-

Tiesa, tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų, kaip ir visų būsimų pajamų, praktiškai neįmanoma. Ar prieš čempionatą išasfaltuota seniai to laukusi gatvė prie jau veikiančios sporto arenos – priskaičiuotinos išlaidos? O kaip įvertinti finansinę naudą valstybei už reklamą stambiausioje pasaulio žiniasklaidoje? Tačiau pasaulio sporto vadybos ir ekonomikos ekspertai seniai visa tai “konvertuoja” į pinigus ir kruopščiai skaičiuoja didžiųjų sporto turnyrų ekonominę naudą ar, retesniais atvejais, nuostolius.
O koks prognozuojamas “EuroBasket 2011″ finansinis balansas Lietuvos biudžete?

Pasirengimui – šimtai milijonų
Du skaičiai palyginimui: 25 mln. Lt ir per 60 mln. eurų, kas tolygu per 207,2 mln. Lt, – Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje organizavimo biudžetas per aštuonis kartus menkesnis nei pernai Turkijoje vykusio pasaulio čempionato, nors abiejuose varžosi tiek pat – po 24 rinktines. “Minimalus biudžetas – maksimalus rezultatas”, – tokiu šūkiu vadovaujasi “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.
Kaip įmanoma to pasiekti? “Turime stebėtinai didelių žmogiškųjų išteklių”, – didžiuojasi čempionato vyr. organizatorius.
“EuroBasket 2011″ jis prilygina mini olimpiadai – tai tris savaites trunkantis renginys, susidedantis iš daugybės komponentų. “Krepšinis užima vos 10–15 proc. Rūpinamės aštuoniolika skirtingų sričių: informacinėmis technologijomis (IT), saugumu, savanoriais, maitinimu, transportu, apgyvendinimu, pramogų zonomis, kokių niekur dar nebuvo”, – vardija M.Špokas.
Žinoma, negalime, kaip pernai turkai, komandas nemokamai atsiskraidinti į čempionatą. O valstybės skirtų 9,8 mln. Lt užtektų vien saugumui ir IT. Kiti pinigai – iš bilietų pardavimo ir verslo parama. Kiek išgalėdami stengėsi ir miestai “EuroBasket 2011″ šeimininkai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/352011) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

“Omnitel” tapus oficialiu Europos vyrų krepšinio čempionato telekomunikacinių paslaugų tiekėju, visose šešiose Lietuvoje vyksiančio čempionato arenose bus sudarytos galimybės naudotis pažangiu 4G ryšiu.

Tai pirmasiskartas, kai 4G LTE ryšys bus naudojamas “FIBA Europe” organizuojamo čempionato metu.

“Vertinu čempionato organizatorių ir privačių kompanijų pastangas šį Europos vyrų krepšinio čempionatą padaryti kuo sklandesnį ir pasirūpinti net mažiausiomis smulkmenomis. Taip pat tikiu, kad per šį čempionatą panaudotos pažangios technologijos taps precedentu ir standartų kartelę būsimiems organizatoriams iškels labai aukštai,” – sakė “FIBA Europe” generalinis sekretorius Nar Zanolin.

“Siekiame užtikrinti geriausias įmanomas darbo sąlygas žurnalistams, nes nuo jų priklausys ir krepšinio čempionato, ir mūsų šalies įvaizdis. Patikimas, spartus mobilusis ryšys yra nepakeičiama žurnalistų darbo priemonė tokio lygio renginiuose. Turėdami 4G ryšį, jie galės operatyviai perduoti naujienas savo skaitytojams bei žiūrovams,” – pabrėžė 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.

“Europos vyrų krepšinio čempionatas – puiki proga pristatyti Lietuvą pasauliui. 4G LTE ryšys yra premjera bet kuriame sporto renginyje, todėl, aprūpindami krepšinio arenas ir jose dirbsiančius žurnalistus naujos kartos 4G ryšiu, dar kartą įrodysime, kad Lietuva yra moderni ir pažangiausiomis pasaulyje technologijomis besinaudojanti šalis,” – sakė “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

Europos vyrų krepšinio čempionato metu “Omnitel” 4G ryšio modemais nemokamai aprūpins arenose dirbsiančius “FIBA Europe” darbuotojus ir žiniasklaidos atstovus. Naujos kartos “Omnitel” 4G LTE ryšys, kurio didžiausia vartotojams siūloma duomenų perdavimo sparta siekia 80 Mbps, leis greitai perduoti ne tik tekstą ar nuotraukas, bet ir filmuotą vaizdą, tiesioginius reportažus iš krepšinio arenų.

“Omnitel” 4G ryšį nuo rugpjūčio 31 dienos užtikrins šešiose čempionato arenose: “Siemens” arenoje Vilniuje, “Žalgirio” arenoje Kaune, “Švyturio” arenoje Klaipėdoje, “Cido” arenoje Panevėžyje, taip pat Šiaulių ir Alytaus arenose.

Be 4G ryšio, “Omnitel” taip pat suteiks SIM korteles ir mobiliojo interneto įrangą čempionate dirbsiantiems savanoriams.

“Omnitel” drauge su partneriais sukūrė ir mobiliąją “Eurobasket 2011″ svetainę (mobilelithuania.com). Šioje mobiliojoje “Eurobasket 2011″ versijoje, skirtoje svečiams iš užsienio, besinaudojantiems “Omnitel” tarptinkliniu ryšiu, bus pateikiama informacija ne tik apie varžybas, bet ir apie lankytinas vietas, renginius, taip pat miestų žemėlapiai ir kita naudinga informacija.

BFL

Lietuvos krepšinio sirgalių laukia įspūdingas ruduo. Vos pasibaigus 2011 m. Europos krepšinio čempionatui, Vilniuje prasidės pirmą kartą rengiamų Eurolygos atrankos varžybų A grupės kovos, kuriose dėl vienintelio kelialapio į stipriausią žemyno klubinių komandų lygą kovos Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipa.

Jau nuo šiandien, liepos 29 d., krepšinio aistruoliai gali įsigyti bilietus ir abonementus į visas Eurolygos atrankos turnyro rungtynes. Į dviejų pirmųjų dienų rungtynes galios vienas bilietas, nes dar nėra žinoma, kurią iš jų – rugsėjo 29 ar rugsėjo 30 d. – žais “Lietuvos ryto” ekipa. Bilietas į šias varžybas kainuos nuo 16 Lt, įskaitant mokesčius. Krepšinio mėgėjai taip pat galės įsigyti abonementus į visas Eurolygos atrankos varžybas, kurie kainuos nuo 30 Lt, įskaitant visus mokesčius. Norintiems varžybas stebėti iš itin arti bus siūloma naujiena – VIP abonementai, kurių savininkai sėdės prie pat aikštelės.

Bilietus į Eurolygos atrankos varžybas galima įsigyti “Tiketos” kasose arba interneto svetainėje http://www.tiketa.lt/.

“Galvojame tik apie pergalę turnyre, kuri užtikrintų klubui vietą tarp stipriausių Europos ekipų. Aistruolių palaikymas komandai yra itin svarbus, todėl siekiame, kad visi norintys galėtų susirinkti į “Siemens” areną ir padėtų krepšininkams siekti pergalės “, – sako “Lietuvos ryto” krepšinio klubo direktorius Martynas Purlys.

Rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis Vilniuje vyksiančių Eurolygos atrankos varžybų pirmajame etape “Lietuvos rytas” susigrums su Juodkalnijos čempionais Podgoricos “Budočnost”. Pergalės atveju, antrajame varžybų etape vilniečių lauks Zagrebo “Cibona” (Kroatija) arba Šolė “Cholet Basket” (Prancūzija) krepšininkai.

Atrankos A grupės varžybose taip pat dalyvauja Prancūzijos Liono ASVEL ir Diunkerko “Maritime”, Stambulo “Galatasaray” (Turkija) ir Salonikų PAOK (Graikija) ekipos. Su viena jų lemiamoje kovoje dėl vienintelio kelialapio į Eurolygą trečiajame etape tektų susikauti ir “Lietuvos rytui”.

