Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo bronzos medalius, sekmadienį mažajame finale dėl trečiosios vietos 99:88 (23:22, 25:16, 24:16, 27:34) nugalėjusi ketvirtojoje pozicijoje likusią Serbijos komandą. Finale JAV komanda gana nesunkiai įveikė pasaulio čempionato šeimininkus – turkus 81:64.

Šiandien 21.30 val. Vilniaus Rotušės aikštėje vyks Lietuvos krepšinio rinktinės sutikimas.

Lietuvos krepšininkai pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo aštuonias pergales bei vienintelį pralaimėjimą (74:89) patyrė pusfinalyje prieš olimpinę čempionę JAV komandą.

Sekmadienio mače svariausiai prie istorinės pergalės prisidėjo Linas Kleiza – 33 taškai, 7 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai, 3 perimti kamuoliai, dvi klaidos bei viena pražanga. Per 35 žaidimo minutes jis pataikė 5 tritaškius iš 7, 7 dvitaškius iš 11 bei realizavo visus 4 baudų metimus.

15 taškų lietuviams pelnė Paulius Jankūnas, po 14 – Simas Jasaitis (10 sugriebtų kamuolių) ir Mantas Kalnietis (5 rezultatyvūs perdavimai), 12 – Martynas Pocius. 4 taškus į serbų krepšį įmetė Tomas Delininkaitis, 3 – Jonas Mačiulis, po 2 – Renaldas Seibutis ir Robertas Javtokas.

Pralaimėjusiųjų gretose sėkmingiausiai žaidė Novica Veličkovičius (18 tšk.), Marko Kešeljis (12 tšk.), Duško Savanovičius (10 tšk.) bei Milošas Teodosičius (9 taškai). 9:11. Pirmajame kėlinyje Serbijos rinktinė pelnė septynis taškus be atsako ir įgijo devynių taškų pranašumą 18:9. Prasidėjus priešpaskutinei pirmojo ketvirčio minutei, serbai pirmavo 22:16, bet mūsiškiai spurtavo 7:0 ir po 10 žaidimo minučių turėjo minimalų pranašumą 23:22.

Antrojo kėlinio pradžioje rezultatas buvo lygus 26:26. Tada Lietuvos komanda pelnė šešis “sausus” taškus ir nutolo 32:26. Serbai sumažino atsilikimą iki trijų taškų 31:34. lietuviai atsakė penkiais taškais iš eilės (39:31), o, ketvirčiui artėjant prie pabaigos, mūsiškių pranašumas padidėjo iki 13 taškų 48:35. Kėlinį taikliu tolimu metimu užbaigė Aleksandras Rašičius.

Trečiajame ketvirtyje Lietuvos rinktinės pranašumas padidėjo iki 15 taškų 53:38, o po S. Jasaičio dvitaškio ir L. Kleizos taiklaus tolimo metimo jau siekė 18 taškų 58:40. Įpusėjus kėliniui, po dar vieno L. Kleizos tritaškio skirtumas padidėjo iki 19 taškų 62:43. Prieš lemiamą ketvirtį lietuviai pirmavo 72:54.

Po aštuonių iš eilės M. Kalniečio taškų mūsiškių pranašumas padidėjo iki 22 taškų 80:58. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui, serbai sumažino atsilikimą iki 15 taškų 69:84, o netrukus priartėjo iki 12 taškų 74:86, tačiau lietuviams pavyko išsaugoti pergalingą pranašumą.

Bronzinei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei Turkijoje vadovavo Kęstutis Kemzūra su asistentais Robertu Kuncaičiu, Donaldu Kairiu ir Mantu Šerniumi, o pasirengti čempionatui padėjo ir Valdemaras Chomičius.

Lietuvos rinktinės fiziniu pasirengimu rūpinosi Evaldas Kandratavičius, sveikata – Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas, krepšininkus masažavo Aidas Buzelis ir Aleksejus Peletskis. Ekipos buitimi rūpinosi rinktinės administratorius Žydrūnas Vilenčikas ir geruoju komandos kauku vadinamas Juozas Petkevičius.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra po sekmadienį laimėtų Turkijoje vykstančio pasaulio čempionato rungtynių dėl trečiosios vietos su Serbijos komanda (99:88) tryško džiaugsmu.

“Neturiu žodžių, kad apibūdinčiau, kaip dabar jaučiuosi. To neįmanoma išmatuoti, nes daugelis žaidėjų buvo traumuoti, tačiau ėjo kovoti. Šiandien viską lėmė ne taktika, o mūsų psichologinis pasirengimas, todėl buvome pasirengę, susikaupę ir pasiryžę laimėti. Nugalėjome puikią komandą”, – kalbėjo mūsų šalies komandos strategas.

”Lietuvos rytas “ praneša:

“Širdžių užkariautojai – istorinėje aukštumoje. Stebuklas, kurio prieš pasaulio krepšinio čempionatą turbūt niekas nesitikėjo, jau virto tikrove. Lietuva iškovojo tai, ko iki šiol dar nebuvo turėjusi, – planetos pirmenybių bronzos medalius, kurie mūsų tautai spindi kaip auksas.

Jauna ir kovinga Lietuvos rinktinė vakar pasaulio čempionato mažajame finale 99:88 patiesė Europos vicečempionę Serbijos komandą.

Arvydui Saboniui ir Šarūnui Marčiulioniui plojant iš tribūnų, nauja Lietuvos krepšinio karių karta sužibo bronzine spalva.

„Tai istorinė Lietuvos pergalė, kurios tikrąją reikšmę suprasime vėliau”, – sakė Linas Kleiza, vakar 33 taškais prisidėjęs prie pergalės.

Džiaugsmas. Prieš 18 dienų be garsių kalbų ir pažadų į čempionatą atvykę Lietuvos krepšininkai su triukšmu baigė pirmenybes.

Robertas Javtokas siautė su trispalve aikštėje, o Jonas Mačiulis iš visų jėgų bandė pakelti Liną Kleizą. Visi glėbesčiavosi, ėjo iš proto vos nuaidėjus sirenai.

Simas Jasaitis ir Mantas Kalnietis užsilipę ant reklaminių stendų ir atsisukę į sirgalius rėkė iškėlęs rankas, o netrukus žaliesiems aistruoliams lankstėsi visa komanda.

K.Kemzūra šypsosi ne ypač dažnai, bet atsidūręs ant krepšininkų rankų taip pat nebeslėpė laimės.

„Mama, iki. Dabar negaliu kalbėti, – su trispalve vienoje rankoje ir mobiliuoju telefonu kitoje į spaudos konferencijos kambarį įbėgęs atsiprašinėjo laimingas M.Kalnietis. – Dar nesuprantu, kas vyksta.

Džiaugiuosi, bet nesuprantu. Man trūksta žodžių ir nesuprantu, ką padarėme. Sunku galvoti ką nors apie varžybas, nes esame be proto laimingi.”

„Dabar reikėtų sustabdyti laiką bent savaitei”, – kalbėjo Jonas Mačiulis.

Lyderis L.Kleiza sakė, kad dviejų prastų dienų iš eilės nebūna. Rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas (vidutiniškai po 19 taškų per rungtynes) vėl nešė ant savo galingų pečių komandą. Kai antrajame kėlinyje L.Kleiza virto taškų rinkimo mašina, sustabdyti lietuvio jau buvo neįmanoma.

Juolab kad netylėjo ir bendražygiai. Simo Jasaičio tritaškiai ir neįtikėtinas Manto Kalniečio skrydis bei dėjimas į krepšį su pražanga nuskraidino lietuvius į priekį (48:35).

Lietuviai beprotiškai pasitikėjo savimi, o serbų pasipriešinimas rimo.

Šeštadienį pusfinalyje tik paskutinę sekundę turkams pralaimėję serbai vakar užgeso daug anksčiau.

Arenos laikrodis dar skaičiavo priešpaskutinę mačo minutę, kai tribūnose trys šimtai sirgalių vienu balsu lietuviškai užtraukė: „Mes laimėjome.”

„Lietuva nusipelnė šios pergalės. Lietuva žaidė daug daug geriau, – pripažino Serbijos rinktinės treneris Dušanas Ivkovičius. – Man buvo sunku parengti komandą – žaidėjai nemiegojo visą naktį.”

Lietuvos krepšininkai pirmą kartą iškovojo medalį pasaulio pirmenybėse. Iki tol jie dukart (1998 ir 2006 metais) buvo septinti. Jaunos komandos bronza papildė spalvingą mūsų šalies rinktinės kolekciją. Lietuvos rinktinė tris kartus iškovojo Europos čempionato auksą (1937, 1939, 2003 m.), sykį – sidabrą (1995 m.), kartą – bronzą (2007 m.). Trejose olimpinėse žaidynėse (1992, 1996 ir 2000 m.) lietuviai laimėjo bronzos medalius.

Krizės slegiamai valstybei jauna komanda įrodė, kad galima nepalūžti, net jei tavimi netiki beveik niekas, jei į pasaulio čempionatą prasmunki su vardiniu kvietimu, jei kovoji be 8 žvaigždžių, jei per rungtynes atsilieki nuo Europos čempionų 18 taškų arba mūšyje dėl bronzos medalių prarandi pagrindinį vidurio puolėją.

Susidūrusi su sunkumais Lietuvos rinktinė netapo silpnesnė. Atvirkščiai – tai padarė ją stipresnę. Per dvi savaites 12 krepšininkų aštuoniomis nuostabiomis pergalėmis užbūrė šalį ir įkvėpė pamirštą norą svajoti.

„Krepšinis yra mūsų antroji religija, – visam pasauliui vakar dar kartą priminė K.Kemzūra. – Nedaug kuo savo šalyje galime taip didžiuotis.”

Į simbolinį penketą pateko šie krešininkai: Kevinas Durantas (JAV) – naudingiausias čempionato žaidėjas, Luisas Scola (Argentina), Linas Kleiza (Lietuva), Hidayetas Türkoglu (Turkija), Milošas Teodosičius (Serbija).

