Kėdainių krematoriumas

Lietuvoje kremuojama apie dešimtadalį mirusiųjų, Čekijoje – 80 proc., Europoje – 55 proc. Kai Kėdainiuose atsirado krematoriumas, šią paslaugą kasmet renkasi vis daugiau velionių artimųjų. Vis dėlto tradicijos kinta lėtai, pasirinkimas, kaip būti palaidotam, visai nepriklauso nuo amžiaus ar išsilavinimo, todėl vargu ar viena kita karta pakeis lietuvių požiūrį į atsisveikinimo su mirusiuoju apeigas.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Pirmasis įrašas apie kremavimą Didžiojoje Britanijoje padarytas 1885-aisiais, kai, be ponios Jeanette Pickersgill, buvo kremuoti dar dviejų žmonių palaikai iš 596 tūkst. mirusiųjų tais metais. Po daugiau kaip šimtmečio, 2010-aisiais, trys ketvirtadaliai iš 566 tūkst. mirusių britų buvo kremuoti. „The Economist“ pabrėžia, kad didelė dalis mirusiųjų kremuojama turtingose šalyse, bet tokį pasirinkimą daugiausia lemia religija ir kultūra.

Lietuvoje vienintelis krematoriumas, neskaičiuojant 1936-aisiais įkurto Kaune, pradėjo veikti 2011 m. pabaigoje, tačiau dar iki jo pastatymo atsirasdavo žmonių, kurie artimųjų palaikus gabeno į arčiausiai esančius Lenkijos ir Latvijos krematoriumus.

Kai maždaug prieš 15 metų Kauno laidojimo paslaugų įmonė „Liūdinga“ pradėjo teikti kremavimo paslaugą Viškuvo ar Rygos krematoriumuose, klientų buvo vienetai, vos keli per metus, o dabar pageidavimų kremuoti velionio palaikus nuolat daugėja.

„Kremavimą vis dažniau renkasi ir jaunesni, ir vyresni žmonės, jų priežastys būna visiškai skirtingos. Vienų šeimos kape nebėra vietos, kiti gyvena užsienyje ir negali nuolat lankyti artimųjų kapų Lietuvoje. Be to, jei artimieji renkasi tik kremavimą, nenori ilgų atsisveikinimų, turi kapą, kuriame laidos pelenus, tokiu atveju kremuoti yra pigiau“, – sako „Liūdingos“ vadovė Vanda Liniauskienė.

Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas neigia stereotipą, neva kremavimą dažniau renkasi jaunesni, labiau išsilavinę miestų gyventojai. Pasak jo, šios grupės atstovai tokį būdą priima atviriau, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vyresni kaimo gyventojai pasisako tik už pas mus vis dar tradicinį palaikų laidojimą.

„Stereotipą, kad šis pasirinkimas priklauso nuo amžiaus ar išsilavinimo, galima paneigti. Sprendimą lemia asmeniniai įsitikinimai, estetikos motyvai ir daug kitų dalykų, net ekologinis požiūris. Atsiranda plačiau mąstančių žmonių, kurie galvoja, ką paliks po savęs, kokios medžiagos po palaidojimo išsiskirs žemėje. Jie supranta, kad procesas, kuris žemėje po mirties vyks dar 25 metus, krematoriume užtrunka 2,5 valandos. Vyresniems žmonėms, kurie jau galvoja apie gyvenimo pabaigą, kremavimas nėra jokia mistika ar tabu.

Mūsų kultūroje mirtis tarsi neegzistuoja: gimėme, augame, o paskui kažkur dingsime. Tačiau vyresni žmonės supranta, kad gyvenimas turi pradžią ir pabaigą, todėl apie tai mąsto.

Mūsų kultūroje mirtis tarsi neegzistuoja: gimėme, augame, o paskui kažkur dingsime. Tačiau vyresni žmonės supranta, kad gyvenimas turi pradžią ir pabaigą, todėl apie tai mąsto, jie atvažiuoja į ekskursijas pažiūrėti, kaip atrodys jų išėjimas, net būdami išsirinkę drabužius sako, kad reikės keisti garderobą, nes mada pasikeitė“, – komentuoja V.Labanauskas.

