LBA prezidento S. Kropo  lapkričio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Tarpušventyje pamokslavimų ir taip pakanka, todėl apžvelgdamas bankų sistemos lapkričio mėnesio derlių stengsiuosi apsiriboti trumpu kelių rodiklių komentaru. Juolab, kad įdomių pokyčių, palyginti su spaliu, esama.

Pirmiausia į akis krenta po kelių optimizmo mėnesių gerokai bliūkštelėjęs bendrasis paskolų portfelis. Per lapkričio mėnesį jis sumažėjo net 1,19 mlrd. litų. Tačiau daryti išvadą, kad  žlugo begimstanti viltis jog skolinimas atsigauna būtų neapdairu, nes  didžiąją dalį paskolų nusiurbė gerokai sumažėjęs paskolų pačių bankų įmonėms portfelis. Priežasčių galima įžvelgti įvairių, tačiau panašu, kad intensyvaus antrinių įmonių finansavimo laikas baigėsi ir paskolos grįžta atgal į bankus. Tuo tarpu paskolų verslui portfelis kito nežymiai – mažėjo 85,11 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma išliko veik nepakitus – didėjo 317 tūkst. litų.

Įdomu tai, kad gerokai sulysęs paskolų antrinėms įmonėms portfelis neturėjo įtakos turto rodikliui – bankų turtas per mėnesį išaugo 58,4 mln. litų ir pasiekė 75,45 milijardo. Statistika rodo, kad bankai laisvas lėšas gausiau investavo į skolos vertybinius popierius, kurių portfelis per mėnesį išaugo 536,9 mln. litų iki 7,21 milijardo.

Tuo tarpu būsto paskolos ir toliau išlieka madingos, tačiau santūriai. Per mėnesį naujų paskolų išduota už 163,33 mln. litų – beveik  20 mln. litų mažiau nei spalį. Taigi, besipučiančio būsto paskolų burbulo kol kas nematyti nė iš tolo. Tą patį rodo ir bendrasis būsto paskolų portfelis, kuris per lapkritį padidėjo 15,54 mln. litų. Tai yra labai mažai, turint galvoje viso beveik 19,9 mlrd. litų siekiančią tokių paskolų sumą.

Indėlių portfelis didėjo 41,47 milijono iki 47,79 mlrd. litų – pokytis, sakykim tiesiai, menkas. Įvertinus tą faktą, kad Europos centrinio banko bazinės palūkanos greičiausiai kurį laiką išliks labai žemame lygyje ir tai, kad indėlių draudimo įmokos Lietuvoje yra vienos aukščiausių Europos Sajungoje, o  reguliavimo ir  priežiūros sąnaudos bankams  smarkiai  didėja,  galima teigti, kad palūkanos už trumpalaikius indėlius (o kitokių Lietuvos bankų klientai dėl esamo teisinio reglamentavimo ir  neturi galimybių laikyti)  neturi jokių prielaidų didėti. Taigi, šios taupymo  priemonės  patrauklumas  ilgainiui gali pradėti blėsti.

Šiek tiek užbėgant už akių kalendoriui, galima konstatuoti, kad bankai metus užbaigia sustiprėję, o rinkoje aiškiai dominuoja racionaliai optimistiniai ekonomikos augimo lūkesčiai.

Tačiau tai nieku gyvu nereiškia, kad pasiektas etapas, kai galima šiek tiek atsipūsti – atvirkščiai. Norint aktyviai prisidėti prie ūkio plėtros, bankams teks gerinti turto ir įsipareigojimų valdymą, pirmiausia – siekti bankų veiklos teisinės ir reguliavimo aplinkos  tobulinimo.

Turint galvoje faktą, kad per kelis metus bankai susidurs su labai dideliais naujais iššūkiais, tokiais kaip pasirengimas euro įvedimui, migracija į bendrą Europos mokėjimų eurais erdvę, prisijungimas prie Europos bankų sąjungos ir kiti, norisi  palinkėti valdžios institucijoms net tik sklandžiai vykdyti darbus susijusius su šių projektų įgyvendinimu, bet taip pat nepalikti be dėmesio Lietuvos ūkio finansavimo klausimų.

Būtina įgyvendinti priemones, švelninančias reguliavimo reformų neigiamą poveikį įmonių ir ilgalaikių projektų finansavimui, vengti verslo ir namų ūkio kreditavimo reguliavimo ir mokestinių iškraipymų bei netolygumų tarp regiono valstybių ir atskirų finansavimo veiklos sektorių, plėsti finansavimo priemonių arsenalą bei kurti pakankamą motyvaciją ilgalaikio taupymo priemonių plėtrai.

Liepa Lietuvoje buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose.

