Renata BALTRUŠAITYTĖ

Kristupo vasaros festivalyje – fortepijonas, skambantis kaip vargonai, ir smuikininkas, simfoninius koncertus atliekantis be orkestro.

„Kai prieš 22 metus pradėjome vasarą Vilniuje organizuoti muzikos festivalį, visi iš mūsų juokėsi, nes kultūrinis gyvenimas tuo metu persikeldavo į pajūrį. Tačiau ir ten renginiai būdavo savotiški: popso daug, o simfoninių orkestrų pasiklausyti susirinkdavo kelios dešimtys žmonių. Vis dėlto jau pirmojo festivalio metu per karščius salės, visų nuostabai, būdavo sausakimšos. Ir šiandien jau niekam nekyla klausimų, ar verta vasarą Vilniuje rengti koncertus. Tačiau bėgant laikui vasaros koncertai sostinėje irgi linkę „komercialėti“: vis daugiau reklaminių efektų, vis mažiau kokybinės atrankos. Mums tenka atlaikyti žvėrišką popso reklamos spaudimą“, – pristatydamas artėjantį Kristupo vasaros festivalį, neslėpė jo meno vadovas Donatas Katkus.

Unikalūs muzikos instrumentai

Festivalio pradžios koncertui, kuris liepos 3 d. vyks VU botanikos sode Kairėnuose, pasirinkta tarptautinė keturių atlikėjų komanda „Dagamba“, sunkiai išsitenkanti konkrečių mu­zikos žanrų ir stilių ribose. Joje susibūrė lat­vių violončelininkai Valteris Puce ir An­tonas Trocjukas, perkusininkas iš Irano Hamidreza Rahbaralamas ir pianistas Dainius Tenys. Kar­tu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru jie ža­da margaspalvį muzikinį spektaklį, kuriame skam­bės Ludwigo van Beet­ho­ve­no, Sergejaus Pro­kofjevo, grupių „U2“, „Led Zeppelin“ kū­ri­niai.

Ir šiandien jau niekam nekyla klausimų, ar verta vasarą Vilniuje rengti koncertus.

Vis dėlto unikaliausio festivalio programos koncerto teks palūkėti iki vasaros pabaigos, kai rugpjūčio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje rengiamas pirmasis Lietuvoje lenkų pianisto bei ins­trumentų konstruktoriaus Slawomiro Zub­ryc­kio pasirodymas. Į Vilnių bus atvežtas ir jo paties pagal Leonardo da Vinci brėžinius pagamintas instrumentas viola organista, kuriam S.Zubryckis paskyrė ketverius savo gyvenimo metus. Pirmąkart šis instrumentas, kurio skambesio pats L.da Vinci taip ir neišgirdo, buvo pristatytas 2013 m. Karališkajame Krokuvos fortepijono festivalyje.

Nors atrodo panaši į tradicinį fortepijoną, viola organista dėl vidaus mechanizmų sandaros skamba kaip styginių orkestro, klavesino ir vargonų mišinys. Šis skambesys puikiai atskleidžia baroko kūrinių didybę ir jau atkreipė į save ne vieno žymaus atlikėjo dėmesį. Pavyzdžiui, pernai pasirodė solistės Björk albumas „Vulnicura Strings“, kurio įraše su savo sukonstruotu instrumentu dalyvavo ir S.Zubryckis.

L.Ciarlos pasirodymai pavergia tiek klasikos, tiek džiazo mėgėjus.

Liepos 27-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuosiantis italų smuikininkas Luca Ciarla irgi nepėsčias: simfoninį orkestrą jo koncertuose atstoja elektroniniai garso efektų pedalai. Juos pasitelkiant gerai žinomi Johanno Sebastiano Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai įgyja netikėtai modernų skambesį, o klausytojui sunku patikėti, kad visą jo girdimą muziką scenoje atlieka vienas žmogus. L.Ciarlos pasirodymai pavergia tiek klasikos, tiek džiazo mėgėjus.

Tango, flamenkas, fadas

Jau kitą, liepos 28-osios vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje viešės legendinis tango pianistas Pablo Ziegleris, daugiau kaip dešimtmetį grojęs vienoje scenoje kartu su Astoru Piazzolla. O 2011 m. P.Ziegleris kartu su iš Urugvajaus kilusiu operos solistu Erwinu Schrottu įrašė albumą „Rojotango“, laimėjusį „Echo Klassik“ apdovanojimą.

