REUTERS

Baltarusija svarsto galimybes nebepirkti elektros iš Rusijos, tačiau skolą kaimynei už kovą-gegužę importuotą elektros energiją žada sumokėti.

Baltarusijos ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas trečiadienį pareiškė, jog elektros tiekimo iš Rusijos nutraukimo Baltarusijos vartotojai nepajuto, o sprendimas dėl tolesnio jos importo bus priimtas vadovaujantis ekonominiais sumetimais.

“Kaina apspęs, ar atnaujinsime jos importą iš Rusijos. Savų gamybos pajėgumų pakanka, kad patenkintume savo poreikius”, – pareiškė ministras.

Tuo tarpu jis patikino, kad skola Rusijai už tiektą elektrą bus sumokėta.

“Mes sumokėsime”, – spaudos konferencijoje pabrėžė N. Snopkovas.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos elektros energijos eksporto ir importo operatorė “”Inter RAO JES” nuo šios paros nebetiekia elektros Baltarusijai, šiai neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti dalį 1,5 mlrd. Rusijos rublių viršijančios skolos.

"Veido" archyvas

Baltarusija teigia, kad ketina Rusijai padengti skolą už elektrą, tačiau tikslios datos neįvardina, informuoja “RIA Novosti”.

“Visi garbingi žmonės ir visos garbingos valstybė apmoka savo skolas, taigi mes, be jokios abejonės, apmokėsime savąsias”, – sakė Baltarusijos ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas.

Jis pridūrė, kad dėl tolesnio elektros importo iš Rusijos bus nuspręsta “atsižvelgus į elektros importo kainą ir energijos kainą vidaus rinkoje”.

Trečiadienį Rusija nutraukė elektros tiekimą Baltarusijai, kol ši padengs 1,2 mlrd. rublių (43 mln. JAV dolerių) skolą.

Scanpix

„Gyvenimas Baltarusijoje vietiniams jau pavirto tikra išgyvenimo mokykla, o su šios šalies įmonėmis dirbantis Klaipėdos verslas jokių nesklandumų tvirtina nepatiriantis. Netgi priešingai – tikimasi dar intensyvesnio bendradarbiavimo, kurį lemtų baltarusių siekis gauti kuo daugiau pajamų užsienio valiuta.

Nuo kovo vidurio, kai kaimyninę šalį pakirto valiutos krizė, baltarusiai vos ne kasdien sulaukia naujienų – kainos nesustodamos auga, gyventojų indėliai valiuta mažėja, valdžia leidžia vis naujus įsakymus. Tarp jų – draudimas iš Baltarusijos išvežti kruopas, makaronus, paukštieną, fermentinį sūrį bei kai kuriuos kitus maisto produktus, šaldytuvus, apribotos galimybės išgabenti benziną. Numatyta užkrauti papildomą finansinę naštą į užsienį uždarbiauti norintiems išvažiuoti statybininkams, taip pat ketinama mažinti lengvatinį gyvenamųjų namų statybos kreditavimą“, – skelbia  „Vakarų ekspresas“.

Nepaisant sunkios padėties šalyje, A. Lukašenka užsiminė, kad Minskui greitai nebereikės pagalbos iš šalies. „Lietuvos rytas“ teigia, kad po tokių Baltarusijos prezidento žodžių pasipylė spėlionės, iš kur valdžia ketina gauti pinigų.

Dienraštis teigia, kad „Šią naktį Rusijos „Inter RAO” turėjo nutraukti elektros tiekimą Baltarusijai, kuri skolinga už energiją daugiau nei 56 mln. dolerių (135 mln. litų). Bėda nedidelė, nes rusiška elektra Baltarusijoje užima tik 12 proc. rinkos.

Tačiau ir skola neįspūdinga, turint galvoje, kad Minskas neseniai gavo dalį kredito (800 mln. dolerių) iš antikrizinio Eurazijos fondo.

Vis dėlto ir tiek sumokėti tiekėjams baltarusiai nesugeba.

Bet šalies prezidentas pažadėjo, kad jau greitai valiutos deficitas valstybėje baigsis.”

