"Moters savaitgalio" archyvas

Torto formą patepkite riebalais. Paruoškite tešlą: kiaušinius išplakite su 2 šaukštais vandens ir cukrumi. Ant viršaus persijokite miltus su kepimo milteliais, išmaišykite. Tešlą sukrėskite į formą, išlyginkite ir pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę 20 min. Atvėsinkite. Kremui pudingo miltelius sumaišykite su 75 ml vandens. Išspauskite citrinos sultis. Kriaušių sultis sumaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis, užvirinkite. Sudėkite praskiestą pudingą ir dar kartą užvirinkite. Šiek tiek atvėsinkite kartkartėmis pamaišydama. Kriaušes supjaustykite smulkiais kubeliais ir sumaišykite su šiltu pudingu. Ant iškepusio papločio sudėkite kriaušių kremą, išlyginkite ir padėkite į šaldytuvą stingti. Grietinėlę išplakite su cukraus pudra ir standikliu, įdėkite cukruotų riešutų ir aptepkite tortą. Šaltą šokoladą sutarkuokite stambia tarka arba supjaustykite peiliu ir papuoškite tortą.

"Moters savaitgalio" archyvas

Kriaušes nulupkite. Odeles pavirkite su 2 stiklinėmis vandens. Jei kriaušės didelės – perpjaukite perpus. Suberkite cukrų, įdėkite vaniliną, kriaušes, aitriąją papriką ir virkite, kol kriaušės pasidarys skaidrios. Kriaušes su aitriąja paprika sudėkite į stiklainius, įdėkite rozmarino. Sirupą perkoškite. Įpilkite vandens su actu (santykiu 1:10). Šio skysčio turi būti tiek, kiek sirupo. Užvirinkite, užpilkite kriaušes, uždarykite.

"Moters savaitgalio" archyvas

Bruknes užpilkite cukrumi ir virkite ant silpnos ugnies 10 min. Tada nupilkite susidariusias sultis, į jas suberkite kubeliais pjaustytas kriaušes. Virkite, kol kriaušės suminkštės. Sudėkite bruknes, prieskonius, viską užvirinkite. Karštą uogienę supilstykite į stiklainius ir uždarykite.

"Veido" archyvas

Labai gardu priešpiečiams ar pavakariams sukrimsti sultingą obuolį, saldžią kriaušę ar kelias slyvas. Šie rudeniniai vaisiai ne tik skanūs, bet ir sveiki. Juose esančios medžiagos užkerta kelią daugeliui ligų, suteikia organizmui gerą dozę vitaminų.

Kasdien – po obuolį

Gydytojai sako, kad kasdien suvalgant po obuolį nereikės jokių vaistų, mat šie vaisiai padeda išvengti daugelio ligų. Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos rekomenduojama valgyti trintus.

• Stiprina organizmą. Malonaus skonio obuoliams suteikia cukrus, organinės rūgštys ir rauginės medžiagos, o aromato – eteriniai aliejai. Taip pat šiuose vaisiuose nemažai vitaminų C, B1, P, A. Juose gausu ląstelienos, daug pektinų, geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio.

• Saugo plaučius. Anglų mokslininkai tikina, kad kasdien valgant obuolių plaučiai savo darbą atlieka kelis kartus geriau. Šiuose vaisiuose esantis didelis antioksidantų kiekis apsaugo plaučius nuo žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore, taip pat ir nuo tabako dūmų. Tad obuolius ypač naudinga krimsti rūkaliams. Jie net 46 procentais sumažina plaučių vėžio riziką.

• Kovoja su visais vėžiniais dariniais. Obuolio žievelėje yra apie dešimt cheminių junginių, kurie užkerta kelią onkologinėms ligoms. Mokslininkai skelbia, kad jie ypač gerai naikina kepenų, storosios žarnos ir pieno liaukų vėžio ląsteles. Taigi obuoliai – puiki vėžio profilaktikos priemonė.

• Stabdo smegenų ląstelių nykimą. Obuoliai labai naudingi sergantiesiems širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligomis. Šie vaisiai padeda pristabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Mat obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Daugiausiai šių medžiagų yra šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje.

• Naudingi dantims ir burnai. Manoma, kad obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nustatyta, kad du obuoliai per dieną arba pusė litro natūralių obuolių sulčių kelis kartus sumažina žalingą blogojo cholesterolio poveikį. Su cholesteroliu padeda kovoti obuoliuose esančios skaidulos, gerinančios ir virškinimą.

• Padeda kovoti su antsvoriu. Dažnai kremtant obuolius galima atsikratyti ne vieno kilogramo. Neseniai atlikti tyrimai patvirtino, kad suvalgius tris šiuos vaisius prieš pietus ar vakarienę riebalų kiekis kraujyje sumažėja 20 proc. Mat obuoliuose esanti medžiaga polifenolis greitina riebalų sudeginimą organizme.