„Jei gimėte Buenos Airėse, tai žinote, ką žmonės kalba, veikia, kur eina, kas jiems rūpi. Visur aplink – tango muzika. Ji tiesiog gyvena gatvėse. Tango mano širdyje, mano kraujyje“, – sako pianistas, Vilniuje savo ir A.Piazzollos kūrinius atliksiantis kartu su violončelininku Ruslanu Vilenskiu ir Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Pirmą kartą Lietuvoje lankysis ir šiuo metu geriausiu flamenko šokėju tituluojamas Federico Ordonezas iš Ispanijos, kuriam gyvai akompanuos jo tautiečių flamenko trio. F.Ordonezas gerai žinomas ir baleto scenoje: šiuo metu jis dirba Briuselio karališkajame teatre „La Monnaie“, kuriame kaip choreografas sukūrė ne vieną spektaklį. Atlikėjas savo pasirodymuose susieja skirtingas šokio technikas, todėl jo flamenko pasirodymai pakeri virtuoziškumu. Vilniečiai tuo galės įsitikinti rugpjūčio 25 d. vakarą VU botanikos sode Kai­rėnuose.

Jei gimėte Buenos Airėse, tai žinote, ką žmonės kalba, veikia, kur eina, kas jiems rūpi. Visur aplink – tango muzika.

Dar anksčiau, liepos 20 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje bus galima klausytis ispanų pianisto ir kompozitoriaus Abdono Alcarazo, kuris taip pat pristatys flamenko stiliaus džiazo kompozicijų programą. Nors sunku įsivaizduoti flamenko muziką be gitaros, pasirodo, kad panorėjus fortepijonas puikiausiai sugeba šį instrumentą pakeisti.
Liepos 17 d. VU botanikos sodo scenoje viešės italų muzikantas Antonio Palmisani, kuris dar studijuodamas filologiją susižavėjo portugalų kalba ir ja atliekamomis brazilų dainomis. Šią meilę jis stengiasi perteikti ir klausytojams, todėl tolimuose kraštuose mėgsta pasakoti apie savo atliekamų kūrinių prasmę bei kaip jie buvo sukurti. Kartu su A.Palmisani scenoje pasirodys jo tautietis Vito Giacovelli, tikra brazilė Ze Kouyate ir trys lietuviai: pūtikas Remigijus Rančys, kontrabosininkas Gediminas Svilas bei perkusininkas Gediminas Stankevičius.

Vis dėlto mes su portugalų kalba dažniau siejame fado muziką, kuri toje pačioje scenoje skambės rugpjūčio 7-osios vakarą, kai joje stovės vokalistas Telmo Piresas. Gimęs Por­tu­ga­li­jo­je, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Vokietijoje, dainininkas atrado fadą tik prieš penkerius metus sugrįžęs į Lisaboną. Ir atrado taip sėkmingai, kad netrukus jau koncertavo vieninteliame pasaulyje Fado muziejuje, kuriuo didžiuojasi Lisabona. Jame pasirodo nemažai pripažintų fado dainininkių moterų, tačiau tėra vos keletas solistų vyrų, reiklių tautiečių įsileidžiamų į prestižinį „Museu do Fado“.

Pianizmo ateities pumpurai

Festivalio fortepijoninių rečitalių ciklas šįkart pristatys jaunuosius lietuvių atlikėjus. Šiuo metu Ciuricho menų universitete studijuojanti širvintiškė Akvilė Šileikaitė lygia greta daro ir pianistės, ir dailininkės karjerą: užsienyje rengia ne tik solinius koncertus, bet ir personalines parodas. Šv. Kotrynos bažnyčioje liepos 16 d. kartu su ja koncertuos ir bendraamžis pianistas Dominykas Girčius, metus studijavęs F.Liszto aukštojoje mokykloje Veimare, o vėliau baigęs magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šioje akademijoje fortepijono studijas pradėjusios A.Šileikaitės dėstytojas buvo pianistas Daumantas Kirilauskas, kurio koncertas festivalyje numatytas liepos 30 d. Šį kartą virtuozo pasirinktos programos kodas – tonacija C, sujungianti J.S.Bacho Antrąją partitą ir L.van Beethoveno Variacijas Antono Diabelli tema, kurios visos dėl savo sudėtingumo retai kada būna atliekamos.