2012 m. Kėdainiuose atlikta 1,4 tūkst., 2013-aisiais – 2,1 tūkst., 2014 m. – beveik 2,5 tūkst., o pernai – 3,5 tūkst. kremacijų. Tačiau kelerius metus smarkiai didėjęs kremavimo paslaugos poreikis šiemet stabilizavosi. Kremuojama maždaug 10 proc. tais metais mirusiųjų, apie 300 kiekvieną mėnesį. Todėl „K2 LT“ direktorius V.Labanauskas svarsto, kad tokia dalis, svyruojanti apie 10 proc., gali ir nebesikeisti:„Latvijoje kremavimo dalis yra 15 proc. ir ji nesikeičia jau daug metų. Galima manyti, kad Lietuvoje ji nusistovės taip pat, kaip ir kaimyninėje šalyje.“

Tačiau visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad kremavimas turėtų tapti dažnesne paslauga. Pavyzdžiui, 2002-aisiais kremuotis po mirties pageidavo tik vienas iš dešimties apklaustųjų, 2008-aisiais kremavimą palankiai vertino 18 proc. gyventojų, o prieš porą metų „K2 LT“ atlikta apklausa parodė, kad už kremavimą arba labiau už kremavimą pasisako 36 proc. gyventojų.

Lietuvoje vyraujanti religija kremavimui neprieštarauja, gyventojai jį vertina palankiai, baltų kultūrai būdingas kremavimas istoriškai lietuviams nėra jokia naujiena – tarpukariu jis net tapo savotiška mada: ne vienas menininkas ar mokslininkas skelbė, kad po mirties pageidauja būti sudegintas. Tad kodėl Lietuvoje šį būdą renkasi tik dešimtadalis velionių artimųjų, o kitose Europos šalyse – daugiau kaip pusė, Čekijoje – net 80 proc., Japonijoje – beveik visi?

V.Labanauskas svarsto, kad ant uolų įsikūrusioje Japonijoje žemė yra brangi vertybė, o netankiai apgyventoje Lietuvoje, ypač rajonuose, žemės kapinėse dar netrūksta. Vis dėlto kai kur Europoje jau ieškoma alternatyvų, kaip „sutaupyti“ kapinių ploto.

„Europoje yra valstybių, kur sprendimas priimtas jau seniai: kapinių teritorija nedidinama, todėl stengiamasi kuo geriau išnaudoti esamą plotą, pavyzdžiui, įrengiami kolumbariumai. Mūsų kaimynai latviai, kurių ploto situacija panaši į mūsų, žemę taip pat laiko brangiu ištekliu, kurį galima panaudoti ir kitoms reikmėms, todėl ten, jei nori palaidoti kūną, turi mokėti brangiau, nes urnai reikia mažiau vietos, – lygina V.Labanauskas. – Lietuvoje apie tai dar nekalbama, rajonuose žemės yra, nors didmiesčiuose kapinėms plėstis sudėtinga, savivaldybė turi investuoti į jų ploto didinimą, paskui kurti infrastruktūrą. Taigi reikia politinio sprendimo, ar toliau plėsime kapines laidojimui, ar imsimės panašių priemonių kaip visa Europa.“

Lietuvoje urna su velionio pelenais dažniausiai laidojama žemėje, nors „apskaitos“, ką artimieji veikia su pelenais, gavę urnas, Lietuvoje nėra. Pasitiko, kad iš užsienio grįžę artimieji turi važiuoti per visas rajono kapines ir vartyti archyvus.

Vis dėlto Bažnyčia ir įstatymai pelenus, kaip ir kūną, numato palaidoti amžino poilsio vietoje, kapinėse, kape ar kolumbariume. Žinoma, pagal velionio valią artimieji su jo pelenais elgiasi ir kitaip. Bet jei pelenai bus išbarstyti, pavyzdžiui, paplūdimyje, aplinkiniai tokią velionio valią gali palaikyti ir chuliganizmu.

Mirusiojo atminimą galima įamžinti ir papuošalu, tiksliau, deimantu. JAV įsikūrusi, bet filialų ir Europoje turinti bendrovė „LifeGem“, kurios šūkis – „Iš pelenų į deimantus“, gali įamžinti artimojo atminimą brangakmenyje. Ilinojaus valstijoje įsikūrusi laboratorija iš velionio

pelenų ar plaukų sruogų per kelis mėnesius pagamina bespalvį, mėlyną, geltoną, raudoną ar žalią deimantą. Žiedas su deimantu iš velionio pelenų, priklausomai nuo „akies“ dydžio, karatų ar spalvos, kainuoja nuo 3 iki 25 tūkst. JAV dolerių.

