700 teisės aktų projektų, o per praėjusią sesiją priimta tik 380. Be to, beveik pusė jų dar nė neregistruoti, tad klausimas, ar jie bent jau parengti. Antra, sunku tikėtis Seimo palankumo korupciją varžantiems teisės aktams, kai net Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja politikas, dažnai minimas korupcinių istorijų kontekste.

Trečia, antikorupciniai šūkiai nevirsta tikrove, ką ne kartą įrodė ir Valstybės kontrolė, ir įvairių programų vykdymo auditas. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas nuo 2001 m. svyruoja tarp 4,6 ir 4,9. Seimo pirmininkė Irena Degutienė pati pripažino, kad su korupcija iki šiol kovota chaotiškai, o įstatymų pataisos registruojamos be antikorupcinio įvertinimo, nors tą daryti reikalauja įstatymas.

Tad kokie šansai, kad kažką pakeis vienuolikos teisės aktų paketų pataisos?

Siūloma tai, kas jau buvo atmesta

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Teisės skyriaus viršininkas Romualdas Gylys mano, kad dauguma Seimo sesijoje planuojamų svarstyti siūlymų galėtų padėti užkardyti korupciją. Pavyzdžiui, prezidentės pateikti projektai dėl turto konfiskavimo, jei asmenys negalėtų teisėtomis pajamomis pagrįsti jo kilmės. Toks turtas šiandien tėra apmokestinamas ir legalizuojamas.

Tiesa, šis siūlymas – su barzda. STT jau prieš keletą metų tai buvo siūliusi, vyko svarstymai, paskutinis jau šios kadencijos Seime praėjusių metų pradžioje. Tačiau Seimo nariai pasidalijo į dvi stovyklas – dalis jų nepritarė siūlymui motyvuodami, kad bausmė neįrodžius nusikalstamos veikos pažeistų nekaltumo prezumpciją. “Vis dėlto kitose demokratinėse šalyse tokia antikorupcinė priemonė naudojama, net ES teisės aktai ją rekomenduoja. Tik vienose šalyse ši norma galioja visiems asmenims, o kitose – valstybės tarnautojams”, – pabrėžia R.Gylys.

Jis palaiko ir siūlymą didinti reikalavimus, susijusius su valstybės tarnautojų reputacija. Pagal dabar galiojančius teisės aktus reikalaujama, kad statutiniai valstybės tarnautojai turėtų nepriekaištingą reputaciją, o karjeros valstybės tarnautojai, kurių ministerijose, savivaldybėse dauguma ir kurie teikia įvairias administracines paslaugas piliečiams, išduoda leidimus ir pan., tokio reikalavimo atitikti neturi, vadinasi, gali būti net teisti už tam tikras veikas.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad būtų puiku, jei šį rudenį Vyriausybei ir valdančiajai daugumai pavyktų tinkamai išspręsti tarp jų prioritetų įrašytus policijos eismo priežiūros ir sveikatos įstaigų veiklos klausimus. Korupcijos tyrimai aiškiai rodo, kad gyventojai dažniausiai susiduria būtent su kelių policijos pareigūnų ir gydytojų korupcija. “Vargu ar galime kalbėti apie politinės korupcijos pažabojimą, jei niekaip nesugebame pažaboti šios smulkios korupcijos apraiškų”, – pabrėžia S.Muravjovas.
Jo manymu, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pranešėjų apsaugai.

Nuobaudos yra, bet netaikomos

STT atstovas R.Gylys siūlytų ir kitų įstatymų antikorupcinių pataisų. Pavyzdžiui, didinti valstybės tarnautojų atsakomybę už netinkamai suteiktas administracines paslaugas. “Šiandien matome, kad savivaldybėse žmonės pateikia prašymą dėl žemės tvarkymo, detaliųjų planų ir laukia atsakymo pusę metų. Valstybės tarnautojai neduoda atsakymo arba sąmoningai, arba dėl didelių darbo apimčių, bet žmonės mano, kad tokiu vilkinimu laukiama kyšio.

Teisės aktuose yra numatyta tarnybinė atsakomybė už netinkamą pareigų atlikimą ar ne laiku pateiktą atsakymą, bet tai paprastai netaikoma. Sistema įsišaknijusi per daug giliai ir nekreipiama dėmesio į tokius kažkam smulkius, o žmonėms gana reikšmingus pažeidimus”, – mano pašnekovas ir siūlo nustatyti papildomą administracinę atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą. Jis siūlytų ir operatyvinę veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisą, kuri leistų slapta kontroliuoti įtariamų korupcija asmenų bankų sąskaitas.

STT atstovo manymu, prie kovos su korupcija prisidėjo ir prieš šešerius metus vykęs vienkartinis turto deklaravimas. Dabar esą reikėtų dar vieno, tačiau viso, o ne tik nuo 50 tūkst. Lt, kaip anuomet, nes pasitaiko atvejų, kai iš galimai nusikalstamos veikos įgytą milijoną žmogus pagrindžia suradęs dvidešimt žmonių, neva jam paskolinusių po 50 tūkstančių.

