Prezidentės raginamas trauktis ūkio ministras Dainius Kreivys galbūt “nori užbaigti darbus ir pasiūlyti savo pakaitalą”, antradienį sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vienas iš vadovų Vytautas Landsbergis.

“Aš nežinau, ar tai delsimas, gal jis nori užbaigti darbus ir pasiūlyti savo pakaitalą. (…) Jums svarbu laikas ir atsistatydinimas, man svarbu, kas bus po to”, – BNS sakė V.Landsbergis, kuris yra partijos Politikos komiteto pirmininkas.

Tai Europos Parlamente dirbantis politikas sakė kitą dieną po to, kai LNK Žinioms pareiškė, jog D.Kreivio “atsistatydinimas yra neišvengiamas”.

“Jo atsistatydinimas yra neišvengiamas, bet nematau aš čia kokios nors panikos ar dramos, kad tą galvą reikia kirsti per penkias minutes”, – pirmadienį LNK Žinioms sakė V.Landsbergis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė D.Kreivį atsistatydinti paragino pasirodžius prieštaringai informacijai apie Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstymą.

“Tai, kas buvo pareikšta dėl atsistatydinimo – yra politinė D.Kreivio kompromitacija, susijusi su jo kaip ministro asmenine veikla ir su galima įtaka skirstant su ES pinigus su jo gimine, su jo artimaisiais susijusioms įmonėms. Čia yra jo asmeninė situacija, kuri nuo to, kas dabar čia pasakyta, nesikeičia”, – pirmadienį sakė prezidentės atstovas spaudai.

Įsiklausyti į prezidentės nuomonę ir atsistatydinti D.Kreivį ragina ir Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Partijos vadovas premjeras Andrius Kubilius iki šiol užstojo ūkio ministrą.

Šalies premjeras Andrius Kubilius patvirtino sulaukęs slaptos pažymos iš ūkio ministro Dainiaus Kreivio apie spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

“Savaitgalį gavau ministro pažymą apie žiniasklaidoje minėtus spaudimo atvejus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Turiu pasakyti, kad reikės skirti daugiau laiko tam, kad detaliau susipažinčiau su pažyma. Turiu konstatuoti, kad pažymoje yra aprašyti labai konkretūs dalykai, žinomi reiškiniai, prie kurių anksčiau buvo įprasta ir kai kam vis dar nesinori atsisakyti tokiu veikimo būdų”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius.

Pats D.Kreivys nieko nekomentavo.

Tačiau dienraščiui “15 minučių” ūkio ministras pranešė perdavęs Vyriausybės vadovui pažymą apie korupcinius interesus ir spaudimą.

“Palik ramybėje šitą pirkimą ir galėsi bet kuriame salone išsirinkti bet kokį automobilį. Domina namas? Sakyk tik kur. Sakė: smarkiai pulsi – susikulsi! Kai kurie atvejai iš tiesų gali būti laikomi kriminalinio pobūdžio grasinimais. Ir man, ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Plytnikui buvo siūlomi ne tik namai, automobiliai, bet ir šimtatūkstantinės sumos. Tokių pasiūlymų būdavo ne vienas”, – interviu “15 minučių” kalbėjo D.Kreivys.

“Būdavo, kad tiesiog prie namų sėdėdavo su vokais. Visi šie dalykai sugulė į pažymą”, – pridūrė jis.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ūkio ministras Dainius Kreivys puolamas dėl siekių pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą.

“Suprantamas dalykas, kad skaidrinant viešuosius pirkimus, juos darant europietiškai ir nebeleidžiant įvairioms grupuotėms viešuosius pirkimus naudoti taip, kaip buvo įpratę, natūralu, kad tos grupuotės ieško, kaip grąžinti seną tvarką. Jei ministras ją keičia ir keičia labai radikaliai, tai natūralu, kad ne visi tuo yra patenkinti”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Premjeras tvirtino nežinantis faktų, kurie kompromituotų ministrą. “Aš šiuo metu nelabai žinau tokių faktų, kurie leistų teigti, kad ministras kompromituoja Vyriausybę ar partiją”, – sakė A.Kubilius.

