Būsto ar kitokio kredito ėmimas iš banko – vienas iš svarbiausių sprendimų, kurį tenka priimti šiuolaikiniam žmogui.

Dažnai imdami kreditą mes įsipareigojame bankams didžiulėmis sumomis ir ilgam laiko tarpui, todėl neprotingai paėmę kreditą galime sugadinti ir savo, ir artimųjų gyvenimus. Deja, tokį atsakingą sprendimą neretai priimame gerai neįsigilinę į situaciją, nežinodami visų savo teisių ir aklai pasitikėdami tuo, ką mums sako bankas.

Lietuvos bankų klientų asociacija (LBKA) parengė 11 svarbiausių patarimų, kuriuos prieš imdami kreditą privalo žinoti visi bankų klientai, sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas žemiau. Jeigu svarstote imti kreditą arba jau turite kreditą – įsigilinkite į kiekvieną jo punktą ir papasakokite apie sąrašą savo artimiesiems, kuriems tai aktualu. Visiškai nesvarbu, kurio banko klientas esate – patarimai vienodai tinka visiems.

1.    Jeigu galite – neimkite kredito.
2.    Jeigu tokios galimybės neturite, būkite labai atsargūs bendraudami su banku. Nepamirškite, kad Jus ištikus finansiniams sunkumams, bankai neprivalo Jums teikti nuolaidų ar kitaip padėti. Svarbiausias bankų veiklos tikslas – pelnas, kitaip sakant, uždirbti iš Jūsų kuo daugiau pinigų. Todėl bankas ir sudaro ilgalaikę kredito sutartį su Jumis.  Suvokite, kad pasitaikius galimybei bankas sieks bloginti Jums kredito sąlygas – kelti palūkanas, reikalauti iš Jūsų sutarties ir kitokių administravimo mokesčių ir pan.
3.    Prieš imdami būsto kreditą, pasitarkite su nepriklausomu konsultantu – juk ši sutartis gali Jus lydėti visą gyvenimą, tad pasikliauti vien tik banko, kuris turi savų interesų, patarimais nevertėtų.
4.    Nelaiduokite visu savo turtu – toks laidavimas gali atnešti nepataisomų pasekmių Jums ir Jūsų šeimai. Pasirūpinkite santaupomis, kad, susiklosčius netikėtai situacijai, bent keletą mėnesių galėtumėte laiku atsiskaityti su banku.
5.    Neskubėkite priimti galutinio sprendimo dėl sutarties su banku, net jei bankas Jus spaudžia apsispręsti kuo greičiau. Verčiau prieš imdami kreditą gaukite bent keleto bankų pasiūlymus – konkurencija tarp bankų sudarys galimybę pagerinti kredito sąlygas.  Nepamirškite, kad paskola yra produktas, toks pats, kaip, pavyzdžiui, poilsinė kelionė. Jeigu sąlygos Jūsų netenkina, galite dėl jų derėtis arba ieškoti kito paslaugos teikėjo, kurio sąlygos Jums bus priimtinesnės. Neprivalote iš karto priimti visų banko siūlomų sąlygų.
6.    Išsireikalaukite, kad kredito sutartyje būtų numatyta aiški tvarka, kaip su Jumis bus elgiamasi, jei laiku negalėsite mokėti įmokų bankui.
7.    Įforminkite visus susitarimus ir derybas su bankais raštu – el. laiškais, raštais. Patartina daryti ir pokalbių garso įrašus, nes bankai gali įrašyti pokalbius net Jūsų neįspėję. Pateikdami savo raštą bankui, jo kopiją su banko spaudu pasilikite sau. Saugokite visą susirašinėjimų ir kitokio bendravimo su banku istoriją.
8.    Nepriimkite jokių sprendimų pasirėmę žodiniais banko darbuotojų pažadais, net jeigu pažįstate darbuotojus. Nepamirškite, kad vadybininkas, su kuriuo bendraujate, bet kada gali būti pakeistas, o atėjęs naujas tikrai nežinos apie Jūsų žodinius susitarimus su ankstesniu vadybininku.
9.    Būkite budrūs, jeigu derantis dėl paskolos banko darbuotojai Jums siūlo tiesiogiai su paskola nesusijusius finansinius produktus, kurių Jums nereikia. Banko darbuotojai dažnai gauna premijas už parduotų paslaugų ar produktų kiekį, todėl ir stengiasi įsiūlyti įvairias paslaugas ar produktus, nebūtinai reikalingus klientui ir atitinkančius jo interesus.
10.    Ginčus su banku spręskite Lietuvos banko Ginčų nagrinėjimo komisijoje. Jei manote, kad Jūsų kredito sutartis nelygiateisė, kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Konsultuotis visada galite su Lietuvos bankų klientų asociacija.
11.    Jei jau turite kreditą – būkite aktyvūs, stebėkite, kaip keičiasi rinka. Nepamirškite, kad kredito sąlygos priklauso ir nuo Jūsų.

