“Veidas”: Seimas, Vyriausybė jau antri metai sako paskelbę karą korupcijai. Ar verslas mato bent kokių poslinkių?

S.B.: Sprendžiant pagal rezultatus, tie kovos būdai arba neveikiantys, arba kažkokie slapti, nes jų niekas nejaučia. Kai kalbamės su verslininkais, jie sako netikintys, kad valstybė apskritai kažkaip su tuo kovoja. Štai visi žinome, kokios kiauros valstybės sienos. Alkoholį gaminančių įmonių vadovai stebisi, kad jų apyvartos mažėja, tačiau alkoholio suvartojimas didėja. Žmonės nebeslepia seniai važinėjantys nelegaliais degalais. Įvairių specialistų vertinimu, šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje siekia 30–40 proc. BVP, ir tai kelia didelę grėsmę spartesniam ekonomikos atsigavimui, blogina tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus padėtį.

“Veidas”: Tai kaip siūlytumėte kovoti su korupcija?

S.B.: Mano manymu, efektyvi priemonė – įteisinti “pranešėjų luomą”. Formaliai egzistuoja tai reglamentuojantis teisės aktas, bet jis neveikia. Reikėtų įteisinti tvarką, kad pranešti apie korupcijos atvejus būtų galima anonimiškai, nes dabar kartais pranešėjas dar ir nukenčia. Taip pat turėtų būti įteisintas atlygis už pasiteisinusį pranešimą. Juk, pavyzdžiui, pasienio gyventojai puikiai žino, kas, kada, ką veža per sieną. Jei būtų finansinis atlygis, pavyzdžiui, 10 proc. nuo realiai išaiškinto nusikaltimo, bet ne daugiau kaip 20 tūkst. Lt, žmonės būtų suinteresuoti pranešti apie pažeidėjus. Daugelyje ES šalių ši priemonė duoda puikų efektą visose srityse. Turbūt daug kas iš persikėlusiųjų gyventi į Vakarų Europą būna šokiruoti, kad, pavyzdžiui, išpylus neišrūšiuotas šiukšles kaimynai tuoj pat informuoja atsakingas institucijas.

“Veidas”: Su Ūkio ministerija LPK rengė rašinių konkursą “Lietuva be šešėlio”. Gal kas pasiūlė daugiau tikrai realių idėjų?

S.B.: Siūlyta atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais didelėmis sumomis, pavyzdžiui, nuo 10 tūkst. Lt. Tokia tvarka galioja ES šalyse, nes maža tikimybė, kad didelės sumos grynųjų būtų legalios. Kitas būdas – skatinti motyvaciją mokėti mokesčius, tiksliai atsiskaitant, kiek ir už kiek kuri ministerija pirko kėdžių ar kiek kelių nutiesta už konkrečią sumą, o ne kaip dabar – išlaidas slepiant po mistinėmis asignavimų eilutėmis. Racionalus siūlymas drausti išvykti iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją su mažiau kaip 4/5 užpildytu degalų baku. Pritariama sprendimui diegti kasos aparatus turgavietėse. Siūlyta mažinti alkoholio, degalų, tabako gaminių akcizus, mokesčius taikyti prie kaimyninių valstybių, tačiau mūsų valstybė, kaip žinome, laikosi kitokios politikos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas tikina nebijantis, kad, Vyriausybei nepavykus įgyvendinti ambicingo plano iš “šešėlio” ištraukti milijardą litų, pirmiausia lėks jo galva.

Jis interviu “Lietuvos žinioms” neprognozavo, kokių priemonių imsis įgyvendinant Vyriausybės planą iš šešėlio ištraukti apie 1 mlrd. litų.

“Nė viena institucija dirbdama atskirai tokių rezultatų nepasieks. Tiek finansų ministrė, tiek kiti Vyriausybės nariai pabrėžė, kad tikslą galima pasiekti tik derinant institucijų, atsakingų už finansinės drausmės priežiūrą, pajėgas ir keičiant įvairius teisės aktus. Mes su partneriais įgyvendiname bendras priemones”, – teigė M.Kaseliauskas.

Jis teigė, jog VMI niekada nesikratė ir nesikrato atsakomybės.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008-aisiais nustatyta 264 mln. litų, 2009 metais – 478 mln. litų, o per 2010 metų 9 mėnesius – 271 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

“Šešėlinės ekonomikos lygis šiandien, nesuklysiu sakydamas, viršija 20 proc. bendrojo vidaus produkto. Bet šis skaičius nėra kuo nors išskirtinis, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos ar pasaulio valstybėmis. Be to, reikėtų įvertinti ir vykdomų tyrimų metodikas, ir pačią “šešėlio” sąvoką, kuri neretai suvokiama labai skirtingai”, – teigė M.Kaseliauskas.

Anot VMI vadovo, verslininkų prognozėmis: atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika, verslininkų nuomone, kitais metais mažės 2,4 procento.

“Mes taip pat prognozuojame, kad legaliai veikiančiame versle šešėlinės ekonomikos dydis mažės, o kontrabandą mažins sutelkti institucijų veiksmai”, – tvirtino M.Kaseliauskas.