Ūkio ministerija siūlo, kad valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema galiotų ir šiais metais, nors pernai ji iš esmės realios naudos nedavė – valstybės garantijomis pasinaudojo tik “Agaras” ir Panevėžio “Linas”.

Kreditų draudimo specialistai ragina aktyviau populiarinti šį mechanizmą ir paskatinti prie programos prisijungti daugiau kreditų draudimo bendrovių, nes dabar “Investicijų ir verslo garantas” (“Invega”) sutartį yra pasirašęs tik su įmone “Atradius Credit Insurance”, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Bendrovės “Kreditų draudimo brokeris” generalinis direktorius Audrius Rosinas teigė, kad didelį teigiamą postūmį valstybės garantijų dėl eksporto draudimo sistemai duotų Lietuvos rinkoje veikiančios kreditų draudimo įmonės “Coface” prisijungimas.

“Invega” arba Ūkio ministerija turėtų parodyti daugiau iniciatyvos kalbėdama su “Coface”, kad ši bendrovė taip pat prisijungtų ir dalyvautų. Šiandien, dirbant tik su “Atradius”, vargu ar ta paramos sistema yra efektyvi”, – tvirtino A.Rosinas.

“Invegos” projektų vadybininkas Gintaras Ūselis pripažįsta, kad Valstybės garantijų dėl eksporto kreditų draudimo teikimo schema pernai buksavo, tačiau teigia, jog šiemet verslas labiau domisi minėta pagalbos priemone.

“Sausis dar tik įpusėjo, o paklausimų sulaukėme daugiau nei per visą pusmetį praėjusiais metais. Tikslaus skaičiaus negalėčiau pasakyti. Nežinia ar visi besidomintys tikrai pasinaudotų programa, jei ji būtų pratęsta. Tačiau, panašu, kad verslui ji aktualesnė”, – sakė G.Ūselis.

Ilgiau nei metus Švedijos kapitalo bankai Ūkio ministerijos valdininkus vedžiojo už nosies vis žadėdami pradėti teikti Europos investicinio fondo (EIF) kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui pagal programą “Jeremie”.

Sunkmečiu lėšų stokojusį šalies verslą turėjo pasiekti milijardas litų paskolų. Tačiau nuo 2009-ųjų pabaigos Lietuvos verslą pasiekė vos 50 mln. litų, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Iš EIF Lietuvoje veikiantiems SEB, “Swedbank” ir Šiaulių bankui buvo numatyta skirti 425 mln. litų. Antra tiek turėjo pridėti bankai, su kuriais EIF pasirašė sutartis.

Sunkiausiai EIF paskolas dalyti sekėsi didžiausiems bankams – SEB ir “Swedbank”. Pirmasis pernai išdavė vos 20 paskolų, nors jam patikėta paskirstyti net 259 mln. litų, “Swedbank” – tik 9 paskolas ir įšaldė 179 mln. litų.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas pripažino, kad skolinama pagal EIF programą “Jeremie” buvo vangiai. To priežastys – pernelyg griežtos sąlygos, kurias gali tenkinti tik nedidelė dalis norinčių pasiskolinti.

“Swedbank” verslo kreditavimo vadovas Mindaugas Steikūnas tikino, kad EIF paskolos domino klientus, tačiau negalėjo būti visiems siūlomos dėl nustatytų apribojimų: “Reikšmingiausi barjerai buvo kliento rizikos lygio ir paskolų dydžio reikalavimai.”

J.Murauskas tikino, kad dabar situacija pasikeitė. Esą spalio mėnesį pavyko sutarti su EIF dėl palankesnių Lietuvos verslo įmonėms taikomų vertinimo kriterijų. Nuo kovo, kai Lietuvos smulkiosios ir vidutinės įmonės jau galėjo kreiptis į SEB banką dėl šių paskolų verslui pagal “Jeremie” programą, suteikta 1,07 mln. litų paskolų, nuo spalio iki gruodžio pabaigos paskolinta beveik 12 mln. litų.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad pažadų metas jau baigėsi ir Ūkio ministerija nebenusiteikusi jų daugiau klausytis. Bankai įsipareigoję visą sumą išskolinti iki 2012 metų, tačiau ministerija nebenori laukti ir jau kitą savaitę planuoja sušaukti priežiūros komiteto posėdį.

Anot D.Lapinsko, EIF pinigų Lietuva prarasti negali, tačiau gali panaudoti ir paskirstyti per kitas priemones. Svarstomi keli variantai, pvz., rizikos kapitalo fondų ar porcelinių garantijų priemonės kūrimas.

Pastaroji priemonė numatytų dalies bankų patirtų nuostolių, kurie atsirado teikiant paskolas verslui, kompensavimą. Tai paskatintų bankus aktyviau teikti paskolas ir susigrąžinti dalį praradimų, jei paskolos bankrutuotų.

Priekaištų dėl EIF lėšų panaudojimo nesulaukė tik Šiaulių bankas. Jis pernai išdavė net 58 paskolas pagal “Jeremie” programą.

“Keista, kad didieji bankai nesugebėjo suteikti paskolų, nors mūsų mažiukas Šiaulių bankas susitvarkė su šia užduotimi ir netgi viršijo savo galimybes “, – stebėjosi ūkio viceministras.

“Kai tik laimėjome konkursą, pirmieji pasirašėme sutartį ir išdavėme pirmą paskolą. Kai verslininkas ateina į skyrių dėl paskolos, pirmiausia žiūrime, ar atitinka EIF sąlygas, jei atitinka, duodame iš EIF lėšų”, – didelių problemų nematė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.

“Nemanome, kad rinka vėl ims augti taip kaip bumo metu, tačiau naujų paskolų kitais metais, palyginti su šiais, bus išduodama 30-50 proc. daugiau”, – “Verslo žinioms” sakė “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Dabar per mėnesį naujų būsto paskolų išduodama už 120-130 mln. litų. Tikėtina, kad kitąmet šis skaičius šoktels iki 160-190 mln. litų.

“DnB Nord” banko Pardavimų valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė tvirtina, kad bankininkai ryškesnius būstų paskolų rinkos atsigavimo ženklus stebi nuo metų vidurio.

“Nuo liepos mėnesio mūsų suteiktų būsto paskolų skaičius kas mėnesį augo vidutiniškai po 8-10 procentų. 2011-aisiais tikimės nuoseklaus, bet nuosaikaus būsto paskolų paklausos augimo”, – sako ji.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas taip pat viliasi, kad po truputį gerėjant ekonominei padėčiai ir atsigaunant būsto paklausai augs ir būsto paskolų poreikis.

Jis mini, kad šiemet per dešimt mėnesių SEB bankas suteikė beveik 40 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet naujai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ryžosi 1,6 tūkst. banko klientų, pernai tokių buvo beveik 1,2 tūkst.

Tačiau kai kurių bankų prognozės ne tokios optimistinės.

“Atsižvelgiant į realią padėtį, makroekonominius rodiklius ir prognozes, kitais metais būstų rinkos augimo nelaukiame -panašu, kad NT rinka daugiau ar mažiau išlaikys dabartinį lygmenį. Tad jei paskolų skaičius ir didės, vargu, ar viršys šių metų rezultatus daugiau nei keliais procentais”, – sakė “Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Maždaug 200 tūkst.  žmonių Lietuvoje šiuo metu yra paėmę greituosius vartojimo kreditus, kurių vidutinės metinės palūkanos siekia apie 400 proc. Beveik 10 tūkst. žmonių vėluoja šiuos kreditus grąžinti ir bus priversti mokėti delspinigius, o šie svyruoja tarp 300 ir 700 proc. nuo pasiskolintos sumos. Iš viso pradelstų  greitųjų kreditų skolos šiuo metu siekia 9 mln. Lt.

Duomenis apie pradelstas skolas komentuoja administruojančios bendrovės “Creditinfo” teisininkas Anatolijaus Kisielius

“Iš visų Europos Sąjungos šalių vienintelėje Lietuvoje greitųjų kreditų rinka vis dar nereglamentuojama. Tiesa, Seimo nariai jau svarsto apie įstatymų pakeitimus. Kol kas greitųjų kreditų bendrovės net neprivalo skelbti, kiek paskolų jos išduoda, – tokius duomenis pateikia tik didžiosios, asociacijoms priklausančios, įmonės. Jų skolininkų skaičius nuolat didėja ir šiemet yra kur kas didesnis nei pernai”.

Lietuvos įmonių veiklos finansavimas per bankus ir kitus išorinius šaltinius siekia 102 proc. BVP. Austrijos banko “Erste Group Research” tyrimas rodo, kad tai vienas geriausių rodiklių Europoje, nes Airijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos kompanijos savo veiklą skolintomis lėšomis finansuoja tris keturis kartus daugiau. Mažesnis skolintų lėšų santykis verslui finansuoti yra tik Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos įmonėse.

Alinos Buemann, “Creditinfo” kredito rizikos vadovės komentaras

Tai, kad Centrinės ir Rytų Europos, taip pat Lietuvos, įmonės mažiau finansuoja savo veiklą skolintomis lėšomis nei Vakarų Europos kompanijos, yra gera žinia. Tai normalu, mat Lietuvos įmonės yra jaunos – seniausiųjų amžius matuojamas nuo nepriklausomybės atkūrimo, o finansavimo instrumentų veikla Rytų Europoje taip pat trumpa.

Lietuviškos įmonėms dėl tokio mažo skolintų lėšų santykio turi naudos, nes jos pelningesnės: kuo įmonė turi mažiau skolinto turto, tuo mažiau jos sąnaudų struktūra apsunkinta palūkanų naštos”.

Restoranų klientai, kuriems pritrūksta pinigų atsiskaityti, jau gali gauti greitąjį kreditą netgi nepakilę nuo stalo. Ir dėl to nebūtina lįsti į internetą, skambinti telefonu ar siųsti trumpąją žinutę. Užtenka užpildyti specialų blanką ir su asmenybę patvirtinančiu dokumentu įteikti padavėjui. Netrukus naujasis klientas sulauks kredito bendrovės konsultanto skambučio. Jis patikslins paraiškos teikėjo duomenis, ir, jei klientas atitinka nustatytus mokumo vertinimo kriterijus, pinigai nedelsiant bus pervesti į jo banko sąskaitą.

“Naujas greitosios paskolos suteikimo būdas yra saugesnis ir bendrovei, ir klientui, nes restorano darbuotojas patikrina asmens dokumentą, o bendrovės konsultantai – nurodytą informaciją, todėl tikimybė, kad paskolą paims kitas asmuo, sumažėja”, – sako bendrovės, pasiūliusios naują paslaugą, “SMScredit.lt” generalinis direktorius Gediminas Velička.

Nauja paslauga galima pasinaudoti 39-uose “Katpėdėlės”, “Charlie Pizza”, “Carskoje Selo”, “Mambo” ir “Bravarija” restoranuose, esančiuose dešimtyje šalies miestų.

Nors restorane galima pasiskolinti nuo 5 iki 1 tūkst. Lt, 80 proc. klientų skolinasi po 500 Lt. Skolinantis pirmąkart mėnesiui, palūkanos neskaičiuojamos.