Prezidentė praėjusią savaitę pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį paragino ministrą įsiklausyti į šalies vadovės nuomonę, tačiau konservatorių pirmininkas A.Kubilius gina D.Kreivį ir teigia juo pasitikintis.

A.Kubilius anksčiau sakė, kad dėl D.Kreivio ateities su politikais ir prezidente bus tariamasi kitą savaitę, po savaitgalį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Pasak premjero, taip nuspręsta ne vien dėl įtemptos partijos darbotvarkės prieš rinkimus, bet ir norint, kad “visi šiek tiek nurimtų”.

“Aš manau, kad reikia šiek tiek laiko, kad visi šiek tiek nurimtų, ir kad būtų svarstomos ne tik nuomonės, kurias labai dažnai suformuoja ir viešoji žiniasklaida, kuri irgi ne visada prieš rinkimus visiškai sąžininga, bet ir konkretūs faktai. Faktai apie ministro darbus, apie atsiribojimą nuo buvusio verslo, apie trukdymus ministrui skaidrinti viešuosius pirkimus ir kitus darbus daryti”, – sakė A.Kubilius.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aiškinasi, ar D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi jo motina. Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta” laimėjo dviejų sostinės mokyklų renovavimo konkursus už maždaug 6 mln. litų.

Valdančiojoje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis ragina ūkio ministrą Dainių Kreivį trauktis kuo greičiau – kitu atveju baiminamasi “valstybės tarpinstitucinių santykių krizės”.

Kitų koalicijos partnerių – Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) – atstovas Algis Čaplikas BNS sakė, kad D.Kreivio problemą turėtų išspręsti patys konservatoriai.

Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijus Masiulis teigia, kad tik po Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo bus aiškus “pilnas vaizdas”, tačiau jis esą situacijos jau nekeis.

“Aš tikrai nesiūlau laukti VTEK sprendimo. Šiandien, kada yra išsakytas tiesioginis prezidentės raginimas atsistatydinti, mano galva, VTEK sprendimas niekaip nebegali daryti įtakos situacijai”, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio dėstė E.Masiulis.

Jis taip pat pažymėjo, kad D.Kreivys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas ministras ir “nei liberalai, nei liberalcentristai negali atšaukti D.Kreivio iš Vyriausybės”.

“Dainių Kreivį, kaip ūkio ministrą, yra delegavusi konservatorių partija ir mes manome, kad pirmiausia tai yra pačių konservatorių atsakomybės klausimas ir jų apsisprendimo klausimas. Tik manome, kad tas apsisprendimas turėtų įvykti kiek įmanoma greičiau, nes tokia situacija, kokia yra šiandien susidariusi, iš tikrųjų gali turėti įtakos prastėjantiems Vyriausybės ir prezidentės tarpusavio santykiams”, – sakė E.Masiulis.

“Šiuo atveju linkime kolegoms konservatoriams apsispręsti, priimti sprendimus ir tikrai norime, kad šita situacija neperaugtų į valstybės tarpinstitucinių santykių krizę”, – dėstė Liberalų sąjūdžio vadovas.

Kitų koalicijos partnerių – Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) – atstovas Algis Čaplikas BNS sakė, kad D.Kreivio problemą turėtų išspręsti patys konservatoriai.

“Tai konservatorių problema, jie patys turi ją ir spręsti. Ministras pirmininkas, Seimo pirmininkė ir ministras juk yra vienos partijos nariai”, – teigė jis.

Prezidentė praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį šalies vadovės atstovas Linas Balsys tvirtino, kad, prezidentės nuomone, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

TS-LKD narė Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį paragino ministrą įsiklausyti į šalies vadovės nuomonę, tačiau konservatorių pirmininkas premjeras Andrius Kubilius nuosekliai gina D.Kreivį ir teigia juo pasitikintis.