„Baltarusiją išgelbės tik M. al Gaddafi?“, – klausia „Vilniaus diena“. Dienraštyje rašoma, kad „Atvirai svaidydamasi įžeidimais Rusijos vadovui Baltarusija rizikuoja likti be finansinės Maskvos pagalbos. Bet ką sugalvojo Aliaksandras Lukašenka, pažadėjęs krizę savo šalyje užbaigti per dvi arba tris savaites?“

Tuo tarpu „Vakarų ekspresas“ tvirtina, kad verslui – gerai. Dienraštyje rašoma, kad „su Baltarusija bendradarbiaujantys Klaipėdos verslininkai bent jau kol kas jokių nepatogumų nejaučia – esą nesklandumų nėra nei dėl tiekimo, nei dėl atsiskaitymų. Augančiu baltarusiškų krovinių srautu jau kurį laiką besidžiaugiantis uostas tikisi, jog didėjimo tendencijos išliks – kompanijos dirba pagal ilgalaikes sutartis ir turi tam tikrų įsipareigojimų.“

Kaip teigia „Vilniaus diena“, „Ekspertai nesupranta, kodėl Minskas, išgyvenantis gilią ekonominę krizę ir laukiantis pagalbos iš Maskvos, leidžia sau tokias provokacijas prieš D. Medvedevą. Bet niekas neabejoja, kad tai yra akivaizdus politinis užsakymas ir signalas didžiajai kaimynei.“

Scanpix

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mato šalyje ne ekonominę krizę, o panikos ir ažiotažo padarinius.

“Aš sutinku, tai ne krizė. Pas mus nėra krizės. Pas mus – panika ir ažiotažas. Buvo panika ir ažiotažas”, – pareiškė A. Lukašenka spaudos konferencijoje penktadienį Minske.

Jis teigė, jog Vakarų žiniasklaidos priemonės rašo, kad greitai normalizuosis situacija Baltarusijoje.

“Mes vis viena atsikursime”, – pareiškė prezidentas.

A. Lukašenka pridūrė, kad būtent ažiotažas dėl valiutos privedė prie jos supirkimo, stygiaus ir kainų augimo.

Drauge prezidentas pridūrė, kad, esant šiai situacijai, kontroliuoti kainodarą buvo teisingas sprendimas, ir rinkos mechanizmai “būtų nereagavę į kainas šalyje”.

"Veido" archyvas

Baltarusijos nacionalinis bankas pranešė apie refinansavimo palūkanų normos didinimą nuo birželio 22 dienos dviem procentiniais punktais iki 18 procentų.

Tai jau penktas bazinių palūkanų didinimas šiais metais, siekiant stabdyti vartojimo kainų augimą. Pastarąjį kartą refinansavimo palūkanų norma taip pat dviem procentiniais punktais kilstelta praėjusio mėnesio pabaigoje.

Pernai refinansavimo palūkanų normą Baltarusijos bankas keitė šešis kartus, kaskart ją apkarpydamas 0,5 procentinio punkto.

REUTERS

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį pagrasino materialinėmis bausmėmis piliečiams, išvažiuojantiems uždarbiauti iš šalies, kurioje jaučiamas lėšų stygius, kyla kainos ir buvo devalvuota nacionalinė valiuta.

VRM duomenimis, už 10 mln. gyventojų turinčios Baltarusijos ribų dirba maždaug 600 tūkst. jos gyventojų, daugiausia Rusijoje ir dažniausia statybose.

Darbo jėgos eksportu remiasi daugelis neturtingų posovietinių šalių, Moldovai ir Tadžikistanui darbo migrantų perlaidos tapo svarbiu nacionalinių pajamų šaltiniu.

Tačiau A. Lukašenka, kurio žodžius cituoja valstybinė informacijos agentūra “BelTA”, pareiškė, kad piliečių išvykimas uždarbiauti kenkia nacionalinei ekonomikai, ir pažadėjo imtis priemonių darbo jėgai sulaikyti. Tarp jų prezidentas paminėjo subsidijų komunalinėms paslaugoms ir medicinos aptarnavimo išlaidoms panaikinimą.

“Mes turime šiems skrajūnams… pasakyti: mes negalime tau uždrausti važiuoti statyti kur nors į užsienį. Tu išvažiuoji dirbti neorganizuotai į kitą valstybę, į šalį pinigų neatneši. Važiuok. Bet pirma: 100 procentų už komunalinį aptarnavimą moka šeima. Medicinos aptarnavimas 100 procentų tavo asmeninis reikalas (vaikams ir šeimai to netaikome)”, – sakė A. Lukašenka pasitarime.

“Tada jis tūkstantį kartų pagalvos, važiuoti ar nevažiuoti”, – sakė prezidentas.