V.Labanauskas sako, kad jei Lietuvoje atsirastų žmonių, norinčių mūvėti žiedą su artimojo pelenais, tokiam klientui neatsakytų, juk viskas įmanoma. Kėdainių krematoriumas siūlo paprastesnį variantą – medalioną su žiupsneliu pelenų.

Mados, kartais ir ekstravagantiškos, neaplenkia ir laidojimo paslaugų verslo. Jo naujovės kasmet būna pristatomos laidojimo paslaugų parodoje „Tanexpo“, kuri šiemet vyko Bolonijoje.

„Ir šioje srityje fantazija beribė – nuo virtualių kapinių, kurios jau yra ir Lietuvoje, ar įvairiausių urnų iki transporto priemonių su muzika ir šviesomis, karstų su garso įranga, jei velionis buvo melomanas“, – naujoves apžvelgia V.Labanauskas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Ūkio ir Aplinkos ministerijomis bei socialiniais partneriais.

„Įmonės veiklos iniciatyva yra kilusi vadovaujantis aplinkai draugiška koncepcija – sudaryti Lietuvos gyventojams galimybę rinktis laidojimo būdą, kuris yra ir ekologiškas, – pastebi bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Laidojimas kremuojant leidžia mažinti grunto bei gruntinių vandenų cheminę ir biologinę taršą, taip pat – taupyti savivaldybių žemės plotus, kuriuos reikėtų skirti naujoms kapinėms įrengti arba esamų kapinių plėtrai. Be to, didėjant Lietuvos gyventojų mobilumui, kremuotų palaikų laidojimas kapinėse ir kolumbariumuose išsprendžia nuolatinės kapų priežiūros ir kapinių estetikos problemas“.

Pasak V. Labanausko, Kėdainių krematoriume įdiegta moderniausia Rytų Europoje įranga leidžia užtikrinti, kad į aplinką nepatektų teršalai, atsirandantys degimo procese. „Įmonė vykdo Lietuvos aplinkosaugos institucijų patvirtintą monitoringo programą, numatančią, kad kas 3 mėn. nepriklausoma sertifikuota tyrimų laboratorija atliktų išsamius išeinančio oro matavimus, kurie registruojami ir perduodami į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą. Nuo veiklos pradžios vidutiniai išmetimai neviršija leistinų normų ir yra keletą kartų žemesni nei nustatyta įstatyme“, – pabrėžia V. Labanauskas.

Taip pat krematoriume atliekama nepertraukiama monitoringo programa 24 val. per parą: pagrindiniai parametrai yra fiksuojami tiek krematoriume esančioje programinėje įrangoje, tiek pas kremavimo įrangos gamintoją Vokietijoje, kompaniją IFZW. Nepertraukiamas monitoringas užtikrina minimalų teršalų patekimą į aplinką, o darbo procese atsirandantys vidutiniai išmetimai yra net keliolika kartų mažesni nei leistinos ES ir Lietuvos aplinkosaugos normos.

Skatindama Lietuvos gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą, įmonė taip pat siūlo rinktis savaime suyrančias kapsules pelenams supilti po kremacijos. Šių kapsulių kaina, kaip ir standartinių, įeina į kremavimo ir su juo susijusių paslaugų kainą, todėl nereikia skirti papildomų išlaidų joms įsigyti. Krematoriume vykstančių pažintinių ekskursijų metu rodomas čia esantis pavyzdinis ekologiškas karstas iš nelakuoto ir nedažyto medžio.

Pirmasis ir vienintelis Lietuvoje krematoriumas pradėjo veiklą 2011 m. lapkričio 29 d., Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. 2012 m. lapkričio 13 d., krematoriumą valdanti įmonė „K2 LT“ įvertinta tarptautinio kreditų biuro sertifikatu „Stipriausieji Lietuvoje“, pažyminčiu, kad įmonė turi aukštą mokumo reitingą. 2012 m. gruodį UAB „K2 LT“ tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) neasocijuota nare. Taip pat 2012 m. gruodį krematoriumo teikiamos paslaugos apdovanotos Aukso medaliu LPK apdovanojimų „Lietuvos metų gaminys 2012“ paslaugų grupės kategorijoje.