A.Kubilius antradienį sakė, kad D.Kreivio ateities su politikais ir prezidente bus tariamasi kitą savaitę, po savaitgalį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginamas trauktis iš pareigų ūkio ministras Dainius Kreivys turi įsiklausyti į šalies vadovės nuomonę, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Be tų teisinių dalykų – ką atsakys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – yra ir politinė atsakomybė, politinis aspektas, nes ministras yra politikas, ir politikui turbūt visiškai yra kitokie reikalavimai nei valstybės tarnautojui. Ministras turėtų įsiklausyti į valstybės vadovės nuomonę šioje situacijoje”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

I.Degutienė ir D.Kreivys priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

“Tai yra jaunas, protingas žmogus, kuris tuo labiau sako, kad “nesu įsikibęs kėdės”. Jis turėtų padaryti teisingą sprendimą. Ministras turi pats gerai pamąstyti, gerai įvertinti, bet svarbiausia – įvertinti valstybės vadovės nuomonę ir sprendimą ir priimti politinį sprendimą”, – kalbėjo ji.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius gina D.Kreivį ir teigia, kad dėl jo ateities su politikais ir prezidente bus tariamasi kitą savaitę, po savaitgalį vyksiančių savivaldos rinkimų.

Seimo pirmininkė išsiskyrusias jos ir premjero pozicijas sako esant dėl “skirtingo vertinimo kampo”.

“Kiekvienas turime savo nuomonę ir skirtingu kampu vertiname. Aš vertinu per politinės atsakomybės prizmę, gerbiamas premjeras vertina per dalykinius, teisinius dalykus”, – žurnalistas Seime vėliau sakė parlamento vadovė.

“Kalbant apie teisinius dalykus arba dalykiškai, į ką premjeras daugiau ir atkreipia dėmesį, aš tikrai nesu ta vertintoja, kuri galėtų pasakyti, ar ministras yra pažeidęs viešuosius ir privačius interesus, ar tai yra įvairių suinteresuotų grupių, kurioms nepatinka ministro veikla, puolimas, tačiau aš kalbu apie politinį vertinimą ir politinę atsakomybę”, – pabrėžė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė taip pat sakė neįsivaizduojanti, kaip Vyriausybėje gali dirbti ministras, neturintis prezidentės pasitikėjimo, ir sakė iš D.Kreivio besitikinti, jos žodžiais, teisingo sprendimo.

“Aš nelabai įsivaizduoju praktiškai, kaip ministras toliau galėtų dirbti Vyriausybėje, jeigu valstybės vadovė, kuri kartu su Vyriausybe yra atsakinga už veiklą valstybėje, išreiškė nepasitikėjimą ir sako, kad jam reikia atsistatydinti. Aš neįsivaizduoju, būdama politikė, kaip aš galėčiau likti tame poste ir dirbti kartu su prezidente”, – kalbėjo I.Degutienė.

Prezidentė praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį šalies vadovės atstovas Linas Balsys tvirtino, kad, prezidentės nuomone, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

Pats ministras, pasak jo patarėjos, laikosi pozicijos dirbti toliau.

I.Degutienė teigia, kad D.Kreivio istorijos nereikia sieti su būsimu žmonių pasirinkimu per savivaldos rinkimus.

“Ne D.Kreivys kandidatuoja į savivaldybę, tačiau kiekvienas miestas, rajonas turi savo kandidatus. Nenorėčiau sutapatinti šios vyriausybiniame, valstybiniame lygmenyje esančios situacijos su savivaldos rinkimais, tikrai du absoliučiai skirtingi dalykai, (…) nematyčiau kažkokių didelių sąsajų”, – kalbėjo ji.

Prezidentės raginimo trauktis iš pareigų sulaukęs ūkio ministras Dainius Kreivys kol kas laikosi pozicijos dirbti toliau.

“Galiu tik pakartoti, ką ministras pasakė vakar. Ministro pozicija nesikeičia, ta pozicija tebegalioja”, – BNS antradienį sakė D.Kreivio patarėja Vytautė Šmaižytė.

D.Kreivys pirmadienį po susitikimo su ministru žurnalistams pareiškė, kad jis nesilaiko įsikibęs kėdės, tačiau yra pasirengęs toliau dirbti.

“Ministras nesilaiko įsikibęs kėdės. Daugiau nieko negaliu jums pasakyti”, – teigė V.Šmaižytė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, ūkio ministras yra politiškai susikompromitavęs ir trukdo dirbti Vyriausybei.