Galima būtų netgi teigti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug. Liepą bendrasis indėlių portfelis primą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų – per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. litų ir bendra suma pasiekė įspūdingą skaičių – 44,3 milijardo. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 milijono litų ir siekė 53,9 milijardo.

Verslo prasme tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tau jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų poreikio rinkoje nėra, o ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Sveikas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam. Taip ir yra. Bankams visiškai nenaudinga kaupti klienų pinigus niekur jų neįdarbinant. Iš čia kyla paprasta išvada – esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų Be abejo, tiek kredito paklausą, tiek reguliacinę aplinką lemia nepalanki situacija Europos Sąjungoje, tačiau kai kurie dalykai priklauso ir nuo vietinės politikos. Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžioje yra laikas o su atsakingomis institucijomis ieškoti galimybių išsiveržti iš užburto rato.

Šalia objektyvių aplinkos problemų, esama ir subjektyvaus faktoriaus, kuris bankų klientų elgseną paveikia ne ką mažiau – ir verslo, ir gyventojų norą investuoti atmuša nuolat vykstanti diskusija apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, kurios daugeliui rodosi labai tamsios. Lietuvoje vasarą ši diskusija įgavo gal net kiek groteskiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoretikų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslininkų optimizmas prigeso.

Natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį daugelį bankų klientų verčia susimąstyti apie santaupas juodai dienai, pamirštant plėtros planus. Birželį, kai diskusija prasidėjo, bankų klientai sukluso. Ir to užtenka, kad didelė dalis aktyvių veiksmų, susijusių su išlaidomis, būtų atidėta.

Pažymėtina, kad liepą gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. Pačios sumos nėra įspūdingos, tačiau tendencija nebūdinga vasaros atostogų laikotarpiui – paprastai vasaros malonumai ir kelionės sąskaitas tuštindavo. Šiuokart panašu, kad net per atostogas bankų klientai mieliau taupė, nei išlaidavo. Tą patį atsakymą perša ir pokyčiai vartojimo paskolų rinkoje ar overdraftai sąskaitose ir kortelėse – tiek vienoje, tiek kitoje eilutėje fiksuotas nedidelis mažėjimas.

Atsargumas ir nerimas dėl ateities jau keletą metų yra permanentinė nekilnojamojo turto rinkos būsena, tad čia ypatingų pokyčių vasara neatnešė. Naujų paskolų būstui suma jau maždaug metus svyruoja šiek tiek virš 100 milijonų litų per mėnesį ir liepa nebuvo išimtis – 113,8 milijono. Judėjimas vyksta, tačiau labai aktyviu jo niekaip nepavadinsi.

Prezidentei į Lietuvos banko vadovo postą pasiūlius buvusį finansų viceministrą ir savo rinkimų štabo vadovą advokatą 37 metų Vitą Vasiliauską, Lietuvos bankų asociacijos vadovas pažymi, kad ne iš bankinio sektoriaus ateinančiam asmeniui tektų įgyti naujų žinių.

“Manau, kad tai patyręs asmuo, gerai išmano ekonomiką, teisinę aplinką, pakankamai kvalifikuotas, patyręs, santūrus, o tai yra reikalinga centrinio banko atstovui”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

V.Vasiliauskas į Lietuvos banko vadovo postą žengtų ne iš bankų sektoriaus, todėl S.Kropas mano, kad kandidatui iš šalies tektų įgyti nemažai žinių, nes centrinė bankininkystė – specifinė sritis.

“Reikia ne tik daug finansų sektoriaus žinių, bet ir makroekonomikos, sisteminės rizikos žinių diskutuojant, aptariant tai europinėse institucijose, Europos centriniame banke ir panašiai”, – sakė S.Kropas.

Kita vertus, jis pažymi, svarbu ir tai, kad būtų kvalifikuota komanda, kad ji pateiktų vadovui ekspertizę, išvadas.

Premjeras Andrius Kubilius sakė, jog V.Vasiliausko kandidatūros nevertinantis neigiamai.

“Aš poną Vasiliauską pažįstu kaip finansų viceministrą. Patirties valstybės finansuose jis tikrai turi. Nevertinu jo neigiamai”, – “Verslo žinioms” sakė Andrius Kubilius.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad V.Vasiliauskas – “tikrai tai ne pats blogiausias variantas.” Anot jo, gerai yra vien tai, kad siūlomas kandidatas nėra dabartinės Lietuvos banko valdybos narys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą dėl V.Vasiliausko kandidatūros teikimo Seimui.

Dabartinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino kadencija baigėsi vasario 15-ąją, tačiau jis dar dviem mėnesiams paskirtas laikinuoju Lietuvos banko vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.