Dabar Baltarusijos piliečiai moka maždaug ketvirtadalį komunalinių paslaugų kainos, o medicinos aptarnavimas nemokamas.

“Mes liekame čia, mokame mokesčius, išlaikome sveikatos apsaugą ir komunalinį ūkį”, – paaiškino griežtą įspėjimą A. Lukašenka.

Sunkiausia per dešimt metų finansų krizė šalyje, kuri didžiavosi savo stabilumu ir ekonomikos administraciniu-komandiniu modeliu, sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir išsiliejo gatvių protestais. A. Lukašenka pagrasino slopinti naujas opozicijos akcijas ir sakė, kad stebi jos mėginimus sukoordinuoti savo akcijas internetu.

Minskas tikisi sumažinti valiutos stygių paskolomis iš Rusijos ir kitų Eurazijos ekonominės bendrijos partnerių, ir prašo lėšų iš TVF, kuris pataria atsisakyti valstybės reguliavimo ir pradėti liberalias ekonomikos reformas.

"Veido" archyvas

Krizė Baltarusijoje pasiekė kulminaciją: valiuta nuvertėjo, verslas bankrutuoja, šioje kadaise pigioje šalyje gyventi per kelias savaites tapo brangiau nei Lietuvoje.

Naktį iš birželio šeštosios valstybinis Baltarusijos koncernas “Belneftechim” šalies gyventojams sukėlė šoką: trečdaliu padidino degalų kainas. Smarkiai pabrango ir importuojami maisto produktai, nes dar gegužės pabaigoje Baltarusijos valdžia ėmė palaipsniui didinti daugumos šalyje parduodamų prekių kainas.

Pavyzdžiui, bananai, kurių kilogramas anksčiau buvo parduodamas už 5,5 tūkst. baltarusiškų rublių, dabar jau kainuoja 10 tūkst. rublių (7,8 Lt), lenkiški obuoliai – 12–14 tūkst. rublių (9–10 Lt).

Nuo birželio 8 d. Baltarusijos ekonomikos ministerija gerokai padidino daugumos šalyje parduodamų cigarečių ir kiaulienos kainas.

Kai kurie importuotojai apskritai pristabdė savo veiklą iki tol, kol baigsis šis finansinis chaosas, tad nemažai prekių jau dingo iš šalies prekybos centrų lentynų, o kai kurios tapo tiesiog nebeįperkamos.

Tad jau galima kelti paradoksalų klausimą, ar dar ilgai lietuviai važiuos į Baltarusiją pirkti pigesnių degalų ar cigarečių, o gal netrukus viskas apsivers ir kontrabandos imsis baltarusiai, nes  Lietuvoje prekės jiems taps pigesnės nei gimtojoje šalyje.

Tiesa, Minsko miesto vykdomasis komitetas paprašė didžiausių parduotuvių tinklų sumažinti kainas mažiausiai 10 proc., o “socialiai jautrios” kainos iš viso buvo įšaldytos iki 2011 m. liepos 1 d., kad tik šis chaosas paprastiems gyventojams atneštų kuo mažiau žalos. Tačiau tai vargu ar įmanoma. Juk skelbiama, kad bendroji infliacija Baltarusijoje metų pabaigoje gali siekti iki 39 proc., nors kai kurie ekspertai žada ją būsiant dar gerokai didesnę.

Prie viso šio chaoso prisideda ir tai, kad baltarusiai gali likti be elektros. Mat dėl “Belenergo” skolų Rusijos kompanija “Inter RAO EES” birželio 9 d. dešimčiai dienų beveik perpus sumažino elektros energijos eksportą į Baltarusiją. Jei skola, kuri siekia jau 1,5 mlrd. rublių (127 mln. Lt) nebus likviduota, vėliau elektros tiekimas gali būti apskritai nutrauktas.

O tai visai realu, nes “Belenergo” už elektrą nemoka jau nuo kovo mėnesio, ir šalys jau kelis kartus tarėsi dėl vis vėlesnio mokėjimo.

Devalvacija: nauda ekonomikai, žala gyventojams

Visa ši suirutė šalyje kaimynėje kulminaciją pasiekė po devalvacijos, kai šalies nacionalinio banko sprendimu Baltarusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo 56 proc., nes Baltarusija priėjo liepto galą – visiškai pristigo užsienio valiutų atsargų.

Pavyzdžiui, kovą valiutos paklausa pašoko iki 736 mln. dolerių, o pasiūla tesiekė 14 mln. dolerių. Aukso ir valiutos atsargos per pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki kritinio lygio – 25 proc.