Iš pirmų lūpų komentuodamas įvykius Stambule, krepšinio treneris Tomas Pačėsas sakė:

„Lietuva užkopė į bronzinę viršūnę. Atsidūrė ten, kur ir turėjo būti. Kas lėmė mūsų vyrų triumfą? Turbūt labiausiai – Juozukas Petkevičius (rinktinės masažuotojas. – Red.). Jis buvo geriausias rinktinės talismanas. Juokai juokais, tačiau man susižavėjimą kėlė viso rinktinės štabo darbas. Pradedant žaidėjais ir treneriais, baigiant fizinio rengimo specialistais, gydytojais, masažuotojais. Visi jie nusipelno geriausių žodžių.

Krepšininkai, nes įgyvendino visus taktinius sumanymus. Treneriai, nes atrado žaidimo stilių, idealiai tinkantį šiai energingai ekipai. Uraganinį žaidimo greitį, kurio neįkando nei Serbija, nei Argentina, nei dar visas būrys galingų varžovų. Medikai ir kiti sveikata besirūpinę specialistai, nes kuo labiau įsibėgėjo čempionatas, tuo galingiau fiziškai atrodė mūsų komanda. Šių metų rinktinė buvo išskirtinė tuo, kad kiekvienas jos narys jautėsi reikalingas. Visi šios ekipos marškinėliais vilkintys krepšininkai prisidėjo prie tos pergalių serijos.

Ar galėjo serbai iš mūsų atimti medalį? Manau, kad ne. Pirmiausia, jie nesusitvarkė su psichologiniu smūgiu, patirtu išvakarėse pusfinalyje. Apmaudus pralaimėjimas turkams pakirto jų jauną komandą.

Finale pelnytai susidūrė JAV ir Turkijos rinktinės. Galima kalbėti ką nori, bet ir amerikiečiai, ir turkai įveikė ne vieną grėsmingą varžovą.

Kad ir kaip būtų, dabar, skirtingai nei pernai po lietuviams nesėkmingai susiklosčiusių Europos pirmenybių Lenkijoje, į klubą (treniruojamą Gdynės „Prokom”. – Red.) galėsiu grįžti aukštai iškelta galva.”

„Verslo žinios“ rašo:

„Atnaujinta ir atjaunėjusi rinktinė savo žaidimu stebino krepšinio specialistus. O nepailstantys, spalvingi ir triukšmingi ištikimieji krepšinio aistruoliai dar sykį įrodė, kas yra geriausias pasaulyje “šeštasis žaidėjas”.

“Tokio palaikymo gali pavydėti bet kuri komanda. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis”, – po pergalingi Lietuvos rinktinės žygio pirmajame čempionato etape kalbėjo Kęstutis Kemzūra, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Lietuvių aistruoliai išties verti pagyrų. Nors praėjusiais metais krepšininkų pasirodymas Lenkijoje buvo nesėkmingas, jie nenusisuko nuo rinktinės ir gerokai prieš pasaulio čempionato pradžią pradėjo planuoti kelionę, pirkti bilietus. Jų entuziazmo nesumažino ir tai, kad didžioji dalis pajėgiausių Lietuvos krepšininkų nusprendė neatstovauti nacionalinei komandai ar negalėjo į Turkiją vykti dėl traumų.

Atsargesnieji aistruoliai suplanavo kelionę tik į Izmyro miestą, kuriame vyko pirmojo etapo varžybos, o ištikimiausieji Turkijos krepšinio arenose savo rinktinę palaikė visas dvi savaites, dalis į Turkiją atvyko tik į atkrintamųjų varžybų etapą ir su nauja energija papildė kiek praretėjusias “žaliųjų” gretas. Po mūsų krepšininkų prieš Argentiną kelionių agentūros sulaukė skambučių su klausimais, ar nebūtų galima dar nuvykti į Stambulą. Ir domėjosi ne pavieniai asmenys, o jau susibūrusių po 20 ar po 50 grupių atstovai. Paklausimų buvo labai daug, tačiau susidūrėme su didžiausia problema – bilietais į rungtynes”, – sakė Rimvydas Rukaitis, kelionių agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius.

Jo žiniomis, nesibaimindami dėl bilietų trūkumo, dalis aistruolių nenuleido rankų, neišsigando pakilusių kainų ir nusprendė skristi reguliariais skrydžiais, jų siūlytojai suskubo pasinaudoti paklausa – “airBaltic” šeštadienį į Stambulą išsiuntė didesnį lėktuvą”.

“Kauno diena” informuoja:

„Kiekvienam pasaulio čempionate bronzą iškovojusios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariui bus skirta premija po 15 tūkstančių litų. Taip pat neatmetama, kad svarbiausieji rinktinės žaidėjai ir jos treneris pasidabins Prezidentės skirtais aukštai valstybės apdovanojimais.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, pasaulio čempionatuose trečiąją vietą iškovojusiems sportininkams iš valstybės biudžeto turi būti skirta 15 tūkst. litų premija. Pasaulio čempionate laimėjus aukso medalį, sportininkui tenka 40 tūkst. litų, sidabro medalio laureatai paskatinami 25 tūkst. litų.

Vyriausybė dar pirmadienį rengiamame pasitarime turėtų svarstyti ir priimti sprendimą dėl premijų skyrimo Lietuvos vyrų krepšinio komandos nariams, sekmadienį Turkijoje pasibaigusiame pasaulio čempionate įspūdingu žaidimu iškovojusiems bronzos medalius.

Nuolat taupyti raginantis premjeras Andrius Kubilius dar praėjusią savaitę džiaugėsi Lietuvos krepšininkų sėkme ir žadėjo nepagailėtų lėšų, jei jie grįš su medaliais. “Tikimės, kad turėsime progą sveikinti mūsų krepšininkus su dideliais pasiekimais ir tam nepagailėsime lėšų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Žinoma, širdžių šilumos ir mūsų džiaugsmo niekaip neįvertinsi, tačiau taip pat yra tvarka, kuri numato, kad už atitinkamus laimėjimus pasaulio, Europos čempionatuose yra įteikiamos piniginės premijos. Manau, kad šioje vietoje visi sutarsime, jog nereikėtų su pavydu žiūrėti į tai, kokius pinigus reikės skirti”, – kalbėjo premjeras.

Be to, Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar šią savaitę savo pasirašytu dekretu gali skirti Lietuvos krepšininkams valstybės apdovanojimus. Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijoje vykstančiame pasaulio vyrų krepšinio čempionate bronzos medalius iškovojusią Lietuvos rinktinę.

“Nuoširdžiausiai sveikinu Kęstučio Kemzūros vadovaujamą Lietuvos krepšinio rinktinę. Šiandien iškovota bronza dar sykį įtikinamai patvirtino: Lietuvos krepšininkai yra tarp pačių geriausių pasaulyje. Mūsų žaidėjų visą čempionatą rodytas susitelkimas, ryžtas bei komandinė dvasia įprasmina svarbią tiesą – dirbdami išvien, negailėdami savo energijos ir jėgų galime įveikti sunkumus ir pasiekti didelių pergalių. Dėkoju visiems žaidėjams, treneriams ir komandos personalui už ištvermę, atsidavimą, linkiu rinktinei ir kiekvienam žaidėjui asmeniškai visokeriopos sėkmės ateityje!” – sveikinime krepšininkams teigė Prezidentė.

Kai kurie Turkijoje puikiai pasirodžiusios komandos nariai – Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Simas Jasaitis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas – jau už ankstesnius pasiekimus turi ordinus “Už nuopelnus Lietuvai”. Tačiau dalis jų komandos draugų bei pats naujasis rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra kol kas neturi valstybės apdovanojimų.

Pagal galiojančią tvarką, apdovanojimus jau turintiems asmenims gali būti įteikti aukštesnio rango ordinai.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbia:

Po pergale, atnešusia bronzos medalius, pasibaigusio Lietuvos krepšininkų žygio pasaulio čempionate mūsų šalies aistruoliai pabiro į šėlti į gatves. Įsiaudrinusius sirgalius Vilniuje tramdyti buvo siunčiamos papildomos policijos pajėgos.

Tuo tarpu pergalės apsvaiginti gerbėjai Lietuvoje, sostinėje ėmė vartyti aptvarus ir siūbuoti visuomeninį transportą, bandė apversti net autobusus. Ypač sirgaliai siautėjo Katedros aikštėje ir gretimose gatvėse. Policijos duomenimis, mieste suaktyvėjo ir chuliganai, padaugėjo muštynių ir kitokių incidentų.

“Lietuvos žinios” rašo:

“Mes vėl galingi! Kęstučio Kemzūros kariauna vakar pasaulio čempionate Turkijoje šoko istorinės pergalės šokį. Ne vieną įspūdingą spektaklį per dvi savaites planetai parodę Lietuvos krepšininkai sugrįžo į elitą ir namo skrenda su pirmąkart iškovotais pasaulio bronzos medaliais.

Aštuonios pergalės ir tik vienas pralaimėjimas JAV rinktinei, kuri vakar tapo pasaulio čempionais. Štai toks mūsų atgimusios rinktinės, privertusios didžiuotis, jog esame lietuviai, laimikis.

Lemiamoje kovoje dėl bronzos medalio mūsų krepšininkai 99:88 parklupdė serbus ir lipo ant pjedestalo.

“Tai didelė ir istorinė pergalė Lietuvos krepšiniui”, – sakė net 33 bronzinius taškus į serbų krepšį įmetęs rinktinės lyderis Linas Kleiza.

Kai likus žaisti 2 minutes Tomas Delininkaitis įmetė į krepšį (97:82), Mantas Kalnietis atsistojo ant suoliuko ir rankos mostu sirgaliams liepė traukti skanduotę “Mes laimėjome”. Tuos žodžius dvi savaites girdėjo visas pasaulis. Mes didžiuojamės jumis – šalį šlovinančiais dvylika didvyrių krepšininkų ir nuostabių trenerių štabu,.

Krepšinio treneris Rimas Girskis vakarykštes varžybas komentavo taip: “Per visą čempionatą pralaimėtos tik vienos rungtynės, bet garbingai – pusfinalyje pajėgiai JAV rinktinei. Turbūt šis čempionatas pateks į istoriją kaip “nukraujavusių” rinktinių pirmenybės, nes nežaidė daug žvaigždžių. O pergalė prieš Serbiją saldesnė, nes ši rinktinė žaidė pajėgiausios sudėties. Kad serbai fiziškai nespėjo pailsėti po sunkaus pusfinalio, bet tai jų problemos. O mūsų rinktinė išsprendė visas savo problemas.

