Naujas NBA sezonas turėjo prasidėti lapkričio pradžioje, tačiau kol kas nesužaistos nė vienos rungtynės. Po to, kai kova tarp žaidėjų ir lygos savininkų nuo derybų stalo persikėlė į teismo salę, viltys išgelbėti sezoną priartėjo prie nulio.

Stipriausia pasaulyje krepšinio lyga šiuo metu yra lokauto būsenos, kokios buvo ir 1998–1999 m. Tada per beveik pusmetį trukusias derybas žaidėjams ir lygos savininkams galiausiai pavyko susitarti, komandos grįžo į aikštę, nors ir sužaisdamos trečdaliu rungtynių mažiau. Šįkart, atrodo, viskas taip sklandžiai nesusiklostys.
Kovos objektas yra tas pats, kuris sustabdė NBA prieš 13 metų, 2004-aisiais į lokautą atvedė Nacionalinę ledo ritulio lygą (NHL), o šiemet palaužė ir Nacionalinę amerikietiškojo futbolo lygą (NFL). Tai iš sporto uždirbami pinigai. Žaidėjai ir lyga nesusitaria, kaip reikėtų juos dalytis.
Pagal lig šiol veikusią sutartį žaidėjams atitekdavo 57 proc. su krepšiniu susijusių pajamų, klubų savininkams ir lygos vadovams – likę 43 proc. Šių metų birželį sutartis baigėsi. Buvo akivaizdu, kad laukia pokyčiai. Nors bendra su krepšiniu susijusių pajamų dalis praėjusį sezoną išaugo beveik 5 proc. ir siekė 3,6 mlrd. JAV dolerių, 22 iš 30-ies NBA komandų veikė nuostolingai, bendri lygos nuostoliai per sezoną siekė 300 mln. dolerių.
Dar prieš sezono pabaigą buvo aišku, kad lygai ir klubų savininkams tenkanti pajamų dalis yra per maža, tad šie pradėjo spausti žaidėjus. Šių metų pradžioje lyga pasiūlė sumažinti vadinamąją algų kepurę (didžiausia papildomai neapmokestinta suma, kurią žaidėjų atlyginimams gali skirti viena komanda) nuo 58 mln. iki 45 mln. dolerių, taip bendras žaidėjų algas sumažinant apie 40 proc.
Žaidėjai su tuo, žinoma, nesutiko. Jiems atstovaujanti krepšininkų asociacija suvokė, kad norint pasirašyti naują sutartį teks apkarpyti savo pajamų dalį, tačiau nesutiko su tokiomis drastiškomis priemonėmis. Lygos ir klubų savininkai buvo nenusiteikę nuolaidžiauti ir toliau dirbti nuostolingai. Tad birželio 30-ąją NBA komisaras Davidas Sternas ir žaidėjų asociacijos vykdomasis direktorius Billy Hunteris patvirtino tai, kas ir taip jau buvo aišku: lokautas prasideda.

Penkių mėnesių derybų nepakako

Taigi oficialiai NBA lokautas tęsiasi jau penktas mėnuo. Vasarą, kai dar neturėjo vykti rungtynės, buvo viliamasi, kad pavyks susitarti ir sezoną pradėti laiku. Derybų stalai kaito nuo pasiūlymų. Iš pradžių žaidėjai tikino susimažinsiantys su krepšiniu susijusių pajamų dalį iki 53 proc., lyga nesutiko, prašydama, kad žaidėjams teliktų 47 proc. Vėliau bandyta sumą padalyti į lygias dalis po 50 proc., tačiau tam prieštaravo savininkai, norintys griežtesnio santykių tarp klubų ir žaidėjų reguliavimo. Bendro sutarimo nebuvo ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl lygos inicijuoto prabangos mokesčio žaidėjams įvedimo.
Lyga neatsisako minties įvesti griežtus reikalavimus ir „algų kepurei“. Pagal ankstesnes NBA taisykles kiekvienas šią sumą viršijantis doleris būdavo apmokestinamas tuo pačiu doleriu. Dabar norima šią sumą dvigubinti, o komandoms, piktybiškai nesilaikančioms taisyklių, – ir keturgubinti. Tai reikštų, kad komanda, mokanti savo žaidėjams 10 mln. dolerių daugiau, nei leidžia „algų kepurė“, lygai turėtų sumokėti 40 mln. dolerių.
Lygos savininkai tokius pasiūlymus motyvuoja siekiu suvienodinti komandų lygį, tačiau žaidėjai ir dalies klubų savininkai jiems primena, kad tarp žaidėjų atlyginimų ir jų iškovotų pergalių nėra tiesioginio ryšio: pastaraisiais metais daugiausiai čempionų žiedų laimėjusi San Antonijo „Spurs“ komanda priskiriama prie mažą biudžetą turinčių klubų, o viena turtingiausių Niujorko „Knicks“ per pastaruosius septynerius metus tik kartą pateko į atkrintamąsias varžybas.

NBA vadovas pateikė ultimatumą

Po spalį tris dienas vykusių, bet nevaisingų derybų NBA vadovui D.Sternui trūko kantrybė. Lapkričio 6-ąją jis paskelbė ultimatumą: arba žaidėjai per tris dienas sutinka su uždarbio dalybomis santykiu 50:50 ir gruodžio 15-ąją pradeda sezoną, arba lyga prašys savo dalį didinti iki 53 proc.
Tada kantrybė trūko ir žaidėjų asociacijos advokatui Jeffui Kessleriui. Jis teigė: „Lygos savininkų pozicija „arba priimkit mūsų pasiūlymą, arba išeikit“ nėra sąžininga. Užuot elgęsi su žaidėjais kaip su partneriais, jie elgiasi su jais kaip su darbininkais plantacijoje.“ Aliuzija į juodaodžių vergovę JAV XVI–XIX a. nuskambėjo ypač stipriai, žinant, kad NBA komisaras D.Sternas yra baltaodis, o dauguma žaidėjų – afroamerikiečiai. Pasmerkimo iš abiejų pusių sulaukęs advokatas vėliau viešai atsiprašė, tikindamas, kad kalbėjo po sunkios darbo dienos, nieko nenorėjo įžeisti, tik nuoširdžiai stengėsi apginti žaidėjus.
Vis dėlto ultimatumas krepšininkus užgavo ir jie pasielgė principingai, tik vargu ar racionaliai: D.Sterno ultimatumas buvo atmestas, o žaidėjai taip pertvarkė lig tol derybose jiems atstovavusią krepšininkų sąjungą, kad atsirado galimybė iškelti ieškinius prieš lygą, kaip antimonopolinių įstatymų pažeidėją. Susivieniję šia galimybe pasinaudojo kelios dešimtys žaidėjų, tarp jų ir tokios žvaigždės, kaip Carmelo Anthony ar Kevinas Durantas.
Suirutė ne tik išliko, bet ir perėjo į daugiau laiko bei finansų reikalaujančius teismo procesus. Šiuo metu sezono pradžia atidėta iki gruodžio 15-osios, tačiau mažai kas abejoja, kad šis terminas bus nukeltas.

Sirgaliai nusivylė žaidėjais

Susiklosčius tokiai situacijai pralaimi abi pusės: atlyginimų negauna nei lygos administracija su klubų savininkais, nei patys žaidėjai. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, šiuo metu vienintelis NBA žaidžiantis Lietuvos krepšininkas Toronto „Raptors“ puolėjas Linas Kleiza dėl lokauto kasdien praranda po 27 tūkst. dolerių.
Tarp lokauto aukų verta paminėti ir per 400 su lyga ar žaidėjais susijusių darbuotojų, kurie jau prarado darbą. Tačiau labiausiai nuskriausti sirgaliai – žmonės, kurie į lygos biudžetą ir suneša didžiąją dalį pajamų. Nors tradiciškai per konfliktus sirgaliai palaiko žaidėjų, o ne lygos savininkų pusę, jiems derybos jau įgriso tiek, kad žaidėjų kovoje jie nemato jokio herojiškumo, tik kietakaktišką užsispyrimą. JAV sporto tinklalapio ESPN.com apklausa rodo, kad daugiau nei trečdalį lankytojų labiausiai nuvilia būtent žaidėjų nesugebėjimas susitarti.
Sirgaliai nusivilia matydami, kad krepšininkams už patį žaidimą svarbiau jų atlyginimas. Krepšinio gerbėjams nesuprantama, kodėl lygos anksčiau siūlytos priemonės, vidutinį krepšininko atlyginimą galėjusios sumažinti nuo 5,4 mln. iki 5 mln. dolerių per sezoną, žaidėjų manymu, buvo „drakoniškos“. Jiems lygiai taip pat nesuprantama, kaip klubų savininkai, tarp kurių kas trečias yra milijardierius, gali skųstis finansiniais sunkumais. Sirgaliai puikiai žino abiejų pusių argumentus, tačiau tapo jiems apatiški – jie viso labo nori žiūrėti krepšinį.

Krepšininkai keliasi už Atlanto

Vieninteliu lokauto laimėtoju galima įvardyti užsienio, visų pirma Europos, klubus. Jau maždaug 80 iš daugiau nei 400 NBA žaidėjų laikinai rado sau kitas komandas. Nors Europos klubai finansiškai yra nepalyginti mažiau pajėgūs, o prasidėjus lokautui jie jau buvo subūrę savo komandas naujam sezonui, Europa šiuo metu turi nenuginčijamą kozirį: čia sezonas vyksta. Be to, nemažai daliai NBA krepšininkų Europa yra namai. Lokautas buvo puiki proga į Prancūzijos klubus grįžti Tony Parkeriui, Nicolui Batumui ir Borisui Diaw, Rusijai laikinai susigrąžinti Andrejų Kirilenką, Ispanijai – Rudy Fernandezą ir t.t.
Jų pėdomis gali pasekti ir L.Kleiza. Lapkričio viduryje šiuo metu traumą besigydantis krepšininkas patvirtino, kad kalbos dėl galimos jo sutarties su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu turi pagrindo.
Dalis NBA krepšininkų atrado ir egzotišką Kinijos rinką. Čia įvyko ir pats solidžiausias sandoris – laisvuoju agentu tapęs Denverio „Nuggets“ puolėjas Kenyonas Martinas pasirašė sutartį su Sindziango „Flying Tigers“. Už sezoną klubo savininkai jam mokės 2,65 mln. dolerių. Tai didžiausia kontrakto suma per visą Kinijos krepšinio lygos istoriją.
Amerikiečiai krepšininkai kartkartėmis surengia parodomąsias rungtynes, treniruojasi, kad palaikytų formą. Tačiau akivaizdu, kad ilgai tai tęstis negali. Apie planus ieškoti klubų užsienyje paskelbė ne viena pirmo ryškumo žvaigždė: iš pradžių Dirkas Nowitzki, vėliau Steve’as Nashas, galiausiai Kevinas Durantas ir Dwyane’as Wade’as. Nors ir laikinas šių žaidėjų praradimas būtų dar vienas smūgis NBA įvaizdžiui, kuris dėl lokauto jau ir taip yra smarkiai apgadintas, ir kasdiena vis prastėja.