Balandį užsienio valiutos atsargos sumažėjo dar perpus, o gegužės pabaigoje išsisėmė visiškai: šalis nebeturi kuo atsiskaityti su eksportuotojais ir iš ko mokėti palūkanas pirmiau paskolas suteikusiems kreditoriams.

Tokiu atveju devalvuoti vietos valiutą – Baltarusijoje įprasta taktika, be to, kaip tik tai rekomendavo ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio patarimų Baltarusijos pezidentas Aliaksandras Lukašenka jau ne kartą paklausė. Bėda ta, kad vienur kamšant, kitur praplyšta.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad sprendimas devalvuoti valiutą trumpuoju laikotarpiu iš tiesų gali padidinti eksportuojamų baltarusiškų prekių konkurencingumą užsienio rinkose, tačiau ilgainiui skaudžiai atsilieps Baltarusijos gyventojų santaupoms.

O juk jau dabar užsienio valiutos – vienintelio santaupų stabilumo garanto – nusipirkti praktiškai beveik nėra galimybių. Teigiama, kad yra bankų, prie kurių eilėse stovi daugiau nei 50 žmonių, nors per dieną valiuta parduodama tik dešimčiai. Tad norint nusipirkti valiutos, kai kuriems eilėje tenka laukti po 5–7 dienas. Be to, kai kurios valiutos keityklos nustatė limitą – vienas žmogus gali nusipirkti ne daugiau kaip 500 ar 1000 dolerių.

Čia svarbu paminėti, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai krito ir baltarusių atlyginimai. Pavyzdžiui, iki devalvacijos vidutinis darbo užmokestis Baltarusijoje atitiko 507 JAV dol. (1,2 tūkst. Lt), o dabar oficialiu kursu tesiekia 325 JAV dol. (796 Lt).

Lemiama pasirinkimo akimirka

Analitikų vertinimu, ši krizė Baltarusijoje – natūralus ir neišvengiamas procesas, kurį išgyveno ir Rusija, ir Baltijos šalys, ir kuriam eilė atėjo Baltarusijoje. Mat komandinė ekonomika, kuri yra nuolat apkamšoma skolintais pinigais, esą tiesiog priversta žlugti ir transformuotis į kitokią – liberaliąją.

Tačiau kokia ši transformacija bus Baltarusijoje, vis dėlto dar labai neaišku. Baltarusijos prezidentas yra įpratęs baltarusiams kurti tobulo gyvenimo iliuziją ir šios taktikos nenorės taip lengvai atsisakyti. Prisiminkime, kad net ir tuo metu, kai pasaulyje siautė ekonomikos krizė, Baltarusija per šį sunkmetį yrėsi gana lengvai ir neskausmingai.

Tarkime, BVP kelerius metus iš eilės šioje šalyje augo po septynis aštuonis procentus, smarkiai didėjo socialinės išmokos ir atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams. Klestėjo statybų verslas, nes bankų paskolų portfelis per metus padidėdavo po 40 proc. Biudžeto deficitas tuo metu tesiekė 4 proc., valstybės skola Europos mastu – itin menka, užsienio prekybos deficitas – 16 proc. BVP, infliacija – 10 proc. Galima pastebėti, kad šie skaičiai – labai panašūs į Lietuvos ekonomikos rodiklius ir tendencijas 2007 m. ir 2008 m. pirmoje pusėje – tai yra pakilimo laikotarpiu.

Net ir Lietuvos verslininkams Baltarusijos ekonomika buvo savotiška aukso gysla: daugelis mūsų šalyje merdinčių kompanijų perkėlė verslą į Baltarusiją ir iš esmės prisikėlė bei ėmė skaičiuoti nemenkus pelnus.

Na, o Baltarusijos prezidento retsykiais parodomas palankumas Vakarams pritraukė ir nemažai užsienio investuotojų iš Vakarų Europos. Teigiama, kad užsienio investicijų portfelis Baltarusijoje per pastaruosius kelerius metus išaugo daugiau nei 100 proc.

Tačiau niekas nekalbėjo apie tai, kad Baltarusija sparčiai žingsniuoja į prarają. Šalis tuo metu be saiko skolinosi, be atvangos spausdino pinigus, augino importą, pavyzdžiui, pernai prekių ir paslaugų importuota už 8 mlrd. dolerių daugiau nei eksportuota. Baltarusijos užsienio skola pernai sudarė beveik 45 proc. bendrojo vidaus produkto.

