Nuo kitų mokslo metų paskui mokinius pradės keliauti krepšeliai, skirti popamokinei veiklai. Vaikui planuojama skirti 100 Lt, kuriuos jis galės „nusinešti“ į būrelį, vykstantį jo mokykloje, privačiame centre ar viešojoje įstaigoje. Kiek pasikeitus sistemai sutaupys tėvai?
Gruodžio mėnesį keturiose Lietuvos savivaldybėse prasidės bandomasis projektas, skirtas neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimo sistemai išbandyti. Panevėžio miesto ir rajono, taip pat Anykščių, Klaipėdos rajonų savivaldybėms paskirstyta daugiau kaip 2 mln. Lt ES lėšų, kad, patikrinus, kaip sekasi pereiti prie naujos finansavimo sistemos, kurti naujas popamokinės veiklos programas, steigtis naujiems jaunimo laisvalaikio centrams, prie krepšelio būtų galima sklandžiai pereiti visoje šalyje. Tai planuojama padaryti nuo 2012 m. rugsėjo.
Naujos neformaliojo ugdymo koncepcijos kūrėjai tvirtina, kad modelis, kai pinigai seka paskui vaiką, turėtų atpiginti brangiai kainuojančius būrelius, skatinti naujų centrų ir programų kūrimą, o bendrojo lavinimo mokyklose galėtų atsirasti daugiau nemokamų užsiėmimų. Tikimasi, kad naujoji sistema padės per keletą metų į popamokinę veiklą įtraukti daugiau nei pusę visų moksleivių ir taip išspręs vaikų, ypač iš skurstančių šeimų, užimtumo problemą.
Įvairių tyrimų ir apklausų duomenimis, šiuo metu būrelius lanko tik apie 20 proc. mokinių. Tačiau daliai jie ir toliau bus neįkandami, nes bent jau kol kas nei meno mokyklų, nei savivaldybių finansuojamų vaikų laisvalaikio centrų vadovai neplanuoja mažinti užsiėmimų kainų. Tačiau tėvai, mokantys už vaikų būrelius po kelis šimtus ir daugiau litų privačiuose centruose, įvedus krepšelį turėtų sutaupyti. Mat konkurencija privatininkus vers mažinti kainas, be to, jie turės papildomą finansavimo šaltinį, tad tėvams nereikės taip plačiai atverti piniginės.
Finansavimas taps skaidresnis
Kitais metais krepšeliai, skirti neformaliajam ugdymui, keliaus tik paskui mokyklinio amžiaus vaikus. Į juos galės pretenduoti įstaigos nepriklausomai nuo juridinio statuso. Tiesa, dailės, muzikos, sporto mokyklas lankančių mokinių krepšelis bus didesnis nei einančių į privačią studiją ar į jaunimo laisvalaikio centrą. Kokia konkrečiai suma bus krepšelyje, paaiškės po penkis mėnesius truksiančio bandomojo projekto. Per tą laiką bus sukurta ir akreditavimo sistema, kurios kriterijus atitinkanti įstaiga galės gauti krepšelį.
„Naujoji krepšelių sistema kuriama, kad atsirastų kuo daugiau ir įvairesnių būrelių, tačiau bet kas jų vesti negalės. Kriterijai bus minimalūs, tačiau vadovas turės atitikti tam tikrus pedagoginius reikalavimus. O didžiausias dėmesys bus kreipiamas į tai, kokie gebėjimai ugdomi per užsiėmimus. Naujoje neformaliojo ugdymo koncepcijoje pabrėžiama, kad svarbiau ne siekti aukštų rezultatų varžybose ir konkursuose, o lavinti socialines, vertybines, asmenines kompetencijas. Šokis ar piešimas turėtų būti tik priemonė“, – dėsto bandomojo projekto vadovė, Šiaulių miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Lesauskienė.
Jos nuomone, būtent tokio požiūrio į popamokinę veiklą šiuo metu Lietuvoje labai trūksta. Be to, nepakankamas ir skirtingų veiklų pasirinkimas – dažniausiai siūloma šokti, piešti ir dainuoti. Per šiuos užsiėmimus vienu metu gali mokytis daug vaikų, todėl juos labiau ir apsimoka organizuoti. Tikimasi, kad krepšelis paskatins kurtis įvairesnių programų siūlančius centrus ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose.