“Prezidentė mano, kad D.Kreivys turi priimti politinį sprendimą ir atsistatydinti. Jis yra politiškai susikompromitavęs ir politiškai kompromituoja visą Vyriausybę, taip pat – premjerą Andrių Kubilių”, – BNS pirmadienį sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Jo teigimu, D.Kreivys trukdo Vyriausybei sklandžiai dirbti, dėl jo eskaluojama įtampa tarp prezidentės ir premjero.

Prezidentė dar praėjusį antradienį pareiškė nepasitikinti D.Kreiviu. Ji tokią poziciją išsakė viešojoje erdvėje iškilus abejonėms, jog D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pirmadienį susitikęs premjeras Andrius Kubilius su ministru aptarė naujus politikos ir verslo atskyrimo modelius. Pasak A.Kubiliaus, Lietuvoje kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ketinama steigti specialius nepriklausomus fondus, kuriems savo akcijas laikinai turėtų patikėti į politiką iš verslo atėję žmonės.

Ministras kartojo šiuo metu veikiančių įstatymų nepažeidęs, tą patį tikimo ir premjeras.

Šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus nepasitikėjimą ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad D.Kreivys “ant dviejų kėdžių” nesėdi. Premjeras taip pat teigia neįžvelgiantis nieko blogo, jei ministru tampa buvęs verslininkas.

“Aš manau, kad yra gerai, kad į politiką, į atsakingą valstybės ekonomikos tvarkymo darbą ateina žmogus, turintis praktinės verslo patirties. Akivaizdu, kad bet kas tapdamas ministru turi aiškiai parodyti, kad būdamas ministru nesirūpins savo verslu. Dainius Kreivys tą ir padarė. Galbūt kai kurių toks atsiribojimas neįtikino”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

A.Kubilius sakė, kad D.Kreivys nuo buvusio verslo valdymo atsiribojo pagal Lietuvoje vyraujančią tvarką.

“Čia gal susiduriame su platesne problema, nes Lietuvoje iš tikrųjų tokio reglamentavimo taisyklių ir tradicijų, kokios yra sukurtos Vakarų valstybėse, kai žmonės, atėję iš verslo tam laikotarpiui, kol būna politikoje, patikti specialiems nepriklausomiems fondams, kurie ir valdo tuo laikotarpiu jo turtą, dar nėra. Galbūt jas reikia kurti”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis sakė tikintis objektyvaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimo dėl galimo D.Kreivio interesų konflikto.

Premjeras taip pat teigė laukiantis pasiūlymų, kaip būtų galima ateityje išvengti “skirtingai interpretuojamų faktų”.

A.Kubilius pažymėjo, kad pasitiki ūkio ministro įgyvendinama politika, skatinant šalies ekonomiką, pertvarkant viešuosius pirkimus, pritraukiant užsienio investicijas.

“Bet taip pat matau, kad tokia politika nėra visi patenkinti. Yra tikrai didelės interesų grupės, kurioms tokia skaidri, sąžininga ir principinga politika apriboja anksčiau turėtas pasipelnymo galimybes. Tuos faktus irgi turime matyti”, – sakė A.Kubilius.

D.Kreivys pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre dėl pranešimų, esą jis galėjo supainioti interesus skirdamas Europos Sąjungos (ES) paramą. Tokius kaltinimus D.Kreivys atmetė. Ministras taip pat pažadėjo imtis teisinių priemonių, kad būtų paneigta žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, neva jam priklauso milžiniškos vertės turtas.

Etikos sargai aiškinasi, kad D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi ministro motina. Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta” gavo maždaug 6 mln. litų ES lėšų.

D.Kreivys taip pat paskelbė ketinantis kreiptis į teismą, kad būtų paneigtas savaitraščio “Ekonomika” pranešimas, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Tokią informaciją ministras pavadino “šmeižikiškais metodais”.

Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje antradienį BNS sakė, kad tyrimas dėl D.Kreivio vykdomas. Daugiau komentarų VTEK pateikti negalėjo.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei antradienį pareiškė nepasitikėjimą ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, pastarasis nekomentuoja padėties.