Ištikimiausi “Lietuvos ryto” komandos aistruoliai pirmas itin svarbias klubui rungtynes galės stebėti nemokamai – “Lietuvos ryto” sezono abonementai galios ir į Eurolygos atrankos varžybas.

Komandos aistruolių gretos sparčiai auga – šiemet abonementų į ekipos rungtynes jau parduota 3 kartus daugiau nei 2010-2011 m. sezone. “Tikime, kad po poros metų kaip ir NBA Vilniuje trečdalį arenos per namų rungtynes užpildys abonementų turėtojai. Todėl tiems, kas tiki komanda ir perka sezoninius abonementus siekiame sudaryti išskirtines sąlygas”, – sako M.Purlys.

BFL

Šią savaitę, vaikų globos namų auklėtiniams organizuojamoje vasaros poilsio stovykloje apsilankęs krepšinio gerbėjų bendruomenės “Krepšinio širdis” įkūrėjas bei krepšinio fotografas Tomas Tumalovičius, kartu su vaikais piešė krepšinį. Surinkti piešiniai dalyvaus konkurse “Piešiu krepšinį”, kurio nugalėtojai susitiks su krepšininku Linu Kleiza.

“Vaikai yra labai kūrybingos asmenybės, o žinant neabejotiną krepšininkų autoritetą jauniesiems fanams – tai gali būti dar viena puiki paskata ugdyti kūrybiškumą ir saviraišką”, – įsitikinęs T. Tumalovičius. Jo teigimu, maloniai nustebino, kiek daug vaikai žino apie krepšinį – daugelis jų galėjo labai ilgai pasakoti apie savo mylimiausią žaidėją, tiksliai žinojo, kelintu numeriu jis žaidžia.

Vilniaus “Rotary” klubo organizuojamoje stovykloje vasarojantys vaikai yra iš Vilniaus miesto ir rajono vaikų globos namų bei socialiai remtinų šeimų, tad pažintis su krepšinio rinktinės fotografu jiems buvo ypač įdomi patirtis – daugelis jų krepšinio rungtynes gali žiūrėti tik televizoriaus ekrane. Be to, T. Tumalovičius stovyklautojams pasakojo apie krepšininkus, gyvai dalinosi įspūdžiais iš rinktinės gyvenimo, pasakojo apie fotografavimo subtilybes bei perdavė linkėjimų nuo krepšininkų – jų pasirašytų nuotraukų.

Iki pat rugpjūčio 8 d. krepšinio gerbėjai gali popieriaus lape vaizduoti, ką jiems reiškia antroji Lietuvos religija – krepšinis. Konkurso “Piešiu krepšinį” nuostatai skelbiami svetainėje www.piesiukrepsini.lt Piešinius galima nešti arba siųsti į “Akropolio” informacijos centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Piešiniui keliami techniniai reikalavimai: ne didesnis nei A3 dydžio, originalus, pieštas savarankiškai, bet kokiomis piešimo priemonėmis, išskyrus kompiuterinę grafiką.

Bendruomenė “Krepšinio širdis” vienija beveik 75 tūkst. krepšinio gerbėjų, kurie bendrauja socialinio tinklo “Facebook” svetainėje, adresu www.facebook.com/krepsiniosirdis

Lietuvoje atostogaujantis legendinis šalies krepšininkas, Rusijos krepšinio klubo “Chimki” vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis prisipažįsta, kad mūsų šalyje neperka nieko, išskyrus maistą: jam čia viskas per brangu. Ir priduria ką tik pats įsitikinęs, kad savaitę pailsėti Barselonoje kainuoja pigiau nei Palangoje.

“Kiek žinau, Palangoje jau dvi savaites lyja, ir vien tai turėtų numušti kainas. Bet taip nėra, o žmonės ir toliau ten važiuoja bei moka neįsivaizduojamai dideles kainas. Tad čia jokios krizės aš nematau. Kokia krizė, kai daugelis lietuvių gali sau leisti vasarą nuskristi į Kanarus, o žiemą – paslidinėti į kalnų kurortą. Aštuoniolikmečiai jau turi po butą ar namą ir puikiausią mašiną, kai aš, visą gyvenimą dirbdamas ir tai dar neblogai užsidirbęs, negaliu taip jau lengvai nusipirkti namuko prie ežero”, – sako R.Kurtinaitis.

VEIDAS: Kokie jausmai Jus užplūdo stebint jaunųjų Lietuvos krepšininkų triumfą pasaulio čempionate?

R.K.: Seniai su serbais varžėmės, kieno krepšinis geresnis, bet Lietuva pagaliau įrodė, kad čia jau nebėra ko ginčytis. Mane ypač džiugina jaunimo laimėjimai, nes tai artimiausia mūsų krepšininkų pamaina.

VEIDAS: Ši pergalė parodė, kad užaugo nauja auksinė krepšininkų karta. Kaip Lietuvai, vienai neturtingiausių ES valstybių, pavyksta išsiugdyti tokių krepšininkų, kaip Jonas Valančiūnas, ir išsilaikyti pasaulio krepšinio olimpe?

R.K.: Mūsų krepšinio fenomeną lemia šimtmečio įdirbis ir išsaugotas krepšinio mokyklų – tiek valstybinių, tiek privačių – tinklas. Ir ši sistema duoda vaisių.

Vakarų sporto mokyklos nepadaro to, ką mūsiškės. Daug ką reiškia, kad mūsų krepšinio mokyklas remia valstybė, – Vakaruose šito nėra. Lietuvoje vaikai surenkami ir pradedami mokyti krepšinio nuo šešerių, Europoje – maždaug nuo dešimties metų ir vyresni, nes tai juk labai brangiai kainuoja: išlaikyti trenerius, sporto sales, organizuoti stovyklas. Vakarams kur kas patogiau nusipirkti kokį Ramūną Šiškauską ar Šarūną Jasikevičių už tris milijonus, nei išsiugdyti savo krepšininką, nes juk nesi garantuotas, kiek tau per dešimt metų pavyks užauginti žvaigždžių.

Kita vertus, lietuviai jau tarsi gimsta su krepšinio genu. Kaip sako Zmago Sagadinas (slovėnų krepšinio treneris – G.B.), lietuvių krepšininkai iš kitų šalių išsiskiria orientavimusi situacijose, gebėjimu greitai priimti sprendimus. Manau, čia įgimtas mūsų bruožas.

VEIDAS: Kaip vertinate žinią, kad Šarūnas Jasikevičius pasirengęs žaisti Lietuvos rinktinėje per Europos krepšinio čempionatą?

R.K.: Labai gerai. Teko kiek anksčiau apie tai kalbėtis su Šarūnu. Suprantu, kad krepšininkams norisi pabūti su šeima, kad gyvenimas būtų pastovesnis. Juk ir mano vaikai taip užaugo, o aš, būdavo, net po pusę metų jų nematau. Bet viską galima bandyti suderinti, o kartais kai kurių mūsų krepšininkų motyvai, kodėl jie atsisako žaisti rinktinėje, man nelabai suprantami. Atsimenu, Mindaugas Timinskas kartą neatvyko žaisti rinktinėje, nes nusipirkęs namą su amerikiete žmona turėjo nešioti baldus. Bet juk gali sumokėti dvidešimt dolerių, ir tau suneš tuos baldus. Džiaugiuosi, kad Šaras, kurį gerai pažįstu, supranta padėtį. Jis – karys iki pat panagių.

VEIDAS: Kokia tikimybė, kad Lietuvos krepšininkai užlips ant nugalėtojų pakylos ir Europos vyrų krepšinio čempionate?

R.K.: Mane kamuoja dvejonės, kaip ir per 2010 m. pasaulio čempionatą. Tada Kęstučiui Kemzūrai pavyko sutelkti atsinaujinusią rinktinę ir ji pelnė bronzą. Šiemet netekome buvusių rinktinės lyderių – nežais Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, tad nerimo ir vėl yra, nors turime ir gerų naujienų: senbuviai nori grįžti į rinktinę. Manau, ji bus pajėgi kovoti dėl medalių.