Vakar vyrai žaidė gražiai. Bet jie taip žaidė ir per visą čempionatą. Krepšininkai turi būti dėkingi treneriui Kęstučiui Kemzūrai, nes šis juos atvėrė Europai. Ligi šiol Kalnietis, Mačiulis, Pocius, Jankūnas buvo paprasti žaidėjai. O dabar visi pamatė, kad jie puikūs krepšininkai.

Naujienų agentūra BNS praneša:

“Per Turkijoje vykstančio 16-ojo pasaulio vyrų krepšinio čempionato finalo rungtynių ilgąją pertrauką apdovanoti nauji Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Šlovės muziejaus nariai, tarp kurių – legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis.

Kartu su A. Saboniu, FIBA Šlovės muziejaus nariais tapo krepšininkai – serbai Vladė Divacas ir Draganas Kičanovičius, italas Dino Meneghinas, brazilas Oscaras Schmidtas), amerikietė Cheryl Miller ir rusė Natalija Zasulskaja. Į FIBA Šlovės muziejų taip pat įtraukti treneriai, teisėjai bei krepšinio darbuotojai. FIBA Šlovės muziejaus nariais tapę legendiniai krepšininkai ir treneriai per savo karjeras iškovojo 14 olimpinių ir 15 pasaulio čempionatų medalių.

“Respublika” praneša:

“Bronza, spindinti auksu. Šiandien namo grįžta bronzinė Lietuvos rinktinė. Mūsų krepšininkai Turkijoje padarė tai, kas dar taip neseniai atrodė nepasiekiama. Į geriausių planetos trejetuką lietuviai pateko nugalėję grėsminguosius serbus. Šis mūsų dvyliktuko pergalingas žygis dar kartą patvirtino, kokia didelė gali būti Lietuva”. Mes neabejojame, kad šios rinktinės triumfo žygis tik prasideda”.

"Veido" archyvas

Dauguma lietuvių krepšininkais didžiuojasi, nes jie padovanojo daug įsimintinų pergalių. O apie mūsų futbolininkus, rankininkus, tinklininkus ar ledo ritulininkus to nepasakysi

Liūdna konstatuoti, bet Turkijoje vykstantis planetos krepšinio čempionatas didžiulio susidomėjimo sulaukia tik Lietuvoje ir dar penkiose šešiose valstybėse.

Kuri komanda iškels į viršų krepšinio kūrėjo Jameso Naismitho vardu pavadintą nugalėtojams teikiamą trofėjų, paaiškės rugsėjo 12 dieną, bet jau dabar, darant pirmąsias išvadas, galima teigti, kad nenugalimų komandų šiose pirmenybėse nėra. Lietuviai jau sugebėjo patiesti šiose pirmenybėse itin buksuojančius planetos čempionus ispanus.

Be to, favoritais laikomi amerikiečiai, į Turkiją atsivežę daug silpnesnės sudėties ekipą nei į Pekino olimpiadą, jau turėjo daug vargo per mačą su brazilais.

Iš esmės tai yra geros naujienos be kelių lyderių rungtyniaujančiai Lietuvos komandai, kita vertus, palyginti su Pekino žaidynėmis, susilpnėjusios komandų sudėtys atskleidžia ir tą faktą, kad pasaulio krepšinio čempionatas stokoja prestižo. Be to, šis renginys itin nublanksta ir prieš liepos mėnesį pasibaigusį pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje.

Populiarumas nedidelis

Kad čempionatas yra nuvertintas, parodo vien tas faktas, jog ne tik Lietuva, bet ir dauguma kitų komandų priverstos žaisti be kelių pagrindinių savo krepšininkų, kurių nemažai į Turkiją neatvyko tikrai ne dėl traumų, o dėl paprasčiausio noro praleisti vasarą poilsiaujant. Dirkas Nowitzkis, Pau Gasolis, LeBronas Jamesas, Carmelo Anthony, Andrejus Kirilenka – tai tik kelios žvaigždės, kurių šiemet nematome vilkint nacionalinių ekipų marškinėliais.

Prieš pasaulio čempionatą FIBA žarstėsi optimistinėmis prognozėmis, kad planetos pirmenybėse Turkijoje iš viso apsilankys 350 tūkst. krepšinio sirgalių, o televizijos transliacijos visame pasaulyje sutrauks dar daugiau nei milijardą žiūrovų. Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad šios prognozės neišsipildys. Nemažą dalį televizijos žiūrovų, žinia, sudaro kinai, bet į čempionatą neatvykus didžiausioms NBA žvaigždėms susidomėjimas pirmenybėmis šioje daugiausiai gyventojų turinčioje pasaulio valstybėje gali smarkiai sumenkti.

Arenos Turkijoje kol kas pilnos tik tada, kai žaidžia šeimininkai ir JAV krepšininkai, o kitų rinktinių susitikimai geriausiu atveju pritraukia vos kelis tūkstančius žiūrovų. Tarkime, Lietuvos rinktinės rungtynes su Kanada stebėjo vos 3 tūkst. žiūrovų – juokingas skaičiusm ypač turint omenyje, kad tą pačią dieną pasižiūrėti Lietuvos A lygos futbolo mačo tarp Vilniaus “Žalgirio” ir Panevėžio “Ekrano” susirinko 3,7 tūkst. žiūrovų. Tai rodo, kad be kelių šimtų į Turkiją nuvykusių ištikimiausių Lietuvos rinktinės sirgalių čempionato kovos, kuriose žaidžia mūsiškiai, įdomios tik saujelei vietinių žiūrovų.

Beje, ir pirmosios šeimininkų turkų rungtynės su Dramblio Kaulo Kranto rinktine sulaukė ne itin gausaus palaikymo – vos 7,7 tūkst. žiūrovų. Į antrąjį šeimininkų mačą su rusais jau atėjo gausesnės sirgalių pajėgos – 10,5 tūkst. Vis dėlto šie skaičiai nė iš tolo neprilygsta žiūrovų minioms, kurias į tribūnas sutraukė pasaulio futbolo čempionato kovos: per šį čempionatą buvo sužaistos 64 rungtynės, kurių pasižiūrėti į stadionus iš viso atėjo net 3,2 mln. sirgalių. Vienų rungtynių lankomumo vidurkis siekė net 49,7 tūkst. – tokio dėmesio krepšininkams belieka pavydėti.

Specialistai prognozuoja, kad į kitąmet Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą turėtų atvykti daug pajėgesnės rinktinės, nes tuomet bus dalijami kelialapiai į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Neverta nė abejoti, kad olimpinis krepšinio turnyras yra daug prestižiškesnis nei pasaulio pirmenybės.

Nuo futbolo atsilieka smarkiai

Galima rasti ne vieną priežastį, kodėl futbolas ar kitos sporto šakos, tokios kaip ledo ritulys, daugelyje šalių populiarumu smarkiai lenkia krepšinį. Visų pirma tada, kai 1891 m. J.Naismithas sugalvojo, jog galima sportuoti mėtant futbolo kamuolį į aukštai pritvirtintą persikų krepšį, futbolas jau buvo gana stipriai įleidęs šaknis į ne vieną Europos ir kitų žemynų valstybę.

Be to, plisti futbolui ir tokioms britų propaguojamoms sporto šakoms, kaip regbis ar kriketas, smarkiai padėjo ir kolonializmas. Pirmą kartą šiuos žaidimus į kolonijas nuvežė jūreiviai ir kariai, bet netrukus prie futbolo, regbio ar kriketo populiatumo smarkiai prisidėjo ir visa kolonijų administracija.

Futbolą savo kolonijose smarkiai išpopuliarino prancūzai ir portugalai. Tad į šiuos regionus atklydęs krepšinis jau susidūrė su įsitvirtinusiomis tam tikromis žaidimų tradicijomis, kurias pakeisti buvo sunku. Dėl to neverta stebėtis, kad bene stipriausias pozicijas krepšinis iki šiol išlaiko savo gimtinėje JAV. Bet net ir čia jam populiarumu tenka dalytis su kitomis dviem didžiosios trejybės sporto šakomis – amerikietiškuoju futbolu ir beisbolu.

Galiausiai kiekviena šalis daugiausiai pinigų investuoja į tas sporto šakas, kurios atstovams geriausiai sekasi. Tad nėra ko stebėtis, kad afrikiečiai daugiau pinigų skiria futbolui (juk turi šios sporto šakos žvaigždžių ir galimybių įkąsti geriausioms pasaulio rinktinėms), o ne investuoja į krepšinį, kurio aikštelėje, kaip rodo ir šis pasaulio čempionatas, Afrikos žemyno atstovai vis dar užima pastumdėlių vietą.

Panašios tendencijos galioja ir Lotynų Amerikoje, kur futbolas yra sporto šaka nr. 1. Tiesa, krepšinis čia jau nėra lyg trečiasis brolis, o tokiose šalyse kaip Brazilija ir Argentina – antra pagal populiarumą sporto šaka. Tas pats pasakytina ir apie skandinavus, kurie mieliau domisi žiemos sporto šakomis, ne vieną dešimtmetį garsinančiomis jų šalis, o ne nesėkmingai bandomu importuoti krepšiniu.

Tvirtesnėmis krepšinio citadelėmis būtų galima pavadinti nebent kai kurias Azijos šalis, ypač NBA virusui pasidavusią Kiniją, ir Balkanų regioną Europoje. Serbai ir kroatai apskritai garsėja puikiais visų komandinių sporto šakų, kurios žaidžiamos su kamuoliu, rezultatais. Čia galima paminėti ir rankinį, ir tinklinį, ir vandensvydį.

Lietuva = krepšinis

“O, Lietuva, žinau Vilniaus “Lietuvos ryto” komandą”, – rankose vartydamas mano pasą savo žinias rodė bosnių pasienietis ir čia pat palinkėjo gero kelio. Tuo pačiu traukiniu į Sarajevą važiuojantis studentas iš Serbijos itin domėjosi, ar lietuviai iš tikrųjų moka žaisti tik krepšinį ir negali pasigirti didesnėmis jokių kitų komandinių sporto šakų pergalėmis. Kad ir nenoromis, teko pripažinti, kad bendrakeleivis yra visiškai teisus – be krepšinio, Lietuva pasigirti nelabai turi kuo.