“Kol kas nieko nekomentuojame, galbūt vėliau išplatinsime pranešimą spaudai”, – BNS sakė ministro patarėja Vytautė Šmaižytė. Anot jos, ministras atsisakė prezidentės pareiškimą komentuoti televizijų žurnalistams.

Prezidentė žurnalistams Kaune antradienį sakė, kad ministras turi pasirinkti – būti arba politiku, arba verslininku.

Tačiau žiniasklaidos kritikuojamą ministrą užstojo premjeras Andrius Kubilius, o Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė mano, kad D.Kreivio elgesį turi įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir tik po to reikėtų spręsti dėl ministro politinės ateities.

Etikos sargai aiškinasi, kad D.Kreivys neturėjo nusišalinti, kai buvo priimami sprendimai, susiję su įmonėmis, kuriose akcijų turi ministro motina.

Skandalas kilo spaudai paskelbus, kad D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) kartu su bendrovėmis “Dalsta” ir “Bikusta” gavo maždaug 6 mln. litų ES paramos – įmonės laimėjo konkursus renovuoti dvi mokyklas Vilniuje.

D.Kreivys nuolat kartoja, kad ES parama buvo skirta ne su jo motina susijusioms įmonėms, o mokykloms, ir tvirtina nieko nežinojęs apie šių įmonių laimėtus konkursus.

D.Kreivys jau kreipėsi į teismą dėl savaitraščio “Ekonomika” pranešimų, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Ieškinys dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo vasario pradžioje įteiktas Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui.

Į teismą ūkio ministras ketina kreiptis ir dėl žiniasklaidos grupės “Diena Media News” publikacijų, jei grupė jų nepaneigs. Grupė paskelbė apie D.Kreivio įsakymą skirti ES paramą dviem mokykloms bei apie dabartinio jo patarėjo Dariaus Indriūno vaidmenį, Vilniaus savivaldybei renkant mokyklų renovavimo konkurso laimėtojus.

Vyriausybei neapsisprendžiant, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais, ūkio ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu ieškoma teisinio sprendimo, kaip galima būtų tęsti darbus. Jo neradus, pasak ministro, reikės nutraukti konkursą ir konservuoti statybą.

“Prieš savaitę sakiau, kad taip greitai teisiško sprendimo neradome. Žinome, kad objektas yra labai svarbus, kad jo konservavimas kainuoja daug, todėl pasakyti “ne” nenorime, o pasakyti “taip” reikalingas teisinis sprendimas”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Kreivys.

Jis negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas sprendimas dėl tolesnių Valdovų rūmų statybos darbų: “Specialistai dirba”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad Valdovų rūmų statybą reikia baigti, nes Lietuvai būtų gerai turėti tokias reprezentacines patalpas per pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) 2013 metais.

Ministrų kabinetas praėjusią įpareigojo Ūkio ministeriją rasti sprendimą, ką daryti su nebaigtais statyti Valdovų rūmais.

Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad Valdovų rūmų rangos sutartis su Panevėžio statybos trestu (PST) turi būti nutraukta. Tuo tarpu Valstybės kontrolė Vilniaus pilių direkcijai nurodė pakeisti rangos sutartį.

PST vadovai tvirtina, kad nutraukus sutartį kreipsis į teismą.

Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų. Šiemet iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.

Į Valdovų rūmų atkūrimą investuota 230 mln. litų, galutinė darbų kaina yra apie 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

+370 5 2058511

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio patarėjas Darius Indriūnas, į šias pareigas paskirtas pernai rugsėjį, yra tiesiogiai atsakingas už ES milijonų skyrimą ministro motinos įmonei, rašo naujienų portalas diena.lt.

Tuomet, kai Vilniaus savivaldybė vykdė viešuosius pirkimus Karoliniškių gimnazijos bei “Ąžuolyno” mokyklos renovacijos darbams, D.Indriūnas, ėjęs tuomečio mero Viliaus Navicko patarėjo pareigas, vadovavo savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai. Būtent ši komisija vykdė konkursus ir priėmė galutinį sprendimą pasirašyti sutartis su ministro motinos Florentinos Kreivienės valdoma įmone Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) bei partneriais – bendrovėmis “Dalsta” ir “Bikusta”.