NBA žvaigždės, laikinai persikėlusios į naujus klubus
(Vėliavėlė, nurodanti tautybę) Žaidėjas    Šalis, į kurią persikėlė    Klubas, į kurį persikėlė    NBA klubas, su kuriuo turi kontraktą
Prancūzas Tony Parkeris    Prancūzija    Vilerbano „Asvel“    San Antonijo „Spurs“
Rusas Andrejus Kirilenka    Rusija    Maskvos CSKA    Jutos „Jazz“
Amerikietis Kenyonas Martinas    Kinija    Sindziango „Flying Tigers“    Denverio „Nuggets“
Turkas Mehmetas Okuras    Turkija    Ankaros „Türk Telekom“    Jutos „Jazz“
Brazilas Leandro Barbosa    Brazilija    Rio de Žaneiro „Flamengo“    Toronto „Raptors“
Amerikietis Deronas Williamsas    Turkija    Stambulo „Besiktas“    Naujojo Džersio „Nets“
Prancūzas Nicolas Batumas    Prancūzija    Nansi SLUC    Portlando „Trail Blazers“

Kuri derybininkų pusė jus labiau nuvilia? (proc.)

NBA savininkai    18
NBA žaidėjai    35
Abi pusės nuvilia vienodai    30
Nenuvilia nė viena    17

Šaltinis: ESPN.com apklausa, 198 tūkst. respondentų

Rugsėjo 18 d. Delfyje pasirodęs straipsnis “D.Grybauskaitė: krepšinio čempionatas tapo Lietuvos atgimimu” mane taip nuliūdino, kad negaliu tylėti, nenoriu sutikti, kai juoda vadinama baltu, kai net žodžių prasmę stengiamasi išplauti iš žmonių sąmonės.

Ir tą daro labiausiai skaitomos interneto svetainės arba dienraščiai. Tai sąmoningai vykdomas Tautos “runkelizacijos” procesas. Pažiūrėkime, gal aš klystu?

“Krepšinio čempionatas tapo Lietuvos atgimimu”,- pasak Delfio teigė Prezidentė.

Ką reiškia šis teiginys? Ar tai, kad prasidėjo Tautos aktyviosios dalies dvasinis atgimimas, kuris išves Lietuvą iš nūdienos baisaus nuosmūkio tiek ekonomikos, ūkio ir valstybės valdymo, tiek dorovės ir etikos srityse?

Ar tai, kad šį laikiną krepšinio sirgalių (beveik visi lietuviai yra krepšinio sirgaliai) gyvenimo paįvairinimą Jos Ekscelencija (o gal tik žurnalistai, pabrėžę netyčia išsprūdusius Prezidentės žodžius) laiko atgimimu?

“Turint galvą ant pečių”, labiausiai įtikėtinas antrasis variantas. Bet tai juk baisu, tiesiog nyku. Jei populiariausias šalies politikas ir (ar) jo mintis perduodantys žurnalistai šį trumpalaikį pagyvėjimą supranta kaip Lietuvos atgimimą tai…Tai reiškia, kad jie visiškai atitrūkę nuo Tautos, gyvena tik iliuzinėje savo valdžiažmogių aplinkoje ir visiškai neatsako už savo žodžius. Jie savo žodžiais tiesiog suniekina paties atgimimo prasmę, nutolina jį. Jie elgiasi taip, kaip pasielgė A.Valinskas su Tautos prisikėlimo nuvertinimu.

Ar tai nėra Tautos kvailinimas, Jos “runkelizacija”, nedoras elgesys, žinomas nuo žilos senovės? Gal, kai nenorima duoti duonos, tai siūlomi žaidima? Ar tai nėra siekis atitraukti žmones nuo gyvenimo tikrovės, norint išsaugoti pragaištingą Tautos ir Jos valstybės valdymo sistemą?

“Džiaugiuosi, kad per daugelį metų, praėjusių nuo pirmojo čempionato Lietuvoje”, išsaugojome tai, kas svarbiausia – išlikome tikrais lietuviais, mylinčiais tėvynę”, – teigė šalies vadovė.

Sunku suprasti šią mintį. Ar meilė krepšiniui yra ir meilė tėvynei?

Taip, okupuotoje Lietuvoje Kauno Žalgirio ir Maskvos CASK kovoms Tauta suteikdavome tokią prasmę. Žalgirio ir CASK dvikovos žadino mūsų tautinę savigarbą, norą būti laisvais. Žalgirio pergalės įkvėpdavo mums pasitikėjimą savo jėgomis. Ir tai vyko savaime, nuoširdžiai, be jokių “kalbančių iškilių galvų”, be jokių viešųjų ryšių žaidimėlių. Tauta pati tą suprato, nežiūrint jokių “moralinio komunizmo statytojų kodeksų”

Ar meilės tėvynei išraiška yra aktyvus sirgimas už Lietuvos krepšinio rinktinę tuo pat metu toliau masiškai emigruojant iš Lietuvos bei tęsiant šį baisų dorovės, ūkio bei valstybės valdymo nuosmūkį? Mano galva, būtent, meilės tėvynei šiandien labiausiai trūksta. Ją pastoviai iš mūsų sąmonęs sėkmingai “plauna” įvairios globalizavimą proteguojančios struktūros,” elito” piktnaudžiavimas valdžia ir pinigais bei žodžiais išreikštos mintys, panašios analizuojamoms mintims.

“Lietuvos rinktinė kovėsi iš visų jėgų ir darė viską ką galėjo.” Pasak valstybės vadovės, nors Lietuvos rinktinei ir pritrūko sėkmės kovojant dėl medalių, šiandien visa Lietuva didžiuojasi krepšinio rinktine, kuri yra tarp penkių stipriausių Europos komandų ir iškovpojo kelialapį į Olimpines žaidynes” , – taip teigiama minėtame straipsnyje.

Aš manau, kad daug arčiau tiesos yra tikras krepšinio grandas M.Paulauskas. Jis ten pat (Delfyje) sako: ‘”Lietuvos rinktinės pasirodymą vertinu patenkinamai. Makedonija ne ta ekipa, kuriai turėjome pralaimėti ketvirtfinalyje, tačiau penkta vieta – taip pat džiuginantis rezultatas.”

Mane taip pat džiugina mūsų krepšinio pasiekimai. Aš myliu ir krepšinį, ir krepšininkus, nesvarbu ar jie čempionai, ar medalininkai, ar …Juk kamuolys apvalus, fortūna nepastovi, tačiau visuomet reikia matyti tikrovę, ypač šalies vadovams ir ketvirtosios valdžios atstovams – žurnalistams. O tikrovė tokia. Mūsų krepšininkai iškovojo ne keliailapį į olimpines žaidynes, bet teisę kovoti dėl kelialapio į jas atrankinėse varžybose. Prezidentė turėjo tai žinoti (jeigu ji tikra krepšinio mylėtoja), tačiau jai dar galima tokią klaidą atleisti (matomai ji atliko tik savo darbą). Tačiau ar tą klaidą galima atleisti žurnalistui, parašiusiam šį straipsnį? Juk kompetentingas žurnalistas privalėjo subtiliai ir tyliai priminti Prezidentei apie jos klaidelę, o ne ją viešinti. Štai jums ir vienybė, ir meilė tėvynei. Akivaizdu, ar ne?

Aš nesididžiuoju šiuo mūsų krepšininkų pasiekimu. Todėl ir tik todėl, kad jie pasidavė komercializacijos įtakai, kas atsispindi reklaminiuose klipuose. Paminėsiu tik vieną, kai D.Songaila ir komandos kapitonas R. Jevtochas kalbasi , žiūrėdami į dailią merginos fotografiją. Darius pakyla , sakydamas, kad reikia eiti žaisti, o Robertas atsako, kad einam l a i m ė t i. Nelaukiau, kad K.Kemzūros auklėtiniai gali taip klusniai vykdyti reklamos vadovų neprotingas užmačias. Mąstantis komandos kapitonas turėjo pasakyti subtiliau, tarkime, einam kovoti.

Prieš čempionatą žurnalistams pavyko parodyti, kad komanda jaučiasi čempionato favoritais, o sirgaliai, kuriuos “vienija alus ir krepšinis” reikalavo iš komandos ne gražaus, elegantiško, greito (kur reikia) ar akademinio (kur naudinga) krepšinio, o tik pergalės bet kokia kaina, net kraujo. “Reikia kraujo”, – taip kalbėjo vienas krepšinio komentatorius, neteisingai interpretuodamas V.Pačėsos tikrai geras mintis.

Štai, mano galva, pagrindinė priežąstis, dėl kurios komanda jautė didžiulį psichologinį spaudimą. Vietoj to, kad namų sienos padėtų, jos trukdė šeimininkams žaisti Lietuvos krepšinio mokyklos stiliaus krepšinį. Net teisėjai nejautė tradicinės, paprastai šeimininkams skiriamos pagarbos ir simpatijos.

Sakykite, kam nepatiko Makedonijos komanda? Patiko visiems savo kuklumu, elegantišku krepšiniu, ramybe ir pasiaukojančia kova. Man ji priminė ankstesnę K.Kemzūros surinktą pergalingą krepšinio komandą, tik buvo kiek silpnesnė. Manau, kad vyr. treneriui skirta tech. pražanga tai ir buvo tos komercializacijos, to žurnalistų ir dalies sirga

“Šiame čempionate laimėjo sirgaliai, sugebėję palaikyti rinktinę bet kokioje situacijoje ir išmokę visus artumo bei vienybės” – minėtame straipsnyje teigia Prezidentė.

Taip, būtent to trokštantys sirgaliai, bet nebūtinai tie, kuriuos Prezidentė matė sporto arenose, keliančius baisų triukšmą (iki 123 decibelų), reikalaudami pergalės bet kokia kaina.