Kodėl taip yra, vienareikšmiškai atsakyti labai sunku. Vis dėlto galima išskirti kelis pamatinius veiksnius. Visų pirma prastos materialinės bazės, lemiančios menką ateinančiųjų sportuoti būrį, ir nuolatinis lėšų stygius – juk dauguma pinigų atitenka krepšiniui. Prie pinigų stygiaus itin prisideda netobuli įstatymai, varžantys sporto rėmimą ir neleidžiantys naudotis užsienio praktika – juk užsienyje nemažai komandų gyvena iš lažybų bendrovių skiriamos paramos. Visa tai lemia, kad iš komandinio sporto galime didžiuotis tik krepšiniu.

Futbolo rinktinė kartais iššauna kaip ta lazda ir nustebina gerais rezultatais žaidžiant su elitinėmis komandomis, bet galiausiai viskas baigiasi kaip visada – pralaimėjimu vidutiniokams ar net autsaideriams ir ankstyvu atsisveikinimu su visomis viltimis žūtbūt prasimušti į pasaulio ar Europos futbolo čempionatą. Apie klubines komandas kalbėti apskritai neverta. Taip ir sukasi užburtas ratas: nėra rezultatų, nėra žiūrovų, nėra paskatų investuoti į mažai kam įdomias ekipas.

Kitos komandinės sporto šakos irgi neturi kuo nustebinti. Kaimynai lenkai 2006 m. pasaulio tinklinio čempionate pasipuošė sidabro medaliais, pernai Europoje iškovojo auksą ir neslepia ambicijų gerai pasirodyti šiemet Italijoje vyksiančiose pasaulio pirmenybėse. Kiti kaimynai latviai gali didžiuotis ledo ritulio rinktine ir kontinentinėje ledo ritulio lygoje rungtyniaujančia Rygos “Dinamo” komanda. Tuo tarpu mūsų rinktinė ir geriausias klubas Elektrėnų “Energija” išgyvena praktiškai tik palaikomas saujelės šios sporto šakos entuziastų.

Kadaise šiek tiek geresnė buvo rankinio padėtis, bet ir čia didžiausi laimėjimai pasiekti paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai 1997 ir 1998 m. mūsiškiai žaidė pasaulio ir Europos čempionatų finaliniuose etapuose.

Tad veikiausiai neverta stebėtis, kodėl dauguma lietuvių didžiuojasi krepšiniu. Juk krepšinis lietuviams padovanojo daug įsimintinų pergalių, be to, ši sporto šaka yra pagrindinė jau vien dėl to, kad džiaugtis daugiau paprasčiausiai nėra kuo.

Vakar po tiesioginės pasaulio krepšinio čempionato transliacijos Vilniaus Rotušės aikštėje renginio vedėjas Mindaugas Stasiulis-Saulėnas paskelbė, kad penktadienį visi lietuviai turi teisę bent dvi valandas vėluoti į darbą ir viršininkai neturi teisės jiems priekaištauti. Policijos teigimu, Rotušės aikštėje rungtynes stebėjo keliatūkstantinė minia. Baigiantis susitikimui pareigūnai sostinėje uždarė įvažiavimus į Senamiestį, įleido tik taksi ir vietos gyventojus. Policija sukontroliavo žmonių minias, todėl buvo gana ramu. Sostinės senamiestyje aistruoliai šoko, bučiavosi ir sveikino vienas kitą su istoriniu Lietuvos krepšininkų pasiekimu.

Mūsų nacionalinė rinktinė vakar prieš vidurnaktį atšventė istorinę pergalę – Lietuvos rinktinės krepšininkai tiesiog siautėjo aikštelėje. Turkijoje vykstančio 16-ojo pasaulio vyrų krepšinio čempionato ketvirtfinalio rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos rinktinė 104:85 (28:18, 22:12, 35:23, 19:32) nugalėjo Argentinos krepšininkus ir iškopė į pusfinalį.
Tai geriausias mūsų šalies pasiekimas planetos pirmenybėse. Trečiąjį kartą pasaulio čempionate dalyvaujantys lietuviai 1998 ir 2006 metais buvo septinti.
Mūsų šalies komandai Simas Jasaitis pelnė 19 taškų, Linas Kleiza – 17, Martynas Pocius ir Tomas Delininkaitis – po 16, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Paulius Jankūnas – po 12.

Argentinos ekipoje rezultatyviausiai žaidė Carlosas Delfino. Jo sąskaitoje – 25 taškai. Luisas Scola surinko 13 taškų, Hernan Jasenas pridėjo 11 taškų.
Rungtynių pradžioje kova vyko taškas į tašką ir, įpusėjus pirmajam kėliniui, argentiniečiai pirmavo minimaliu skirtumu 10:9. Lietuviai pelnė aštuonis “sausus” taškus ir įgijo septynių taškų pranašumą 17:10, o netrukus padidino skirtumą iki devynių taškų 21:12. Argentinos komanda priartėjo 17:21, tačiau po penkių T. Delininkaičio taškų ir P. Jankūno dvitaškio komandas skyrė dešimt taškų 28:18.

Antrąjį ketvirtį mūsų šalies komanda pradėjo spurtu 7:2 ir padidino savo turimą persvarą iki 15 taškų 35:20, o prieš ilgąją pertrauką pirmavo 50:30.
Įpusėjus trečiajam kėliniui, lietuviai įgijo net 30 taškų pranašumą 66:36. Argentinos krepšininkai sumažino atsilikimą iki 21 taško 51:72, bet mūsų šalies atstovai pelnė aštuonis taškus be atsako ir vėl nutolo 80:51, o prieš lemiamą ketvirtį turėjo 32 taškų persvarą 85:53.

Ketvirtajame kėlinyje argentiniečiams pavyko tik sumažinti skirtumą.

Lietuvos krepšininkai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 36-33, o tritaškius metė 50 proc. taiklumu (12/24). Rungtynių pabaigoje Argentinai pavyko skirtumą sušvelninti, tačiau jis jau buvo per didelis, kad lietuviai nesijaustų padėties šeimininkais.

Lietuva: S.Jasaitis 19, L.Kleiza 17 (9 atk. kam.), M.Pocius ir T.Delininkaitis po 16, P.Jankūnas (7 atk. kam., 5 rez. perd.), M.Kalnietis (5 rez. perd.) ir J.Mačiulis po 12.

Argentina: C.Delfino 25, L.Scola 13 (5/16), H.Jasenas 11.

“Lietuvos rytas” rašo:

“Po lietuvių kojomis – dar vieni milžinai. Fantastika! Maža Lietuva nugriovė ir Argentinos krepšinio tvirtovę, planetos pirmenybių ketvirtfinalyje sutrypusi šios šalies rinktinę. Septynias pergales iš eilės Turkijoje iškovoję lietuviai rytoj pusfinalyje kibs į atlapus JAV žvaigždėms.”

“Mūsų šalies pasiuntiniai kerta varžovus ne tik taikliais metimais, pasiaukojama gynyba, bet ir neregėtu kovingumu. Šeštadienio pusfinalio lietuvių varžovė JAV pusfinalį irgi pasiekė nė karto nesuklupusi. Kontrolinėse rungtynėse prieš pasaulio čempionatą lietuviai du kėlinius jau šokdino NBA žvaigždes pagal savo muziką. Gal rytoj pavyks nuveikti dar daugiau?

Lietuvos krepšinio rinktinė nesiliauja stebinti pasaulio. Iš jaunų krepšininkų sudaryta Lietuvos komanda pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje į miltus sumalė ambicingą Argentinos komandą. Nuo pirmųjų rungtynių sekundžių varžovus triuškinusi ekipa laimėjo rezultatu 104:85 (28:18, 22:12, 35:23, 19:32). L.Kleizos vedama komanda pasiekė tai, ko nepavyko pasiekti A.Sabonio, Š.Marčiulionio ar Š.Jasikevičiaus kartoms.

“Tai viena didžiausių pergalių mano karjeroje”, – po rungtynių neslėpė L. Kleiza. “Tai nėra vien Lino Kleizos komanda,” – Turkijoje pareiškė L. Kleiza ir Lietuvos rinktinė dar sykį įrodė, kad komandos lyderis yra teisus. L. Kleiza žaidė rezultatyviai, tačiau vakar nesulaikoma buvo visa ekipa. Vien ko verti Simo Jasaičio ir Renaldo Seibučio nokautuojantys blokai argentiniečiams. Roberto Javtoko gniaužtuose blaškėsi rezultatyviausias pasaulio čempionato žaidėjas L. Scola, o šalia patikimai stovėjo kiti Lietuvos rinktinės vyrai.

“Rungtynių pabaigoje jis (L. Scola) jis jau daugiau žaidė ne Argentinai, o mums, – sakė P. Jankūnas. – Jis pradėjo nervintis, daužytis, o tai jam nėra būdinga”.

Krepšinio treneris Tomas Pačėsas, komentuodamas varžybas, sakė, kad mūsų rinktinė sužaidė pavyzdines rungtynes. Ypač gerai vyrai kovojo gindamiesi. Kiekvienas, kuris įeidavo į aikštę, įliedavo energijos. Lietuviai pristabdė argentiniečių lyderį Luisą Scolą, atkirto jų vienintelį įžaidėją Pablo Prigioni. Čia jau derėtų pabrėžti trenerių nuopelną.

Labai norisi pagirti mūsų atsarginių indėlį – nuo suolo pakilę lietuvių žaidėjai surinko beveik pusę visų pelnytų taškų. Tuo tarpu varžovai rėmėsi tik 7 krepšininkais. Išvarginti rungtynių maratono jie atrodė pavargę.

Mūsiškių fizinė forma, atvirkščiai, tik gerėja. Matyti, kad šiuo požiūriu jie pasirengę be priekaištų. Be to, jauni organizmai po krūvių atsigauna greičiau nei veteranų.

Nors pagyrų verta visa komanda, norisi išskirti Liną Kleizą. Jis ir vėl pasirodė esąs tikras rinktinės lyderis. Jis nebėra tas jaunasis Kleiza, kuris tik bėga, šoka ir deda į krepšį. Linas pasaulio čempionate žaidžia pats ir leidžia atsiskleisti komandos draugams. Jis jaučia žaidimo ritmą, kai reikia, imasi iniciatyvos, kai reikia, atiduoda perdavimą. Keletas jo perdavimų mače su Argentina mane tiesiog pribloškė. Akivaizdu, kad šis žaidėjas subrendo. Be jo Turkijoje tikrai nebūtų buvę tiek pergalių.