Kristalinės glazūros meistras A. Patamsis personalinei parodai pasirinko krematoriumo erdves
Penktadienį, Kėdainių krematoriumo fojė, atidaryta garsaus kristalinės glazūros meistro – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Ugnies snaigės“. Tai jau aštuntoji menininko personalinė paroda ir antroji, susijusi su krematoriumu. Pernai, Kaune esančiame Keramikos muziejuje, A. Patamsis pirmą kartą pristatė unikalia kristalinės glazūros technika kurtas urnas, kurių dalis buvo atvežta iš ekspozicijos, esančios krematoriume. Paroda „Ugnies snaigės“ veiks iki sausio pradžios.
„Visą kūrybinį gyvenimą kūriau kartu su ugnimi, todėl turėjau slaptą troškimą kada nors subtiliai prisiliesti savo kūryba prie sakralaus žmogaus išėjimo per ugnį akto, – pasakoja, kodėl įžengė į neįprastas menininkams erdves, kristalinės glazūros meistras Algimantas Patamsis. – Nuo pirmųjų Kėdainių krematoriumo gyvavimo dienų, beveik tuzinas mano kurtų urnų, čia išsirikiavusių specialioje nišoje fojė, tapo organišku dekoru, turinčiu ir taikomąją vertę. Apskritai man ši erdvė, sukurta kūrybingo architekto Gintauto Natkevičiaus, priimtina puikia aura. Joje, dvelkiančioje ramybe ir susikaupimu, kūriniai tarsi apsigaubia paslaptingumu, jiems ji suteikia ypatingą lengvumą, vaizdinių harmoniją“.

Dailininkas sako naująja paroda taip pat norėjęs išreikšti ramybę ir susikaupimą, leidžiantį mintims keliauti po neaprėpiamos Visatos erdves, pamąstyti apie gyvenimą, apie artimuosius, esančius čia, šalia, ir apie tuos, kurie jau iškeliavę į tolimus pasaulius. „Parodoje eksponuojamų darbų paviršius, dekoruotas unikalia kristaline glazūra, primena snaiges, galaktikas, ūkus, – pastebi keramikas. – Todėl Visatos simbolizmas atsispindi ir darbų pavadinimuose: „Ūkas“, „Omega“, „Orionas“, „Rigelis“, „Andromeda“, „Pegasas“, „Ugnies snaigės“, „Mėlyna naktis”, „Vakaro žara” ir kt.“ Naujų darbų koloritas išsiskiria drąsesniais deriniais – iki šiol dailininko kūriniuose vyravusius natūralius žemės atspalvius pakeitė ryškios grynos spalvos – geltona, ruda ir net raudona. O būdingą glazūros piešinio persiliejimą – pavieniai potėpiai, išryškinantys kūrinio formą ir kontrastuojantys su pagrindine jo spalva.
Pasak A. Patamsio, kristalinės glazūros žavesys tas, kad ją naudojantis menininkas niekada netaps amatininku, mat, dėdamas savo darbus į degimo krosnį, nežino, kokius juos vėliau ištrauks: „Net ir turėdamas trijų dešimtmečių patirtį, kaskart nustembu, kaip mano kūrinį patobulina ugnis“. Menininkas tik apgailestauja, kad Lietuvoje neatsiranda jo pasekėjų, kurie galėtų nuolat dalyvauti žmogaus ir ugnies kūrybos procese. „Iš dalies pateisinu jaunus keramikus – šiais, visuotinės skubos laikais, kristalinė glazūra yra prabanga visomis prasmėmis, – sako A. Patamsis. – Pagrindinį kristalinės glazūros komponentą – specialią fritą, reikią gamintis pačiam, nes Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, o ir gamybos procesas ganėtinai ilgas“. Naudojant kristalinę glazūrą, kurioje yra cinko oksidas ir kvarcas, keraminis indas degamas krosnyje, aukštoje (1250-1350° C) temperatūroje. Indą degant, glazūra išsilydo, o palikus jį vėsti apie 3-4 valandas, ant indo auga kristalai, sudarydami unikalius gėlių, vėduoklių, snaigių piešinius.
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, A. Patamsio personalinė paroda yra jau penktoji paroda krematoriume. Šiuo metu krematoriume eksponuojamos ir šio menininko, ir Nomedos Marčėnaitės kurtos urnos, taip pat tapytojos bei scenografės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės abstrakcijos. Nuo krematoriumo atidarymo, beveik metus, čia buvo eksponuojami dailininko Valentino Ajausko tapybos darbai. „Įsileidę į savo erdves vizualiojo meno kūrėjus, po truputį kviečiamės ir kamerinės muzikos atstovus, – sako V. Labanauskas. – Todėl ir A. Patamsio parodos atidarymas buvo viena dalis Rimties vakaro, o kita – moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a capella atliekamos dainos. Tikimės ateityje į tokius kamerinius vakarus pakviesti ne tik Kėdainių bendruomenės atstovus, bet ir visus norinčiuosius“.