Su kuo artumo ir vienybės išmokė mus sporto arenoje buvę sirgalai? Gal vienybės su didžiaisiais rėmėjais, pristatančiais Europos krepšinio čempionatą, tipo “Beko”, Maxima, viską galvojančią už mus, “Iki” parduotuvių sistema, alaus gamybos lydere, ar kitu, klestinčiu ūkio subjektu? O gal artimais ir vieningais pasijuto senjorai – buvę vidutinio lygio krepšininkai arba krepšinio mylėtojai – bedarbiai su arenoje buvusiais, brangius bilietus ir sirgaliaus atributus įsigijusiais turtingaisiais ir neskaitlingos viduriniosios klasės atstovais? Bet minėtas senjoras ir bedarbis neturi pinigų ne tik už bilietus į krepšinio areną, bet ir už vaistus, ar gydytojo konsultacijas užsimokėti. Pabandykite pabūti jų kailyje ir pasijusti vieningais ir artimais su tais, kurie išstūmė tave iš viduriniosios klasės į skurdžius. Gal pastaruosius labiau domina kodėl jie, dirbę visą gyvenimą, dabar vos” galą su galu suduria”, kodėl jie yra be kaltės kalti? Gal jie labiauiai trokšta tiesos ir teisingumo?

Ne, be tiesos ir teisingumo įgyvendinimo artumas ir vienybė negalimi. Tai iliuzija, o ne tikrovė.

Pabandykime suvienyti šviesą su tamsa, mirtį su gyvenimu. Ką gausime? Prieblandą ir merdėjimą. O kas gi nori merdėti prieblandoje?

Juk dauguma trokšta, kad šviesa pagaliau nugalėtų tamsą, o gyvenimas mirtį.

Jonas Mažintas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau 15 metų „Renault“ remiami Kauno „Žalgirio“ komandos nariai šį sezoną vėl važinės naujausiais „Renault“ automobiliais. Trečiadienį Lietuvos čempionų ekipos treneriams, legionieriams ir puolėjui Mindaugui Kuzminskui buvo įteikti įvairių modelių „Renault“ automobilių rakteliai. Galimybę viso sezono metu naudotis moderniausiomis transporto priemonėmis žalgiriečiams suteikia viena didžiausių šalyje lengvųjų automobilių prekybos įmonių UAB „Sostena“.

Šį sezoną žalgiriečiai sulaukė rekordinio kiekio naujų „Renault“ modelių – komandai suteikti devyni automobiliai su visu paslaugų paketu: draudimu, techniniu aptarnavimu ir kitomis paslaugomis.

„Žalgiriui“ skirti 3 „Renault Grand Scenic“ (Europoje pagal pardavimus lyderiaujantys vienatūriai) bei 2 „Scenic“ modeliai, visureigis „Koleos“, naujasis „Renault Laguna“, naujasis „Megane“ bei „Renault“ naujiena Lietuvoje – aukščiausios klasės sedanas „Latitude“, kuriuo važinės komandos treneris Ilias Zouros.

„Kauno „Žalgiris“ yra geriausia Lietuvoje krepšinio komanda, nuo šiol žaisianti ir geriausioje arenoje. Šį sezoną UAB „Sostena“ švęs savo 20-metį ir norime pasidžiaugti tuo, kad jau 15 metų esame „Žalgirio“ rėmėjai ir taip iš dalies prisidedame prie komandos pergalių. Žalgiriečiams visuomet suteikiame erdvius, komfortiškus ir saugius automobilius“, – teigia Vygandas Ulickas, UAB „Sostena“ vakarų regiono ir tinklo plėtros vadovas.

Visi žalgiriečiams skirti automobiliai yra gerai sukomplektuoti: dauguma jų turi „Tom Tom“ navigacijos sistemas, galinio automobilio statymo kameras. Keletas automobilių gali pasigirti naujos kartos dvigubos sankabos EDC automatinėmis greičių dėžėmis.

„Prieš trejetą metų žaisdamas Kaune išbandžiau „Laguna III“ modelį ir likau labai patenkintas. Automobilis pasižymėjo stabilumu kelyje, patogiu salonu ir funkcionalumu“, – patirtį vairuojant „Renault“ prisiminė į „Žalgirį“ sugrįžęs Marko Popovičius.

Iš sekmadienį pasibaigusiame Europos vyrų krepšinio čempionate „EuroBasket 2011” dirbusių organizatorių ir žurnalistų kompiuterių buvo išsiųsti beveik 4 terabaitai duomenų. Tokį informacijos kiekį gali sudaryti maždaug milijonas nuotraukų, šimtai video įrašų, tūkstančiai straipsnių ir elektroninių laiškų.

Šešiose krepšinio arenose įrengtomis balso telefonijos ryšio linijomis Lietuvos ir užsienio valstybių televizijos ir radijo komentatoriai kalbėjo daugiau nei 3 tūkst. valandų. Apie varžybas savo šalių žiūrovams tiesiogiai pasakojo maždaug 50 televizijos ir radijo komentatorių iš 20 valstybių.

Didžiausiame pagal dalyvių skaičių Europos krepšinio čempionate integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja TEO organizatoriams ir svečiams įrengė beveik 3,1 tūkst. darbo vietų, jose užtikrinto itin spartų interneto ryšį. Bendras įdiegtų kompiuterinių tinklų ilgis sudarė maždaug 200 kilometrų.

Čempionato organizatorių duomenimis, pirmajame čempionato etape keturiose arenose internetu naudojosi daugiau nei 1,7 tūkst. organizatorių, dalyvių ir žurnalistų. Vėlesniuose etapuose Vilniuje ir Kaune – maždaug tūkstantis ir 1,5 tūkst. svečių.

Čempionato arenose buvo parengta daugiau nei 200 nešiojamųjų kompiuterių, maždaug 150 spausdintuvų, dešimtys telefono aparatų ir faksų. Žiūrovų ir organizatorių patogumui arenose buvo įrengta daugiau nei 130 televizorių, kurie rodė tuo metu vykstančių varžybų transliaciją. Siekiant išvengti nesklandumų dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų, TEO arenose buvo įdiegusi rezervinę sistemą, kurią sudarė itin galingi akumuliatoriai bei dyzeliniai generatoriai.

Viso čempionato metu arenose dirbo daugiau nei 300 TEO ir bendrovės partnerių darbuotojų, kurie rūpinosi nenutrūkstamu interneto ryšio ir kitų sistemų veikimu.

„EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi TEO projekto įgyvendinimui pasitelkė bendrovę „Elsis IT“, kuri atliko kompiuterinių ir elektros tinklų diegimo darbus. Projekto metu biuro įrangą teikė „REO Investment“.

BFL

Ispanijos vyrų krepšinio rinktinė įrodė, kad neveltui buvo vadinama Europos čempionato favorite. Sergio Scariolo auklėtiniai sekmadienį finale, sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje 98:85 (25:20, 25:21, 25:21, 23:23) pranoko Prancūzijos krepšininkus bei apgynė prieš dvejus metus Lenkijoje iškovotą titulą.

Naudingiausiu 2011 metų Europos čempionato žaidėju pripažintas Ispanijos rinktinės gynėjas Juanas Carlosas Navarro, kuris pusfinalyje pelnė 35 taškus, o finale įmetė 27 taškus ir savo taikliais metimais vedė varžovus į neviltį.

Į simbolinį penketuką pateko Prancūzijos rinktinės įžaidėjas Tony Parkeris, Makedonijos komandos vedlys Bo McCalebbas, ispanų snaiperis Juanas Carlosas Navarro, Rusijos rinktinės puolėjas Andrejus Kirilenko ir čempionų aukštaūgis Pau Gasolis.

BFL

Kitą dieną po lemtingos Lietuvos rinktinės dvikovos su Makedonija šalyje tvyrojo gedulo nuotaikos. Dauguma lietuvių, paklausti apie skaudžiausią šių metų įvykį jų gyvenime, greičiausiai atsakytų, kad tai buvo tragiškos rungtynės su Makedonijos ekipa, palaidojusios viltį pasipuošti Lietuvoje surengto Europos krepšinio čempionato medaliais.
Per šį čempionatą mes jau parodėme Europai, kad Lietuva yra mažytė dėl krepšinio išprotėjusi šalis, tad nieko nuostabaus, jog pralaimėjimo kartėlis užgožė viską aplinkui.
Tai viena priežasčių, kodėl tiek iš ne pačios stipriausios rinktinės, tiek iš čempionato apskritai tikėjomės gerokai per daug ir dabar esame tokie nusivylę.

Iš didelių vilčių – tik nuostoliai

“EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas jau gali lengviau atsikvėpti: čempionatas baigėsi. Ir nors jo šeimininkė Lietuva medalių negavo, “FIBA Europe” vadovai liko pakerėti lietuvių organizacinio darbo.
“Čempionatas praėjo net geriau, nei tikėjomės. Vėliau pateiksime ir ekonominius skaičiavimus, kokios šis renginys davė ekonominės naudos”, – žada M.Špokas.
Jo žiniomis, iki finalinio etapo Kaune į rungtynes buvo parduota 79 proc. visų bilietų. Iš viso iki čempionato pabaigos planuota parduoti apie 90 proc. bilietų. M.Špoko teigimu, tai geras rodiklis, nes, tarkim, į Europos krepšinio čempionatą Ispanijoje 2007 m. parduoda tik 55 proc. bilietų. Ką tuomet reiškia tuščios vietos arenose? Organizatorių žodžiais, čia nieko keista: daugiausia buvo parduodami bilietai į visos dienos rungtynes, o sirgaliai neidavo žiūrėti jų visų.
“EuroBasket 2011″ atstovas Rytis Sabas sakė dar negalįs pateikti tikslių duomenų, tačiau spėja, kad čempionato metu per pustrečios savaitės į Lietuvą bus atvykę tiek užsienio sirgalių, kiek ir prognozuota, – apie trisdešimt tūkstančių.
Nežinia, ar todėl, kad sirgaliai išsibarstė po šešis skirtingus miestus, ar todėl, kad jų paprasčiausiai tiek nebuvo (o tai labiau tikėtina), viešbučių, restoranų savininkai ir kiti verslininkai, turizmo centrų, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Valstybinio turizmo departamento atstovai kalba apie visai kitus skaičius. “Prognozuota, kad atvyks 30 tūkst. sirgalių, ir visas verslas tam ruošėsi, bet dabar matome, jog realiai atvyko 8–10 tūkstančių. Viena vertus, smagu, kad vyksta tokie renginiai, bet šitas išpūstas burbulas ir pakenkė, nes įmonės, laukdamos antplūdžio, neplanavo jokių kitų renginių, konferencijų ar seminarų”, – apibendrina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Dėl žlugusių lūkesčių graužiasi ir verslininkas Vygintas Gasparavičius, kurio įmonė “Tent Resorts” čempionato dienomis visuose miestuose, išskyrus Vilnių, atidarė stovyklavietes, skirtas pigesnės nakvynės ieškantiems sirgaliams. Kiekviena jų buvo pasirengusi priimti penkis šimtus svečių. “Bet sulaukėme maždaug dešimt kartų mažiau. Tikėjomės visai ne to. Pats buvau varžybose Vilniuje, kai žaidė Vokietija su Ispanija. Arenoje sėdėjo gal tik dvidešimt ispanų”, – stebisi V.Gasparavičius.
Jis viliasi, kad ateityje verslininkams bus pateikiamos realesnės prognozės, mat po tokių čempionatų kaip šis lieka tik nuostoliai.