Pusfinalyje susidursime su savęs vertu priešininku. Amerikiečiai taip pat jauni, ambicingi ir žiauriai talentingi. Rungtynėse bus daug energijos, greičio, šuolių. Ar lietuviai turi šansų? Jei sugebėsime JAV krepšininkams nenusileisti atletiškumu, ypač kovojant po krepšiais, nepaisydami jų spaudimo įstengsime įžaisti kamuolį, tada – taip. Mes galime susikauti su Amerika.”

“Kauno diena” praneša, kad Į pusfinalį lietuviai žengė perrašydami krepšinio vadovėlius:

“Nepakartojamas Lietuvos rinktinės žaidimas Argentinos žvaigždes pavertė nykštukais: Kęstučio Kemzūros brigada kausis dėl medalių Pasaulio čempionato pusfinalyje.”

“Kelias. Lietuviai iki šiol laimėjo visas šešerias žaistas rungtynes Turkijoje. Aštuntfinalyje Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pranoko kinus. Argentinos komanda patyrė vienintelį pralaimėjimą grupės varžybose, nusileidusi serbams. Dramatiškame aštuntfinalio mače argentiniečiai palaužė brazilus.

Akistatos. Lietuvos ir Argentinos ekipos iki čempionato Turkijoje buvo susitikusios penkis kartus. Trejas rungtynes laimėjo lietuviai, tačiau svarbiausioje dvikovoje – 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių mažajame finale – rezultatu 79:75 pajėgesni pasirodė argentiniečiai. Dabartinei “Albiceleste” atstovauja devyni Pekino olimpiadoje žaidę krepšininkai bei vyriausiasis treneris Sergio Hernandezas, o Lietuvos ekipoje nuo 2008 m. teberungtyniauja vos keturi žaidėjai.

Pasiekimai. Lietuviai dar niekad nėra palypėję ant Pasaulio čempionato apdovanojimų pakylos (aukščiausia užimta vieta – septinta), o argentiniečiai medalius iškovojo du kartus: auksą 1950 m. ir sidabrą 2002 m.

Amžius. Argentinos komanda (amžiaus vidurkis – 30 metų) yra gerokai vyresnė už Lietuvos rinktinę (26 metai). Prieš rungtynes argentiniečių atstovai tvirtino, jog jų pagrindinis pranašumas – patirtis ir geras tarpusavio supratimas, lietuviai varžovus tikėjosi išvarginti rungtyniaudami dideliu tempu.

Perspektyva. Dvikovą laimėjusi ekipa pusfinalyje šeštadienį susirungs su JAV komanda, pralaimėtojai penktadienį pratęs kovą dėl 5-8 vietų rungtynėmis su rusais.”

“Lietuvos žinios” praneša:

“Lietuva, krepšinio didvyrių žeme!”
“Naujoji Lietuvos krepšinio karta pranoko visus lūkesčius ir lyg viesulas įsiveržė į pasaulio krepšinio elitą.

Praėjusią naktį Lietuvoje miegojo retas krepšinio aistruolis. Pasaulio čempionate Turkijoje įspūdingai žaidžianti mūsų rinktinė kiekvieno lietuvio širdyje pažadino pasididžiavimo savo valstybe jausmą. Karvedžio Kęstučio Kemzūros kariauna vakar vėlai vakare surengė įspūdingą krepšinio spektaklį. Tai buvo saldus revanšas už 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių “Mažąjį finalą”, kuriame argentiniečiai lietuviams iš po nosies nušvilpė bronzos medalius.

Šiai Lietuvos rinktinei Turkijoje nebuvo keliami aukšti tikslai. K.Kemzūros buvo paprašyta sulipdyti darnią komandą, kuri galėtų kovoti dėl aukso kitą rudenį Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate. Bet K.Kemzūros ir auklėtinių pergalių troškimas buvo nepasotinamas.

Treneris pastarosiomis dienomis vis kartojo, kad jo komanda turi daug resursų. Vakar lietuviai visus juos išsitraukė iš užančio ir pateikė juos argentiniečiams. Šie jokių argumentų neturėjo.

Pusfinalyje Lietuvos rinktinė šeštadienį kausis su JAV žvaigždėmis. Amerikiečiai Turkijoje garsėja tuo, kad beveik nerengia treniruočių. Gal po vakarykščio lietuvių benefiso jie pakeis savo požiūrį į varžovus?”

Portalas “Delfi” praneša:

“Į planetos pirmenybių pusfinalį Lietuvos rinktinei pavyko prasibrauti trečiuoju bandymu. Anksčiau dukart pasaulio čempionatuose (1998 ir 2006 m.) dalyvavę mūsų šalies krepšininkai abusyk suklupo būtent ketvirtfinalyje ir užėmė 7-ąsias vietas.”

Komentuodamas pastaruoju metu Lietuvą apėmusią krepšinio psichozę, VU profesorius Ramūnas Vilpišauskas rašo:

“Dabar, neatsižvelgiant į tolesnį Lietuvos rinktinės žaidimą, galima sakyti, jog padaryta daug daugiau, nei tikėjosi absoliuti Lietuvos gyventojų, sergančių už mūsų rinktinę, dauguma. Jau po to, kai Lietuvos žaidėjai sugebėjo prisivyti Ispanijos rinktinę, atrodė, jog nebūtų gėda pralaimėti, nes buvo svarbu matyti, kad Lietuvos rinktinė turi charakterį… Kad sugeba atsitiesti, ko taip dažnai trūkdavo mūsų komandoms, tiek rinktinėms, tiek klubinėms. O dabar tas ryžtas buvo. Ir svarbiausia, jog atrodė, kad būtent pergalių alkis ir jaunatviškas entuziazmas vėl ir vėl nugali. Kartu su trenerio nurodymais…

Atrodo, jog jau galima daryti pirmuosius apibendrinimus apie tai, kas iš to. Pirmiausia, norėtųsi tikėtis, kad šie laimėjimai (bus medaliai ar ne – nesvarbu) bent šiek tiek pakels pasitikėjimo ir pozityvumo dvasią šalyje. Kitas svarbus dalykas (ir galbūt svarbiausias) – nereikia manyti, jog pasikeitus kartai, viskas sugriūna. Pasaulio pabaiga neateina su kartos kaita. Tie, kas galvojo, jog Europos čempionatą laimėjusi rinktinė neturi sau lygių, turbūt manė, jog nieko gero nepavyks šį kartą pasiekti. Kita vertus, tie, kas dar atsimena „Žalgirio“ kovas su „CSKA“ ir baimę, jog po A. Sabonio ar Š. Marčiulionio neturėsim lygiaverčių jiems žaidėjų, dabar turėtų jausti didelį palengvėjimą. Nes šios rinktinės žaidimas dar kartą įrodo, jog reikia „tik“ gebėjimo, entuziazmo ir vadovavimo, ir viskas gali būti padaroma.“

“Ketvirtadienio vakarą praėjus kelioms minutėms po krepšinio rungtynių, kuomet Lietuvos rinktinė įveikė Argentinos komandą, policijai buvo pranešta, kad sostinėje iš Vilniaus universiteto bendrabučio Saulėtekio alėjoje iškrito žmogus. Vėliau paaiškėjo, jog jis negyvas. Kaip DELFI teigė policijos pareigūnai, 20-metis vaikinas iškrito iš 15-o aukšto bendro naudojimo balkono, apžiūrėję medikai aptiko durtinę žaizdą ant kūno netoli širdies. Nelaimė įvyko Saulėtekio alėjoje 12 numeriu pažymėtame bendrabutyje.

Įvykis tiriamas. Tarp bendrabučio gyventojų pasklido kalbos, kad vaikinas buvo padurtas peiliu ir tada išmestas per balkoną.”

Šeštadienį Turkijoje prasidėjęs 16-asis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuriame dalyvauja 24 komandos. D grupėje ketvirtadienį Lietuvos rinktinė 84:66 nugalėjo Libano krepšininkus ir pirmąjį etapą baigė be pralaimėjimų.

Scanpix

Grupės nugalėtojos titulą jau anksčiau užsitikrinusiai mūsų šalies komandai (5 pergalės /0 pralaimėjimų) Renaldas Seibutis pelnė 17 taškų, Martynas Gecevičius – 16, Tomas Delininkaitis – 11, Linas Kleiza – 10. Ketvirtajame kėlinyje lietuviai dar labiau padidino savo pranašumą ir šventė užtikrintą pergalę. Aštuntfinalyje antradienį (rugsėjo 7 d.) lietuviai žais su ketvirtąją vietą C grupėje užėmusiais Kinijos krepšininkais.

Pasaulio čempionate dalyvauja 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes. Į atkrentamąsias varžybas pateks po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate dalyvauja trečiąjį kartą. 1998 ir 2006 metų planetos pirmenybėse lietuviai buvo septinti.

Kas galėjo tuo patikėti? Tuo, kad rinktinei atsisakius atstovauti beveik visiems mūsų krepšinio grandams, o keliems žaidėjams patyrus traumas, mūsų rinktinė pasaulio krepšinio čempionato grupėje užims pirmąją vietą. Su treneriu Kęstučiu Kemzūra Turkijoje vykstančiame pasaulio čempionate – net šeši debiutantai.

Tačiau ši komanda jau parklupdė pasaulio ir Europos čempionę Ispaniją, o Prancūziją dar ir pažemino. Lietuvos sirgaliams šie žvaigždėmis, išskyrus Liną Kleizą, niekur nelaikomi vaikinai ne tik suteikė džiaugsmingų vakarų, bet ir užgydė pernai Europos čempionate Lenkijoje atsivėrusias kraujuojančias žaizdas. Specialistai jau kalba, kad silpniausia grandis – ne įžaidėjai, dėl kurių visi buvę mūsų rinktinės treneriai verkia nuo 2005-ųjų, o vidurio puolėjai.