Garbė pristatyti savo rečitalį suteikta ir Simonai Zajančkauskaitei, studijavusiai Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. „Dažnas mūsų dienų atlikėjas paskęsta natose, stygose, klavišuose, palikdamas klausytoją vienui vieną didžiulėje ištaigingoje koncertų salėje. Mano tikslas yra iš naujo atrasti ryšį su klausytoju ir leisti jam nukeliauti į romantikų susibūrimus Johanneso Brahmso namuose, atrasti XX a. pradžios kontrastų ir skandalų pilną Paryžių, o galbūt kartu J.S.Bachu paklaidžioti vingiuotomis Veimaro gatvelėmis“, – teigia pianistė, Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuosianti liepos 23 d.

Kristina Annamukhamedova šiuo metu studijuoja Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje, todėl į savo rečitalio, rengiamo rugpjūčio 20 d., programą įtrauks ir šio kompozitoriaus kūrinių. O pats jauniausias fortepijoninių rečitalių ciklo atlikėjas – septyniolikmetis Ignas Maknickas, dar tebesimokantis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Kalifornijoje gimęs, tačiau Lietuvoje išugdytas talentas jau pradinėse klasėse pradėjo savo namuose rikiuoti įvairių nacionalinių bei tarptautinių konkursų apdovanojimus, o prieš porą metų tapo pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko prasimušti į prestižinio konkurso „The International Piano Competition for Young Musicians“, kuriame varžosi viso pasaulio pianino vunderkindai, laureatų sąrašą.

Užtai nemaža dalis vargonų muzikos atlikėjų ištikimiems koncertų klausytojams pasirodys jau pažįstami. Kadangi „Sakralinės muzikos valandų“ ciklas yra vyresnis už patį Kristupo vasaros festivalį ir šįmet mini savo 25 metų sukaktį, tai, pasak ciklo meno vadovės Renatos Mar­cin­ku­tės-Lesieur, natūraliai kilo noras susikviesti se­nus draugus. Tie draugai – tai Ai­va­ras Kalejis iš Latvijos, Martinas Strohhac­keris iš Vokietijos, Bernhardas Gfrereris iš Austrijos.

Bus ir jaunųjų vargonininkų – tai Rusijos lietuvaitė Mona Roždestvenskytė, šiuo metu studijuojanti Vokietijoje, bei italas Luca Ratti. Iš Izraelio, kuriame nedaug vargonus turinčių bažnyčių, atvyks Aleksandras Gorinas, o iš JAV – Davidas Troiano, kuris nusimano ne vien apie vargonų registrus, bet dažnai pasirodo ir kaip dirigentas, ir kaip operos tenoras.

Maestro ieškos pabėgusios dainelės

Kristupo vasaros festivalio koncertai vyks ne vien Vilniuje – atskiros jo programos bus kar­tojamos Ch.Frenkelio viloje Šiauliuose, Birš­tono kultūros centre, Bistrampolio dvare Panevėžio rajone ir Gelgaudiškio dvare Šakių rajone.

Neliks pamiršti ir vaikai: jiems prekybos centre „Ozas“ veikiančiame „Vagos“ knygyne skiriamas atskiras trijų nemokamų koncertų ciklas. Vieną programą, kurioje pats D.Katkus vaidins senelį, ieškantį pabėgusios dainelės, parengė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kitas, atsižvelgiančias į mažylių amžiaus grupes, – ankstyvojo ugdymo mokyklos „Straz­da­nė­lės“ komanda. Savo ruožtu paties knygyno darbuotojai, bendradarbiaudami su ugdymo specialistais, rengia vaikams užduotis, skatinančias juos domėtis knygomis.

„Organizuodami vaikams skirtus koncertus įsitikinome, kad Lietuvoje yra labai daug šeimų, kurioms rūpi jų vaikų kultūrinė edukacija. Kristupo vasaros festivalis laikosi savo senojo devizo, teigiančio, kad nėra blogų muzikos žanrų, išskyrus nuobodžius. Todėl nuobodžiauti savo klausytojams neleisime. Praėjusiais metais dėl turinio įvairiapusiškumo, kokybės bei draugiškos aplinkos patekome tarp 70 geriausių Europos festivalių – tai įpareigoja išlaikyti išsikeltą kartelę“, – tvirtina festivalio direktorė Jurgita Mu­raus­kienė.