Žinoma, kova su korupcija bus beviltiška be visuomenės sąmoningumo. Tačiau apklausos rodo, kad apie 40–50 proc. nusikaltimu laiko tik kyšio ėmimą, bet ne davimą. Tad dar vienas uždavinys – ieškoti būdų, kaip keisti visuomenės požiūrį.

Ar norai kovoti su korupcija tikri?

“Valdančioji koalicija atėjo į valdžią su ryškia ir aiškiai išdėstyta antikorupcijos programa. Deja, kol kas neaišku, ar Vyriausybė ir Seimo dauguma iš tiesų yra pasirengę ją įgyvendinti. Daug dėmesio skiriama pokalbiams apie kovos su korupcija svarbą ir skambioms antikorupcinėms idėjoms pristatyti, bet trūksta elementaraus antikorupcinės politikos įgyvendinimo. Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinta menkai, ir klausimas, kiek iš tiesų jos vykdomos, o nėra vien patvirtintos “ant popieriaus”, – atkreipia dėmesį “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas.

Jam susidaro įspūdis, kad didelė dalis institucijų paprasčiausiai neturi lėšų ir pajėgumų tvarioms ir veiksmingoms antikorupcinėms permainoms tinkamai vykdyti, o skirtingos valdžios institucijos nesiekia suderinti savo veiksmų.
Ekspertas kelia ir tokį klausimą: ar siūlomus įstatymų projektus apskritai įmanoma įgyvendinti? “Negali vadovautis teisiniu idealizmu ir kurti nepamatuotus lūkesčius. Jei nori kurti tikras permainas, privalai sugebėti įvardyti pagrindines problemas ir aiškiai pagrįsti savo sprendimus”, – pataria S.Muravjovas.

Jo manymu, mūsų įstatymų pataisos dažnai atsiranda neatsižvelgus į kitų šalių patirtį. Pavyzdžiui, Estijoje kova su korupcija daug sėkmingesnė nei Lietuvoje ir dėl toliau pažengusios elektroninės valdžios sistemos, kuri Lietuvoje sąmoningai ar ne, bet daug lėčiau skinasi kelią.

S.Muravjovas siūlo realiau pasverti ir įstatyminių nuostatų įgyvendinimo galimybes. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių Teisingumo ministerija pasiūlė kyšiu pripažinti nematerialų atlygį. “Tai nėra blogas pasiūlymas, bet kaip nustatytume nematerialaus atlygio vertę, kai iki šiol turėjome sunkumų net nustydami korupcinių nusikaltimų metu valstybei padarytą žalą”, – primena S.Muravjovas.

“Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo pastebėjimu, chroniškai trūksta pajėgumų tinkamai antikorupcinei stebėsenai vykdyti. Pavyzdžiui, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai iš tiesų užtenka resursų politinių partijų kampanijų finansavimui stebėti? Kodėl taip ir nesugebame atsisakyti juridinių asmenų politinių partijų finansavimo, kai kaimynų latvių patirtis aiškiai rodo, kad toks finansavimo apribojimas palengvina politinių partijų pajamų ir rinkimų kampanijų išlaidų stebėseną?

Be kita ko, Estijos “Transparency International” pastebėjo, kad prieš rinkimus estų parlamentarai neskuba siūlyti vis naujų teisėkūros idėjų, kol ankstesnės priemonės nėra įgyvendintos. Lietuvoje kol kas, deja, yra kitaip. Kova su korupcija čia – populizmo eržilas, ant kurio politikai įgudo joti į valdžią.

Štai dvi tipiškos Lietuvos politikų citatos: “Neabejoju, jog korupcijos suvokimo indeksas bus mažesnis vien tik dėl tos priežasties, kad pati Vyriausybė dirbs skaidriai. Aišku, galiu pasižadėti atsistatydinti, manau, kad tai yra garbės reikalas sumažinti šitą korupcijos indeksą.” (socialdemokratas Gediminas Kirkilas, Žinių radijas, 2006 m.) ir “Mūsų partija pasižada siekti, kad po ketverių metų, įgyvendinus naujosios viešosios vadybos principus, pagal “Transparency International” korupcijos indeksą Lietuva atsidurtų pirmajame dvidešimtuke, tarp mažiausiai korumpuotų valstybių.” (konservatorius Andrius Kubilius, TS-LKD rinkimų programa, 2008 m.).

Belieka priminti, kad G.Kirkilas pablogėjus korupcijos suvokimo indeksui neatsistatydino, o konservatorių užmojai įmanomi įgyvendinti, kaip yra pastebėjęs buvęs “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius, nebent jei visos prieš mus šio pareiškimo metu buvusios 57 valstybės, užuot kovojusios su korupcija, ją skatintų.