Kas atsitiko? Prie rinktinės vairo stojus K. Kemzūrai liovėmės dūsauti, kad po Š. Jasikevičiaus Lietuva nepagimdė nė vieno pasaulinio lygio įžaidėjo, o tiesiog pradėjome žaisti su tais krepšininkais, kuriuos turime ir kurie – o tai, matyt, svarbiausia – gali ir mirti už Lietuvą. Paskutinės pogrupio varžybos su Libanu lietuviams buvo tarsi lengva treniruotė prieš prasidedant patiems svarbiausiems pasaulio čempionato „mūšiams“.

„Lietuvos rytas“ komentuoja:

„Įžaidėjų vaidmenį Turkijoje puikiai atliekantys M. Kalnietis ir T. Delininkaitis buvo ir pernai fiasko patyrusioje rinktinėje. Tačiau ten jiems neleista kovoti, pasakius, kad jie per prasti.
Šiandien jie abu rungtyniauja. Ir dar kaip! M. Kalnietis, sužaidęs sienelę su R. Rubio, taip išmaudė NBA seniai pasirinktą ispanų žvaigždę, kaip niekas jos daugiau gal ir nebeišmaudys. Lietuvos rinktinė Turkijoje ne šiaip žaidžia. Lietuviai rengia gero trilerių režisieriaus su gera trupe pastatytus krepšinio spektaklius, kuriuose NBA ir Eurolygos brangakmeniai – R. Rubio, J. C. Navarro, J. Garbajosa, M. Gasolis, N. Batumas, B. Diaw – paverčiami statistais.

Žinoma, ir dabar atsiras zirziančių, kad tokios pagyros – per ankstyvos, kad Lietuva pasaulio čempionate dar nieko nepasiekė, kad rinktinė dar gal suklups per pirmąsias atkrentamąsias rungtynes. Tikrai, suklupti gali, nes tai – sportas. Krepšinio fiestoje dalyvauja pasaulio geriausi ir joje, jei vertintume tik pagal žaidėjų poziciją ir jų uždirbamus pinigus, kozirių Lietuva neturi.

Dabartinė rinktinė Lietuvos krepšiniui grąžino gerą vardą. Ji patvirtino nematomą lietuvių krepšininkų jėgą, tą gal labiau nugaros smegenimis jaučiamą komandinių veiksmų ekvilibristiką, kuri lemia mūsų pergales. Čia dar svarbu pridurti – ši rinktinė turi nepalaužiamą kovinę dvasią, kuri Lietuvai leido triskart iš eilės nugalėti komandas, prieš mūsiškius pirmavusias net 15–18 taškų skirtumu.

Kas iš Ispanijos yra išplėšęs pergalę, kai ji antrojoje rungtynių dalyje pirmavo 18 taškų? Todėl ši rinktinė jau dabar yra mums svarbus fenomenas. Ne tiek sportine, kiek socialine prasme. Visai Lietuvai iš šių dvylikos vyrų jau dabar yra ko pasimokyti. Nenuleisti rankų – kad ir kaip būtų sunku. Ir nedejuoti, kad varžovas už tave stipresnis.“

„Kauno diena“ praneša:

„Aukos tapo medžiotojais. Lietuvių dalgis šienauja be gailesčio – vakarienei perkrimtusi Galijos gaidį, mūsų rinktinė laimėjo pasaulio krepšinio čempionato grupės varžybas. Kęstučio Kemzūros sukonstruota uždelsti veikimo bomba nesiliauja stebinti pasaulio. Mūsų krepšinio rinktinės užtaiso, pradedančio tiksėti rungtynėms įsivažiavus, kol kas nesugeba perprasti jokie išminuotojai.”

“Sakiau atvirai: nesitikėjau tokių rezultatų”, – be užuolankų pareiškė D grupės varžybas Izmire laimėjusios lietuvių komandos vadovas. Šiandien Lietuvos rinktinė paliks Izmirą ir persikels į Stambulą kaip D grupės nugalėtoja – paskutinis vakarykštis mačas su Libanu neturėjo įtakos turnyro lentelei. Per keturias likusias dienas iki susitikimo su Kinija komanda neleis laiko veltui.

„Aktyvus poilsis, žinoma reikalingas, tik kad nenuvarginant žaidėjų. Seniai čiupinėjome treniruoklius – krepšininkams reikia šitokio krūvio”, – artimiausius planus atskleidė K. Kemzūra.

„Respublika“ rašo:

Komentuodamas mūsų krepšinio rinktinės drąsą Turkijoje, Pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Jovaiša sakė: “Po pirmojo etapo fantastiškas Lietuvos krepšinio rinktinės rezultatas. Nors aš mačiau gerų prošvaisčių rinktinės pasiruošimo etape ir maniau, kad grupėje dėl pirmosios vietos kovosime su ispanais. Dabar pasiektas maksimumas, ką tik buvo galima padaryti. Grupėje iš eilės laimėtos trejos svarbios rungtynės. Kažin ar pasaulio sporto istorijoje dar yra tokių atvejų, kai komanda, pralaimėdama tokiu dideliu taškų skaičiumi, sugeba atitiesti ir nugalėti. O dėl aštuntfinalio su Kinija, matyt, apvaizdas mums pasiuntė tokį morališkai palankų priešininką. Reikia tik susikaupti ir nuolat pirmauti – neleisti kinams įsiveržti į priekį.“

„Vakaro žinios“ skelbia:

„Kol mūsų krepšininkai pagirtinai kovoja Turkijoje, Lietuvoje verda kitokios kovos sporto padangėje. Legendinis sportininkas Šarūnas Marčiulionis negaili kaltinimų Krepšinio federacijai, ši irgi nelieka skolinga. Laikas rietenoms tikrai puikus. Liko lygiai metai iki Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato.

Žodinis konfliktas įsisiūbavo svarbios datos išvakarėse – Pasaulio čempionato metu. Lygiai po metų – rugsėjo 3 d. – Lietuvoje prasidės Europos pirmenybės. Š. Marčiulionis labai abejoja LKF organizuojamo renginio sėkme. “Žinant visą lietuvių švenčių kūrimo istoriją… Buvo ir tūkstantmetis, ir “Vilnius – Europos kultūros sostinė”, statėme stadionus. Duok Dieve, kad krepšinis būtų išimtis”, – “Vakaro žinioms” sakė olimpinis čempionas.

Pasak jo, LKF pernelyg nuolaidžiavo Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padaliniui (“FIBA Europe”). “Buvo galima kiekvieną derybų poziciją pereiti iš naujo. Ten pasikeitė valdžia, atėjo islandas, kuris yra protingas žmogus. Jis supranta, kad šaliai reikia padėti, o ne nurenginėti, tą “FIBA Europe” darė iki šiol. Dabar sutartys pasirašytos, rankos surištos ir lieka vienintelė galimybė – imti pinigus iš Lietuvos biudžeto, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų už šią šventę”, – dėstė Š.Marčiulionis.
Savaitės pradžioje Š.Marčiulionis teigė, jog nerimą kelia 2012 metai, kai reikės pradėti atidavinėti skolas už čempionato organizavimą. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas patikino, kad “apie skolas net kalbėti neverta rodikliais”.

Ateinančiais metais čempionatui organizuoti reikėtų 30 mln. litų. Iš valstybės skirta suma tikriausiai bus mažesnė – 21 mln. “Tai bus pats pigiausias čempionatas, bet nenoriu verkšlenti. Ką darysi, apkarpysime kai kurias programas, tačiau esmė yra dalyvių priėmimas, arenos, viešbučiai”, – tikino M.Balčiūnas.

LKF generalinio sekretoriaus nuomone, čempionatui apskritai ruošiamasi sklandžiai. “Didžiausia problema yra nihilistinės, pagrindo neturinčios vieno mūsų krepšininko kalbos. Konkrečiai – Š.Marčiulionio. Labiausiai trukdo tyčinė dezinformacija. Kalbos apie skolas – tik dar vienas įrodymas, kad jis gyvena kažkokiame tamsiame pasaulyje. Manau, tai bus vienas geriausių kada nors surengtų čempionatų”, – gyrėsi M. Balčiūnas.

“Atrodo, jog tokie konfliktai yra cikliški. 2006 m. Š. Marčiulionis ketino kandidatuoti į “FIBA Europe” prezidento postą, bet nesulaukė paramos iš LKF vadovybės. Paskui prasidėjo federacijos nesutarimai su Algimanto Pavilonio rinktinės rėmimo fondu, administravusiu iš rėmėjų gautas lėšas. Santykių aiškinimasis tuomet užgožė pasirengimą planetos pirmenybėms, kuriose Antano Sireikos treniruojama komanda užėmė septintąją vietą.”

Komentuodamas susidariusią situaciją, buvęs rinktinės treneris Antanas Sireika sakė: “Negaliu įvertinti, kiek užkulisinės kovos paveikė žaidimą 2006 m., bet krepšininkams buvo nemalonu. Dar prieš čempionatą buvo rašomi juodas ir baltas scenarijai. Žaidėjai klausė, kas čia darosi. Tai tikrai nepadėjo sukurti geros atmosferos komandoje.
Man atėjo į galvą mintis, kad šitie skandalai, matyt, turi kažkokį cikliškumą, kartojasi kas keletą metų. Čia daugiau humoras. Iš tiesų nežinau, ar tai atsitiktinumas. Be abejo, skandalai nepadėtų komandai rengtis 2011 m. čempionatui. Daug maloniau, kai visi žiūri į vieną pusę. Gal su laisve įsimetė kažkoks virusas. Baltijos kelio laikais visi buvome vieningi. Atrodė, kad viskas bus puiku, gražiai gyvensime. Bet žmonės tapo pavydūs, gobšūs, pradėjo skaičiuoti kitų pinigus. Nebeliko draugystės, nieko švento, nieko, kuo būtų galima tikėti. Žodžiai, kad krepšinis yra mūsų religija, skamba neįtikinamai. Jie kažkur ore. Nėra gilaus tikėjimo, atsidavimo, geranoriškumo. Visi tai skaičiuoja krepšininkų pinigus, tai priekaištauja, kodėl neatvažiuoja į rinktinę. Krepšininkai juk gyvi žmonės. Kažkodėl įsimetė į mūsų visuomenę virusas – matome tik blogus dalykus, nemokame tikėti“.