Kainos gąsdino

Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė taip pat pripažįsta, kad į čempionatą atvyko maždaug perpus mažiau sirgalių, nei planuota, taigi ir ekonominė nauda nebus tokia didelė. Tačiau R.Balnienė pastebėjo, kad Lietuvos krepšinio aistruolių dėka gerokai šoktelėjo vietinio turizmo rodikliai. Tai, kad jų verslo rodiklius labiau gerino vietos sirgaliai nei užsieniečiai, patvirtino dauguma “Veido” kalbintų verslininkų.
Užsienio aistruolių atvyko mažiau, be to, brangiai sumokėję už kelionę ir bilietus, jie jau nebuvo linkę išlaidauti: nakvynės ieškojo pigiausios, į barus ėjo nedaug arba juose nesišvaistė, suvenyrų pirko minimaliai. Kauno verslininkai tikina daugiau uždirbę iš prieš metus į Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes plūstelėjusių bemaž trijų tūkstančių škotų sirgalių.
“Taip ir maniau, kad ažiotažas bus per didelis, – sako kavinės “Arkos” Šiauliuose savininkė Algina Mikšienė. – Euforija buvo didžiulė, prieš čempionatą mus vis kvietėsi savivaldybė, lankė įvairių institucijų atstovai, kad tik būtume gerai pasirengę. Pas mus valgė vokiečių ir serbų rinktinės – maistas žaidėjams patiko, prisirinkome autografų, na, o užsieniečių sirgalių buvo labai nedaug, rungtynių žiūrėti rinkdavosi tie patys vietiniai Šiaulių krepšinio aistruoliai.”
Gal užsieniečius išgąsdino lietuvių sukeltos kainos? “Arkų” savininkė A.Mikšienė tokiai pagundai atsispyrė, bet kiti verslininkai kainas stipriai didino. Karbonadas kainavo 25–30 Lt, sidras – 18 Lt, bokalas alaus – 10 Lt, puodelis kavos – 8 Lt. Tokiomis kainomis svetimšalius pasitiko Šiauliai. “Pavyzdžiui, už buto nuomą buvo prašoma ir šimto eurų. Vis dėlto pasipelnyti nepavyko, nes dauguma užsieniečių ieškojo tik pigios nakvynės”, – teigia Šiaulių turizmo informacijos centro specialistė Asta Žemrietaitė.
Panašios nuotaikos tvyrojo ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune viešbučiai kainas padidino 10–20 proc. ir net dvigubai. Tiesa, kainas kėlė ne visi, o nemaža dalis tų, kurie taip padarė, labai greitai jas vėl susimažino.
Taigi per Europos krepšinio čempionatą mums nepavyko ne tik pelnyti medalių, bet ir gerai uždirbti. Čempionatui pasibaigus dabar jau aiškiai matome, kad daugelis mūsų lūkesčių buvo nepagrįsti.

Rinktinė liko be medalių
Daugelio lietuvių svajonę šiame čempionate išvysti Lietuvos krepšinio rinktinę pasipuošusią medaliais sužlugdė Makedonijos komanda. Vos trečiąkart Europos čempionate dalyvavę makedonai, lengviausi iš galimų lietuvių varžovų ketvirtfinalyje, nušluostė nosį šeimininkams – jų nepalaužė net kurtinantis penkiolikos tūkstančių sirgalių griausmas Kauno arenoje.
Žvaigždėmis pasigirti negalėjusi Lietuvos rinktinė šiame čempionate demonstravo labai permainingą žaidimą – tai bėrė tritaškius, tai nepaliaujamai klydo. Pasak Rusijos krepšinio komentatoriaus Vladimiro Gomelskio, lietuviai iš savo krepšininkų tikėjosi pernelyg daug. Ir stebuklas, deja, neįvyko.

Sirgalių atvyko gerokai mažiau
Per Europos krepšinio čempionatą Lietuva laukė sirgalių ir kitų turistų antplūdžio, bet jo nebuvo. Organizacinis “EuroBasket 2011″ komitetas prognozavo, kad į Lietuvą atvyks 30–35 tūkst. užsienio krepšinio aistruolių. Tikslių skaičių šiuo metu dar nėra, tačiau išankstiniai duomenys rodo, kad sirgalių būta kur kas mažiau. R.Balnienės turimais duomenimis, čempionatą Lietuvoje stebėjo iki 15 tūkst. užsienio krepšinio aistruolių.
“Į Europos čempionatą Lenkijoje atvyko iki 14 tūkst. užsienio sirgalių, panašius skaičius turėsime ir mes Lietuvoje. Krepšinis – ne ta sporto šaka, kuri generuoja didelius turistų srautus”, – neabejoja R.Balnienė.

Plačiau apie krepšinio čempionato peripetijas skaitykite pirmadienį savaitraštyje “Veidas”, įsigykite žurnalo PDF versiją arba užsisakykite “iPad” plametiniame kompiuteryje

Pergalės džiugina, bet krepšininkų pasirodymai reklamose per šį čempionatą jau kelia gailestį. Daugiau nei 7 mln. Lt – tiek lėšų nacionaliniam krepšiniui šiemet skyrė rėmėjai, kuriems krepšininkai pirmą kartą taip masiškai atidirbinėja ką nors reklamuodami.

Kai 2009 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Lenkijoje, nebuvo nieko panašaus į tai, kas Lietuvoje vyksta dabar. Nacionalinės rinktinės krepšininkai žvelgia iš reklamų visur – laikraščiuose ir žurnaluose, televizijose ir lauko stenduose. Robertas Javtokas su Dariumi Songaila ekrane žavisi nauju išmaniuoju telefonu. Jonas Valančiūnas nusisukęs atsainiai sviedžia kamuolį į krepšį, pataiko, ir nuskamba pasiūlymas dalyvauti televizorių pirkimo akcijoje. Krepšininkai reklamoje siūlo ir sūrį, ir mineralinį vandenį, o apskritai reklama, susijusi su krepšiniu, šiuo metu yra užpildžiusi didžiąją dalį reklaminio TV laiko.
Viskas atrodo aišku: rėmėjai dosniai rėmė rinktinę ir čempionatą, o mainais gavo krepšininkus savo produktams ar paslaugoms reklamuoti. Šių lėšų užteks ne tik rinktinei ir čempionatui, bet ir kitiems Lietuvos krepšinio federacijos krepšinio klubams bei projektams. Tik išėjo taip, kad krepšininkai tose reklamose atrodo kvailokai, tuo labiau kad jie filmavosi ir fotografavosi daugiausia ne už pinigus, o už telefonus, kompiuterius ir kitus reklamuojamus produktus.
Žiūrovus tokie neregėti krepšinio reklamos kiekiai taip pat jau varo į neviltį. Sirgaliams irgi tenka mokėti savąją kainą už Lietuvoje vykstantį krepšinio spektaklį – mainais už reginį ir emocijas iškęsti visą šią įkyrią reklamą.
Kaipgi buvo per čempionatą Lenkijoje? Ten krepšininkų veidai jokiose reklamose nešmėžavo. Tokios reklamos apskritai nebuvo. Vienintelė išimtis – Marcinas Gortatas, lenkų NBA žvaigždė, nusifilmavęs “Tissot” laikrodžių ir “Sphinx” restoranų reklamose, bet jos nebuvo kuriamos specialiai Europos krepšinio čempionatui. Viena vertus, lenkai taip iš proto dėl krepšinio neina. Kita vertus, saiko jausmo jie, regis, turi daugiau.
Šitai bangai pasidavė netgi Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, praėjusią savaitę pristatęs savo vardo vyrų laisvalaikio aprangos kolekciją “Sabonis 220″.

Krepšinio rėmimas tapo verslu

Lietuvoje vykstantis Europos vyrų krepšinio čempionatas ir krepšinio rinktinė pritraukė per dvidešimtį rėmėjų. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) duomenimis, bendras rėmėjų indėlis į krepšinį šiemet siekia per 7 mln. Lt
“Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas federacijai skyrė 2,7 mln. Lt. Maždaug tiek lėšų reikia vien tik vyrų rinktinei išlaikyti. Tad tuos papildomus kelis milijonus turime susirinkti patys. Rėmėjų lėšos naudojamos ne tik rinktinės poreikiams, bet ir visai mūsų krepšinio sistemai”, – aiškina LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Daugiausiai rėmėjų krepšinio rinktinei ir čempionatui skyrė nuo 100–200 tūkst. iki 400–500 tūkst. Lt. Tik sporto mecenatas Antanas Guoga su partneriais per savo įmones “TonyBet” ir “TP engineering” vienintelis skyrė krepšiniui septynženklę sumą – milijoną litų.
Per šį čempionatą krepšinio rėmimas tapo verslu, sustyguotu iki menkiausių smulkmenų, kad abi pusės – tiek rėmėjai, tiek LKF – būtų patenkintos. Kiekvienam rėmėjui suformuotas konkretus pasiūlymas, kuriame buvo numatytos visos bendradarbiavimo detalės bei gaunama grąža. Tam federacija skyrė ypatingą dėmesį. “Rėmimas – ne labdara, mes privalome rėmėjams atidirbti, ir nieko čia nepadarysi”, – dėsto M.Balčiūnas.
Kad LKF pavyko rasti būdų, kaip sudominti rėmėjus, akivaizdu – tai rodo net dvigubai Lietuvoje vykstančio krepšinio čempionato proga padidėjusi rėmėjų parama krepšiniui.
Labiausiai verslą domino galimybė savo produktų ir paslaugų reklamose naudoti žaidėjų įvaizdį. Šia išskirtine teise galėjo naudotis nuo 200 tūkst. Lt paramą suteikę rėmėjai. “Krepšininkai tapo geidžiamiausiais reklamos veidais Lietuvoje”, – naują tendenciją pastebėjo M.Balčiūnas.
Bet ar nebuvo persistengta? M.Balčiūno įsitikinimu, filmavimasis reklamose krepšininkams nesudarė jokių sunkumų ir sporto procesui visai netrukdė. Be to, LKF atstovus džiugina daugelio rėmėjų atsiliepimai, kad remti rinktinę jiems labai apsimokėjo.
Kad apsimoka – tikra tiesa. Daugeliui rėmėjų krepšinio čempionatas padėjo padidinti apyvartą arba pasiekti kitų tikslų – tarkime, padidinti prekės ženklo žinomumą ar pagerinti įvaizdį.
Pavyzdžiui, DnB NORD banko “krepšinio indėlio” suma praėjusią savaitę pasiekė rekordinę 100 mln. Lt sumą. Bankas jau ne pirmą kartą čempionato proga pasiūlė savo klientams padėti krepšinio indėlį, kurio palūkanos didėja po kiekvienos Lietuvos krepšininkų pergalės. Po čempionato pirmojo etapo krepšinio indėlio palūkanos jau išaugo po 0,2 ir 0,4 proc., atsižvelgiant į indėlio valiutą. Tiesa, oficialus rinktinės rėmėjas DnB NORD bankas per šį čempionatą reklamuojasi palyginti nuosaikiai.