Pasaulyje pripažinta unikali kristalinės glazūros technika atsirado XIX a. pradžioje, Prancūzijoje, kai porceliano dirbtuvių meistrai pastebėjo, jog palikus degtas vazas vėsti, ant jų susidaro dėmelės. Iš pradžių jos buvo laikomos gamybos broku ir tik po beveik pusės amžiaus ant vazų paviršiaus susidarantys kristalų piešiniai buvo pradėti vertinti. Tačiau kristalinė glazūra ir toliau liko retu indų dekoravimu būdu, nes dėl sudėtingos technologijos meistrams neapsimokėjo ją naudoti masinėje gamyboje. Po truputį ši glazūra buvo pamiršta ir tik palyginti neseniai – prieš keletą dešimtmečių – vėl pradėta naudoti. Sudėtingos technologijos procese išgaunamą kristalinę glazūrą dabar kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Vilniuje – Algimantas Patamsis.

Apie dailininką:

Dailininkas keramikas Algimantas Patamsis 1979 m. baigė keramikos specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Kūrybiniame procese menininkas jau daugiau tris dešimtmečius. Visus tuos metus jis gilinosi į keramikos technologiją, o pamėgęs kietąjį porcelianą, daug eksperimentavo, bandė įvairias porceliano masės sudėtis, ir ypač susižavėjo kristaline glazūra – sudėtingiausia ir kaprizingiausia iš visų glazūrų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pasirinkęs šią technologiją, A. Patamsis ją iki šiol tobulina. Tai menininkui padeda ieškoti vis įvairesnių plastinės raiškos galimybių. Jam labai svarbu rasti idėjos, formos ir medžiagos jungtį, kuri kiekviename kūrinyje padėtų atskleisti pirminį sumanymą. Dailininko keramiko sukurtos dekoratyvinės formos, lėkštės, vazos turi giluminių sąsajų su gamtos formomis. Kūrinių koloritą – nuo švelniai gelsvų iki aktyviai mėlynų tonų – diktuoja aukšta kristalinės glazūros degimo temperatūra.
Parodose pradėjęs dalyvauti nuo 1980 m., savo unikalius kūrinius pristatęs meno žinovams bei gerbėjams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiandien A. Patamsis yra vertinamas kaip vienas geriausių keramikos technologijų žinovų ir savitas menininkas. 2005 m. keramikas su savo darbais dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Prancūzijoje, Vallauris mieste. 2013 m. – tarptautinio kongreso „Cristalls 2013” parodoje Ispanijoje, La Bisbal d Emporda mieste.

Vos prieš keturis mėnesius Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje atidarytas pirmasis šalyje krematoriumas jau veikia visu pajėgumu – kasdien kremuojami vidutiniškai penkių mirusiųjų palaikai.

Kaip teigia krematoriumą valdančios UAB „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas, daugėja žmonių, kurie atvyksta pasidomėti, kaip veikia krematoriumas, kaip kremuojami palaikai, ir išreiškia norą sudaryti išankstines palaikų kremavimo sutartis. Mat jei velionis nebūna raštu išreiškęs išankstinės valios dėl laidojimo būdo, reikia artimųjų sutikimo palaikams kremuoti.
Prieš keletą savaičių „K2 LT“ atstovai kėdainiškiams surengė atvirų durų dienas krematoriume – pasisekimas buvęs toks didelis, kad po Velykų nutarta atvirų durų dienas pakartoti. Be to, norint pristatyti šią lietuviams neįprastą laidojimo paslaugą, buvęs susuktas ir filmas apie palaikų kremavimą.
Ir, kad ir kaip makabriškai skambėtų, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie atlydėję į Kėdainius kremuoti giminaičio ar bičiulio, nesibodi per specialiai įrengtą langą arba kompiuterio monitorių stebėti viso kremavimo proceso. „Patys artimiausi velioniui žmonės, prislėgti netekties, to paprastai nelinkę žiūrėti. Kremavimą stebi tolimesni giminaičiai ar bičiuliai“, – pasakoja V.Labanauskas.
Be to, atsiranda ir pavienių pageidavimų – pripildyti medalioną mirusio artimojo pelenų. Nors JAV išpopuliarėjusia dar viena makabriška paslauga – iš kremuoto velionio pelenų pasigaminti žiedą ar pakabuką su dirbtiniu deimantu (mat anglies, grafito ir deimanto cheminė formulė ta pati) – lietuviai dar nesusidomėjo. „Jei tokių pageidavimų būtų, galėtume tai padaryti, bet paslauga – iš velionio pelenų pagaminti dirbtinį deimantą – atsieitų keliolika kartų brangiau, nei nusipirkti tikrą deimantą. Tiesa, Vakarų Europoje kremuotojai tokių prašymų sulaukia vis dažniau“, – tikina V.Labanauskas.