„Iki šiol savivaldybės pačios spręsdavo, kokią popamokinę veiklą skatinti, kiek kuriam centrui skirti lėšų. Jeigu jų pritrūkdavo, finansavimas nutrūkdavo. Tėvai dažnai skųsdavosi ir nesuprasdavo, kodėl jų mieste nėra vieno ar kito būrelio, o kitoje savivaldybėje yra. Nuo kitų metų padėtis turėtų pradėti keistis“, – tikisi A.Lesauskienė.
Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokyklos direktorius Algis Lankelis taip pat neabejoja, kad finansavimas taps skaidresnis, nes dabar neaišku, pagal ką skirstomos lėšos – finansavimas tai didinamas, tai mažinamas. „Jeigu ir surinksim mažiau pinigų, įvedus krepšelius, bet galėsim patys prognozuoti finansinius srautus. Be to, būsim priversti pasitempti. Tačiau konkurencija gali paskatinti ir atvirkštinį procesą. Verslininkams labiau apsimokės siūlyti pigų produktą, tad tėvai turės labiau domėtis, į kokius būrelius vesti vaiką, kad gautų kokybiškas paslaugas“, – mano A.Lankelis.
Brangūs būreliai ne visada geresni
Beje, jau ir dabar, ypač Vilniuje, pastangos išrinkti būrelį daugeliui tėvų tampa nemažu galvos skausmu. Įvairių studijų, klubų, mokyklėlių prikurta kiekviename mikrorajone. Privačiuose centruose už vieno būrelio lankymą kelis kartus per savaitę tenka ploti nuo 100 iki 300 Lt. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centruose bei klubuose, kuriuos šiuo metu išlaiko savivaldybės, užsiėmimai kainuoja 20–50 Lt.
Lankančiųjų būrelius netrūksta nei privačiose, nei viešosiose įstaigose, tačiau nemažai tėvų įsitikinę, kad didesnė suma, skirta vaiko lavinimui, ar užsiėmimus vedanti scenos garsenybė labiau atskleis jo talentą. Vis dėlto taip daugelis tėvų tik patenkina savo narcisizmą, manydami, kad yra patys geriausi, mat nieko negaili dėl vaiko gerovės.
Psichologė Rosita Pipirienė pastebi, kad iš pradžių žinomas būrelio vadovo vardas daro įspūdį ne tik tėvams, bet ir jų atžalai, tačiau vėliau vaikas gali nusivilti. „Bendrauti su vaikais reikia mokėti, vesti užsiėmimą suaugusiems ir mokiniams – visai kas kita. Todėl nebūtinai dėl vardo pradėjęs lankyti vieną ar kitą mokyklėlę vaikas joje jausis gerai“, – mano R.Pipirienė.
Brangiai kainuojančiuose būreliuose vaikas ne visada ir išmoks daugiau. Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo vadovės Irenos Zavaliauskienės nuomone, svarbiausias kriterijus renkantis būrelį turėtų būti pedagogo kvalifikacija bei programos. „Mūsų klube dirba tas pats vadovas, kuris užsiėmimus veda ir kitame centre, kuriame būrelis kainuoja tris kartus brangiau, tačiau pas mus jis vaikams dėmesio skiria tikrai ne mažiau. Jo kvalifikacija nesuprastėja“, – sako I.Zavaliauskienė. Ir priduria, kad vaikas būrelyje turėtų pirmiausia gerai jaustis, veikla jam turi patikti, o ar pasieks labai aukštų rezultatų, ne taip svarbu.
„Galima ateiti ir pažiūrėti, kaip dirba vienas ar kitas vadovas, kokia centre yra aplinka, ir pagal tai apsispręsti. Labai dažnai vyresni vaikai renkasi pagal draugų atsiliepimus. Taip pat svarbi ir gyvenamoji vieta. Deja, labai daug tėvų vaikus užrašo į būrelius pagal savo įsivaizdavimą. Matome, kad vaikui nepatinka veikla, bet tėvai verčia tęsti užsiėmimus“, – atskleidžia I.Zavaliauskienė.
