Statistika rodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau būtiniausioms prekėms ir paslaugoms lietuviai vis dar išleidžia didžiąją dalį pajamų ir gyvenimo kokybe atsilieka nuo Vakarų europiečių.

Aušra Pocienė

Eurostato duomenimis, statistinio lietuvio išlaidos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms – maistui, drabužiams ir namų ūkiui sudaro 43 proc. visų išlaidų. Lietuva pagal šių išlaidų dalį vartojimo krepšelyje tarp Europos Sąjungos šalių yra penkta – prasčiau tik Rumunijoje (47 proc.), Slovakijoje (46 proc.), Latvijoje (44 proc.) ir Lenkijoje (44 proc.).

Vidutiniškai ES išlaidos būtiniausioms prekėms ir paslaugoms siekia 38 proc. visų vartojimo išlaidų. Mažiausiai būtiniausiems vartojimo poreikiams išleidžia Liuksemburgo (27 proc.), Airijos (30 proc.) ir Jungtinės Karalystės (31 proc.) gyventojai.

Trys ketvirtadaliai – būtiniausioms išlaidoms

Lietuviai santykinai daug pinigų išleidžia maistui. Pagal maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų svorį, kuris sudaro 23,6 proc. vartotojo krepšelio, Lietuva rikiuojasi antroje vietoje ES – už mus daugiau savo pajamų (31 proc.) pravalgo tik Rumunijos gyventojai.

Užtat elektros ir šildymo išlaidų svoriu vartojimo krepšelyje Lietuva neišsišoka: jis siekia 7 proc., o ES vidurkis – 6 proc. Santykinai daugiausiai už šildymą ir elektrą moka vartotojai Slovakijoje (14 proc.), Kroatijoje(10 proc.), Čekijoje (10 proc.), Estijoje (10 proc.) ir Lenkijoje (10 proc.), o mažiausiai – Maltoje (3 proc.), Suomijoje (4 proc.), Liuksemburge (4 proc.) ir Portugalijoje (4 proc.).

„Kai vertiname gyvenimo kokybę ir ją lyginame su kitomis ES šalimis, pravartu atsigręžti atgal, kad įsitikintume, kokią pažangą jau esame padarę. Lyginant vartojimo krepšelio turinio pokyčius per ilgesnį laikotarpį akivaizdu, kad lietuvių gyvenimo kokybė smarkiai gerėja ir artėja ES vidurkio link“, – sako Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Pavyzdžiui, 1997 m. būtiniausioms išlaidoms lietuviai išleisdavo tris ketvirtadalius (74 proc.) savo pajamų, o 2012 m. ši būtinųjų išlaidų dalis jau buvo sumažėjusi iki 46 proc.

Labiausiai mažėjo išlaidų dalis, skiriama maistui ir nealkoholiniams gėrimams. 1996 m. vidutinis statistinis lietuvis pravalgydavo pusę savo pajamų (beveik 52 proc.), o dabar tam skiriamos lėšos sumažėjo 28 proc. ir šiemet sudarė 23,6 proc. visų išlaidų. Būtiniausių išlaidų sąskaita didėjo išlaidos kitiems poreikiams – transportui (per 18 metų jos išaugo labiausiai – 10,6 proc.), įvairioms prekėms ir paslaugoms (4,9 proc.), poilsiui ir kultūrai (4,1 proc.), sveikatai (4 proc.).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nuo 2011 metų sausio 1 d. visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat ir nevalstybinėse, įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Šiandien Vyriausybė patvirtino metodiką ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšoms švietimo įstaigose apskaičiuoti ir paskirstyti 2011 metams.

Ikimokyklinuko krepšelis, kuriame kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. Lt (iš jų nevalstybiniams darželiams papildomai numatyta 1,3 mln. Lt), įeina į mokinio krepšelį kaip jo sudedamoji dalis. Suma, skiriama vienam ikimokyklinukui, – 2555 Lt. Ikimokyklinuko krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skirtas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litai per metus.

Šiemet liko nepatenkinta apie 20 tūkst. paraiškų priimti vaikus į darželius.

Iš ikimokyklinuko krepšelio bus finansuojama ne mažiau kaip 20 ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikų skaičius grupėse labai skiriasi, metodikoje numatyta, kad iš mokinio krepšelio gali būti finansuojama ir daugiau valandų.

Ikimokyklinuko krepšelio sudedamosios dalys bus tokios pat kaip, kaip ir mokinio krepšelio. Tai lėšos ikimokyklinio ugdymo priemonėms, pažintinei veiklai, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Pedagoginėms psichologinėms tarnyboms finansuoti savivaldybė skirs 19 Lt nuo vaikų skaičiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šešis procentus įstaigai apskaičiuotų ikimokyklinio krepšelio lėšų savivaldybės savo nustatyta tvarka perskirstys ikimokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Alytus, Marijampolė ir Visaginas perskirstys 5 proc. lėšų.

Naujoms ikimokyklinėms grupėms steigti 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų skirs 5,4 mln. Lt.