Gailisi krepšininkų

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Pirmą kartą toks masiškas rinktinės krepšininkų rodymasis reklamose piktina kai kuriuos trenerius ir buvusius krepšininkus, verčia stebėtis reklamos specialistus. Iš esmės ir vieni, ir kiti gailisi krepšininkų, kad šie buvo tampomi iš vienos filmavimo aikštelės į kitą ir klusniai vykdė savo užsakovų, tiksliau, rėmėjų, nurodymus, o dabar tose reklamose atrodo ir graudžiai, ir kvailokai.
Tarp rėmėjų ir LKF atsirado pirkėjo ir pardavėjo santykiai, o tai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, ar tokiame kontekste, kai įmonės, įvardydamos tai kaip paramą, perka reklamos veidus – tautos garbinamus krepšininkus, nebeatrodo keistokai “rėmimo” terminas. Požiūrį, kad oficialiais rinktinės ir čempionato rėmėjais tapusioms įmonėms nuolaidžiauta gal kiek per daug, skatina ir faktas, kad rėmėjai įgyja teisę naudotis pelno mokesčio lengvata.
“Man gaila tų krepšininkų, neprivaloma tiek daug daryti, kiek jie daro”, – įsitikinęs didžiausias rinktinės rėmėjas verslininkas A.Guoga.
Jis su partneriais rinktinei ir čempionatui šiemet atseikėjo solidžiausiai, bet “TP engineering” reklamose žaidėjų nepamatysite – A.Guoga šiai bangai nepasidavė. “Man nesinori krepšininkų eksploatuoti, tegu jie žaidžia, o man ir taip gerai. Visi nori iš rėmimo išpešti kiek įmanoma daugiau naudos, bet mes esame išimtis, mūsų parama – nuoširdi, atsiradusi iš meilės krepšiniui. Tokios įmonės kaip mūsų apskritai nelabai remia krepšinį”, – teigė A.Guoga.
Sporto mecenatas sako suprantąs LKF norą atsidėkoti rėmėjams, bet jis mano, kad šitaip atidirbinėti rėmėjams labiau dera komerciniams klubams (“Lietuvos rytui”, “Žalgiriui”), o ne nacionalinei rinktinei.
Rinkodaros specialisto Lino Šimonio įsitikinimu, buvo galima paieškoti subtilesnių būdų, kaip atsilyginti svarbią paramą krepšiniui suteikusioms įmonėms. Dabar L.Šimonis pastebi nemažai primityvios reklamos, be to, daug reklamuojamų produktų yra visiškai nesusiję su krepšininkais, o tai rinkodaros požiūriu laikoma didele klaida.
“Atgal į mokyklą. Tiek kompiuterių pigių, kiek tik noriu, tiek imu”, – reklamoje, į kurią dar kažkodėl įbruktas ir rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, ragina “Elektromarkt”. K.Kemzūra čia atrodo nei šiaip, nei taip. Kaip ir visi krepšininkai daugelyje kitų čempionato dienomis viešąją erdvę užtvindžiusių reklamų. Akivaizdu, kad Lietuva ir šįkart perlenkė lazdą: pritrūkome ir talento, ir saiko.

Lietuvos krepšinio federacijos biudžeto kaita (mln. Lt)
2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Valstybės biudžeto lėšos
4,5    4,61    3,8    2,7    2,7
Rėmėjų lėšos
2,36    2,68    3,02    2,68    7*

* Iš jų 3,5 mln. Lt sudaro papildomai Europos vyrų krepšinio čempionatui rėmėjų skirtos lėšos

Šaltinis: Lietuvos krepšinio federacija

KaunasTIC-savanore

Didysis krepšinis atvyko į Kauną – aštuonios pajėgiausios Europos krepšinio komandos ir daugybė jas lydinčių sirgalių. Kauno miestas pasiruošęs ir visiems miesto svečiams suteiks reikalingą informaciją.

Didžiuliai kiekiai dalomosios medžiagos, stacionarūs informacijos centrai, daugybė savanorių informuos, ką žmonės gali nuveikti čempionato metu Kaune.

„Kaunas šiomis dienomis švęs krepšinį. Kiekvieną dieną vyks varžybos, kitose miesto erdvėse organizuojama daugybė renginių, parodų, ekskursijų ir kitų su krepšiniu susijusių akcijų. Todėl svarbu, kad žmonės būtų informuoti apie tai, kas vyks Kaune. Suprasdami užsienio turistų informavimo svarbą, į Kauno gatves metame didžiules turizmo informacijos centro pajėgas“, – teigia Sigitas Sidaravičius, Kauno regiono turizmo informacijos centro (KRTIC) direktorius. KRTIC kartu su seniausiu Kauno bravoru „Volfas Engelman“ miesto svečiams informuoti paruošė 20 000 lankstinukų su miesto centro žemėlapiu, kuriuos dalins 60 savanorių visame mieste bei 10 informacijos centrų. „Esame pasirengę krepšiniui. Šiandien jau matomas pagyvėjimas Kaune – gatvėse daugėja užsienio turistų. Mūsų dalinami Kauno centro žemėlapiai su pažymėtais svarbiausiais taškais bei, žinoma, „Žalgirio“ arena leis užsienio turistams nepasiklysti ir greitai surasti norimą objektą“, – mintimis dalinasi S. Sidaravičius.

Kartu su Kauno regiono turizmo informacijos centru bendradarbiaujančio bravoro „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Vytauto Meišto teigimu, šis krepšinio čempionato etapas Kaune bus įsimintinas: „Istorija kartojasi – 21-uosius nepriklausomybės metus Lietuva pasitiko 1939-aisiais ir 2011-aisiais. Tiek tada, tiek dabar Kauną drebina Europos krepšinio čempionatas. Tada laimėjome, ar laimėsime dabar – pamatysime Kaune. Tarp šių dviejų čempionatų skirtumas yra tas, kad dabar savo rinktines palaikyti atvyksta išties daug užsieniečių. Todėl norime jiems prisistatyti ir parodyti Kauną, kaip itin gilias krepšinio šaknis turintį miestą. Tai, jog finalinis etapas vėl rengiamas Kaune, įrodo, kad šis miestas yra Lietuvos krepšinio sostinė“. Anot V. Meišto, renginių mieste per artimiausias dienas vyks išties daug, tad pritardamas S. Sidaravičiui, akcentuoja turistų informavimo svarbą.

Lietuviai, kurie veržėsi į Europos krepšinio čempionato savanorius tikėdamiesi nemokamai stebėti rungtynes, turėjo nusivilti.

Dauguma čempionate triūsiančių savanorių neturi laiko ne tik aistroms aikštelėje, bet ir savo šeimai bei tiesioginiam darbui, tačiau džiaugiasi neįkainojama patirtimi.

Praėjusį trečiadienį, kai Lietuvos rinktinė Panevėžyje grūmėsi su Didžiosios Britanijos ekipa, 57-erių inžinieriaus Raimundo Kireilio, šiuo metu dirbančio nekilnojamojo turto brokeriu, darbo diena prasidėjo apie antrą valandą popiet, o baigėsi tik vidurnaktį. Ne, šį laiką panevėžietis skyrė ne naujų nekilnojamojo turto sandorių paieškoms, o krepšiniui: R.Kireilis yra vienas iš pusantro tūkstančio Lietuvoje vykstančio Europos krepšinio čempionato savanorių. Kaip ir dauguma savanorių, savo darbus ir šeimos reikalus R.Kireilis atidėjo į šalį ir visa galva pasinėrė į krepšinį. Su tėčiu į savanorišką veiklą įsitraukė ir dukra, Vilniaus universiteto antrakursė Rūta.
“Tai toks neeilinis įvykis. Norėjau pamatyti visą virtuvę iš vidaus”, – sako R.Kireilis, kuris dėl tokio posūkio savo gyvenime jaučiasi pakylėtas ne mažiau nei pirmąsias pergales iškovoję krepšininkai.