Nepaisant to, dar prieš Baltarusijos prezidento rinkimus pernai gruodį į apyvartą buvo išleista daug naujų rublių, kad būtų beveik 17 proc. padidintas vidutinis darbo užmokestis, nors šis didinimas nebuvo pagrįstas realiu darbo našumo augimu.

Taigi žingsnis po žingsnio šalies ekonomika atsidūrė aklavietėje, ir dabar stabilumui atkurti reikalingos didelės paskolos.

Be to, dabar – lemiamas momentas, kai Baltarusija turės rinktis: sudėtingi, bet kiek įmanoma savarankiškesni laikai, ar sotus gyvenimas Rusijos užantyje, atiduodant jai strateginius objektus ir prarandant bet kokią nepriklausomybę.

Kad Baltarusija pasirinks pastarąjį variantą, neabejoja politologas Gediminas Vitkus. “Daugiausia įtakos Baltarusijai vis dėlto turi Rusija. Ji iš esmės subsidijuoja tą režimą, skolina jiems pinigus. Bet matyt, ne veltui ir už tai jiems vienaip ar kitaip turės būti atlyginta. Galbūt bus galutinai perimta tranzitinių dujotiekių ar kitokio strategiškais svarbaus valstybės turto kontrolė. Rusija sieks padaryti Baltarusiją dar labiau priklausomą”, – tvirtina ekspertas.

Jis sako, kad A.Lukašenkai nebeliko jokių išeičių, tad jis taps Rusijos vasalu.

Panašiai mano ir TSPMI vadovas R.Vilpišauskas. Jis pabrėžia, jog pastarųjų dienų įvykiai atitinka prognozes, kad Baltarusijos režimas suks ne ekonomikos modernizavimo linkme, o skolinsis iš Rusijos prarasdamas dalį ekonominės nepriklausomybės ir įsipareigodamas politiškai.

Tiesa, vis dar išlieka galimybė, kad Baltarusija prašys Vakarų paramos. Juk dar 2008 m. pabaigoje, visuotinės krizės įkarštyje ir dalinio finansų rinkų paralyžiaus metu Baltarusija susitarė su TVF dėl paramos programos. Baltarusijai buvo suteikta pigi paskola, o valdžia tuomet, panašiai kaip ir dabar, vienu mostu 20 proc. devalvavo vietos valiutą.

Scanpix

Nuolat sklindančios naujienos apie tvyrančią padėtį kaimyninėje Baltarusijoje kraupina. Nors ūgtelėjus kainoms, baltarusiai nebeįperka maisto prekių, degalų ir kitokių prekių, ne visi gyventojai nusiteikę pesimistiškai.

„Respublika” praneša, kad apie esančią padėtį Baltarusijoje, „naujienų kasdien žeria ir Rytų (Rusijos), ir Vakarų žiniasklaida. Atsiliepimai stebinančiai vienodi – tvirtinama, kad Lietuvos pašonėje besiglaudžiančioje valstybėje padėtis yra neapsakomai bloga. Šios savaitės pradžioje imta skleisti informaciją, kad maisto parduotuvėse taip seniai nėra, jog liaudis iš bado gaudo ir valgo kates. Pavojinga turėti tokius kaimynus – plūstels minia, niekas nesustabdys.“

Dienraštis teigia, kad žinios pribloškiančios. „Viena iš paskutinių naujienų – vakar 30-60 proc. pakilo 62 rūšių (iš 96) cigarečių kainos. Dieną prieš tai valstybinis koncernas „Belneftechim“ vidutiniškai 31 proc. padidino degalų kainas. Teisybė, net pakėlus kainas automobilių kuras kainuoja gerokai pigiau nei pas mus, Lietuvoje.

Problema ta, kad cigaretės ir degalai, kaip pranešė žiniasklaida, buvo apskritai dingę iš prekyviečių.“

„Vilniaus diena“ priduria, kad „šalyje, kur vidutinis atlyginimas siekia milijoną rublių (470 litų), 5100 rublių (2,4 lito) kainuojantis benzinas tampa nebeįperkamas. Todėl imituodami variklio gedimą vairuotojai antradienį blokavo Minsko Nepriklausomybės prospektą.“

Tiesa, ši akcija šiek tiek paveikė ir patį A. Lukašenką. Kaip teigia „Vilniaus diena“, „Baltarusijos lyderis pareikalavo nedelsiant nuo ketvirtadienio ryto sumažinti brangiausio benzino kainą iki 4500 rublių ir nuo šiol koreguoti kainas atsižvelgiant į JAV dolerio kursą.“

