Ilgiau nei metus Švedijos kapitalo bankai Ūkio ministerijos valdininkus vedžiojo už nosies vis žadėdami pradėti teikti Europos investicinio fondo (EIF) kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui pagal programą “Jeremie”.

Sunkmečiu lėšų stokojusį šalies verslą turėjo pasiekti milijardas litų paskolų. Tačiau nuo 2009-ųjų pabaigos Lietuvos verslą pasiekė vos 50 mln. litų, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Iš EIF Lietuvoje veikiantiems SEB, “Swedbank” ir Šiaulių bankui buvo numatyta skirti 425 mln. litų. Antra tiek turėjo pridėti bankai, su kuriais EIF pasirašė sutartis.

Sunkiausiai EIF paskolas dalyti sekėsi didžiausiems bankams – SEB ir “Swedbank”. Pirmasis pernai išdavė vos 20 paskolų, nors jam patikėta paskirstyti net 259 mln. litų, “Swedbank” – tik 9 paskolas ir įšaldė 179 mln. litų.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas pripažino, kad skolinama pagal EIF programą “Jeremie” buvo vangiai. To priežastys – pernelyg griežtos sąlygos, kurias gali tenkinti tik nedidelė dalis norinčių pasiskolinti.

“Swedbank” verslo kreditavimo vadovas Mindaugas Steikūnas tikino, kad EIF paskolos domino klientus, tačiau negalėjo būti visiems siūlomos dėl nustatytų apribojimų: “Reikšmingiausi barjerai buvo kliento rizikos lygio ir paskolų dydžio reikalavimai.”

J.Murauskas tikino, kad dabar situacija pasikeitė. Esą spalio mėnesį pavyko sutarti su EIF dėl palankesnių Lietuvos verslo įmonėms taikomų vertinimo kriterijų. Nuo kovo, kai Lietuvos smulkiosios ir vidutinės įmonės jau galėjo kreiptis į SEB banką dėl šių paskolų verslui pagal “Jeremie” programą, suteikta 1,07 mln. litų paskolų, nuo spalio iki gruodžio pabaigos paskolinta beveik 12 mln. litų.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad pažadų metas jau baigėsi ir Ūkio ministerija nebenusiteikusi jų daugiau klausytis. Bankai įsipareigoję visą sumą išskolinti iki 2012 metų, tačiau ministerija nebenori laukti ir jau kitą savaitę planuoja sušaukti priežiūros komiteto posėdį.

Anot D.Lapinsko, EIF pinigų Lietuva prarasti negali, tačiau gali panaudoti ir paskirstyti per kitas priemones. Svarstomi keli variantai, pvz., rizikos kapitalo fondų ar porcelinių garantijų priemonės kūrimas.

Pastaroji priemonė numatytų dalies bankų patirtų nuostolių, kurie atsirado teikiant paskolas verslui, kompensavimą. Tai paskatintų bankus aktyviau teikti paskolas ir susigrąžinti dalį praradimų, jei paskolos bankrutuotų.

Priekaištų dėl EIF lėšų panaudojimo nesulaukė tik Šiaulių bankas. Jis pernai išdavė net 58 paskolas pagal “Jeremie” programą.

“Keista, kad didieji bankai nesugebėjo suteikti paskolų, nors mūsų mažiukas Šiaulių bankas susitvarkė su šia užduotimi ir netgi viršijo savo galimybes “, – stebėjosi ūkio viceministras.

“Kai tik laimėjome konkursą, pirmieji pasirašėme sutartį ir išdavėme pirmą paskolą. Kai verslininkas ateina į skyrių dėl paskolos, pirmiausia žiūrime, ar atitinka EIF sąlygas, jei atitinka, duodame iš EIF lėšų”, – didelių problemų nematė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.