• Obuolių dieta. Kovodama su kilogramais pasieksite dar geresnių rezultatų, jeigu kartą per savaitę laikysitės obuolių dietos – valgysite tik šių vaisių. Per dieną suvalgyti apie du kilogramus obuolių ir daugiau nieko neimti į burną, taip pat negerti rekomenduojama tiems, kuriuos vargina padidėjęs kraujospūdis.

Kodėl reikia atsivalgyti slyvų

Dar vienas rudenėjančios gamtos skanėstas – saldžiosios įvairių spalvų ir formų slyvos. Kuo jos praturtina organizmą?

• Gausu B grupės vitaminų. Bene daugiausiai slyvose B grupės vitaminų. Yra nemažai ir vitamino C, karoteno, o vitamino E kur kas daugiau nei vyšniose, apelsinuose, mandarinuose ar kriaušėse. Taip pat daug vitamino P, mažinančio kraujospūdį ir stiprinančio kraujagysles. Beje, šis vitaminas išlieka ir slyvų uogienėje ar kompote.

• Gausu mineralinių medžiagų. Ypač daug šiuose vaisiuose vario, saugančio nuo depresijos, stiprinančio nervų sistemą. Yra nemažai širdžiai reikalingo kalio, organizmą stiprinančio cinko, kalcio, fosforo, šiek tiek natrio ir magnio. Tad slyvos gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui.

• Energijos šaltinis. Slyvose gana daug angliavandenių, kurie labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis. Žarnyne slyvos suriša perteklinius riebalus, todėl jie nesikaupia ant pilvo, klubų, sėdmenų bei šlaunų.

• Organizmo “šluotelės”. Šiuose gardžiuose vaisiuose labai daug ląstelienos, kuri padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, gerina kepenų darbą. Organizmą puikiai valo ir slyvų sultys. Jų rekomenduojama gerti du kartus per dieną prieš valgį.

• Padeda atsikratyti kelių kilogramų. Slyvos ne tik išvalo organizmą, bet ir puikiai kovoja su antsvoriu. Šie vaisiai iš organizmo šalina vandens perteklių, o vandens apkūnių žmonių organizme dažniausiai būna maždaug litru per daug. Vienos dienos slyvų dieta padeda atsikratyti kelių kilogramų.

• bSlyvų odelėje yra augalinių aliejų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, saugančių ląstelių membraną nuo išdžiūvimo ir trukdančių prasiskverbti bakterijoms. Be to, jose yra daug antioksidantų, kurie saugo nuo ankstyvo senėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimo vėžiu.

• Žiemai slyvų galima prisidžiovinti. Džiovinti geriausiai tinka vengrinės slyvos – kitos rūšys labai vandeningos. Iš nuplautų ir nudžiūvusių slyvų išimkite kauliukus ir jų puseles paskleiskite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Slyvas dėkite minkštimu į viršų. Orkaitę įkaitinkite iki 65–75 laipsnių (esant aukštesnei temperatūrai slyvos ne džius, o keps), išjunkite ir pašaukite vaisius. Taip džiovinkite šiek tiek pravertoje orkaitėje apie tris valandas.

Kriaušės – gardus užkandis

Mūsų soduose sunokusios sultingos kriaušės vilioja puikiu aromatu bei skoniu. Jos nė iš tolo neprilygsta atvežtinėms. Be to, lietuviškose kriaušėse susikaupia gerokai daugiau vitaminų ir kitų organizmui būtinų medžiagų, nes jos noksta ant medžio, o ne dėžėse.

• Malšina troškulį ir pasotina. Kai norisi gerti, naudingiau sukrimsti kriaušę, nei malšinti troškulį vandeniu. Mat šie vaisiai puikiai atgaivina, be to, praturtina organizmą naudingomis medžiagomis. Juose daug cukraus, obuolių ir kitų organinių rūgščių, azotinių, pektininių, aromatinių medžiagų, fermentų, rauginių medžiagų, šiek tiek karoteno, vitaminų B1 ir C.

• Cinko kiekiu lenkia kitus vaisius. Šio mikroelemento, kuris svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, padeda atsinaujinti ląstelėms, kriaušėse daugiau nei obuoliuose, slyvose, juoduosiuose serbentuose, žemuogėse. Daug kriaušėse ir kalio, svarbaus normaliai širdies veiklai. Taip pat šiuose vaisiuose yra vario, geležies, magnio, šiek tiek natrio, kalcio, fluoro, fosforo, cinko, jodo.

• Stiprina organizmą. Kadangi kriaušėse yra daug įvairių mikroelementų, jos  gerina smegenų veiklą, padeda susikoncentruoti, įveikti depresiją. Kriaušės vertingos ir dėl didelio kiekio folio rūgšties, skatinančios kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, turinčių sklerozę, uždegimą slopinančių savybių, stiprinančių kraujagysles.