Pamato tik dalį rungtynių

R.Kireilio noras įgyti naujos patirties išsipildė su kaupu: nekilnojamojo turto brokeriui šiomis dienomis tenka imtis naujų ir netikėtų pareigų, pavyzdžiui, padirbėti vairuotoju ar padėti savo darbą atlikti Antidopingo agentūros pareigūnams. Pranešti komandoms, kad atskiri jų žaidėjai bus tikrinami dėl dopingo, pakviesti gydytoją, suorganizuoti burtų traukimą, o po jų prieiti prie konkrečių žaidėjų, pranešti apie burtų rezultatus ir palydėti iki kabineto, kol bus atliekami dopingo testai, – šituo užsiėmė R.Kireilis ir kiti paskirti savanoriai trečiadienį, kai visa Lietuva užgniaužusi kvapą prie televizorių ekranų stebėjo lietuvių ir britų dvikovą. Burtai lėmė, kad R.Kireiliui pas dopingo kontrolierius teko lydėti Portugalijos ir Lenkijos rinktinių žvaigždes. Taip pat tąvakar dopingo testus atliko lietuviai Robertas Javtokas ir Jonas Valančiūnas.
“Taisyklės mums neleidžia imti iš krepšininkų autografų, kartu fotografuotis. Bet džiaugėmės turėdami retą galimybę šiek tiek pabendrauti. J.Valančiūnas pirmą kartą dalyvavo tokioje procedūroje ir nežinojo, kaip elgtis, – mes jam viską papasakojome, paaiškinome. O kai R.Javtoko paklausėme, kaip jo rankų trauma, po pergalės prieš britus jis buvo tiek kupinas adrenalino, jog patikino, kad jam dabar nieko nebeskauda, ir nusiėmė visus apsauginius įtvarus”, – euforiją po rungtynių, kuria persiėmė ir savanoriai, prisimena R.Kireilis.
Per pirmus du kėlinius tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos R.Kireiliui teko būti tribūnose, tad jis galėjo pažiūrėti dalį rungtynių. Tačiau kas vyko aikštelėje po didžiosios pertraukos, savanoris jau nematė. Rezultatus R.Kireilis sužinodavo tik iš radijo transliacijų. Kiti savanoriai, radę laisvą akimirką, galėjo rungtynes žiūrėti per televiziją savanorių kambaryje. R.Kireilis prisipažįsta, kad lietuviams mėtant tritaškius į britų krepšį jo širdis džiaugsmingai suvirpėdavo, net jei apie tai išgirsdavo tik per radiją. Tądien darbą savanoris baigė tik vidurnaktį, o ketvirtadienį, kai kovėsi Lietuvos ir Lenkijos ekipos, – apie pirmą valandą nakties.
Dalis iš beveik šešių tūkstančių lietuvių (tiek norinčiųjų būti savanoriais anketų iš viso pasaulio gavo Europos krepšinio čempionato organizatoriai: iš jų atrinkta 2200 asmenų, o po mokymų – dabartiniai pusantro tūkstančio savanorių), be abejo, savanoriais siekė būti tik dėl vieno tikslo – kad nemokamai pamatytų taip trokštamas krepšinio rungtynes, į kurias bilietai buvo iššluoti akimirksniu, ar bent akies krašteliu žvilgtelėtų į garsiausias krepšinio žvaigždes. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriui Martinui Žaltauskui susidarė įspūdis, kad tokių gudruolių buvo nemažai. “Bet jei jie ir buvo atrinkti, tai turbūt nusivylė – iš tiesų rungtynių savanoriai beveik nemato”, – teigia M.Žaltauskas.
“EuroBasket 2011″ savanorių grupės vadovas Arnas Marcinkus patvirtina, kad savanoriai turi veiklos visų varžybų metu. “Pagrindinis motyvas yra galimybė prisidėti prie šio neeilinio renginio. Juk į čempionatą nukreiptos viso pasaulio akys – jį transliuoja 170 pasaulio šalių. Be to, tai gera mokykla specifiniams įgūdžiams įgyti”, – teigia A.Marcinkus, pridurdamas, kad kiekvienas čempionato savanoris gali drąsiai tai įsirašyti kaip privalumą ir į savo gyvenimo aprašymą.
33-ejų metų Ernestas Abraškevičius, vienos statybinių ir apdailos medžiagų parduotuvės direktorius, kaip ir kitas mūsų pašnekovas R.Kireilis, iki šiol nebuvo dalyvavęs savanoriškoje veikloje. Bet vos išgirdęs apie rengiamą atranką jaunas vyras nusprendė: tai šansas, kurio negalima praleisti. Todėl direktorius išėjo dviejų savaičių atostogų (jei reikės, atostogas žada prasitęsti), bet ilsėtis neturi kada: Europos krepšinio čempionato atidarymo Panevėžio arenoje dieną renginių grupės savanoris E.Abraškevičius darbą pradėjo aštuntą ryto, o į namus grįžo tik antrą nakties. Per atidarymo ceremoniją jam teko patys įvairiausi darbai – pradedant techniniais klausimais ir baigiant žiūrovų žaidimais.
“Aš dvidešimt metų sergu už krepšininkus prie televizoriaus, dar bent dvidešimt rungtynes žiūrėsiu ir ateityje, o progų prisidėti prie tokio renginio jau tikrai nebebus”, – krepšiniui neabejingas E.Abraškevičius tikina nė kiek nesigailintis, kad tuo metu, kai kiti aistruoliai audringai palaiko mūsiškius, muša būgnus ar moja trispalvėmis, jam tenka dirbti. Gyvai jam tenka pamatyti tik kai kurias rungtynių atkarpas. Jį ypač džiugiai nuteikia sirgalių emocijos: girdėdamas visą salę ošiant tokiu garsu, kad, regis, tuoj trūks ausų būgneliai, nejučia ir pats užsikrečia pakilia nuotaika.
E.Abraškevičius šiek tiek graužiasi tik dėl vieno – kad šiuo metu negali skirti pakankamai laiko savo žmonai, besilaukiančiai jųdviejų pirmagimio. Mažylio atėjimo į pasaulį laukiama mažiau nei po dviejų mėnesių. “Žmona manęs nemato, bendraujame telefonu. Ji nesitikėjo, kad būsiu toks užsiėmęs, bet visada žinojo mano krepšinio fanatizmo lygį, – juokiasi E.Abraškevičius. – Na, bet ilgainiui krepšinio aistros nurims ir po čempionato lauksime jau kito džiaugsmo.”

Savanoris – kas ketvirtas lietuvis

Ne visi savanoriai yra pametę galvą dėl krepšinio. Štai vienas vyriausių čempionato savanorių 63-ejų metų kaunietis Edmundas Galvydis, iki pensijos dirbęs žemėtvarkos srityje, yra prisiekęs orientacininkas ir slidinėjimo mėgėjas (kaip pats juokauja, tai kur kas rimtesnės sporto šakos nei krepšinis), o Lietuvą apėmęs krepšinio ažiotažas jį ir džiugina, ir verčia pavydžiai pyktelėti. “Krepšinis, krepšinis, krepšinis… Regis, kitų sporto šakų Lietuvoje nėra. Aišku, aš irgi nesu jam visiškai abejingas – juk kaunietis, bet dėmesio šitam sportui galėtų būti ir mažiau”, – nepiktai, tik griežtokai savo požiūrį dėsto E.Galvydis.
Vis dėlto šalį apėmusi krepšinio karštinė nejučia įtraukė ir E.Galvydį, nes jis nusprendė dalyvauti savanorių atrankoje, o galiausiai buvo ir atrinktas. Dėl čempionato pensininkas net nutraukė šeimos atostogas Labanoro girioje. Vyras juokauja, kad jam, daug laisvo laiko turinčiam “seneliui”, tiesiog suteikė galimybę pasireikšti ir šiek tiek paįvairinti gyvenimą. E.Galvydis čempionate atsakingas už spaudos konferencijų salės priežiūrą, todėl jam tenka bendrauti su žiniasklaidos atstovais, palydėti ir išlydėti trenerius ir kt. “Tikrai įdomu. Žmona gal ir norėtų, kad vyras visą laiką sėdėtų namie, bet kai jis išvyksta, dar brangesnis pasidaro”, – sakė pajuokauti mėgstantis E.Galvydis.
“EuroBasket 2011″ savanorių grupės vadovas A.Marcinkus pabrėžia, kad savanoriai yra viena svarbiausių čempionato grandžių, jie atlieka didžiulį, bet ekonominiu požiūriu sunkiai įvertinamą darbą. Kiek lėšų pavyko sutaupyti į organizacinį darbą įtraukus pusantro tūkstančio savanorių – kokia jų darbo ekonominė vertė, paaiškės nebent po čempionato, nes iki šiol to apskaičiuoti nebuvo mėginama. “Sirgaliai, krepšininkai, treneriai, teisėjai, žurnalistai – visais jais reikia pasirūpinti, suteikti maksimalų komfortą, kad jie galėtų mėgautis reginiu. Savanorių indėlis čia ypač svarbus”, – teigia A.Marcinkus.
Eurobarometro duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvauja 24 proc. lietuvių. Tai atitinka ES vidurkį. Vis dėlto daugiausiai gyventojų dalyvauja vienkartinėse akcijose. Pavyzdžiui, į pastarąją “Maisto banko” maisto produktų skurstantiesiems dalijimo akciją įsitraukė per 6 tūkst. savanorių, o nuolatinei savanoriškai veiklai dauguma lietuvių laiko dar neranda.

Ar dalyvaujate savanoriškoje veikloje? (proc.)
Taip Ne Nežino / neatsakė

Nyderlandai    57    43
Danija    43    57
Suomija    39    61
Vokietija    34    65    1
Airija    32    67    1
Estija    30    70
Prancūzija    24    76
Lietuva    24    76
Latvija    22    77    1
Bulgarija    12    85    3
Portugalija    12    87    1
Lenkija    9    90    1

Šaltinis: Eurobarometras

Kokiose srityse, jūsų manymu, savanoriai labiausiai reikalingi? (proc., galimi keli atsakymai)

Slaugant    70
Teikiant socialinę bei psichologinę pagalbą    53
Teikiant pagalbą stichinių nelaimių atvejais    51
Saugant ir tvarkant aplinką    46
Padedant organizuoti kultūros, sporto ir laisvalaikio veiklą bei renginius    23
Vykdant švietimo veiklą    14
Sunku pasakyti / neatsakė    1

Šaltinis: “Vilmorus”

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, šių metų Europos krepšinio čempionate žaidžiančią Lietuvos rinktinę du trečdaliai apklaustų šalies gyventojų vertina tik kaip vidutinę.

Kad tai stipriausia komanda per pastaruosius 15 metų, nemano niekas. Dar kone ketvirtadalis respondentų mano, kad tai silpnoka arba silpniausia rinktinė per pastaruosius 15 metų.
Apklausiamųjų pasiteiravus, kokią vietą čempionate užims Lietuvos rinktinė, dažniausiai buvo minimos 3–5 vietos. Taip mano 55,6 proc. respondentų. Kad lietuviai laimės auksą, mano tik 3,8 proc., o kad sidabrą – 10,8 proc. apklaustųjų. Priminsime, kad užsienio lažybų punktuose prognozės Lietuvos komandai – geresnės.

Kaip vertinate šių metų Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtį? (proc.)

Tai vidutinė rinktinė    63,2
Tai silpnoka rinktinė    14,8
Tai viena stipriausių rinktinių    12,4
Tai silpniausia rinktinė per pastaruosius 15 metų    8,2
Nežinau    1,4
Tai stipriausia rinktinė per pastaruosius 15 metų    0

Kaip manote, kokią vietą Europos krepšinio čempionate užims Lietuvos rinktinė? (proc.)

Ketvirtą penktą    36,6
Trečią    19
Šeštą–aštuntą    18,4
Antrą    10,8
Devintą–dvyliktą    5,4
Tryliktą arba žemesnę    4,6
Pirmą    3,8
Nežinau    1,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 29–31 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

BFL

Šių dienų tautų karai vyksta jau ne mūšio lauke, o futbolo aikštėse ar krepšinio arenose, ir nors jų metu liejamas ne kraujas, o prakaitas, tai pati tikriausia kova iki paskutinio atokvėpio, didžiulis emocijų mūšis, kurio pralaimėti nenori niekas.
Europos krepšinio čempionatas – tai mūšis, kurį Lietuva, galima sakyti, privalo laimėti. Bent jau trys milijonai lietuvių tuo šventai įsitikinę. Dar niekada mūsų lūkesčiai nebuvo tokie dideli, kaip dabar, Lietuvai antrą kartą istorijoje tapus Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininke.
Statyti už mūsiškių naujojoje Kauno arenoje jau nukarūnuotą Ispaniją bei čempionato šeimininkę Lietuvą ragina net didžiausios pasaulio lažybų bendrovės. Kone visų lažybų bendrovių skelbiamose koeficientų lentelėse pirmauja Ispanija, Lietuva, Serbija ir Prancūzija. Bet ar išties pagrįsti mūsų lūkesčiai?