Deja, padėtis tikrai ne per geriausia. „Respublika“ skelbia, kad „dar iki Baltarusijos nacionaliniam bankui 56 proc. devalvuojant baltarusišką rublį JAV dolerio atžvilgiu, kilo maisto, pramoninių prekių kainos. Nenustojo jos augti ir po devalvacijos. Kainų pokyčiai didėjimo linkme būdavo fiksuojami net keliskart per dieną. Pasak ekspertų, metų pabaigoje infliacija Baltarusijoje gali siekti fantastinius 40 proc.

Jei tikėtume žiniasklaida, krizė beveik akimirksniu bedarbiais pavertė beveik 600 tūkst. baltarusių.”

„Vilniaus diena“ priduria, kad turguose tvyro ramybė. „Labiausiai išaugusios kainos Baltarusijoje palietė smulkiuosius verslininkus, daugiausia besiverčiančius prekyba drabužiais, avalyne, skalbimo milteliais ir kita užsienio produkcija. Nors rublio kursas stabilizavosi, eiliniai baltarusiai nebeįperka prabangos prekėmis tapusių užsienio gaminių.“

Tačiau, kaip teigia „Respublika“, „dauguma prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos esančiame Medininkų pasienio poste kalbintų baltarusių vakar „Respublikai“ teigė, kad dėl krizės nepriteklių beveik nepajuto. Tiesa, buvo ir tokių, kurie sakė, kad gerai apie savo tėvynę atsiliepiantieji baltarusiai taip elgiasi ne iš gero gyvenimo – esą jie bijo diktatoriumi vakariečių vadinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo represijų.“

REUTERS

Baltarusija pajėgi įveikti finansinę krizę per 15-18 mėnesių, o TVF teikiama ekonominė parama turėtų padidinti efektyvumą tų priemonių, kurios numatytos kaip Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo finansinės paramos suteikimo sąlyga, antradienį pareiškė žurnalistams Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčakas, praneša “RIA Novosti”.

Birželio 4 d buvo priimtas galutinis sprendimas dėl dešimties metų 3 mlrd. JAV dolerių paskolos iš EAEB antikrizinio fondo skyrimo Baltarusijai. Parama bus išduodama keliomis dalimis per 2011-2013 metus, priklausomai nuo to, kaip bus įgyvendinamos kreditavimo programos makroekonominės sąlygos.

S. Storčakas patikslino, kad iš viso programą sudaro apie 15 pozicijų. “Privatizacija – tai vienas elementas iš maždaug 15 pozicijų”, – sakė ministro pavaduotojas.

Anksčiau buvo skelbiama, kad pagal EAEB paskolos sąlygas Baltarusija turi privatizuoti turto už 7,5 mlrd. JAV dolerių per trejus metus.

Prognozuojant ekonominės situacijos plėtrą Baltarusijoje ir atsižvelgiant į teikiamą finansinę paramą, “gali pasikartoti situacija, kokia buvo 1998 m. pas mus [Rusijoje] – iš pradžių gilus nuosmukis, o vėliau spartus šuolis ir spartus atsigavimas, jeigu tik jie laikysis vieno valiutų kurso ir ekonomikos valdymo rinkos instrumentų panaudojimo linijos”, – pastebėjo S. Storčakas.

“Atsižvelgiant į ankstesnį neblogą įdirbį darbo našumo ir socialinio stabilumo požiūriu, manau, kad kai kurias monetarinio pobūdžio problemas jie bus pajėgūs įveikti gana greitai”, – sakė Rusijos finansų ministro pavaduotojas patikslinęs, kad šis procesas gali užtrukti 15-18 mėnesių.

Pasak jo, Rusija pritaria Baltarusijos sprendimui kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Baltarusijos vyriausybė kreipėsi su prašymu į TVF inicijuoti naują programą šaliai. Minskas prašo 3,5-8 mlrd. JAV dolerių paramos trejų penkerių metų laikotarpiui.

Baltarusija pastaruoju metu išgyvena rimtų ekonominių sunkumų. Šalies nacionalinis bankas gegužės 23 d. devalvavo nacionalinę valiutą: oficialaus dolerio kursas iškart pašoko 56 proc. – nuo 3 tūkst. 155 iki 4 tūkst. 930 Baltarusijos rublių.