VEIDAS: 2010 m., kai sporto finansavimas buvo itin sumažintas, olimpinių šakų sportininkai iškovojo daugiausiai medalių po nepriklausomybės atgavimo. Pastarieji metai buvo sėkmingi ir krepšininkams. Ar galima teigti, kad ekonominė krizė nepaveikė sporto rezultatų?

R.K.: Pinigai sporte svarbu, bet tikrai ne svarbiausia. Daug galima pasiekti ir tinkamai planuojant darbą. Tai patvirtina ir sportininkų rezultatai. Tarkime, savo laiku Barselonos olimpiadai mes rengėmės Druskininkuose, o dabar krepšinio rinktinės stovyklos dažniausiai rengiamos Palangoje, kur kaina iškart padvigubėja, nors kažin ar dėl to pasirengiama geriau.

Atsimenu, 1988 m. Seulo olimpiadoje olimpiniais čempionais tapo dešimt ar vienuolika lietuvių sportininkų. Tuo tarpu po 1990-ųjų olimpinių čempionų sumažėjo. Manau, tai sistemos, o ne pinigų problema.

Kaip treneris aš pastebiu, kad dabartiniai krepšininkai – kitų sporto šakų atstovai turbūt taip pat – sportuoja apie 50 proc. mažiau, negu sportavome mes, nors uždirba gal šimtą kartų daugiau. Jau ir taip Ivanovičius (serbų krepšinio treneris Duško Ivanovičius. – Aut.past.) ir Kurtinaitis Europoje garsėja kaip treneriai, kurių komandos nežmoniškai daug treniruojasi: mes paprastai rengiame po dvi treniruotes po 2,5 val., kartais – po 3 val. per dieną. Bet juk su Tarybų Sąjungos rinktine mes po tiek valandų sportavome ne du, o tris kartus per dieną. Žinote, kaip atrodė mūsų tuometės stovyklos, kurios trukdavo 28 dienas? Pirmai treniruotei treneris Aleksandras Gomelskis mus keldavo 7 val. ryto, iki 9 val bėgdavome krosą, mankštinomės, pamėtydavome į krepšį, 9.30 val. pusryčiaudavome, nuo 11 val. iki 13.30 val. būdavo dar viena treniruotė, o nuo 18 val iki 20.30 val. – trečia treniruotė. Keturias dienas dirbome, vieną ilsėjomės – toks buvo ciklas. O dabartiniai jauni žaidėjai jau po kelių stovyklos dienų treniruojantis tik dukart per dieną “buksuoja”, nepatempia. Atmenu, treniruojant “Lietuvos rytą” man būdavo keista, kad krepšininkai jau po dviejų valandų treniruočių pavargdavo, galvodavau: juk aš, penkiasdešimtmetis, dar galiu pabėgioti! Tačiau naujausi mokslininkų tyrimai paaiškina, kodėl taip yra: tiesiog dabartinių kartų darbingumas jau visai kitoks. Rusijoje teko matyti TV laidą, kurioje pristatyti tyrimo, kurio metu buvo palyginti šiuolaikinių septyniolikmečių ir jų tėvų, kai buvo to paties amžiaus, fiziniai duomenys. Paaiškėjo, kad dabartinių jaunuolių plaučių tūris, palyginti su jų tėvų, yra 40 proc. mažesnis. Tad pagalvokite, kaip krito darbingumas. Juk oro uoste mes kylame trapu, prekybos centre naudojamės eskalatoriumi, į darbą važiuojame automobiliu – visas šis komfortas, judėjimo kompensavimas technika labai veikia mūsų gyvenimą, sportą – taip pat.

VEIDAS: Penkiakovininkė Donata Rimšaitė, pasitraukusi į Rusiją ir paprašiusi šios šalies pilietybės, pareiškė, kad per krizę Lietuvoje nebeturėjo kur treniruotis, nes visas sportas, išskyrus krepšinį, buvo užmirštas. Tokių priekaištų pasigirsta ne pirmą kartą, ar jie pagrįsti?

R.K.: Manau, sporto padėtis nebuvo tokia dramatiškai sunki, kaip kartais mėginama pateikti. Žinoma, tokios šalies kaip Rusijos galimybės visai kitos, ten sportas tikrai remiamas daug labiau. Bet palikti gimtąją šalį dėl tokių dalykų – jau vertybių klausimas, man tai nėra priimtina. Aš dvidešimt metų trankiausi po pasaulį, bet geriausiai jaučiuosi Lietuvoje. Pas mane yra draugų, kurie turi lambordžinius ir malūnsparnius, o man užtenka ir meškerės ar šautuvo, kad pamedžioti galėčiau.

Kitų sporto šakų atstovai yra pernelyg susitelkę į krepšinį, bet juk jei yra rezultatas, yra ir finansavimas. Atsimenu, kai vadovavau Kūno kultūros ir sporto departamentui, pas mane ateidavo tuometis Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Vytautas Dirmeikis ir sakydavo: “Jūs mažai remiat futbolą”. O aš jo klausdavau: na, duosime jums dar kad ir penkiasdešimt milijonų, bet ar įmušite tą įvartį? Juk vis tiek neįmušite. Ar tu skirsi milijoną, ar šimtą milijonų, rezultatas vis tiek bus toks pat.

VEIDAS: Ką daryti, kad Lietuva žibėtų ne tik krepšinyje, bet ir futbole?

R.K.: Nemanau, kad tai finansavimo klausimas, nesutinku, kad ir futbolininkų gerų neturime. Negaliu pasakyti, kur yra problema, nors nuoširdžiai sergu už mūsų futbolą ir linkiu jam kuo geriausios ateities.

Kadaise atvykęs žaisti į Madrido “Real” pasisakiau, kad futbolas man yra sporto šaka Nr.1. Po to gavau iš FIFA netikėtą dovaną: už tokius gerus atsiliepimus apie kitą sporto šaką man atsiuntė firminį federacijos kaklaraištį. Žinote, kokia yra didžiausia mano gyvenimo svajonė? Pamatyti Lietuvos futbolo rinktinę žaidžiant Europos arba pasaulio čempionate. Mūsų futbolo žvaigždėms Arminui Narbekovui ir Valdui Ivanauskui, su kuriais draugaujame, esu pasakęs: “Vyrai, neleiskite man numirti šito nepamačius”.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kodėl patekome į tokią sunkią krizę ir kaip ją išgyvenome?

R.K.: Kai pasižiūrime į Graikiją ar Portugaliją, dar nesame tokie dideli bėdžiai. Kad ir kaip visi peikė šią Vyriausybę, ji gana gerai suvaldė situaciją.

Esu gyvenęs daugelyje šalių ir daugybę aplankęs, taigi galiu pasakyti, kad namų, butų, sklypų kainos kreditų sąskaita Lietuvoje buvo tikrai nenormaliai išpūstos. Laimė, dabar jos jau šiek tiek panašesnės į Europos kainas, nes iki šiol Lietuva buvo turbūt brangiausia šalis. Apskritai Lietuvoje viskas labai brangu.

Mano mama, nuo šešiolikos metų dirbdama gamykloje, tik penkiasdešimties gavo paskyrą moskvičiui nusipirkti. Dabar norime turėti viską nieko nesukūrę, o kai nesugebame mokėti paskolų, kaltiname krizę. Bet kuo ji čia dėta? Todėl kai man skambina koks nors žmogus ir prašo pagelbėti, nes jį, paėmusį paskolą, su šeima iškeldina iš buto ar namo, visada atsisakau tai daryti. Tiek aš, tiek Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis ne kartą esame padėję paprastiems Lietuvos žmonėms įsigyti, tarkime, vaistų, bet minėtu atveju visada sakau griežtą “ne”. Padarę klaidų turime patys už jas sumokėti.

"Veido" archyvas

Krepšinio perlais garsėjanti Lietuva netrukus pasauliui dar kartą primins apie save. Penktadienio naktį vyksiančioje Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje kaip niekada daug galimybių turi Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas.

Krepšinio ekspertai prognozuoja, kad daugelį NBA klubų dominantys lietuviai atsidurs tarp penkiolikos pirmųjų pakviestų jaunųjų talentų.