BFL

Liepos 26 dieną “Kristupo vasaros festivalyje” svečiuosis prigimtiniu talentu apdovanotas džiazo gitaristas Jacobas Fischeris iš Danijos. Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame koncerte, J. Fischeris atliks skandinavų liaudies dainų ir braziliškos muzikos inspiruotas džiazo kompozicijas.

J. Fischeris, mokytis skambinti gitara pradėjo gana vėlai – būdamas keturiolikos metų. Tačiau jau septyniolikos debiutavo prestižiniame “Kopenhagos džiazo festivalyje”, kur savo sėkmingu pasirodymu pelnė ir publikos, ir profesionalų pripažinimą.

“Kristupo gitarų” ciklo svečias koncertuoja su savo suburtu “Jacob Fischer trio”, taip pat muzikuoja “Christina von Bülows trio” ir “Kristian Jørgensens kvarteto” sudėtyse bei dalyvauja įvairiuose projektuose su geriausiais danų džiazo muzikantais.

Mintis, atlikti originalų skandinavų liaudies ir braziliškos muzikos derinį, gimė atlikėjo kelionių po Lotynų Ameriką metu. Netrukus į Lietuvą atvyksiančio muzikanto paklausėme keleto klausimų apie jo keliones, solinius koncertus ir įkvėpimo šaltinius.

Kodėl pasirinkote groti būtent gitara, o ne kokiu kitu instrumentu?

Prisipažinsiu, kad šį pasirinkimą nulėmė Jimi Hendrix. Vis dar manau, kad jis buvo fantastiškas muzikantas. Palaipsniui mano grojimo stilius priartėjo prie džiazo stilistikos.

Kas Jus įkvepia muzikavimui?

Džiazo koncertas – nenutrūkstanti improvizacija. Džiazo žanras man patrauklus tuo, kad niekad tiksliai nežinai, ką sugrosi. Žinoma, tai reiškia ir jaudulį bei nerimą. Tačiau žavesys ir slypi šioje nežinomybėje.

Į Lietuvą atvykstate vienas, be savo suburto trio. Kuo skiriasi solinis koncertas nuo muzikavimo trio ar kvarteto sudėtyje?

Soliniai koncertai man vis dar yra naujiena. Tai didžiulis iššūkis ir atsakomybė. Kita vertus, galima mėgautis visiška laisve, kai viskas – nuo tempo iki dinamikos – priklauso tik nuo tavęs. Gali nesuvaržytas sekti paskui kiekvieną idėją, aplankančią tave tiesiog čia ir dabar.

Grojant su grupe svarbiausia yra ryšys tarp muzikantų. Kurti kartu – taip pat didelis malonumas.

Žinome, kad improvizuosite skandinavų liaudies dainų ir Lotynų Amerikos muzikos temomis. Kodėl pasirinkote tokių skirtingų regionų muziką?

Kadangi mano mama yra kilusi iš Švedijos, grosiu švedų ir danų liaudies dainas, taip pat atliksiu ir savo paties kurtas kompozicijas.

Sausį praleidau Rio de Žaneiro mieste Brazilijoje. Ši kelionė tapo puikiu įkvėpimo šaltiniu, nes gitara atliekama muzika sudaro didžiąją dalį jų muzikinio palikimo. Muzikavau kartu su tokiais vietiniais atlikėjais kaip Ze Paolo Becker ir Yamandou Costa. Taigi, programoje bus sambos ir choro (tarp vietinių populiarus muzikinis stilius, primenantis regtaimą) ritmų.

Gal dar ką galėtumėte papasakoti apie programą, kurią atliksite koncerto Lietuvoje metu?

Šiai programai daug įtakos turi muzikiniai žanrai ir ištakos.

Be jau minėtos skandinaviškos ir braziliškos muzikos, išgirsite Joe Pass stilistikoje atliekamus džiazo standartus, kurie mano repertuare yra jau ilgą laiką. Džiaugiuosi, kad teko bendradarbiauti su šiuo didžiu ir novatorišku džiazo gitaristu. Esu G. Gershwin muzikos gerbėjas, tad grosiu ir keletą jo kūrinių. Manau, kad “Summertime” puikiai tiks gražiam vasaros vakarui praskaidrinti.