Viena priežasčių, kodėl tėvai nenori, kad vaikas mestų būrelį ir pradėtų lankyti kitą, yra investuoti pinigai į atžalos ugdymą. Privačios mokyklėlės „Strazdanėlės“ vadovas Petras Kričena mano, kad įvedus krepšelių sistemą tėvams finansiškai bus mažiau skausminga, jei vaikas užsimanys vieną būrelį pakeisti kitu. Mat mėnesio įmoka, pasak P.Kričenos, privačiose mokyklėlėse turėtų sumažėti perpus, nes gavus papildomą finansavimą iš valstybės bus lengviau išlaikyti patalpas, mokėti atlyginimus mokytojams. Kainas mažinti vers ir lenktyniavimas tarp privatininkų.
Pigs ne visi būreliai
Tuo tarpu vaikų, lankančių būrelius viešosiose įstaigose, tėvams neverta tikėtis, kad šiandien už būrelį mokant 30 Lt kitais metais visai nereikės mokėti. „Gausim krepšelį, bet neturėsim kito finansavimo, tad mokestis lankantiems užsiėmimus liks toks pat. Juk už tuos pinigus reikės patalpas išlaikyti, priemonių pirkti, darbuotojams atlyginimus mokėti“, – sako Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokyklos direktorius.
Jam antrina Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas: „1200 Lt, kurie bus skiriami vienam vaikui per metus, nėra didelė suma. Išlaidos didesnės, todėl būreliai atpigs nedaug. Nemokami jie mūsų centre ir toliau bus tik socialiai remtiniems žmonėms. O bendrojo lavinimo mokyklose atsiras daugiau nemokamų būrelių.“
V.Jankausko nuomone, naujas mokinių popamokinės veiklos finansavimo modelis suteiks galimybę didesniam skaičiui vaikų užsiimti įdomia veikla, tačiau svarbiau ne lankomų būrelių kiekis, o tai, kokie įgūdžiai juose lavinami. Tad tėvams patariama pirmiausia pasidomėti, ar vadovas pasirengęs tik mokyti šokio technikos, ar gali vaikui perteikti ir vertybinius dalykus, tokius kaip pasitikėjimo savimi skatinimas, mokymas kelti tikslus, valdyti stresą, įveikti baimes ir pan.
Būrelyje vaikui pirmiausia turi būti smagu
Psichologės Rositos Pipirienės komentaras
Būrelius vaikams reikėtų pradėti lankyti antroje klasėje. Pirmaklasiams reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, tad jiems ir taip tenka didelis krūvis.
Iki dešimties metų vaikas yra eksperimentatorius, tad tėvai turėtų leisti jam ieškoti mėgstamos veiklos. Ir nieko baisaus, jeigu būrelius jis keis kas mėnesį. Juk po pamokų vaikui turėtų būti pirmiausia smagu, nes jis daug ir sunkiai dirba pusę dienos mokykloje. Jeigu grįždamas iš būrelio vaikas automobilyje užmiega (išskyrus po plaukiojimo baseine), tai rimtas signalas, kad jis pervargsta. Tad reikėtų sumažinti būrelių skaičių.
Atsisakyti dalies užsiėmimų verta ir tuomet, jeigu vaikas neturi nė vienos laisvos dienos pabendrauti su draugais. Tai ypač svarbu šeštokams septintokams, nes prasideda paauglystės periodas ir formuojasi savęs priskyrimo tam tikrai grupei jausmas. Jeigu vaikas jo neišgyvena, vėliau patiria problemų bendraudamas su bendraamžiais.
Būrelį rinktis turėtų pats vaikas. Jeigu nusprendžia tėvai, mažėja jo savivertė. Tokie vaikai jaučia nuoskaudą, kodėl turi gyventi tėvų gyvenimą. Be to, dažnai tėvai pervargę vežioja vaikus per visą miestą į įvairius užsiėmimus, ir patys tampa pikti, ir vaikai, bet net nepasidomi, ar jiems ten patinka.
Loading ...