Emocijos gali ir pakylėti, ir sužlugdyti

“Be abejo, lietuviai su ispanais yra šio čempionato favoritai, – neabejoja krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. – Tokį vertinimą lemia rinktinių sudėtys – kai komandoje matai NBA žaidžiančius krepšininkus ar Eurolygos lyderius, žinoma, kad reitingai kyla. Tačiau svarbu ir tai, kad esame šio krepšinio čempionato šeimininkai. Tai didžiulė emocinė parama žaidėjams ir to negalima neįvertinti.”
Legendinis lietuvių krepšininkas ir nacionalinės rinktinės treneris Valdemaras Chomičius, stebėjęs Lietuvos ir Ispanijos draugiškas rungtynes naujojoje Kauno “Žalgirio” arenoje, sako, kad nuotaika buvo stulbinama. Apie tai po varžybų kalbėjo ir krepšininkai: Šarūną Jasikevičių ir kitus užbūrė sirgalių emocijos.
Tačiau rinktinės strategams šalyje kilęs neregėtas ažiotažas kelia daugiau nerimo, nei teikia džiaugsmo. Rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai dirbti būtų gerokai lengviau, jei dėmesys nebūtų toks didelis. K.Kemzūra puikiai supranta, kad rinktinė patiria didžiulį spaudimą, o kilęs ažiotažas gali ne tik pakylėti, bet ir pakenkti. Todėl viena svarbiausių K.Kemzūros užduočių bus padėti krepšininkams kiek įmanoma atsiriboti nuo nuotaikų, šėlstančių už aikštelės ribų.
“Emocijos, vėliavos, mūsų troškimas laimėti – visa tai puiku. Kai visi kartu giedame Tautišką giesmę, tai tikrai jaudina ir to reikia. Tik nereikia pamiršti svarbiausio dalyko – dirbti. Turime suprasti, kad norint laimėti vien palaikymo nepakaks”, – tvirtina K.Kemzūra, pridurdamas, kad jei Lietuvos rinktinę lydės sėkmė, sirgalių emocijos turėtų krepšininkus dar labiau pakylėti. Todėl ypač svarbios bus pirmosios rungtynės. Belieka viltis, kad jos baigsis pergalėmis, o ne pralaimėjimo kartėliu.
V.Chomičius, prisimindamas save krepšinio aikštelėje, sako sugebėdavęs visiškai nieko negirdėti, net jei tuo metu tūkstančiai aplink švilpdavo. Tai krepšininko profesionalumo įrodymas. “Mums tai turi būti eilinės varžybos”, – dėsto V.Chomičius.
Vis dėlto aplinka daugiau ar mažiau veikia daugumą krepšininkų, labiausiai – jaunus žaidėjus. “Tai lyg papildomas svarmuo ant štangos, papildoma našta, ypač treneriams”, – mano buvęs rinktinės strategas Antanas Sireika.

Galime daug, tik reikia ištaisyti klaidas

Taigi būti Europos krepšinio čempionato šeimininkais – ne tik didžiulis pranašumas, bet ir iššūkis, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime tuo pasinaudoti.
Todėl kai kurie krepšinio ekspertai vis dar negali suprasti, kodėl ne visi krepšininkai sutiko žaisti rinktinėje, nors šįkart laimėti, kaip sako buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, yra daug svarbiau nei kada nors anksčiau. Pasak S.Jovaišos, niekas jau nebesitikėjo rinktinėje išvysti Žydrūno Ilgausko, kuris visada rasdavo pasiteisinimų joje nežaisti, bet štai Ramūnas Šiškauskas, pašnekovo įsitikinimu, turėjo prisidėti prie rinktinės, tuolab kai traumos palaužė tokius komandos lyderius, kaip Linas Kleiza ar Jonas Mačiulis.
“R.Šiškauskas laikosi savo prieš kelerius metus duoto žodžio, kad daugiau nežais rinktinėje, tačiau mano nuomonė šiuo klausimu griežta: tai ekstra atvejis, juk krepšinio čempionatas vyksta Lietuvoje, o patirti fiasko mes tiesiog negalime, nes lūkesčiai per dideli – pastatytos naujos arenos, gyventojai rengiasi Lietuvos vėliavos spalvų drabužiais, važinėja išpuoštais automobiliais, vyksta šitiek renginių. Tad atstovauti savo šaliai – kiekvieno krepšininko šventa pareiga”, – neabejoja S.Jovaiša.
Kita vertus, į rinktinę netikėtai grįžo Darius Songaila ir Š.Jasikevičius. Treneris R.Paulauskas neabejoja, kad Š.Jasikevičius bus vienas rinktinės lyderių ir sėkmingai pakeis traumuotą L.Kleizą. “Pernai pasaulio krepšinio čempionate L.Kleiza pelnė taškus sunkiausiais rinktinei momentais, o šiemet tai pereina į Š.Jasikevičiaus rankas – aštrūs perdavimai, žaidimo du prieš du formavimas”, – sako R.Paulauskas.
Kad Lietuvos rinktinė turi visus šansus laimėti didžiausią Europoje krepšinio mūšį, niekam nekyla abejonių. Net jei kol kas jos žaidimas dar tik įsibėgėja, o šis čempionatas, kaip teigia ekspertai, išsiskirs itin stipriomis komandomis. Pavyzdžiui, favorite laikoma Ispanijos rinktinė sudaryta vien iš ryškiausių krepšinio žvaigždžių. Silpnesnės tik Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Portugalijos rinktinės.
“Tai bus vienas stipriausių čempionatų. O ką mūsų rinktinė gali, ji jau parodė praėjusių metų pasaulio čempionate. Gal ji dabar ir nerodo tokio žaidimo, kokio tikimės, bet ji dar ir neturi to daryti. Manau, per čempionatą galime tikėtis panašaus žaidimo, kaip buvo per rungtynes su ispanais, tik dar labiau patobulinto”, – viliasi krepšinio treneris Darius Maskoliūnas.
“Mes galime laimėti, tik turime sustyguoti žaidimą, pašalinti klaidas. Mano didžiausias noras – kad vyrai žaistų visu šimtu procentų ir kiekvienas parodytų, ką iš tikrųjų gali”, – antrina V.Chomičius.
Specialistai pripažįsta, kad kol kas rinktinės braižas dar tik formuojasi, o krepšininkų žaidimas keičiasi kone kiekvieną savaitę. Didžiausias mūsų rūpestis – šlubuojanti gynyba, kamuolių atkovojimas ir daromos klaidos. Tai dalykai, kuriuos reikia skubiai taisyti, ir rinktinės vedlys K.Kemzūra tai puikiai žino.
Kita vertus, kur kas geriau, kai krepšininkai geriausią formą pasiekia per patį čempionatą, bet ne sublizga draugiškose rungtynėse, o tada perdega. Tokio scenarijaus Lietuvos rinktinei ir linkima.

Nors tokio lygio sporto varžybos, kaip šią savaitę po 72-ejų metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, – neįkainojamas džiaugsmas sirgaliams ir šansas valstybei pagerinti įvaizdį, vis dėlto kainą jis turi.

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų, kaip ir visų būsimų pajamų, praktiškai neįmanoma. Ar prieš čempionatą išasfaltuota seniai to laukusi gatvė prie jau veikiančios sporto arenos – priskaičiuotinos išlaidos? O kaip įvertinti finansinę naudą valstybei už reklamą stambiausioje pasaulio žiniasklaidoje? Tačiau pasaulio sporto vadybos ir ekonomikos ekspertai seniai visa tai “konvertuoja” į pinigus ir kruopščiai skaičiuoja didžiųjų sporto turnyrų ekonominę naudą ar, retesniais atvejais, nuostolius.
O koks prognozuojamas “EuroBasket 2011″ finansinis balansas Lietuvos biudžete?

Pasirengimui – šimtai milijonų
Du skaičiai palyginimui: 25 mln. Lt ir per 60 mln. eurų, kas tolygu per 207,2 mln. Lt, – Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje organizavimo biudžetas per aštuonis kartus menkesnis nei pernai Turkijoje vykusio pasaulio čempionato, nors abiejuose varžosi tiek pat – po 24 rinktines. “Minimalus biudžetas – maksimalus rezultatas”, – tokiu šūkiu vadovaujasi “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.
Kaip įmanoma to pasiekti? “Turime stebėtinai didelių žmogiškųjų išteklių”, – didžiuojasi čempionato vyr. organizatorius.
“EuroBasket 2011″ jis prilygina mini olimpiadai – tai tris savaites trunkantis renginys, susidedantis iš daugybės komponentų. “Krepšinis užima vos 10–15 proc. Rūpinamės aštuoniolika skirtingų sričių: informacinėmis technologijomis (IT), saugumu, savanoriais, maitinimu, transportu, apgyvendinimu, pramogų zonomis, kokių niekur dar nebuvo”, – vardija M.Špokas.
Žinoma, negalime, kaip pernai turkai, komandas nemokamai atsiskraidinti į čempionatą. O valstybės skirtų 9,8 mln. Lt užtektų vien saugumui ir IT. Kiti pinigai – iš bilietų pardavimo ir verslo parama. Kiek išgalėdami stengėsi ir miestai “EuroBasket 2011″ šeimininkai.
Bet tai tik išlaidų ledkalnio viršūnė: nuo pat 2004 m., kai Lietuvai patikėta teisė organizuoti “EuroBasket 2011″, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų tam ėmė kapsėti milijonai. Jau už pačią teisę rengti čempionatą “FIBA Europe” teko sumokėti 3 mln. eurų. O kur dar penkių naujų arenų statyba ir Alytaus arenos rekonstrukcija. Kaip informavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus patarėja Agnė Urbonaitė, ES struktūrinių fondų lėšų dalis arenų statyboje – apie 220 mln. Lt – beveik dvigubai didesnė nei valstybės skirtos lėšos per Valstybės investicijų programą, nors ir valstybė Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio arenoms statyti skyrė 120,7 mln. Lt, milijonus skyrė ir savivaldybės. Šešiaženkles sumas kainavo ir infrastruktūra.
Maža to, koncesiniu pagrindu statytoms arenoms savivaldybės įsipareigojo dar keliolika metų mokėti po maždaug 2 mln. Lt. Nors yra išimčių: AB Klaipėdos arena laimėjo konkursą, įsipareigodama areną išlaikyti savo lėšomis, iš savivaldybės neimdama nė lito.
Savivaldybės, kurios tapo čempionato šeimininkėmis, turėjo nemažų išlaidų ir rengdamosi čempionatui. Pavyzdžiui, Vilnius čempionatui organizuoti skyrė 3 mln. Lt, Šiaulių arenoje įrengtos darbo vietos žurnalistams bei TV transliacijoms, papildomos saugos kameros bei kt. Šiaulių savivaldybei kainavo 500 tūkst. Lt. O kur dar išlaidos, susijusios su papildomu gatvių ir šaligatvių remontu, šienavimu, rodyklių įrengimu, gėlėmis ir pan.
Viską sudėjus susidaro suma. Ar ne per brangus Lietuvai tokio stambaus renginio šeimininkės vaidmuo? Ir kokia šios sumos dalis – negrąžinamas mokestis už neeilinį reginį, o kiek milijonų – ilgalaikės atsiperkančios investicijos?