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius diena.lt patvirtino, kad tuomet, kai buvo sprendžiama, kas renovuos Karoliniškių gimnaziją bei “Ąžuolyno” mokyklą, lemiamus sprendimus priėmusiai viešųjų pirkimų komisijai vadovavo D.Indriūnas.

“Jis komisijai vadovavo iki paskyrimo į “Vilniaus vandenis”, – diena.lt sakė R.Adomavičius.

D.Indriūno vadovaujama komisija priėmė sprendimą pasirašyti dvi sutartis su SKV ir ministro motinos bendrovės partneriais. Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad už Karoliniškių gimnazijos renovavimą šioms trim įmonėms turi būti atseikėta 2,89 mln. litų, o už darbus “Ąžuolyno” mokykloje – beveik 3,59 mln. litų.

Pasak diena.lt, ES lėšų skyrimą šiems dviem projektams ministras D.Kreivys įsakymu patvirtino 2010 metų rugsėjo 14 dieną, o po dviejų dienų, rugsėjo 16 dieną V.Navicko komandą palikęs D.Indriūnas tapo ūkio ministro patarėju.

Spauda pranešė, kad per kelerius metus Ūkio ministro Dainiaus Kreivio turtas išaugo nuo 5,4 mln. Lt iki 170 mln. Lt. Ministras praturtėjimo neneigia, jo nepaaiškina ir jį praturtinusių sandorių nepateisina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos deklaracijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ministrui galėtų būti pradėta byla pagal Prezidentės pasiūlytas  Baudžiamojo kodekso pataisas ir konfiskuotas turtas, kurio įsigijimo teisėtumas neįrodytas.  Tačiau Seimo priimtas įstatymas užtikrino, kad per du dešimtmečius neaiškiai praturtėję pareigūnai ir iš jų turtą gavę giminaičiai  gali nebijoti atsakomybės: Prezidentės pasiūlytu ir Seime priimtu įstatymu jie yra  iš anksto amnestuoti, teigia teisininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.

Prezidentės siūlymu Seimas gruodžio mėnesį priėmė nuo 2010 12 11 įsigaliojusį, naują Baudžiamojo kodekso straipsnį-1891 straipsnį. Jis nustato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kartu Seimas priėmė naują Baudžiamojo kodekso 723 straipsnį, kuris nustatė, kad nustatomas išplėstinis kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Vadinasi, jei ministras negalėtų teisėtomis pajamomis pagrįsti minėtų milijonų praturtėjimo, tai jo atžvilgiu turėtų būti taikomas Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnis, skiriama bausmė, o po to, jau kaip teistam, būtų taikomas Baudžiamojo kodekso 723 straipsnis, kuris nustatė išplėstinį kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimą valstybės nuosavybėn, teigia K.Čilinskas.

Tačiau, anot teisininko, visi, kas iki šių metų pradžios Nepriklausomoje Lietuvoje praturtėjo iš korupcijos, kontrabandos ar neskaidrių valstybinio turto sandorių, gali būti ramūs. Seimas, priimdamas minėtus naujus straipsnius, nustatė, kad jie taikomi tik dėl tokio turto, kurį asmuo įgis po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y., po 2010 12 11.

Pasak K.Čilinsko, jokiais teisiniais motyvais tokio neteisėtai praturtėjusių gelbėjimo negalima pagrįsti. Taisyklė „įstatymas atgal neveikia“ taikoma, kai nusikaltimas buvo baigtas iki įstatymo priėmimo. Gi šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatoma už tęstinį nusikaltimą-kai asmuo po 2010 12 11  turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Todėl Seimas turėjo nustatyti baudžiamąją atsakomybę ir išplėstinį konfiskavimą, jei po naujųjų straipsnių įsigaliojimo, t.y., po  2010 12 11, būtų nustatyta, kad pareigūnas disponuoja nepateisinamai dideliu  turtu, nesvarbu, kada įgytu.