“Kristupo gitarų” ciklo koncertas “Įspūdžiai iš Brazilijos” vyks 2011 m. liepos 26 d., 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30)

BFL

Liepos pradžioje startuojančio ilgamečio Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus piktinasi, kad į 17 metų gyvuojantį festivalį valdžia nežiūri kaip į turistų traukos objektą.

“Valdantieji, politikai to produkto nevertina, jis yra nereikalingas”, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė festivalio sumanytojas D. Katkus.

Tiek jis, tiek festivalio direktorė Jurgita Murauskienė teigia, kad festivaliui gavus didesnį finansavimą, galima būtų jį išplėsti, pavyzdžiui, per dvarus, ir pritraukti daugiau kultūrinio turizmo, kuriuo šiuo metu jau domisi nemažai užsieniečių.

“Mes esame “ubagai”, kažkokie nusikaltėliai, kam mes prašome tų pinigų. Mumis nesidomi Turizmo departamentas, kodėl nesidomi? Šitiek turizmo, infrastruktūra, darbas, kuris turėtų nešti pelną, ir neša. Tai mūsų turi ateiti prašyti, o ne mes turime ateiti kaip ubagai, ir mums sako “na taip, gal čia geras dalykas, na bet ne, jau tik neprašykite paramos”, – piktinosi D. Katkus.

“Kai kalbame, kad galime padaryti dar daugiau, bet mums reikia investicijos, kad jos duotų grąžą – užsitraukia uždanga, ir kalba baigiasi. Manau, čia pagrindinė problema – ji formuojasi ne iš to, kad neturime pinigų, o iš to, kad toks požiūrio dalykas, kuris kartais tiesiog demotyvuoja”, – kalbėjo J. Murauskienė.

D.Katkaus teigimu, Kristupo vasaros festivalis – bene didžiausias Lietuvoje, dėl renginių skaičiaus besivaržantis tik su Kaune vykstančiu Pažaislio muzikos festivaliu. Kristupo festivaliui iš Kultūros ministerijos šiemet skirta 100 tūkst. litų, iš Vilniaus savivaldybės – 34 tūkst. litų, daug prisideda rėmėjai, partneriai. Pasak J. Murauskienės, iš valdžios reikėtų penkis kartus didesnės paramos.

“Lengviau kvėpuoti galima turint pusę milijono”, – sakė ji.

D. Katkus taip pat piktinosi, kad anksčiau trejiems metams numatytas finansavimas pernai buvo perpus sumažintas.

“Kodėl kažkam sumažino, kažkam nesumažino? Pasakė kažkas ministerijoje, kad mes esame “popsininkai”, kad darome biznį, kad galbūt dedamės labai didelius pinigus į kišenę, kad esame verslininkai – viešoji įstaiga, kuri duoda visą viešą finansinę ataskaitą, galite rasti kiekvieną litą, kur mes padėjome”, – kalbėjo jis.

Šiemet Kristupo vasaros festivalis vyks nuo liepos 1-osios iki rugpjūčio pabaigos. Jame numatomas 51 koncertas, iš jų 12 nemokamų, tarp jų – devyni sakralinės muzikos koncertai.

Festivalio renginiai vyks Vilniuje – Šv. Kotrynos ir Šv. Kristupo bažnyčiose, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Valdovų rūmuose, šiemet pirmąkart keliaus į Vilniaus universiteto Botanikos sodą. Taip pat dalis renginių tradiciškai vyks Širvintų rajono Šešuolėlių ir Panevėžio rajono Bistrampolio dvaruose.

Į programą organizatoriai šiemet vėl įtraukė gitaros muzikos ciklą “Kristupo gitaros”, kurio pernai dėl lėšų trūkumo buvo atsisakyta.

Šiemet festivalyje pasirodys klasikinės, senovinės muzikos, džiazo atlikėjai iš įvairių šalių. Pasak D. Katkaus, visi koncertai įdomūs, “turintys savo pipirą”.

Liepos pirmąją Kristupo vasarą atidarys “Mozart group” iš Lenkijos.

Organizatoriai klausytojus vilioja ir lietuvių pamėgtais fado atlikėjų pasirodymais, bandys sudominti egzotiško instrumento čarangos muzika, romansais, muzikantais ir dainininkais iš Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Ispanijos, Prancūzijos, Austrijos, Danijos ir kitų šalių, taip pat lietuvių operos solistais, akordeono virtuozu Martynu Levickiu ir kitais.