Nuo rugpjūčio 28-osios Lietuva keletą savaičių vėl gyvens krepšinio ritmu. Į oranžinę beprotybę mūsų šalį nugramzdins Turkijoje prasidėsiantis 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatas. Atsinaujinusios Lietuvos rinktinės narių šiemet neslegia būtinybė iškovoti medalius, bet po kontrolinių mačų atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad pusfinalis mūsų krepšininkams – pasiekiama riba.

Šių metų Lietuvos rinktinės pradžia galima vadinti pernykščio Europos čempionato pabaigą. Tuomet Ramūno Butauto treniruojami lietuviai nepateko net į ketvirtfinalį, o strategas po šios nesėkmės pasitraukė iš pareigų. Renkant naują nacionalinės komandos vyriausiąjį trenerį Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto nariai vienu balsu nusprendė, kad komandai reikia kardinalių permainų ir žmonių, kurie nestokotų naujovių. Todėl buvo pasirinkta ne buvusio R.Butauto asistento Rimo Kurtinaičio, o Kęstučio Kemzūros kandidatūra.

R.Kurtinaitis gali pasigirti ne vienu iškovotu skambiu titulu, o K.Kemzūra, kaip vyriausiasis treneris, laimėjo tik Rusijos krepšinio taurę su Maskvos srities “Chimki” komanda. Tačiau apie trenerį K.Kemzūrą neišgirsite nė vieno blogo atsiliepimo. Dauguma jį vertina kaip aukščiausio lygio specialistą, krepšinio fanatiką ir puikų taktiką.

Vienintelės dėmės K.Kemzūros karjeroje – “Chimki” komandoje kilęs konfliktas su garsiuoju argentiniečiu Carlosu Delfino ir skandalas Latvijos rinktinėje.

Priminsime, kad C.Delfino 2008-ųjų pabaigoje per vieną mačą atsisakė vykdyti K.Kemzūros nurodymą eiti į aikštę. O Latviją pernai sudrebino skandalas, kai lietuvis nusprendė iš rinktinės pašalinti vidurio puolėją Kasparą Berzinį. Vėliau paaiškėjo, kad latvis treniruočių stovyklos metu tiesiog girtavo.

Po Europos čempionato Latvijos krepšinio federacija iš rinktinės net trejiems metams diskvalifikavo Kristapą Valterį, dvejiem – Armandą Škelę, o lygtine metų diskvalifikacija buvo nubausti K.Berzinis, Andris Biedrinis ir Kasparas Kambala. Taip Latvijos krepšinio federacija kartu parodė pasitikėjimą K.Kemzūra ir siūlė jam pratęsti sutartį. Tačiau lietuvis pasinaudojo pasitaikiusia galimybe perimti savo šalies nacionalinės komandos vairą.

K.Kemzūrai ne kartą teko atsakyti į klausimą apie galimus konfliktus ir su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis. Kaip visada iš anksto žodžius apgalvojantis treneris tvirtino, kad nemato nieko gėdinga, jei išklausys tokio krepšininko, kaip Šarūnas Jasikevičius, patarimus, bet pabrėžė, kad lemiamas žodis vis dėlto priklauso jam pačiam.

Deja, Š.Jasikevičius, kaip ir dar visas būrys Lietuvos krepšinio žvaigždžių (Rimantas Kaukėnas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Ramūnas Šiškauskas), šiemet rinktinėje nusprendė nežaisti, o Marijoną Petravičių sustabdė trauma.

Nacionalinėje komandoje liko vos keletas senbuvių, tarp kurių karštesniu charakteriu aikštėje išsiskiria nebent Linas Kleiza. Tačiau Lietuvos rinktinės lyderis ne kartą pabrėžė, kad tėra K.Kemzūros kareivis ir besąlygiškai klausys trenerio nurodymų.

Labiau įkvepiantis nei liūdinantis procesas

Bijota, kad be geriausių žaidėjų likusi Lietuvos rinktinė šiemet pasirodys dar prasčiau nei praėjusių metų nacionalinė ekipa. Tačiau pesimistines nuotaikas išsklaidė kontroliniai turnyrai, per kuriuos buvo nugalėtos pajėgios Slovėnijos, Turkijos, Vokietijos ir Kroatijos rinktinės.

Permainos nacionalinėje komandoje dabar ne vienam krepšinio gerbėjui kelia daugiau džiaugsmo nei liūdesio. Prie optimistų save priskiria ir žinomas krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. “Procesas, kai vieni žaidėjai išeina, o kiti ateina, visada yra žingsnis į priekį. Būtų sunku išgyventi, jei neturėtume jaunų žaidėjų pamainos. Tačiau jau daug metų įvairaus amžiaus mūsų rinktinės laimi medalius Europos čempionatuose, jas į priekį vis veda talentingi, išsiskiriantys žaidėjai. Todėl džiugu, kad mūsų rinktinė gali pasipildyti jaunais, ryškiais ir talentingais žaidėjais, tokiais kaip Martynas Gecevičius, Martynas Pocius ar Martynas Andriuškevičius. Jie – ryškūs savo kartos lyderiai, todėl mums kartų kaitos procesas nėra skausmingas. Manau, išgyvename pozityvų laikotarpį”, – tvirtino R.Paulauskas.

Krepšinio specialistas per kontrolines nacionalinės komandos rungtynes sakėsi pastebėjęs daug teigiamų dalykų. “Mačiau daugybę gerų taktinių sumanymų, komandos braižą, gerai panaudojamas kiekvieno žaidėjo stipriąsias savybes”, – sakė treneris. Jo vertinimu, įžaidėjų klausimas rinktinėje sprendžiamas gerai, bet tikrąją padėtį pamatysime tik prasidėjus pasaulio čempionatui.

“Sakyčiau, kad dabar ta problema maksimaliai paslėpta. Tačiau kol kas vyksta tik treniruotės. Įžaidėjas tampa svarbiausias, kai reikia surengti sėkmingą ataką lemiamomis rungtynių akimirkomis. Turime įžaidėjo etaloną Š.Jasikevičių, jis galėdavo vienas laimėti rungtynes, lemiamomis akimirkomis priimdamas genialius sprendimus”, – negailėjo pagyrų treneris.

Tiesa, “Veido” pašnekovai vengė prognozių, kaip mūsų rinktinei seksis šiame čempionate. Esą kontroliniai turnyrai parodė, kad esame panašaus lygio kaip slovėnai, turkai ar vokiečiai. Bet turime kur kas didesnį potencialą, kurį pademonstruosime jei ne šiemet, tai po metų – tikrai.

“Man nepatinka, kad šiuolaikiniame sporte tuoj pat reikalaujama rezultato. Nesvarbu, ar žaidei gerai ir pralaimėjai vienu tašku, ar pasirodei tikrai blogai. Palaukime, nesmerkime trenerių, federacijos vadovų, jei kas nors nepavyks iš karto. Padarykime išimtį. Jei žaidėjai atiduos visas jėgas, matysime gana brandų žaidimą, atsiskleis jauni krepšininkai, užduotį šių metų čempionate bus galima laikyti įvykdyta. Kaip pavyzdį galiu pateikti serbus, jie kelerius metus laukė savo laiko ir pernykščiame Europos čempionate sulaukė”, – dėstė R.Paulauskas.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šių metų rinktinei taip pat nekelia konkrečių didelių užduočių. Esą svarbiausia – gerai pasirengti Lietuvoje vyksiančiam kitų metų Europos čempionatui. Šiemet visi būtų patenkinti, jei rinktinė patektų į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. O štai kitąmet jau bus privaloma kovoti dėl medalių.

Matys visas pasaulis

Aukščiausio lygio sportas visada tuo pat metu yra ir verslas. Priminsime, kad pasaulio čempionatas vyks keturiuose dideliuose Turkijos miestuose: Stambule (12,8 mln. gyventojų), Ankaroje (3,7 mln.), Izmire (2,7 mln.) ir Kaiseryje (1,1 mln.). Šalis tikisi sulaukti apie 30 tūkst. turistų, atvyksiančių vien dėl krepšinio čempionato.

Turkijai pasaulio čempionato organizacinės išlaidos turėtų sugrįžti. Tačiau labiausiai komercine sėkme suinteresuota Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuriai pasaulio čempionatas yra vienintelė galimybė solidžiai pasipildyti savo biudžetą.

FIBA svarbiausia buvo surinkti pinigų dar iki čempionato. Neatsitiktinai tarp pagrindinių FIBA rėmėjų šiemet dominuoja turkų kompanijos. Generalinis pasaulio čempionato rėmėjas yra Turkijos buitinės technikos gamybos gigantas “Beko”, tarp pagrindinių rėmėjų – antras pagal dydį privatus Turkijos bankas “Garanti”, mobiliojo ryšio bendrovė “Turkcell”, Turkijos avialinijos ir maisto pramonės milžinas “Ulker”.

Antras ir svarbiausias FIBA pajamų šaltinis – televizijos transliacijos teisių pardavimas. Regis, šioje srityje viskas klostėsi sklandžiai. Pasaulio čempionatas bus matomas visame pasaulyje. Europoje pasaulio pirmenybes galės žiūrėti 46-ių valstybių gyventojai. Iš didesnių Europos šalių šios krepšinio šventės negalės matyti tik Olandija ir Portugalija. Krepšinis taip pat nebus transliuojamas Islandijoje, Maltoje ir San Marine.

Tarp Senajame žemyne krepšinį rodysiančių televizijų dažniausiai mirga keletas pavadinimų: “Viasat” (Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija), vokiškas sporto kanalas “Sport 1″ (buvęs DSF; Austrija, Vokietija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Šveicarija) ir “NTV Plius” (Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Rusija, Ukraina ir Azijai priklausantis Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija, Turkmėnija, Uzbekija). “Al Jazeera Sport” pasaulio čempionatą transliuos Artimiesiems Rytams ir daliai Afrikos, o Šiaurės ir Pietų Amerikose dominuoja “Fox Sport” (transliuos ir į Australiją). Iš viso pasaulio čempionato transliacijomis galės džiaugtis 172 valstybių gyventojai.

Investicijos į krepšinį atsiperka

Lietuvos verslas taip pat jau aktyviai naudojasi ir toliau naudosis pasaulio čempionatu. Tiesa, nė viena mūsų kompanija negali savo poreikiams naudoti pasaulio čempionato logotipo (tai išskirtinė FIBA rėmėjų privilegija). Todėl mūsų šalyje remiama LKF ir naudojamasi Lietuvos rinktinės įvaizdžiu.