Šį sezoną įvertinti devyniolikmečio 210 cm ūgio Jono Valančiūno galimybių krepšinio aikštelėje į Vilnių buvo atvykę didžiosios dalies NBA klubų skautai. Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipos talentas į mūsų šalį kaip magnetas traukė ne tik juos, bet ir stipriausių pasaulio klubų prezidentus.

Ne ką mažiau dėmesio sulaukė ir Trevizo “Benetton” ekipos marškinėlius Italijoje vilkintis 20 metų 213 cm ūgio Donatas Motiejūnas. Per kiekvienas Europos taurės turnyro rungtynes lietuvio žaidimą sekdavo ne viena pora atvykėlių iš už Atlanto akių.

Tokio NBA skautų susidomėjimo bei itin aukšto vertinimo iki šiol nebuvo sulaukęs nė vienas mūsų šalies jaunasis krepšininkas. Artėjantį penktadienį NBA klubai naujokų biržos loterijoje rinksis perspektyviausius jaunuosius talentus ir bandys sustiprinti savo pozicijas prieš artėjantį sezoną.

NBA nori novickių

Iki šiol per naujokų biržos istoriją buvo pašaukti devyni mūsų šalies krepšininkai, tačiau NBA komandų marškinėlius oficialiose rungtynėse apsivilko tik šeši iš jų. Aukščiausiu šaukimu vis dar gali pasigirti 1997 m. pakviestas Žydrūnas Ilgauskas. Jį dvidešimtuoju pasirinko “Cleveland Cavaliers” klubas. Praėjus keturiolikai metų istorija veikiausiai bus perrašyta.

Didžioji dalis NBA naujokų biržos kandidatus vertinančių krepšinio analitikų J.Valančiūnui prognozuoja vietą tarp penkių pirmųjų pakviestų krepšininkų. D.Motiejūno galimybės vertinamos šiek tiek kukliau – manoma, kad aukštaūgis savo pavardę gali išgirsti nuo aštunto iki penkiolikto šaukimo.

J.Valančiūno ir D.Motiejūno žaidimą pastaruosius metus iš arti stebėjęs Kauno “Žalgirio” ekipos sporto direktorius Rimantas Grigas tvirtina, kad ši NBA naujokų birža mūsų šalies krepšiniui gali tapti ypatinga dėl kelių palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

“Krepšinio talentų įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėse turime kiekvieną vasarą, tačiau jie neatitikdavo NBA reikalavimų. Europos ir NBA krepšinyje į krepšininkus žiūrima skirtingai. J.Valančiūnas ir D.Motiejūnas turi ūgio, talento, yra gerai sudėti. Abu jie puikiai atitinka NBA parametrus”, – pabrėžia R.Grigas.

2005 m. NBA naujokų biržoje savo laimę nesėkmingai bandė Povilas Čiukinas ir Mindaugas Katelynas, 2006 m. savo pavardžių tarp pašauktųjų neišgirdo Paulius Jankūnas ir Michailas Anisimovas, 2008-aisiais nusivylęs liko Mantas Kalnietis.

“Daugumą NBA klubų labiausiai domina Dirko Nowitzki stiliaus žaidėjai bei aukšti ir pajėgūs vidurio puolėjai. JAV rinka NBA komandoms pateikia daugybę staigių gynėjų bei puolėjų. Šie juodaodžiai turi puikius fizinius duomenis, o jiems prilygti gali retas europietis. Todėl klubai kituose žemynuose dairosi į universalius aukštaūgius. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiemet J.Valančiūno ir D.Motiejūno šansai vertinami kaip itin dideli”, – “Veidui” aiškino R.Grigas.

Lietuvių galimybes gerokai sustiprina ir tai, kad dėl NBA gresiančio lokauto savo paraiškas dalyvauti naujokų biržoje atsiėmė beveik visi JAV universitetuose rungtyniaujantys krepšininkai. Baimindamiesi dėl lokauto prarasti brangaus laiko, nemaža dalis žaidėjų nusprendė dar metus tęsti mokslus.

Dėl mažesnės konkurencijos mūsų šalies krepšininkams atsiveria kur kas didesnės galimybės pakilti kaip niekada aukštai. Jeigu ekspertų prognozės pasitvirtins ir abiejų lietuvių pavardės bus paminėtos tarp penkiolikos perspektyviausių jaunųjų talentų, jie jau kitą sezoną turėtų debiutuoti NBA. Pagal nusistovėjusias taisykles klubai pirmajame rate, o ypač penkioliktuke, pakviestus krepšininkus jau pirmą sezoną nori išbandyti NBA ir sudaro su jais ilgalaikius kontraktus.

Turi ir pranašumų, ir trūkumų

Abu NBA naujokų biržoje dalyvausiantys lietuviai yra vertinami dėl pagal jų amžių brandaus žaidimo. J.Valančiūnas, būdamas 18 metų, debiutavo Eurolygos varžybose, tačiau Europos krepšinio ekspertams buvo žinomas jau kur kas anksčiau.

Uteniškis nuo 16 metų kiekvieną vasarą karaliaudavo Europos jaunimo čempionatuose ir kaskart parsiveždavo naudingiausiam žaidėjui arba simbolinio penketo krepšininkui skirtų prizų, o jo vedama nacionalinė ekipa grįždavo su medaliais.

Lietuvis giriamas už puikų žaidimą du prieš du ir gerą kovą dėl atšokusių kamuolių. Vis dėlto dalis krepšinio ekspertų mano, kad norėdamas tapti tvirtu NBA žaidėju J.Valančiūnas dar bent metus turėtų parungtyniauti Europoje.

“Jeigu J.Valančiūnas nori sėkmingai žaisti vyrų krepšinį, jis turi mokėti gerai apsiginti, baudos aikštelėje įveikti varžovą žaisdamas vienas prieš vieną ir pataikyti iš vidutinio nuotolio. Vidurio puolėjui taip pat labai svarbu mokėti mesti kabliu. Viso to aš kol kas nematau, – silpnąsias aukštaūgio vietas vardija Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas. – Taip, J.Valančiūnas tarp savo bendraamžių ryškiai išsiskiria meistriškumu, tačiau vyrų krepšinyje susidūręs su labiau patyrusiais ir aukštesniais vidurio puolėjais pranašumo nebeturi.”

Ilgametis Lietuvos rinktinės bei Kauno “Žalgirio” ekipos strategas prisimena, kad Arvydą Sabonį pirmą kartą išvydo, kai šiam buvo šešiolika su puse metų. Jau po metų A.Sabonis pateko į SSRS rinktinę ir su ja Kolumbijoje iškovojo pasaulio čempiono vardą.

“Pasaulio pirmenybėse jis daug nerungtyniavo, tačiau tuo metu norint patekti į SSRS rinktinę toje pozicijoje reikėjo būti kur kas geresniam už kitus žaidėjus. Pamenu, kad A.Sabonis jau tuomet puikiai atakavo krepšį kabliu tiek dešine, tiek kaire ranka. J.Valančiūnui reikia gerokai sustiprinti savo žaidimo arsenalą, ypač kovojant vienas prieš vieną. Manau, kad jam dar bent metus reikėtų pažaisti Europoje, o ne skubėti į NBA”, – tvirtina V.Garastas.

Ne ką mažiau asmeninių bei komandinių titulų su jaunimo rinktinėmis yra iškovojęs ir D.Motiejūnas. Prieš trejus metus per vieną vasarą jis tapo Europos vicečempionu net su dviem Lietuvos rinktinėmis – dvidešimtmečių ir aštuoniolikmečių. Pastarosiose pirmenybėse kaunietis buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju.

R.Grigas mano, kad buvęs jo auklėtinis turi didesnį puolimo arsenalą nei J.Valančiūnas. Italijoje legionieriaus duoną kremtantis D.Motiejūnas puikiai pataiko iš vidutinio nuotolio, vienodai gerai valdo kamuolį kaire ir dešine ranka. “Manau, kad ateityje Donatas gali tapti nauju D.Nowitzki. Tai labai perspektyvus vaikas, itin sunkiai dirbantis per treniruotes”, – pripažįsta R.Grigas.

Balandį Italijos čempionato rungtynėse D.Motiejūnas surinko 31 tašką, atkovojo 14 kamuolių, išprovokavo 16 pražangų ir surinko net 49 naudingumo balus, taip sužaisdamas geriausias karjeros rungtynes.

Tačiau taip gerai jam sekėsi ne visuose šio sezono mačuose. Ekspertai, stebėdami D.Motiejūno žaidimą, labiausiai pasigenda aistros krepšiniui ir geresnės uoslės dėl atšokusių kamuolių. Lietuvis Europos taurės turnyre vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 27 minutes ir rinkdavo po 10,9 taško bei atkovodavo po 5,6 kamuolio.

Pirmiesiems moka milijonus

Per kelis pastaruosius dešimtmečius pirmojo šaukimo sėkmė tapo taisykle, beveik neturinčia išimčių. Pirmaisiais pasirinkti krepšininkai tapo pirmojo ryškumo NBA žvaigždėmis ir pasirašė milijoninius kontraktus.

2003 m. pirmuoju buvo pakviestas bene garsiausias pasaulio krepšininkas LeBronas Jamesas, po metų sėkmė šypsojosi Dwightui Howardui, 2008-aisiais – Derrickui Rose’ui, o 2009-aisiais – Blake’ui Griffinui. Visi jie kardinaliai pakeitė savo komandų žaidimą ir jos iš autsaiderių išsiveržė į lyderes.

Ryškiomis žvaigždėmis tapo ir kiti aukštų kvietimų NBA naujokų biržoje sulaukę krepšininkai. Po savaitės didžiulis dėmesys, šlovė bei milijonai gali užgriūti ir abu lietuvius.

Jau dabar Lietuvos bei JAV žiniasklaida mirga pranešimais, kad J.Valančiūną pakvietęs NBA klubas teises į lietuvį turinčiai “Lietuvos ryto” ekipai turės sumokėti trijų milijonų JAV dolerių išpirką. Ši suma yra įspūdinga netgi Europos krepšinio istorijoje.

Pagal griežtas NBA taisykles, tarp penkių pirmųjų naujokų biržoje pakviestų krepšininkų patekęs žaidėjas jau debiutiniais metais privalo gauti milijoninį atlyginimą. Pvz., šių metų NBA naujokų biržoje pirmuoju pakviestas žaidėjas per 2011–2012 m. sezoną turės uždirbti ne mažiau kaip 4,42 mln., o penktas savo pavardę išgirdęs krepšininkas susižers mažiausiai 2,9 mln. dolerių.

Klubai žaidėjams gali pasiūlyti ir didesnius atlyginimus, tačiau šie pirmaisiais metais griežtai ribojami. Kiekvieną kitą sezoną pagal nustatytas taisykles krepšininkų atlyginimai didėja ir 7 mln. dolerių per sezoną ribą dažniausiai pasiekia jau penktaisiais karjeros NBA metais.

Ar Lietuvos krepšininkų pranašumai nusvers trūkumus, paaiškės jau penktadienį, tačiau neabejojama, kad ši naujokų birža mūsų šalies žaidėjams bus sėkmingiausia istorijoje, o stipriausia krepšinio lyga artimiausiu metu gali pasipildyti dar dviem lietuviais.

"Veido" archyvas

Pirmadienį startavusio tarptautinio viešosios diplomatijos projekto “Gold of Lithuania” įgula iškels milžinišką 40 kv. metrų Lietuvos vėliavą 30-yje Europos uostų. Lietuvoje pagamintas istorinis burinis laivas “Reliant’59” ir krepšinio vėliava ragins krepšinio aistruolius aktyviai sekti artėjantį Europos krepšinio čempionatą “Eurobasket’2011″.

Jau trečius metus iš eilės vykstanti istorinė-rekonstrukcinė ekspedicija “Gold of Lithuania” susies Lietuvą su Pietų Prancūzija, Monaku, pietine Ispanijos pakrante ir Šiaurės Afrika. Buriuotojų misija – priminti Europos kultūriniams centrams apie įsimintiną LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę, kartu siekiant stiprinti Vilniaus ir Viduržemio jūros arealo miestų bendradarbiavimą.

“Mūsų tikslas yra ne vien tik propaguoti krepšinį, buriavimą ar patriotizmą, tačiau tuo pačiu metu populiarinti ir verslo piligrimystės idėją”, – sako “Gold of Lithuania” kapitonas ir vienas projekto organizatorių Donatas Juškus.

Anot jo, ekspedicijos dalyviai susitiks su lankomų uostų savivaldos atstovais, lankysis seniausiuose jėzuitų universitetuose, bendraus su bendruomenėmis ir organizacijomis, aptars bendradarbiavimo galimybes verslo, švietimo ir kultūros srityse. Oficialiais “Eurobasket’2011″ ambasadoriais tapę lietuviai oficialiems asmenims įteiks Vilniaus mero laiškus su kvietimu aplankyti Lietuvos sostinę.

“Gold of Lithuania” įguloje – apie 40 žmonių, tarp kurių – gamybos ir paslaugų verslo atstovai, teisininkai, ekonomistai, žurnalistai ir menininkai. Mėnesį truksianti ir į tris etapus padalyta kelionė nusidrieks nuo Gibraltaro, Maroko pakrante iki Balearų salyno, o vėliau pasieks Ispanijos ir Prancūzijos krantus. Buriuotojai aplankys senuosius maurų miestus – Kartageną, Valensiją, Tarragorną ir Barseloną, taip pat iškels Lietuvos vėliavą Marselyje, Nicoje, Kanuose, Monake ir kituose miestuose.

Lietuvoje pagamintas laivas “Reliant’59″ – 17,3 metro ilgio dvistiebis bermudinis kečas, kurį pastatė žinomas kapitonas Darius Vinkevičius. Laivo eksterjeras atkartoja viduramžių laivų stilistiką, o modernus interjeras sukuria skoningą prabangą ir patogumą.

“Gold of Lithuania” – tai 2009 metais startavusi visuomeninės organizacijos JCI Vilnius ir Vilniaus miesto iniciatyva, kurios tikslas – vystyti ryšius tarp miestų, skatinti verslą ir turizmą. Istorinės-rekonstrukcinės kelionės misija – atkartoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1583-1584 m. vykusios piligriminės kelionės į Šventąją Žemę maršrutą. Ši garsi asmenybė, Vilniaus maršalas ir Romos imperijos princas į pasaulio istoriją pateko kaip keliautojas, geografas, žemėlapių sudarytojas, mecenatas.

2009-2010 metais “Gold of Lithuania”, keliaudama istoriniu maršrutu, aplankė daugiau kaip 40 svarbiausių Viduržemio uostų, tarp kurių – Dubrovnikas (Kroatija), Atėnai (Graikija), Heraklionas (Kreta), Roma (Italija), Valetta (Malta), Ajjaco (Korsika), Palermo (Sicilija), Larnaka (Kipras), Alanija (Turkija), Tel-Avivas (Izraelis) ir Aleksandrija (Egiptas). Visų aplankytų miestų savivaldybėms lietuviai perdavė oficialius Vilniaus miesto kvietimus apsilankyti Lietuvos sostinėje.

BFL

Gegužės pradžioje, Vilniuje, šimtai mūsų šalies krepšinio mylėtojų, pasipuošusių krepšinio atributika, sustojo į didžiausią Lietuvoje „Krepšinio širdį“. Širdies forma stovinti žmonių minia visomis šį rudenį Europos vyrų krepšinio čempionate dalyvausiančių šalių kalbomis pakvietė krepšinio gerbėjus atvykti į Lietuvą – Europos krepšinio širdį. Unikalus kvietimas buvo nufilmuotas, o sukurtas vaizdo klipas šiandien pradeda savo kelionę po Senąjį Žemyną.

„Idėja visų Lietuvos krepšinio fanų vardu kreiptis į kiekvieną šios sporto šakos mylėtoją asmeniškai, kviečiant jo kalba aplankyti mūsų šalį, yra labai nuoširdi žinutė, rodanti mūsų svetingumą ir norą dalintis tuo, ką turime geriausio“, – sako akcijos iniciatorius, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fotografas ir krepšinio sirgalių bendruomenės socialiniame tinkle „Facebook“ – „Krepšinio širdis“ – įkūrėjas Tomas Tumalovičius. Jis įsitikinęs, kad susirinkusiųjų 21-a Europos kalba ištarta frazė „Laukiame Jūsų Lietuvoje – Europos krepšinio širdyje!”, net ir pasakyta netaisyklingai, palies kiekvieno europiečio širdį.

Iš gražios minties gimusiu vaizdo klipu dalintis su draugais užsienyje kviečiami visi lietuviai. „Tai bus pats geriausias ir nuoširdžiausias draugo pakvietimas į Lietuvą“, – sako T. Tumalovičius.

Ši frazė taip pat tapo oficialiu Lietuvos rekordu kaip daugiausiai kalbų pasakytas kvietimas į renginį.

Vaizdo klipas su kvietimu: http://www.youtube.com/watch?v=DlS1hVeUod8

"Veido" archyvas

Lietuvos ambasada Izraelyje balandžio 27 dieną sukvietė Izraelio krepšinio bendruomenę į šiais metais Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato „Eurobasket 2011“ pristatymą Izraelio olimpiniame komitete.

Pasirengimą pirmenybėms Izraelio žurnalistams ir kitiems besidomintiems krepšiniu pristatė „Eurobasket 2011“ ambasadorius Arvydas Sabonis. Jo kvietimą atvykti į čempionatą Lietuvoje tiesiogiai transliavo Izraelio televizijos sporto kanalas.

„Po 72 metų lietuviai turi galimybę žaisti Europos pirmenybėse savo namuose. Tai nepaprastai svarbu mums. Tačiau taip pat svarbu, kad mūsų svečiai būtų patenkinti varžybomis ir jų organizavimo lygiu. Atvykite ir patys įsitikinkite, kaip mes sugebame švęsti krepšinio šventes“, – sakė A. Sabonis.

Renginio svečiams, tarp kurių buvo Izraelio olimpinio komiteto prezidentas Zvi Varšaviakas, Izraelio krepšinio federacijos vadovas Šai Šani ir šalies nacionalinės rinktinės kapitonas Talis Buršteinas, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas pristatė ne tik atliktus darbus, bet ir čempionato metu veiksiančias technologines naujoves.

Izraelis buvo šeštoji šalis, kurioje lankėsi A. Sabonis ir „EuroBasket 2011“ organizatoriai. Prieš tai bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmenybės buvo pristatytos Slovėnijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Ispanijoje.

„Eurobasket 2011“ vyks rugpjūčio 31-rugsėjo 18 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose: Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose (kur žais ir Izraelio komanda), Vilniuje ir Kaune. Pirmąsyk Europos krepšinio istorijoje jame dalyvaus 24 stipriausios Senojo žemyno rinktinės.

Šią „EuroBasket 2011“ ambasadoriaus kelionę į Tel Avivą padėjo surengti Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai.

"Veido" archyvas

“Rūdupio” ir “Juventus” jaunimas kelia problemų net ir vienareikšmiams Lietuvos lyderiams “Žalgiriui” ir “Lietuvos rytui”

Prieš du sezonus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate debiutavusios Prienų “Rūdupio” ir Utenos “Juventus” ekipos šiemet nė iš tolo neprimena naujokių.

Abi komandos ne tik įsitvirtino tarp lygos vidutiniokių, bet ir įvarė nemažai siaubo čempionato lyderiams. Buvo laikai, kai elitiniame Lietuvos krepšinio čempionate varžėsi tik aštuoni klubai, o daugiau nei dešimtmetį pirmenybėse dalyvaujančių komandų skaičius neperkopdavo dešimties. Vis dėlto po 2007–2008 m. sezono LKL vadovybė nusprendė, kad lyga subrendo išsiplėtimui.

“Veidas” domėjosi, kaip buvo suburtos į medalius LKL pretenduojančios ekipos.

Debiutas LKL kainavo

2008–2009 m. sezoną LKL pradėjo vienuolika klubų, o 2009 m. vasarą buvo nuspręsta į stipriausių šalies komandų būrį priimti dar dvi – Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionu tapusį “Rūdupį” ir komerciniu keliu į lygą žengusią “Juventus-LKSK” ekipą.

Abiejų klubų nuo žingsnio į LKL neatbaidė nei patirties stoka, nei sunki finansinė našta. Prienų komandai, norinčiai žaisti LKL, teko 150 tūkst. litų pakloti už arenos remontą. Tuo tarpu Utenos klubas kelialapį į elitinę lygą įsigijo komerciniu būdu ir už jį nepagailėjo net 350 tūkst. litų.

Utenos komanda LKL žemėlapyje atsirado šiame mieste užaugusio krepšininko ir “Juventus” klubo prezidento Žydrūno Urbono dėka. Visą vaikystę apie savo miesto ekipą svajojęs krepšininkas prieš kelerius metus rado bendraminčių ir kartu įgyvendino ilgai puoselėtą įdėją.

“Iš pradžių buvo labai daug abejonių. Ne visi suprato ir tikėjo, kad galime žaisti LKL, bet mums labai padėjo Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Vienas komandos stabilumo garantų yra savivaldybės parama. Ją turint tampa gerokai lengviau susirasti ir kitų rėmėjų”, – miesto indėlį buriant elitinę komandą pabrėžė Ž.Urbonas.

Ilgą laiką elitinių krepšinio ir futbolo klubų savo mieste neišvysdavę uteniškiai atsiradus “Juventus” ekipai ėmė masiškai plūsti į 2009-ųjų pavasarį atidarytą naująją krepšinio areną.

Debiutiniame sezone “Utenos” ekipa pagal žiūrovų lankomumą LKL nusileido tik “Žalgiriui”, tarp lyderių laikosi ir šiemet.

Svarų miesto indėlį kaip būtiną sėkmės dalį buriant komandą pažymėjo ir “Rūdupio” ekipos vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Visą gyvenimą Prienuose praleidęs buvęs krepšininkas pastaruosius kelis dešimtmečius nuolat stovėdavo prie pajėgiausios miesto ekipos vairo.

Prieš trejus metus nusprendę, kad atėjo laikas išmėginti jėgas LKL prieniškiai subūrė stiprią komandą ir laimėję NKL pirmenybes iškopė į elitinį divizioną.

“Jautėme, kad bus sunku, reikės daug pinigų, tačiau visi aukojomės dėl Prienų krepšinio. Visi stengiamės ir siekiame ne naudos sau, o žaidėjams. Komandai labai padeda miesto savivaldybė. Šiemet miesto parama sudaro apie trečdalį klubo biudžeto”, – teigė pašnekovas.

Įveikė net grandus

Į LKL pirmenybes viesulu įsiveržę naujokai netruko duoti pamokų pripažintiems lyderiams. Jau debiutiniais metais reguliariajame sezone “Juventus” ekipa liko ketvirta, į priekį praleidusi tik etatinius prizininkus – “Lietuvos ryto”, “Žalgirio” ir “Šiaulių” krepšininkus. Toje pačioje vietoje uteniškiai išliko ir po atkrintamųjų kovų.

Tuo tarpu Prienų komanda, pralaimėjusi paskutines rungtynes ir surinkusi 11 pergalių, su dar trimis ekipomis tenkinosi septintąja vieta. Kojas LKL apšilusios naujokės prieš šį sezoną atvirai deklaravo sieksiančios vietos ketvertuke ir kovosiančios dėl medalių.

Kol kas joms sezonas klostosi taip ar netgi geriau, nei buvo planuota. Prieniškiai reguliariajame sezone sensacingai nugalėjo “Lietuvos rytą” ir pralaimėję vos 7 kartus per 24 mačus užtikrintai užėmė trečiąją vietą, iš jos išstumdami etatinę LKL prizininkę “Šiaulių” komandą.

Uteniškiams sezonas taip pat einasi sėkmingai. Praėjusių metų gruodžio pradžioje jie tik paskutinėmis sekundėmis apmaudžiai išleido pergalę iš rankų ir nepasinaudojo proga nugalėti “Lietuvos rytą”. Atkrintamąsias varžybas “Juventus” komanda pradės būdama penktoje turnyro lentelės vietoje.

“Iki pilnos laimės trūko įveikti “Žalgirį”? Ne, to būtų jau per daug, – šyptelėjo V.Šeškus. – Šiam sezonui gana. Po pergalės prieš “Lietuvos rytą” į mus visi pradėjo žiūrėti pro padidinamąjį stiklą. Jeigu pralaimime kokias nors rungtynes, žiūrovai nesėkmę vadina sensacija.”

LKL čempionų titulą ginantys vilniečiai šį sezoną patyrė net keturis pralaimėjimus. Du – mačuose su “Žalgiriu”, po vieną – rungtynėse su “Rūdupiu” ir “Šiauliais”.

Tiek “Žalgiriui”, tiek “Lietuvos rytui” kluptelėjimai kovojant su LKL vidutiniokėmis pasitaiko itin retai. Kauniečiai praėjusį sezoną nusileido Vilniaus “Perlui”, o per ankstesnius dešimt sezonų pralaimėjimus ne “Lietuvos rytui” skaičiavo vos kelis kartus. Vilniečiai gali pasigirti panašiais rezultatais – per pastarąjį dešimtmetį vilniečių nesėkmes mažesniesiems klubams galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

“Manau, kad grandai yra šiek tiek susilpnėję. Be to, jiems tenka žaisti labai daug rungtynių, todėl žaidėjai stokoja motyvacijos. Eurolygos kovų užgrūdinti krepšininkai yra pervargę ir vietiniame fronte nepersistengia. Jeigu klubai per tokias rungtynes leistų pasireikšti jaunimui, problemų būtų kur kas mažiau”, – tvirtino kone dešimtmetį su “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” krepšininkais aikštėje susitinkantis Ž.Urbonas.

“Rūdupio” strategas pripažino, kad šiemet “Lietuvos ryto” ekipa turi sunkumų. Treneris svarstė, kad galbūt krepšininkai nesutaria tarpusavyje, tačiau pabrėžė, kad pergalės prieš garsiausius šalies klubus kaip iš gausybės rago nepasipils.

“Šiemet LKL lygis yra gerokai pakilęs, tačiau tikėtis dažnų pergalių prieš “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą” yra sunku. Jų vienas žaidėjas kainuoja tiek, kiek visas mūsų komandos biudžetas. Žaisdami namie pagadiname jiems nervus, tačiau norint laimėti reikia sužaisti aukščiau savo galimybių”, – tvirtino V.Šeškus.

Prienų klubo biudžetą šį sezoną sudaro 600 tūkst. litų, o brangiausiai mokamas krepšininkas, “Veido” žiniomis, uždirba vos pusseptinto tūkst. litų. Tuo tarpu “Lietuvos ryto” ekipa disponuoja mažiausiai 10 mln. litų, “Žalgiris” – bent dvigubai didesne suma. Mažiausiai gaunantis pastarosios ekipos žaidėjas per mėnesį uždirba apie 10 tūkst. eurų, brangiausiai – per 55 tūkst. eurų – skirtumai labiau nei akivaizdūs.

Krepšininkai veržiasi į Prienus

Paklaustas, kaip pavyko suburti jauną, tačiau itin darnų kolektyvą, “Rūdupio” ekipos strategas sėkmės recepto neslėpė. V.Šeškus tvirtino, kad krepšininkai patys veržiasi atvykti į Prienus.

“Prieš šį sezoną žaidėjų kainos nebuvo aukštos, o tie, kurie yra pas mus rungtyniavę anksčiau, matė, kad suteikiame geras gyvenimo sąlygas. Norėjome surinkti konkurencingą komandą ir dar vasarą deklaravome, kad sieksime vietos LKL ketvertuke. Žaisti mūsų ekipoje norėjo daugelis žaidėjų, nes čia sukuriame gerą aplinką, visi puikiai sutariame. Manau, kad krepšininkams lemiamo faktoriaus nesudarė netgi atlyginimo dydis”, – nustebino V.Šeškus.

Jo auklėtiniai yra vieni jauniausių visoje LKL. “Rūdupį” amžiumi lenkia tik Vilniaus “Perlo” ir “Kauno TrioBet” ekipos. Anot komandos stratego, jauni žaidėjai pergalių visuomet trokšta labiau už patyrusius ir nori įrodyti savo vertę.

Prieniškiai savo gretose turi net tris “Žalgiriui” priklausiusius jaunuosius talentus: Adą Juškevičių, Vytenį Lipkevičių ir Povilą Butkevičių. Garsiausiame šalies klube neįsitvirtinę žaidėjai “Rūdupyje” griežia pirmaisiais smuikais ir neslepia ambicijų grįžti į legendinį Kauno klubą.

“Žalgiryje” rungtyniavo daug aukštesnio lygio žaidėjai, iš kurių galėdavau pasimokyti per treniruotes, o “Rūdupyje” galiu mokytis per rungtynes. Kaune daug minučių negaudavau, o norint tobulėti reikia rungtyniauti. Į Prienus atvykau, kad galėčiau daugiau žaisti ir parodyti save. Jeigu “Žalgiriui” manęs reikės, grįšiu”, – tvirtino A.Juškevičius.

LKL slenkstį neseniai peržengusią “Juventus” ekipą Ž.Urbonas būrė pagal profesionalaus klubo piramidę. “Juventus” turi ne tik prezidentą, jo pavaduotojus, administratorę, valdybos narius, bet ir atstovą spaudai bei reguliariai atnaujinamą interneto svetainę. Joje galima tiesiogiai stebėti ekipos rungtynes, o po jų nepraėjus nė pusvalandžiui jau būna paskelbti komandos trenerių ir žaidėjų vaizdo komentarai.

“Svarbiausia yra klubo krepšinio strategija: iškeliami tikslai, galimybėmis grįstos ambicijos bei šį darbą dirbantys ir išmanantys žmonės. Esu ilgai žaidęs krepšinį ir žinau, kaip turi atrodyti rimtas klubas. Bandome lygiuotis į lyderius – “Žalgirį” ir “Lietuvos rytą”. Jeigu pradėsime lygiuotis į Regionų lygos komandą, taip ir žaisime. O mes pavyzdį imame iš geriausių”, – sėkmės receptą atskleidė “Juventus” prezidentas.

Tiek “Rūdupio”, tiek “Juventus” klubai neslepia ambicijų šį sezoną užkopti ant LKL prizininkų pakylos, tačiau norint įgyvendinti šią svajonę, jiems reikės įveikti kaip niekada stiprius varžovus.

Kauno “Žalgiriui” ir Vilniaus “Lietuvos rytui” pernelyg ilgai nepavyksta prasibrauti tarp 8 stipriausių Europos krepšinio klubų.

Stipriausi Lietuvos krepšinio klubai – Kauno “Žalgiris” ir Vilniaus “Lietuvos rytas” – užvertė dar vieną Europos taurių turnyrų istorijos puslapį. Abi mūsų ekipos trečią kartą kartu dalyvavo Eurolygos TOP-16 varžybose ir vėl nesugebėjo peržengti jo barjero. Eurolygos trečiajame etape – ketvirtfinalyje – vienintelį kartą Lietuvos klubas dalyvavo tik 1998–1999 m. sezoną, tuomet “Žalgiris” tapo čempionu.

Skirtingi scenarijai

Abi mūsų ekipos šį sezoną turėjo rimto pagrindo tikėtis pagaliau įveikti užkeiktąją ribą. Tiesa, tos viltys Vilniuje ir Kaune puoselėtos visiškai skirtingu metu.

“Žalgiris” apie ketvirtfinalį galėjo rimtai galvoti reguliariajam sezonui įsibėgėjus. Penketą Lietuvos rinktinės narių ir visą būrį legionierių įsigiję kauniečiai puikiai pradėjo sezoną ir kolekcionavo pergales. Tačiau viską aukštyn kojomis apvertė klubo savininko Vladimiro Romanovo užsukta trenerių karuselė. Aco Petrovičiaus atleidimas ir laikinas Rimanto Grigo vadovavimas komandą išbalansavo. Naujam strategui Iliasui Zourui beliko užbaigti Eurolygos sezoną taip ir nespėjus suderinti komandos žaidimo.