Lietuvos bankų klientų asociacija yra asmenų, turinčių finansinius santykius su kredito įstaigomis, bankais, jų asociacijomis, pelno nesiekiantis susivienijimas. Organizacija įkurta 2010 m. Svarbiausias asociacijos siekis – kreditavimo sąlygų ir abiejų šalių elgesio skaidrumas, partnerystės lygiomis teisėmis santykių formavimas.

Paskolas būstui įsigyti paėmę gyventojai ieško galimybių apsaugoti šeimas – net kas antras jų draudžiasi, kad nelaimės atveju draudimas padengtų neišmokėtą paskolos sumą. Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, dauguma besidraudžiančiųjų pasirenka maksimalią draudimo apsaugą.

„ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė pasakoja, kad būsto paskolos gavėjo investiciniu gyvybės draudimu apsidraudę gyventojai apdraudžia savo gyvybę ir taip ištikus nelaimei apsaugo artimuosius nuo jiems liekančių finansinių įsipareigojimų bankui. Tuo pat metu investuojant kaupiami pinigai gali būti panaudoti būsto paskolą grąžinant anksčiau numatyto termino, o sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, taigi, gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio sumą nuo sumokėtų draudimo įmokų.

„Būsto paskolos gavėjo investicinis gyvybės draudimas sparčiai populiarėjo. Pernai buvo sudaryta daugiau kaip 1 tūkst. tokio draudimo sutarčių, pasirašytų įmokų suma sudarė daugiau kaip 1 mln. litų. Jo apimtys nuolat augo, pavyzdžiui, 2011 m. lapkritį buvo sudaryta 35 proc. daugiau sutarčių nei per tą patį mėnesį 2010 metais“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

Drausdamiesi klientai gali pasirinkti, kokią paskolos dalį jie nori apdrausti. Draudžiamojo įvykio atveju, draudimo bendrovės išmokama suma būna lygi apdraustai paskolos daliai. „Praėjusiais metais visą paskolos sumą apdraudė 95 proc. klientų. Vidutiniškai pasirenkama draudimo suma siekia apie 130 tūkst. litų“, – teigia A. Kupliauskienė.

Už šimtatūkstantines paskolas būstą įsigiję gyventojai nesijaučia saugūs – jie apgalvoja ir tokius scenarijus, kai dėl nelaimingo atsitikimo prarandamas darbingumas. Tokią draudimo apsaugą pasirenka kas antras klientas. „Tai, kad gyventojai apsvarsto įvairius gyvenimo scenarijus ir apsaugodami šeimą ruošiasi blogiausiam – brandumo požymis. Užsienyje, kur draudimo skvarba ženkliai didesnė nei Lietuvoje, niekam nekyla klausimas, ar apsauga reikalinga, draudimasis paskolos sumai yra normali praktika“, – pasakoja A. Kupliauskienė.

Būsto paskolos draudimu gali apsidrausti gyventojai, imantys būsto kreditą DNB banke. Tai vienas iš ERGO draudimo grupės ir DNB banko ilgametės partnerystės pasiūlymų abiejų bendrovių klientams. Būsto paskolos draudimas dengia pagrindines rizikas, tokias kaip gyvybės netekimo ar darbingumo netekimo rizika. Tai yra svarbiausios rizikos, su kuriomis susiduria šeimos maitintojas. Dauguma paskolą pasiėmusių klientų apsidrausti nusprendžia sudarydami kredito sutartį, įvertinę kredito dydį, reikiamą apsaugą ir draudimo įmokų dydį.