• Suaktyvina žarnyno darbą. Kriaušėse labai daug maistinių skaidulų, tad skrandyje jos ilgai neužsibūna – greitai slenka žarnynu žemyn, skatindamos jo judesius. Todėl šie vaisiai puikiai gelbsti užkietėjus viduriams.

• Valo organizmą. Kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą, padeda iš žarnyno pasišalinti toksinėms medžiagoms. Tad tinka nuo šlapimo takų uždegimo, šlapimtakių akmenligės. Kriaušių į savo maisto racioną verta įtraukti ir žmonėms, besilaikantiems dietos.

• Kovoja su mikrobais. Šiuose vaisiuose gausu taninų – medžiagų, saugančių nuo žarnyno infekcijų. Taninai kovoja su daugeliu mikrobų, padeda atsinaujinti skrandžio ir žarnyno gleivinei. Susirgus infekcine žarnyno liga rekomenduojama vartoti trintas kriaušes su medumi.

• Užkerta kelią širdies ligoms. Kriaušėse yra daug flavonoidų, kurie bene geriausiai apsaugo nuo išeminės širdies ligos bei kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Mokslininkai nustatė, kad moteris, mėgstančias kriaušes, šie negalavimai užklumpa rečiau. Be to, flavonoidai turi antioksidantų savybių, tad padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

• Gerai sukramtykite. Žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, reikėtų vengti kriaušių su kieta ląsteliena prie sėklalizdžių ir kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti.

• Kas per daug, tas nesveika. Labai daug kriaušių nerekomenduojama valgyti. Ypač žmonėms, kurių laisvi viduriai. Mat šiuose vaisiuose daug celiuliozės, skatinančios peristaltiką.

• Laikykite šaldytuve. Laikomos kambario temperatūroje kriaušės gana greitai genda. Prinokusias kriaušes geriausia laikyti šaldytuve ir tamsoje, nes tuomet nesuyra jose esanti ir organizmui būtina folio rūgštis.

• Atidžiai rinkitės. Jei kriaušės apvytusios, matyti tamsių dėmių, vadinasi, vaisiai prarado daug vertingų medžiagų. Tokių kriaušių valgyti nepatariama.

"Moters savaitgalio" archyvas

4 porcijoms reikės:

Paruoštą tešlą padalykite į 4 dalis. Iš kiekvieno gabaliuko iškočiokite 20 cm skersmens paplotėlius. Kriaušes nulupkite, atsargiai išskobkite sėklas, stengdamasi nenulaužti kotelio. Dubenėlyje sumaišykite kardamoną, cukrų, smulkiai pjaustytas slyvas arba abrikosus. Ant kiekvieno tešlos paplotėlio dėkite po kriaušę, aplinkui pridėkite paruošto mišinio. Tešla apvyniokite kriaušę, suspauskite, tešlos perteklių nugnybkite, padarykite lapelius ir prilipinkite prie kriaušės. Paruoštas kriaušes patepkite pienu, apibarstykite cukrumi, sudėkite į riebalais pateptą kepimo formą ir pašaukite į 200 laipsnių karštumo orkaitę, kepkite 30 min.

"Veido" archyvas

Kriaušes nuplaukite, perpjaukite pusiau, susukite į foliją arba į kepimo popierių ir 15–20 min. kepkite 175 laipsnių karštumo orkaitėje. Kol kriaušės keps, dubenyje gerai išsukite sviestą, medų, migdolus. Paruoštą masę dėkite ant karštų kriaušių ir patiekite į stalą.

"Veido" archyvas

24 vnt. reikės:

Kriaušes nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite mažais maždaug 1 x 1 cm dydžio gabaliukais. Dubenyje sumaišykite aliejų, cukrų ir kiaušinį, po to sudėkite miltus, kriaušių gabaliukus ir viską gerai išmaišykite. Gautą masę sudėkite į riebalais išteptas formeles (iki pat viršaus nedėkite), pabarstykite cinamonu ir cukrumi. Kepkite iki 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

"Veido" archyvas

Kriaušes nulupkite, supjaustykite skiltelėmis, sumaišykite su pjaustytu imbieru. Iki purumo išsukite sviestą ir rudąjį cukrų, sukdamos įmuškite kiaušinius, supilkite jogurtą. Kai masė taps puri, sudėkite likusius produktus – miltus, kepimo miltelius, kviečių gemalus, kapotus migdolus ir viską gerai išmaišykite. Masę padalykite į dvi dalis, vieną dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, ant jos sudėkite pjaustytas kriaušes, viską užpilkite likusia mase. Kepkite 175 laipsnių karštumo orkaitėje 40 min.

Patarimas: pyragą galite patiekti su grietine arba maskarponės sūriu.