Be to, “Žalgirį” paveikė netikėtas vidurio puolėjo Mirzos Begičiaus pabėgimas į Madrido “Realą”. Iš Maskvos CSKA skubos tvarka pasiskolintas Bobanas Marjanovičius pabėgusį slovėną pranoko ūgiu, tačiau žaidimu jam neprilygo nė iš tolo ir visiškai netiko kauniečių pamėgtam žaidimui “du prieš du”.

“Žalgiris” Eurolygos sezoną baigė liūdnai. TOP-16 etape praktinės galimybės patekti į ketvirtfinalį buvo palaidotos labai anksti, o žaidžiant priešpaskutinį turą žlugo ir teorinės. Kauniečiai per šešis mačus pergalę šventė tik kartą.

Sostinėje pesimizmas aistruolius užplūdo dar net sezonui neprasidėjus. Per kontrolinius mačus komanda atrodė beviltiškai, todėl dar prieš pirmąsias Eurolygos rungtynes ją buvo priverstas palikti treneris Draženas Anzulovičius.

Paskubomis į Vilnių sugrąžintam Aleksandrui Trifunovičiui ir jo asistentu tapusiam Dariui Maskoliūnui žaidimą teko lipdyti kovinėmis sąlygomis. Prieš pat pirmąsias Eurolygos rungtynes prie “Lietuvos ryto” prisidėjo įžaidėjas Khalidas El-Aminas, o lapkričio viduryje į Vilnių atvyko ir Šarūnas Jasikevičius.

“Lietuvos rytas” pralaimėjo pirmąsias ketverias Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes, tačiau laimėjo trejas paskutines (namie 88:87 nugalėta “Barcelona”) ir paskutinę akimirką prasibrovė į antrąjį etapą. Viltis įveikti ir šį barjerą buvo gyva iki paskutinių paskutinio mačo su Vitorijos “Caja Laboral” minučių. Deja, lemiamas mūšis buvo pralaimėtas.

Skirtingos įvykių chronologijos lėmė, kad galutinio rezultato atžvilgiu identišką pasirodymą elitiniame turnyre vilniečiai gali vadinti sėkmingu, o kauniečiai – nuvylusiu.

Linki stabilumo

Lietuvos klubams pasibaigusio Eurolygos sezono pamokas paprašėme įvertinti žinomą krepšinio specialistą, Vilniaus “Sakalų” vyriausiąjį trenerį Rūtenį Paulauską.

“Rezultatai rodo, kad abu klubai buvo netoli ketvirtfinalio, nors situacija jiems susiklostė skirtingai. Nežinau, ar galima ieškoti dėsningumų, ieškant galimybių patekti į ketvirtfinalį. Vieną kartą pavyksta pasirinkti tinkamus legionierius, jiems tinka trenerių darbas, gerai žaidžia lietuviai, kitą kartą kažkas nepavyksta. Ne visada ketvirtfinalį pasiekia ir turtingiausi klubai, todėl apie dėsningumus kalbėti sunku. Manau, mes galime pasidžiaugti geru mūsų klubų darbu”, – sakė krepšinio specialistas.

Šį sezoną ir “Žalgirio”, ir “Lietuvos ryto” vadybininkams teko pasidarbuoti iš peties, ieškant žaidėjų ir trenerių. R.Paulauskas mano, kad Kauno ir Vilniaus klubų atstovai pasirodė sėkmingai.

“Manęs nenuvylė nė vienas iš sezono metu “Lietuvos ryto” įsigytų žaidėjų, todėl galima būtų sakyti, kad vadyba veikė gerai. “Žalgiryje” naudojama didelė žaidėjų rotacija, visi sulaukia savo galimybių. Manau, Kauno klube prie komandos žaidimo visiškai netiko vienintelis Omaras Samhanas. Visi kiti sėkmingai vykdė trenerių užduotis. Jei kuris iš kauniečių žaidėjų pernai dar nebuvo Eurolygos lygio krepšininkas, šį sezoną tokiu tapo, dauguma žengė į priekį – ir komandai padėjo, ir pakėlė savo vertę”, – tvirtina treneris.

Šis sezonas išskirtinis dar ir tuo, kad abu stipriausi Lietuvos klubai Eurolygoje pasinaudojo net aštuonių legionierių paslaugomis (įskaitant priverstinį M.Begičiaus keitimą B.Marjanovičiumi). Čia kyla klausimas, galbūt dar didesnis legionierių skaičius būtų geras būdas pagaliau prasimušti į Eurolygos ketvirtfinalį? R.Paulauskas mano, kad kelią į trečiąjį elitinio turnyro etapą galėtų atverti tik gerokai aukštesnio lygio (todėl ir daug brangesni) legionieriai.

“Kauno klubas šį sezoną jau laimėjo LKF taurę, legionieriai svariai prie šios pergalės prisidėjo. Tačiau pasakykite, kuris iš “Žalgirio” legionierių yra toks perspektyvus, kad norėtųsi jį būtinai pasilikti komandoje dar dvejiems trejiems metams? Nė vienas. “Lietuvos ryto” legionieriai? Milko Bjelica – taip, Kenanas Bajramovičius – galbūt. Ir viskas.

“Lietuvos rytas” turėjo išskirtinį žaidėją – Chucką Eidsoną. Tačiau tokius krepšininkus sunku ir surasti, ir išsaugoti.

Krepšinyje niekas didelių kompensacijų nemoka, pasibaigia kontraktai, ir žaidėjai išeina. O talentingų ir pigesnių žaidėjų ieško visi, jie labai greitai pastebimi ir sulaukia daugybės siūlymų. Todėl įsigyti tokių žaidėjų kaip Ch.Eidsonas, neturint didesnių finansų, tikimybė nėra labai didelė. Nesakau, kad “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” dabartiniai legionieriai – prasti. Jie yra geri žaidėjai, tačiau tinka tik šiandien siekti tam tikrų rezultatų. Sunku su jais sieti viltis ką nors rimtesnio laimėti ateityje”, – sakė pašnekovas.

Svarbiausias dalykas, kurio R.Paulauskas norėtų palinkėti stipriausiems Lietuvos klubams – stabilumas. Galbūt taip pagaliau pralaužtume ir Eurolygos ketvirtfinalio barjerą?

“Norisi palinkėti, kad treneriai, kuriems sekasi dirbti, išsaugotų vietas ir vestų komandas ne trečdalį ar pusę sezono. Kad būtų taip, kaip didžiuosiuose Europos klubuose, kuriuose treneriai gali ramiai darbuotis bent dvejus trejus metus”, – teigia krepšinio treneris.

Sekmadienį sostinėje ištraukti 2011 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybių Lietuvoje burtai, 24 Senojo žemyno komandas suskirstę į keturias grupes.

Burtai lėmė, jog Lietuvos rinktinės varžovais pirmajame čempionato etape A grupėje Panevėžyje bus čempionų titulą ginantys Ispanijos krepšininkai, planetos vicečempionė Turkija, 2012 metų olimpinių žaidynių šeimininkė Didžioji Britanija, Lenkija bei antrąją vietą papildomame atrankos turnyre užėmusi komanda – Suomija, Vengrija arba Portugalija.

B grupėje Šiauliuose varžysis Serbija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija bei Latvija.

C grupėje Alytuje kovos Graikijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai bei papildomo atrankos turnyro nugalėtoja – Suomija, Vengrija arba Portugalija.

D grupėje Klaipėdoje rungtyniaus Slovėnijos, Rusijos, Belgijos, Gruzijos, Bulgarijos ir Ukrainos vyrų krepšinio rinktinės.

Trys geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į kitą čempionato etapą (2 grupės po 6 rinktines) bei pratęs kovą dėl medalių.

Iškilmingoje burtų ceremonijoje Vilniaus dramos teatre dalyvavo bei rinktines į keturias grupes surikiavo legendiniai praeities Lietuvos, Italijos bei Ukrainos krepšininkai – Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Dino Meneghinas, Sergejus Jovaiša, Aleksandras Volkovas, Arvydas Sabonis bei Sergejus Jovaiša.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos, o dvi į finalą iškopusios rinktinės užsitikrins kelialapius į Londono olimpiadą.