Europos bendrovė „ERGO Life Insurance“ pernai už būsto paskolų gavėjams nutikusius draudžiamuosius įvykius išmokėjo daugiau kaip 300 tūkst. litų.

BFL

Šiuo metu Lietuvoje 2215 žmonių naudojasi “Creditinfo” siūloma paslauga “Apsaugok savo tapatybę”, kitaip tariant, yra pareiškę norą šiuo metu negauti paskolų. Vieni tai daro siekdami apsaugoti savo duomenis – pavyzdžiui, apsidrausti nuo grėsmės, kad naudodamiesi jų dokumentais ar apgaulės būdu išviliotais duomenimis paskolą bandys gauti kiti asmenys, kiti tai daro dėl panašių priežasčių kaip ir į lošimo namus nenorintys būti įleisti asmenys – Lietuvoje yra nemažai žmonių, pajutusių azartą imti greituosius kreditus, nepasvėrę savo galimybių juos grąžinti.

Paradoksas, tačiau nemaža dalis šių už minėtą “Creditinfo” paslaugą reguliariai susimokančių žmonių (paslauga pusmečiui kainuoja 25 Lt, metams – 45 Lt) nežino, kad nė viena kreditų teikėja šio sąrašo tikrinti nėra įpareigota, o “Creditinfo” savo ruožtu neatsako už tai, jei vienas ar kitas kreditorius nutaria suteikti finansavimą, nepaisydamas asmens pareikšto noro jo negauti.

Pasak “Creditinfo” asmeninės kredito istorijos sistemos projekto vadovo Mariaus Zaikausko, šį sąrašą visuomet tikrina tik nuolatiniai “Creditinfo” klientai – visi Lietuvoje veikiantys bankai, mobilūs operatoriai ir nemaža dalis ne bankinio sektoriaus įmonių, teikiančių kreditavimo paslaugas.

Tačiau toli gražu ne visos. Štai iš 16 Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių, keturios įmonės minėto sąrašo netikrina. LSVKA valdybos pirmininko Liutauro Valicko teigimu, pagrindinė priežastis – šios įmonės nėra “Creditinfo” klientės. Šios įmonės, spręsdamos ar suteikti asmeniui smulkųjį vartojimo kreditą, jo mokumą vertina naudodamosi kitomis valstybinių institucijų administruojamomis duomenų bazėmis – Sodros, Registrų centro, Hipotekos ir kitų.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi skirti Baltarusijai kreditą atominei elektrinei statyti.

Po susitikimo su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi spaudos konferencijoje V.Putinas pažymėjo, kad “Rusija pasirengusi padėti realizuoti šį didelės apimties, apie 6 mlrd. dolerių vertės projektą”.

“Esame pasirengę spręsti jo kreditavimo klausimą”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar svarbiausia galutinai įvertinti atominės elektrinės statybos kaštus.

Rusijos premjeras paragino partnerius Baltarusijoje asmeniškai įsitikinti tuo, kad projekto kaina, kurią siūlo Rusija, yra ekonomiškai pagrįsta.

“Turint omenyje, kad Kaliningrade šiuo metu statoma Baltijos atominė elektrinė, mūsų partneriams iš Baltarusijos labai nesunku sėsti į traukinį ir pažiūrėti, kas ten vyksta, įvertinti sąmatas ir įsitikinti, kad teikiamos kainos yra objektyvios”, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad spręsdamos projekto sąmatų klausimą abi šalys “gerokai pasistūmėjo į priekį”.

V.Putinas pažadėjo, kad Baltarusijos specialistai aktyviai dalyvaus šiame projekte.

“Baltarusijos specialistų dalyvavimas bus labai reikšmingas – 30-35, gal būt net 40 proc. Aišku, kalbama apie tas veiklos sritis, kuriose Baltarusijos specialistų kompetencija neabejojame nei mes, nei tarptautinės organizacijos”, – sakė V.Putinas.

Baltarusija planuoja ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”.

Kaliningrado srityje statoma į eksportą orientuota 2,34 gigavatų galios atominė elektrinė, kuri turėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų