Idėja yra verta tiek, kiek ją galima pritaikyti. Ši Thomo Edisono, amerikiečio, sukūrusio elektros lemputę, užpatentavusio per tūkstantį išradimų, mintis pasitinka vos įėjus į prof. Arūno Krotkaus vadovaujamą laboratorijų bloką.

Jūratė Kiliulienė

Vadovaudamasis išradimų genijaus teiginiu ir subūręs aplink save mokslininkų komandą profesorius nuėjo įspūdingą mokslinės karjeros kelią. Jame dešimtys išradimų, šimtai mokslinių straipsnių, pridėtinę vertę valstybei sukuriantys išradimai. Reikšmingiausias pastarųjų metų Arūno Krotkaus darbas – naujų puslaidininkinių medžiagų bismidų tyrimai. Jie leidžia kurti naujos kartos technologijas, pigesnį ir kokybiškesnį optinį ryšį.

Taigi „Mini Nobelis“ fizikos srityje šiemet atiteko A.Krotkui, naujos kartos puslaidininkių, leidžiančių kurti modernias technologijas, pigesnį ir kokybiškesnį optinį ryšį, itin jautrią stebėjimo aparatūrą, išradėjui.

Lietuvos fizikų bendruomenė į „Mini Nobelio“ nominaciją taip pat siūlė profesorių emeritą habil. dr. Gytį Jušką (puslaidininkių fizika), pabrėždama, kad jis – ne tik pasaulinio masto mokslininkas, bet ir nepaprastai kukli asmenybė. Pagal G.Juškos atrastą efektą japonų koncernas „Hitachi“ pagamino itin jautrius jutiklius, naudojamus povandeniniuose laivuose.

Aukštą poziciją kandidatų sąraše užėmė ir l.e.p. Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys (tyrinėjama sritis – faziniai virsmai kristaluose). „Jis yra trijų mokslo akademijų tikrasis narys, publikuoja straipsnius aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose, sukūrė savo srities mokyklą – per dvidešimt jo vadovaujamų doktorantų apsigynė disertacijas“, – kolegos nuopelnus vardija Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius.

Technologijos ir kuriamos, ir taikomos

„Profesoriaus A.Krotkaus nuopelnai terahercinės spektroskopijos srityje neįkainojami. Jo sukurti terahercinės spinduliuotės gavimo būdai taikomi labai plačiai, net ir gana egzotiškose srityse, pavyzdžiui, ieškant sprogstamųjų plastikinių medžiagų“, – pabrėžia V.Balevičius.

Profesorius emeritas Algis Petras Piskarskas teigia, kad jo kolega A.Krotkus iš būrio iškilių Lietuvos fizikų išsiskiria pirmiausia tuo, kad ne tik atlieka fundamentinius tyrimus, bet ir kuria naujas inovatyvias technologijas, kurių pagrindu gaminami labai spartūs spektrometrai terahercų diapazone.

„Fundamentiniai tyrimai, technologijų kūrimas ir verslas, – vardija sėkmingą kolegos veiklos metodiką A.P.Piskarskas. – A.Krotkus neužsisklendžia tarp fundamentinių tyrimų, o labai aktyviai jų rezultatus diegia į gamybą, pats kuria aukštųjų technologijų įmones. Praktinio taikymo požiūriu jo darbai yra labai vertingi.“

Susitikti pokalbio A.Krotkus pakviečia į Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC). Dviejuose šio pastato aukštuose įsikūręs Optoelektronikos skyrius, kuriam profesorius vadovauja. Dar šiemet jo komanda, per trisdešimt mokslininkų, švęs įkurtuves Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke. Naujose laboratorijose bus sumontuota moderniausių standartų įranga, tad atsivers dar platesnės galimybės kurti didelės pridėtinės vertės gaminius.

„Man pavyko suburti mokslininkų kolektyvą, kuris ir kuria naujas technologijas, ir jas taiko. Tai laikau didžiausiu savo nuopelnu“, – teigia A.Krotkus.

Ieškant medžiagos, kuri reaguotų į ilgesnės bangos optinę spinduliuotę, šioje laboratorijoje sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Ją pasisekė išauginti į galio arsenidą įterpus bismuto atomus. Profesorius vaizdžiai nupasakoja, kokio kruopštumo ir įgūdžių reikalauja šis molekulių pluoštelio epitaksijos įrenginyje dideliame vakuume vykdomas procesas: tarsi tarp vištos kiaušinių – arseno atomų kristale, išdėliotų ant padėklo, reikėtų įterpti pusantro karto didesnį žąsies kiaušinį (bismuto atomą) nesuardant kristalo tvarkos. Tai padaryti pavyko tiksliai kontroliuojant įvairių atominių srautų dydžius ir nuo 600 iki 300 laipsnių pažeminus auginimo temperatūrą. Toks procesas gana lėtas. Puslaidininkio sluoksnis auga maždaug 0,3 mikrono per valandą greičiu, todėl sudėtingesnei, pavyzdžiui, lazerinio diodo, struktūrai užauginti prireikia net 17 valandų.

Tirti šias medžiagas grupė pradėjo siekdama sukurti optoelektroninius terahercinio  dažnių diapazono komponentus, tinkamus darbui su kompaktiškais lazeriais, gaminamais ir Lietuvos lazerių įmonių „Šviesos konversija“ bei „Ekspla“. O pagrindu kurti terahercinės spinduliuotės prietaisus tapo anksčiau atliktas NATO programos „Mokslas – taikai“ projektas. Po to A.Krotkaus vadovaujamo skyriaus mokslininkai įsteigė įmonę „Teravil“. 2008 m. ji pelnė sėkmingiausiai dirbančios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimą. „Teravil“ pagamintas sistemas naudoja Kinijos, Singapūro, Kanados, Australijos, Italijos ir kitų šalių spektroskopinių tyrimų

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.