BFL

Šeštadienį viename iš Vilniaus miesto importo-eksporto terminalų buvo aptiktas krovinys, skleidęs 100 kartų gamtinį foną viršijančią jonizuojančiąją spinduliuotę.

Radiacinės saugos centro specialistai, talkinant logistikos kompanijos darbuotojams, ištyrė iš Vokietijos į Rusiją gabentą krovinį ir konstatavo, kad didelę spinduliuotę skleidžia metalinių (žalvarinių) santechninių detalių sudėtyje esantis radioaktyvus kobaltas.

Mašina su kobalto radionuklidais užterštu kroviniu izoliuota siekiant apsaugoti darbuotojus bei gyventojus nuo nepagrįstos apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote.

Vairuotojui pasiūlyta kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Detalesnis tyrimas bus atliktas kitą savaitę, o tinkamai izoliuotas užterštas krovinys bus gražintas siuntėjui.

Apie įvykį pranešta Valstybinei atominės energijos saugos inspekcijai, kuri šią informaciją perduos Tarptautinei atominės energijos agentūrai bei Europos Bendrijos skubios radiologinės informacijos pasikeitimo centrui.

Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma bendrovė “Orlen Lietuva”, kol kas nebaigusi derybų dėl naftos produktų krovos per valstybės kontroliuojamą “Klaipėdos naftą”, dalį eksportuojamos produkcijos pradėjo krauti per koncernui “Achemos grupė” priklausantį Krovinių terminalą.

Dalį šviesiųjų naftos produktų “Orlen Lietuva” per Krovinių terminalą pradėjo eksportuoti pernai. Šiemet naftos bendrovė taip pat pasirašė sutartį dėl neįvardijamo šviesiųjų naftos produktų kiekio krovos per Krovinių terminalą, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Labai negerai, bet Krovinių terminalas krauna “Orlen Lietuvos” produkciją mūsų sąskaita. Tai yra pirmą kartą istorijoje, visada tas krovinys eidavo per mus. Ką padarysi, turime konkurentą pašonėje, teks gyventi taip”, – sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Orlen Lietuva” yra didžiausias “Klaipėdos naftos” klientas, naftos bendrovės produkcija sudaro apie 50-60 proc. visos “Klaipėdos naftos” krovinių apyvartos.

“Kodėl “Klaipėdos naftos” sąskaita? Juk įmonė turbūt turi teisę naudotis įvairiomis galimybėmis krauti savo produkciją”, – tvirtino “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė. Anot jos, “Orlen Lietuva” netrukus turėtų pasirašyti ir naują sutartį dėl produktų krovos su “Klaipėdos nafta”.

Krovinių terminalo operatorė bendrovė “Metoil” neatskleidžia, kokią dalį terminalo krovinių apyvartos sudaro “Orlen Lietuvos” produktai, tačiau patvirtina, kad naftos bendrovė yra didelis klientas.

Klaipėdos uoste pradėtos naujojo krovinių ir keleivių terminalo statybos, nors šis projektas vis dar nesulaukia Europos Sąjungos (ES) paramos. 112,4 mln. litų vertės projektą įgyvendinanti Latvijos įmonė “Latvijas tilti” darbus numato baigti iki 2013-ųjų vasaros.

Naujojo terminalo statybą pradėti nelaukiant ES sprendimo dėl paramos nurodė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Tokiam ministro žingsniui pritarusi Viešųjų pirkimų tarnyba sutiko pakoreguoti trišalę sutartį su “Latvijas tilti”, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas neatmeta tikimybės, kad, uoste įgyvendinant kitus projektus, vien direkcijos turimų lėšų viskam gali neužtekti.

“Kol kas jų yra. Kaip bus, jei ES atmes paraiškas, nežinau – gal tektų apkarpyti kitų statybų sąmatas. Tačiau trypčioti vietoje būtų dar blogiau”, – sakė E.Gentvilas.

Jau pernai buvo užsimota į terminalą, kuris statomas koncernui “Achemos grupė” priklausančios įmonės Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo teritorijoje, investuoti apie 41 mln. litų, tačiau dėl įvairių nesklandumų panaudotas tik milijonas.

Pastačius terminalą, vienintelio šalies jūrų uosto prestižas Baltijos regione pakiltų: jis taptų patrauklesnis ne tik krovinių vežėjams, bet ir turistams. Keleivius ir automobilius su prekėmis į Klaipėdos uostą plukdančių rolkerių (“ro-ro” tipo laivų) srautas galėtų padidėti net 2-3 kartus.