"Veido" archyvas

Lietuvos krematoriumo statybvietėje, Kėdainių pramoniniame parke, vokiečių kompanijos IFZW specialistai baigė pirmąjį kremavimo įrangos montavimo etapą. Iš specialių, itin aukštai temperatūrai atsparių plytų bei kitų izoliacinių medžiagų 4 m gylyje buvo suformuotas apie 14 m ilgio karšto oro kanalas. Juo karštas oras iš deginimo įrenginio, per aušinimo sistemą ir valymo įrengimus, pateks į kaminą. Pastatytas ir deginimo įrenginio korpusas, kuriame jau montuojama įranga.

„Įrangai montuoti būtina sąlyga – oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių, todėl darbus galėjome pradėti tik atėjus pavasariui, nes žiema buvo labai šalta ir ilga, – aiškina technologines ypatybes, dėl kurių nusikėlė planuoti darbai, Lietuvos krematoriumo projektą vykdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas

Pagal technologiją, pastačius deginimo įrenginį, vien jį išbandyti reikia ne mažiau kaip mėnesio: palaipsniui didinama temperatūra, kol pasiekiama maksimali – 1200 laipsnių, tada krosnis išjungiama, per savaitę atvėsinama, kad specialistai galėtų patikrinti ją iš vidaus, ar viskas veikia tvarkingai, ar neatsirado pažeidimų. „Deginimo įrenginio bandymai turi būti atlikti labai atsakingai ir kruopščiai, nes paleidus, jis turės dirbti aukštoje temperatūroje nepertraukiamai, visą parą“, – sako V. Labanauskas, pridurdamas, kad įranga veiks automatiniu režimu.

Krematoriume planuojama įrengti dvi kremavimo linijas. Iš pradžių veiks viena, kuri užtikrins 4000 kremavimų per metus, t.y patenkins šiandieninį Lietuvos poreikį. Vėliau, jei atsiras didesnė paslaugos paklausa, bus galima didinti pajėgumus paleidžiant antrąją liniją, kuriai jau dabar paruošta vieta.

Iš viso deginimo įrenginio, valymo įrengimų ir kamino bei pirmosios linijos  montavimo darbai truks apie 3-4 mėnesius, todėl pirmasis Lietuvos krematoriumas bus atidarytas ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje.

Būsimajame krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos – čia bus tik dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės. „Vieno žmogaus palaikų kremavimas trunka apie 45 minutes, todėl juos atlydėję artimieji galės tuo metu arba laukti specialioje poilsio zonoje, arba, jei pageidaus, stebėti kompiuterio monitoriuje ar pro technologinį apžvalgos langelį kremavimo procedūrą nuo palaikų įleidimo į krosnį iki galutinio sudeginimo“, – sako V. Labanauskas, pabrėždamas, jog tokia galimybė bus tik Kėdainių krematoriume – arčiausiai Lietuvos esantys Latvijos ir Lenkijos krematoriumai, į kuriuos iki šiol tautiečiai veža kremuoti artimųjų palaikus, kremavimo eigos stebėjimo negali pasiūlyti.

Krematoriumo įrangą pagaminusios ir montuojančios Vokietijos kompanijos IFZV kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių. Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų – jie ne tik atitinka ES direktyvose nustatytus reikalavimus, bet yra net mažesni. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai. Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinasi ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai. Be to, įrangos gamintojų ekspertai reguliariai lankosi šalyje, kurioje įranga yra sumontuota, ir vietoje atlieka oro mėginių tyrimus.