“Federacijos rėmėjų daugėja, su dauguma partnerių esame pasirašę ilgalaikes sutartis, tai reiškia, kad verslui krepšinis yra naudingas. Kiek žinau, per Europos, pasaulio čempionatus, olimpines žaidynes mūsų rėmėjai, pasinaudodami Lietuvos rinktinės įvaizdžiu, sugeba uždirbti nemažai pelno. Visi partneriai sako, kad investicijos į krepšinį atsiperka. Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais LKF iš rėmėjų surenkamos lėšos padidėjo 30 proc. Tai tik dar kartą įrodo, kad investuoti į krepšinį naudinga”, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Būtent rėmėjų skiriamos lėšos leidžia Lietuvos rinktinei užtikrinti aukščiausio lygio aptarnavimą. Krepšininkai gyvena aukščiausio lygio viešbučiuose, keliauja užsakomaisiais reisais. Šiemet nacionalinės vyrų krepšinio komandos biudžetas sieks 1,6 mln. Lt, neskaičiuojant žaidėjų draudimui išleistų pinigų.

Futbolo gerbėjai dažnai sako, kad valstybei būtų naudingiau investuoti į šią sporto šaką, nes net ir mažesnės pergalės futbolo aikštėje sulaukia didesnio atgarsio nei skambiausi krepšininkų laimėjimai.

“Tai yra absurdas, kitaip nepavadinčiau. Nežinau, kiek valstybė turėtų investuoti, kad gautų tiek reklamos, kiek duoda krepšinis. Lietuva visam pasauliui asocijuojasi su krepšiniu, tai yra geriausias, pigiausias ir efektyviausias būdas pristatyti šalį”, – neabejojo M.Balčiūnas.

Pastaraisiais metais valstybės skiriamas finansavimas LKF nuolat mažėjo. Krepšiniui skiriamus keletą milijonų perleidus futbolininkams, puikiai veikianti krepšinio sistema susidurtų su labai dideliu išbandymu ir galbūt žlugtų. Tačiau ar kas nors drįstų garantuoti, kad tie pinigai leistų futbolininkams prasimušti į bent vieną Europos ar pasaulio čempionatą?

Pavyzdžiui, Belgija itin solidžiai remia savo futbolą, bet naudos iš to gauna mažai, šios komandos rinktinė pastaraisiais metais nežaidė nei pasaulio, nei Europos čempionatuose. Priminsime, kad Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijų biudžetai šiuo metu yra panašūs. Lietuvos futbolo federacija didelę dalį lėšų gauna iš Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA).

Pergalė prognozuojama amerikiečiams

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos rinktinės vizitinė kortelė yra ne tik geras ir savitas krepšinis. Vienu neatskiriamų visų tarptautinių turnyrų simbolių jau tapo geltona ir žalia spalva pasipuošę mūsų nacionalinės komandos gerbėjai. Dideliais būriais rinktinę lydinčius aistruolius galima vadinti viena svarbiausių priežasčių, lėmusių, kad FIBA suteikė Lietuvai vardinį kvietimą į šių metų pasaulio čempionatą.

Kiek tiksliai lietuvių netrukus trauks arba jau išvyko į Turkiją, šiandien dar sunku pasakyti. Aistruolių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla į savo grupę subūrė 80 krepšinio fanatikų. Jie Turkijoje bus iki pat finalo. Kitas didelis sirgalių būrys pasaulio čempionato varžybų vietą pasieks keliaudami su agentūromis ir savarankiškai. Prognozuojama, kad pirmojo etapo kovas Izmire stebės apie tūkstantį lietuvių.

Beje, šią vasarą LKF generaline rėmėja tapo lažybų bendrovė “Tonybet”. Jos atstovas Egidijus Rainys “Veidui” tvirtino, kad bendradarbiavimas su krepšininkais pasiteisino.

Ši lažybų bendrovė pergalę pasaulio čempionate prognozuoja amerikiečiams, o kaip didžiausi jų konkurentai vertinami ispanai. “Lietuviai prieš pirmąsias rungtynes lažinasi dėl aiškių favoritų – JAV ir Ispanijos pergalių. Gerai vertinamos ir gilias tradicijas turinčių Rusijos, Graikijos, taip pat ir Lietuvos galimybės. Čia derėtų paminėti ir tai, kad lietuviai lažinasi, jog mūsiškiai pirmąsias rungtynes, kurias žais su Naujosios Zelandijos rinktine, laimės”, – komentavo E.Rainys.

Nors ekspertai yra pateikę gana skeptiškų ir net kritiškų šių metų Lietuvos krepšinio rinktinės vertinimų, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų ją vertina optimistiškai ir teigiamai. Net 88 proc. respondentų mano, jog tai stipri ar bent jau vidutiniška komanda, nesvarbu, kad šiemet joje nežais Š.Jasikevičius, R.Šiškauskas, broliai Lavrinovičiai, R.Kaukėnas, M.Petravičius ir kiti talentingi krepšininkai. Galbūt apklausiamiesiems imponuoja kartų kaita?

Na, o pasidomėjus, kokią vietą mūsų rinktinei prognozuotų respodentai, rezultatai vėlgi nustebino: net 82,6 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos krepšininkai atsidurs tarp aštuonių geriausių planetos komandų. Tiesa, kad mūsų rinktinė pasidabins aukso medaliais, mano tik 1,6 proc. apklausos dalyvių. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Jūsų nuomone, kurią vietą pasaulio krepšinio čempionate užims Lietuvos rinktinė?

5–8    49,4 proc.
2–4    33,2 proc.
9–12    9,6 proc.
13–24    3,6 proc.
Nežinau/nesidomiu    2,6 proc.
Pirmą    1,6 proc.

Kaip įvertintumėte dabartinės krepšinio rinktinės sudėtį?

Tai stipresnė rinktinė nei paprastai    52,8 proc.
Tai vidutiniška komanda    29,4 proc.
Tai silpnesnė nei paprastai komanda    9,2 proc.
Tai stipriausia rinktinė per pastaruosius 20 metų    5,8 proc.
Nežinau    2,2 proc.
Tai silpniausia rinktinė per pastaruosius 20 metų    0,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugpjūčio 9–11 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Kauno krepšinio klubui “Žalgiris” iš 2011 metų miesto savivaldybės biudžeto siūloma skirti 4,4 mln. litų. Savivaldybės taryba dėl to turėtų apsispręsti ketvirtadienio posėdyje, šiuo metu klausimas dar derinamas savivaldybės komitetuose.

Kaip BNS sakė savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas, per viešąją įstaigą “Krepšinio perspektyvos” Kauno “Žalgiriui” numatyta skirti 4 mln. 400 tūkst. litų. Iš jų 400 tūkst. būtų atseikėta Kauno sporto halei.

Iš viso “Žalgiriui”, kitiems klubams ir pačiai viešajai įstaigai išlaikyti ketvirtadienį numatoma paskirstyti 5,4 mln. litų.

Moterų krepšinio klubui “Viči – Aistės” siūloma skirti 500 tūkst. litų, vyrų krepšinio klubui “Kaunas” – 300 tūkst. litų, vyrų rankinio klubui “Granitas” – 100 tūkst. litų, moterų krepšinio klubui “Laisvė” ir rankinio klubui “Žalgiris” – po 25 tūkst. litų.

50 tūkst. litų siūloma skirti viešajai įstaigai “Krepšinio perspektyvos” išlaikyti.

Kauno krepšinio klubas “Žalgiris” priklauso Vladimiro Romanovo valdomai Ūkio banko investicinės grupei (ŪBIG). Ji valdo 75 proc. akcijų. Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga “Krepšinio perspektyvos” turi 0,25 proc. akcijų.

Kitąmet vyksiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas bus brangiausias Lietuvos sporto istorijoje renginys, sako premjero patarėjas.

Vyriausybė čempionatui ketina skirti 21 milijoną litų – aptarusi šį klausimą pirmadienio pasitarime Vyriausybė dėl to ketina apsispręsti trečiadienį. Nemažą sumą valstybė ir savivaldybės skyrė jau anksčiau, taip pat didelę dalį sudaro privačių investuotojų ir Europos Sąjungos lėšos.

“Tai yra patys didžiausi skaičiai, kurie buvo skirti apskritai sportui per visą Lietuvos istoriją, kuriuos skyrė ne tik savivaldybės ir valstybė, bet ir ES”, – visą pasiruošimą vertino premjero Andriaus Kubiliaus sudarytai darbo grupei vadovaujantis ministro pirmininko patarėjas Raimundas Alekna.

Pasitarime pirmadienį Vyriausybė vertino pasiruošimą čempionatui. Jame, be kita ko, kalbėta apie kai kur vis dar neišspręstą čempionato svečių apgyvendinimo klausimą.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Panevėžio savivaldybė turi apsispręsti dėl trišalės sutarties su LKF ir privačiu investuotoju dėl viešbučio “Romantic” dalinės rekonstrukcijos už beveik du milijonus litų.

R.Alekna po pirmadienio pasitarimo savo ruožtu dėstė, kad LKF, Panevėžio savivaldybės ir investuotojo susitarimui kyla teisinių trukdžių, kuriuos dar turės išspręsti savivaldybė.

Alytuje, pasak R.Aleknos, viešbučio gali ir nebūti – tinkamas esą yra Birštone, bet jį dar turės įvertinti “FIBA Europe” komisija.

Be viešbučio Panevėžyje, kiti objektai, pasak R.Aleknos, statomi ir rekonstruojami pagal grafiką. Viešbučio Alytuje statybų klausimo jis sako apskritai nesiejantis su šiuo čempionatu.

Krepšinio federacijos generalinis sekretorius sako, kad iš Europos vyrų krepšinio čempionato laukiama šimtamilijoninės naudos.

“Faktinės naudos duotų kelis šimtus milijonų – paskaičiavus turizmą ir dar daugiau paskaičiavus bendrą valstybinę reklamą ir komunikaciją. Lenkijos pavyzdys rodo, kad tai buvo valstybės komunikacija, valstybės reklama už beveik milijardą litų, jeigu litais skaičiuojant. Aš manau, kad tai yra visiems suprantamas dalykas. Ta investicija, kurią padarys valstybė, atsipirks iš karto”, – įsitikinęs M.Balčiūnas.