BFL

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ketvirtadienį Seime kaip tik skaitys pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.

Pasak S. Jakeliūno, pasaulio ekonomika ir finansų sistema šiuo metu įžengė į tokį etapą, kuomet krizės tampa nuolatiniu, normaliu ir neišvengiamu reiškiniu, o ateityje jos bus dažnesnės ir intensyvesnės. Tiesa, kiekviena krizė vis pateikia nauja iššūkių ir kovojant su jos padariniais reikia ieškoti naujų būdų.

“Kai dėl centrinio banko, kiek jis gali infliaciją valdyti – suprantama, minimaliai, bet kad jisai turėjo valdyti ir privalo valdyti kredito srautus, ypač iš išorės ateinančius kredito srautus, man abejonių nekyla. Ir manau, kad čia yra pagrindinė Lietuvos banko buvusio vadovo (Reinoldijaus Šarkino. – ELTA) klaida, kad jis pernelyg pasitikėjo švedų komerciniais bankais, jų rizikos vertinimais”, – trečiadienį per Nialo Fergusono (Niall Ferguson) knygos “Pinigų triumfas: finansai pasaulio istorijoje” pristatymą Vilniaus universitete kalbėjo S. Jakeliūnas.

Finansų ekspertų vertinimais, šiais metais metinė infliacija sieks 3,5 proc., kitais metais ir 2013-aisiais – 4 proc.

Finansų analitikas S. Jakeliūnas pagrindiniais finansinių krizių dalyviais įvardino finansų sistemos ir valdžios institucijų atstovus: vieni – neprižiūri finansų sistemos, tuo tarpu kiti – pernelyg daug rizikuoja.

“Sakoma, kad įvyko globali krizė, ir Lietuvoje nieko negalėjome padaryti. Manau, kad tikrai galėjome padaryti, ir kitų šalių pavyzdys, sakykime Lenkijos, kaip ten bankai veikia, kodėl centrinis bankas juos ten reguliavo, ir netgi Estijos pavyzdys, kur estai gyventojai ir įmonės buvo įsiskolinusios daugiau, tačiau, pasirodo, jų skolinimasis vis tiktai buvo racionalesnis ir atsakingesnis, ir bankų elgesys ten buvo atsakingesnis. Galbūt iš dalies dėl to, kad Estijoje, pavyzdžiui, – pusantro tūkstančio smulkių ir vidutinių Švedijos įmonių”, – argumentavo ekonomistas.

Šiuo aspektu S. Jakeliūnas pabrėžė finansų sistemos, jos instrumentų priežiūrą ir priminė amerikiečių investuotojo milijardieriaus Voreno Bafeto (Warren Buffett) pasakymą apie “finansinius masinio naikinimo ginklus”.

“Tačiau jis pasakė, jeigu nereguliuotume ginklų prekybos, kaip kas naudoja ginklus, jeigu netramdytume narkotikų prekybos, kas būtų? Bet finansų sistema yra dar svarbesnė, nes jos mastas dar didesnis. Taigi finansų sistemos priežiūra, reguliavimas yra vienas iš aspektų, ko trūko Lietuvoje”, – krizės priežasčių ieškojo S. Jakeliūnas.

Kalbėdamas apie dabartinę finansinę atmosferą, S. Jakeliūnas pabrėžė, kad viešumoje vyrauja nuomonė, jos ekonomikoje labai svarbu lūkesčiai ir kalbėjimas apie tai teigiamai.

“Tai man yra miglos pūtimo pavyzdys. Lūkesčiai yra labai svarbu, bet jeigu sakysime, kad lūkesčiai lemia ekonomiką, o ne ekonominiai procesai daro įtaką lūkesčiams, tai viską apversime aukštyn kojomis ir tada šio autoriaus (N. Fergusono. – ELTA) teiginys, kad “finansų sistema yra žmogaus ydų atspindys”, bus teisingas, tačiau man nepakankamas. (…) Kuo didesnis finansinis svertas, tuo daugiau rizikos gali prisiimti ir, jeigu to dalyko niekas nereguliuoja, tai anksčiau ar vėliau, kai burbulas sprogsta, tai atsisuka prieš visus. Dažniausiai ir prieš tuos bankus, nors ne visus, nes vieni suvalgo kitus ir tampa dar didesni. Ir čia jau ne finansinė, o politinė ar dar kažkokia sėkmė. O prieš paprastus žmones paprastai visada atsisuka, nes jų turtas nuvertėja, pajamas gauna mažesnes, sakoma, kad įvyko globali krizė ir nieko negalėjome padaryti. Manau, kad galėjome”, – svarstė pašnekovas.

Kad bankams reikia griežtinti skolinimosi taisykles, o žmonėms prieš skolinantis turėti prikaupus savų pinigų pritarė ir ekonomistė, VU dėstytoja Aušra Maldeikienė. Ji prognozavo, kad dabartinis šalies centrinio banko vadovas V. Vasiliauskas ateityje bus kritikuojamas dėl per daug griežtų būsto paskolų taisyklių, kas esą paskatino emigraciją.

“Jeigu sugriežtini taisykles, kad banke negalėtum pasiimti nerealią paskolą, kurios negrąžinsi, kas iš esmės labai teisinga, tada turi kurti sistemą, kurioje yra galimybė vis dėlto tuos pinigus gauti”, – sakė A. Maldeikienė.

Ekonomistės vertinimu, sugriežtinus taisykles bankų sektoriui, reikia didinti viešąjį sektorių, deja, tam trūksta pinigų.

“Nebūtų tų apgautųjų, jeigu jie nenorėtų būti apgauti. Tai, kas vyksta su finansais, yra atspindys tos visuomenės požiūrio. Kelis šimtus metų kartojasi ta pati schema: yra godumo fazė, kai visi perka, ir paskui yra burbulas, kuris sprogsta, ir nusivylimo fazė, kai prarandami pinigai. Tai įvyksta, nes nuolat yra didelė masė žmonių, kurie yra pasiruošę būti godūs. Jeigu nebūtų visuomenėje nuostatos būti godžiu, tai būk tu genijumi kokiu nori, sugalvok kokį nori instrumentą. Jeigu jo neperka, iš to nesidaro burbulas – iš to nekyla krizė”, – įžvalgomis apie krizės priežastis samprotavo Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius Žilvinas Jančoras.