Išlaidos ar atsipirksiančios investicijos

“Iš 9,8 mln. Lt, skirtų čempionatui organizuoti, į valstybės biudžetą per PVM mokestį 3 mln. Lt jau sugrįžo”, – teigia organizacinio komiteto buhalterė Jolanta Mikulėnienė. Iki čempionato pabaigos valstybės biudžetas bus beveik susigrąžinęs savo įnašą į “EuroBasket” organizacinio komiteto biudžetą.
Be to, čempionato organizacinis komitetas prognozuoja, kad sulauksime apie 30 tūkst. svečių iš užsienio – krepšininkų, kito čempionato personalo, sirgalių, žurnalistų. Per “EuroBasket 2009″ Lenkijoje sulaukta 25 tūkstančių, bet tuomet varžėsi 16 komandų, o šiemet – dvidešimt keturios. Lietuvoje kiekvienas svečias turėtų praleisti vidutiniškai penkias–septynias dienas. Turizmo departamento skaičiavimais, užsienio turistas Lietuvoje vidutiniškai per dieną išleidžia 244,9 Lt.
Atmetęs organizacinio komiteto padengiamas komandų ir jas lydinčių asmenų išlaidas, bet skaičiuodamas, kad sirgaliai – išlaidūs turistai, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas planuoja, kad užsienio turistai Lietuvoje už prekes ir paslaugas viešbučiuose, restoranuose, baruose, parduotuvėse sumokės mažiausiai 100 mln. Lt. Prie to verta pridėti dar kokius 10 mln. Lt, nes tautiečiai neabejotinai tas tris savaites daugiau išlaidaus, bent jau alui prie televizoriaus ir trispalvėms negailėdami. Jei išsipildytų optimistinės prognozės – tai dar per 20 mln. PVM mokesčio į biudžetą.
“Bet tai nerealu”, – likus penkioms dienoms iki čempionato pradžios apie jo organizatorių prognozuojamus užsienio svečių srautus sako “EuroBasket 2011″ oficialaus kelionių organizatoriaus “Saitas Group” valdybos pirmininkas Robertas Rukaitis. Jo prognozėmis, organizuotoms sirgalių grupėms kol kas galioja pesimistinis scenarijus – tūkstantis svečių kiekvieną dieną, o optimistinį – trys tūkstančiai – galima pamiršti.
Dar aktualesnis klausimas – ar tikrai Lietuvai atsipirks didžioji investicija į arenas. “Lietuva nėra tokia turtinga kaip Kinija, kad jas pastatytų, o po varžybų demontuotų. Bet nereikia žiūrėti į jas kaip į monstrus, skirtus tik krepšiniui, – tai daugiafunkciai kompleksai. Kiekvienas turi verslo planų ir turi išsilaikyti”, – įsitikinęs M.Špokas. Be renginių, juose vyksta kasdienis gyvenimas – dalis patalpų nuomojamos, jose įsikuria sporto mokyklos.
Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Mykolas Kačkanas primena ilgą ir lamingą Kauno sporto halės gyvenimą nuo pat 1939 m. Europos krepšinio čempionato. Į pensiją Halei dar anksti – dabar svarstoma, gal jai tapti Kūno kultūros akademijos baze, gal futbolo stadiono komplekso dalimi.
Kūno kultūros akademijos Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros doc. dr. Vilma Čingienė pripažįsta: “Stambūs infrastruktūriniai sporto statiniai – be abejo, problema. Tolesnis jų išlaikymas priklausys nuo vadybinių gebėjimų, visuomenės savimonės, politinių sprendimų. Bet negi geriau nieko nestatyti ir būti tokiems “išskirtiniams” Europoje, kokie esame futbolo srityje?”
Yra ir sunkiai litais pamatuojama tokio masto sporto renginių vertė. “Iš finalinio etapo vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių. O juk kiekvienas reportažas prasideda pristatant, iš kur transliuojama. Kiek kainuotų 15–20 sekundžių reklama, kviečianti atvykti į Lietuvą? Per čempionatą Lenkijoje skaičiuotas 150 mln. auditorijos pasiekiamumas, dabar planuojamas apie 180 mln. FIBA užsakyto “Media value” tyrimo vertinimu, Lenkijoje per “EuroBasket 2009″ sugeneruota 240 mln. eurų pridėtinė vertė”, – skaičiuoja M.Špokas.

Pasaulis skaičiuoja iš anksto
Po čempionato organizacinis komitetas žada parengti išsamią vadybos ir finansų ataskaitą, kuria būtų galima pasinaudoti ateityje rengiant didelius sporto renginius. Tačiau sporto renginių ekonominiu atsiperkamumu jau penkiolika metų besidominti V.Čingienė sako, kad pasaulyje tokia analizė atliekama bent porą metų prieš renginius. “Jei būtume pradėję skaičiuoti anksčiau, galėjome pritraukti daugiau privačių lėšų, turėti dar didesnį ekonominį potencialą”, – įsitikinusi mokslininkė.
Žinoma, gaila, kad čempionatą rengti teko krizės laikotarpiu. Bet, V.Čingienės įsitikinimu, jo teigiamas ekonominis poveikis nekelia abejonių. Socialinę įtaką bendruomenei, miestui, šaliai gana sunku suskaičiuoti, bet ir ji bus.
Pasaulio patirtis rodo, kad daugelis didelių sporto varžybų šaliai organizatorei duoda tiesioginės finansinės ir netiesioginės naudos – per įvaizdžio gerėjimą ir turizmo plėtrą, liekančią infrastruktūrą. Todėl valstybės dešimtmečiais kovoja dėl teisės organizuoti tokius renginius. Šįsyk laimėtoja – Lietuva: “EuroBasket 2011″ yra renginys, kokio nepriklausoma Lietuva dar neturėjo ir galbūt dar ilgai neturės. Jei prisistatysime kaip puikūs varžybų organizatoriai gražioje šalyje, į “EuroBasket 2011″ investuoti pinigai atsipirks keleriopai.
Belieka to tikėtis ir linkėti mūsų krepšininkams, kad jiems padėtų namų sienos. Juo labiau kai į jas sudėta šimtai milijonų visų mūsų litų.

Ar Lietuvai atsipirks “EuroBasket 2011″

Iš viso (mln. Lt)     Iš valstybės, savivaldybių biudžeto (mln. Lt)
Čempionato organizavimas     apie 26    9,8
Iš jų:
IT ir kita arenų infrastruktūra    8,7
Savireklama ir viešieji ryšiai    3,3
Komandų apgyvendinimas, maitinimas    3,1
Organizacinės išlaidos    3
Renginiai (atidarymo, uždarymo ir kt.)    2,6
Saugumas    1,3

Mokestis “FIBA Europe” už teisę rengti “EuroBasket 2011″    10,4    10,4
Arenų statyba:
“Žalgirio” (Kaunas)    168,9    122,3
“Cido” (Panevėžys)    108    38
Šiaulių    75,5
“Švyturio” (Klaipėda)    54,7    20
Alytaus (rekonstrukcija)    37    18,2
Pastaba: Vilniuje varžybos vyks “Siemens” arenoje (statybos kaina – 67,4 mln. Lt). Kadangi ji pastatyta dar 2004 m., prie tikslinių išlaidų “EuroBasket 2011″ neskaičiuojama.

Išlaidos arenų infrastruktūrai    –    apie 30 mln. Lt

Arenų tolesnis išlaikymas (savivaldybės, kaip koncesininkės, ar partneriai, įsipareigoję skirti lėšų)    –
“Žalgirio” (Kaunas)    –
“Cido” (Panevėžys)    2,3 mln. Lt X15 metų
Šiaulių
“Siemens” (Vilnius)    –    (už renginius)
“Švyturio” (Klaipėda)    –    0

Čempionato miestų išlaidos aplinkai tvarkyti, gatvėms asfaltuoti, kelio ženklams, atributikai, savireklamai ir kt. – apie 14–15 mln. Lt

Pastaba: nepriskaičiuotos lėšos, skirtos tikslinei turizmo reklamai, burtų traukimo ceremonijai (0,1 mln. Lt), ES ir kitų šaltinių lėšos viešbučių plėtrai ir kt.

Ekonominė nauda
Tiesioginė
PVM mokesčiai į valstybės biudžetą:
nuo organizacinių išlaidų (apie 26 mln. Lt)    5,5 mln. Lt
nuo bilietų (apie 17 mln. Lt)    3,6 mln. Lt
nuo čempionato svečių išlaidų viešbučiams, maitinimuisi, pramogoms, prekėms, atributikai, taip pat Lietuvos gyventojų išlaidų atributikai, kavinėms stebint varžybas ir pan. (110 mln. Lt)     23,1 mln. Lt

Netiesioginė
Be Vilniaus, dar penki miestai turi naujus, modernius, daugiafunkcius kompleksus vietos ir tarptautiniams sporto, pramogų, kultūros renginiams organizuoti, taip pat vietos bendruomenės reikmėms.
Gerokai padidės valstybės žinomumas: vyks tiesioginės transliacijos į 150 šalių, valstybė bus paminėta pasaulio žiniasklaidoje (pasiekiamumas – apie 180 mln. žmonių auditorija).
Po tokių stambių renginių turizmo srautai ir vėlesniais metais gali padidėti 10–15 proc.
Sutvarkyti miestai, išasfaltuotos gatvės, atsinaujino ir prasiplėtė viešbučiai. Pagerėjo gyventojų gyvenimo kokybė, tikėtina, mažės nusikalstamumas.

Šaltinis: “EuroBasket 2011″ organizacinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, “Veido” ekspertų prognozės