Dabar gi, teigia K.Čilinskas, politikai nusprendė keistai: nustatė atsakomybę už turėjimą tik tokio nepateisinamo turto, kuris bus neskaidriai įgytas kada nors ateityje. Suprantama, kiekvienas „prisigrobęs“ įrodys, kad neteisėtai praturtėjo iki 2010 12 11 ir neteisėtas praturtėjimas nebus konfiskuojamas. Todėl Prezidentės siūlymu Seimo priimtos pataisos iš tikrųjų yra amnestija-netraukimo atsakomybėn garantija  neteisėtai iš oligarchinių sandorių, kontrabandos ir korupcijos praturtėjusiems  valdžios atstovams ir kitiems, gyvenantiems iš to praturtėjimo, sako K.Čilinskas.

Dar prieš keletą metų ūkio ministras Dainius Kreivys tegalėjo pasigirti maždaug 5,4 mln. litų turtu. 2007 metais, dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose, jis nurodė turintis privalomo registruoti 449 tūkst. litų vertės turto, dar 135 tūkst. litų sudarė politiko piniginės lėšos, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Didžiąją dalį D.Kreivio turto – daugiau kaip 4,81 mln. litų – tuo metu sudarė vertybiniai popieriai.

Tačiau po poros metų ministro kėdėje paskelbta, kad D.Kreivio turtai išaugo dešimtimis kartų, iki 170 mln. litų. Pats politikas tokių pranešimų neneigia, bet ir nesiima paaiškinti, ar duomenys apie staigų jo praturtėjimą yra teisingi.

2009 -aisiais, jau dirbdamas ūkio ministru, D.Kreivys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo išpardavęs nemažai savo valdytų įmonių akcijų. Didžiausio sandorio vertė tesiekė 25 tūkst. litų – už tokią sumą D.Kreivys neįvardytam fiziniam asmeniui pardavė baldų gamyba nuo 1997 metų besivertusios bendrovės “Baldenis”, kuris vėliau bankrutavo, akcijas.

Kiti D.Kreivio sandoriai dar menkesni – jų vertė esą siekė iki 5 tūkst. litų. Už tokias sumas ministras atsikratė bendrovių “Saldo partneriai”, “BFH” ir “Stamija” akcijų. Pirkėjai – vėl neįvardyti fiziniai asmenys.

“Prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus atsirado tik 2010 metų pradžioje, o “BFH” ir “Baldenis” bankrutavo iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino”, – paaiškino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Tuoj po “BFH” bankroto ir “Baldenio” gyvenimui artėjant į pabaigą, baldų rinkoje sušvito nauja žvaigždė – bendrovė “Balt Furn”. Šiai įmonei vadovauja D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys.

“Balt Furn” naudojasi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis adresas iki bankroto priklausė “BFH”. “Balt Furn” net nepasivargino perdaryti “BFH” logotipo.

Žlugęs “Baldenis” paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų 358 tūkst. litų – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, o “BFH” mokestinės nepriemokos nepaliko, o naujai gimęs baldų verslas su “Balt Furn” vėliava mokesčius moka tvarkingai.

Inspekcija tvirtina kol kas nematanti vadinamojo fenikso sindromo požymių ministro šeimos versle.

Dar vienas D.Kreivio sandoris -bendrovės “Stamija” akcijų pardavimas. Nenurodytą kiekį įmonės akcijų ministras 2009 metais sausį už vos 4 tūkst. litų perleido neįvardytam fiziniam asmeniui, kaip ir “Baldenio” bei “BFH” atvejais. Tiesa, “Stamija” nebankrutavo. Priešingai – ji tapo labai stambia žuvimi Lietuvos verslo vandenyne.

Kaip tik ši bendrovė tapo pagrindine (apie 40 proc.) tinklo “Moki-veži”, valdančios 25 prekybos centrus ir parduotuves visoje šalyje ir esą sukrovusio turtus D.Kreivio šeimai, akcininke. Ministras neatskleidžia, kam pardavė “Stamijos” akcijas. To nežino ir valstybė – Registrų centro atstovo A.Petrošiaus teigimu, “Stamija” savo akcininkų sąrašo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti.

Akcininkus slepia ir “Saldo partneriai” – dar viena įmonė, kurios akcijas nežinia kam pardavė D.Kreivys.

Ministras pernai VTEK nepateikė interesų deklaracijos.