Pirmasis Lietuvos krematoriumas stovės 0,75 ha ploto žemės sklype, esančiame ES lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke. Apie 12,3 mln. litų kainuosiantis projektas vykdomas akcininkų lėšomis ir iš dalies kredituojamas finansinių institucijų. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas – statybų bendrovė „Vikstata“.

Pirmasis Lietuvoje krematoriumas Kėdainiuose turėjo pradėti veikti dar pernai. Tačiau jo statyba kol kas įstrigo. Tuo metu kita įmonė jau ketina statyti panašų įrenginį Vilniuje – kone sostinės centre, rašo “Lietuvos rytas”.

Sostinėje, Olandų gatvėje, esančiuose Vilniaus laidojimo rūmuose, kurių renovavimo darbai prasidės jau netrukus, krematoriumas gali pradėti veikti rudenį.

“Kol kas tik svarstome galimybę įrengti vieną kremavimo liniją. Atliekame poveikio aplinkai ir kitus reikiamus tyrimus, skaičiuojame, ar tikrai verta investuoti į tokį projektą. Jei nutarsime teikti kremavimo paslaugas, pakaks apie 3 mln. litų investicijų įrangai įsigyti ir sumontuoti”, – sakė Vilniaus laidojimo rūmų direktorius Vitalijus Gasperovičius.

Jis tikino, kad Kėdainių krematoriumo konkurencija nebaugina, nes sostinėje teikiamų paslaugų kaina būtų mažesnė.

Europos Sąjungos lėšomis įrengtame Kėdainių pramonės parke bendrovė “K2 LT” krematoriumą pradėjo statyti praėjusių metų liepą. Viltasi, kad lapkričio ar gruodžio mėnesį pirmoji kremavimo linija jau veiks, bet statyba dėl šaltos žiemos įstrigo.

“Visa įranga jau paruošta ir bus atgabenta kovo pabaigoje. Specialistai iš Vokietijos ją sumontuos maždaug per keturis mėnesius. Paskui bus atliekami bandymai ir kiti būtini darbai. Maždaug po pusmečio krematoriumas turėtų pradėti veikti”, – sakė bendrovės “K2 LT” direktorius Vytenis Labanauskas.

Krematoriumo, turinčio tiktai vieną kremavimo liniją, statybos Kėdainiuose atsieis daugiau kaip 8 mln. litų. Čia per metus bus galima sudeginti apie 4 tūkst. palaikų.

Kėdainiuose pradedamas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas.

Daugiau kaip 700 kvadratinių metrų ploto pastate bus įrengtos dvi kremavimo linijos, veiks atsisveikinimo salės. Palaikų kremavimo paslauga kainuos apie 1,5 tūkst. litų, pranešė Lietuvos radijas.

Projektą inicijuoja laidojimo paslaugų bendrovė “K2 LT”. Įmonės direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, ateityje kremavimo paslaugų poreikis turėtų didėti. Skaičiuojama, kad pirmaisiais metais būtų kremuojama apie 4 tūkst. palaikų per metus.

Anot projektą įgyvendinančių verslininkų, Kėdainiai pasirinkti dėl strategiškai patogios vietos.

Planuojama, kad krematoriumas pradės veikti iki šių metų pabaigos arba 2011-ųjų pradžioje.

Anksčiau skelbta, kad krematoriumo statybos vertė – 10,5 mln. litų.

Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.

Palaikų kremavimas Lietuvoje įteisintas 2007 metų pabaigoje.

Krematoriumas Berno mieste

Pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybos rangovas turėtų paaiškėti iki gegužės 30 dienos, o maždaug 10,5 mln. litų vertės statybas planuojama pradėti jau birželį.

“Šiuo metu atliekama techninė projekto ekspertizė ir, gavus leidimus statyboms, iš karto prasidės darbai. Jei pasirinktasis statybų rangovas visus darbus atliks laikydamasis terminų, krematoriumas, kaip ir buvo planuota, pradės veikti jau šių metų rudenį”, – pranešime sakė projektą vystančios bendrovės “K2 LT” direktorius Vytenis Labanauskas.

Krematoriume, kuris bus statomas Kėdainių pramoninio parko 0,75 ha ploto žemės sklype, iš pradžių veiks viena kremavimo linija, kuri per metus užtikrins 4 tūkst. kremavimų. Kremavimo linijos bus gaminamos Vokietijos kompanijoje IFZW.

Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.

Palaikų kremavimas Lietuvoje įteisintas 2007 metų pabaigoje.