Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.
Knyga „Įveikime ekonominę depresiją!“ tapo bestseleriu Amerikoje ir daugelyje Europos šalių, tačiau ji skandalingai prieštarauja Lietuvoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse įsišaknijusioms pažiūroms ir vykdomai politikai. Jos autorius atkakliai kovoja su išplitusiomis „taupymo” priemonėmis, kurias įvairių šalių vyriausybės pasitelkia beveik visą pasaulį apėmusios kapitalizmo krizės akivaizdoje. Toks „taupymas”, autoriaus nuomone, tik gilina šią krizę.
Ši knyga – tai bandymas sulaužyti įsigalėjusias pražūtingas nuostatas ir paremti ekonomiką skatinančią politiką, orientuotą į naujų darbo vietų kūrimą. Prof. P. Krugmanas, pateikdamas daugybę faktų bei argumentų, „kopia” per galvas tų ekonomistų, kurie pastūmėjo klaidingu, ekonomikai ir visuomenei labai daug sunkumų atnešusiu keliu, ir siekia suformuoti visuomenės nuomonę, skatinančią imtis teisingų žingsnių. Autorius tikisi, kad knygoje pateikti gausūs skaičiai neatbaidys protingų skaitytojų, kurie menkiau domisi ekonomika, tačiau nori išsiaiškinti, kur veda nelemtoji „diržų veržimo” politika.
Knyga radikaliai prieštarauja ir Lietuvos valdžios bei užsienio bankų išpopuliarintoms nuostatoms, praktiškai įgyvendintoms 2008–2009 m., kai Lietuvos ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį, kurio ekonominės ir demografinės pasekmės bus dar ilgai jaučiamos.
Lietuvoje ši knyga atlieka ir švietėjišką misiją, nes krizės laikais ekonominis neraštingumas kelia didelį pavojų tiek piliečių, šeimų, namų ūkių gerovei, tiek ir visai visuomenei, valstybei. Puikiai žinome, kiek žmonių per krizę nukentėjo dėl to, kad nesuvokė, kaip veikia finansai  – įsigijo nekilnojamojo turto, už kurį nebegali susimokėti pasikeitus ekonominėms sąlygoms, arba vietoj apdrausto indėlio „Snoro“ banke įsigijo indėlio sertifikatą ir tapo banko dalininkais, perėmę visą su tuo susijusią riziką.
P. Krugmanas (g. 1953) – žydų emigrantų, kilusių iš Brest Litovsko, sūnus, Prinstono universiteto, W. Wilsono Tarptautinių ir viešųjų reikalų mokyklos ir Londono Ekonomikos mokyklos profesorius. Nobelio premija 2008 m. jam įteikta už darbus kuriant „Naująją prekybos teoriją“ ir „Naująją ekonominę geografiją“, kurios pakeitė ligtolines pasaulio prekybą ir ekonominę geografiją aiškinusias teorijas. Jis ištyrė masto ekonomiją ir vartotojų preferencijas renkantis paslaugų bei prekių įvairovę ir taip paaiškino tarptautinės prekybos modelius, geografinę turto ir gerovės koncentraciją. Jis taip pat sukūrė „likvidumo spąstų“ teoriją, paaiškinusią 10-ojo dešimtmečio Japonijos ekonominio sąstingio dinamiką. P. Krugmanas yra daugiau nei 20 knygų ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Jis šiuo metu yra vienas labiausiai cituojamų ekonomistų ir vienas įtakingiausių JAV intelektualų.
P. Krugmano  knyga „Įveikime ekonominę depresiją!“ bus pristatyta 2012 m. rugsėjo 15 d. 18 val. Vilniaus knygų festivalyje. Knygos pristatymui skirtoje aštrioje diskusijoje dalyvaus knygos vertėja ekonomistė Aušra Maldeikienė, Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis, „Swedbank” ekonomistas Nerijus Mačiulis ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa” analitikas Stasys Jakeliūnas. Diskusiją moderuos „Kitų knygų” leidėjas Gediminas Baranauskas.

"Veido" archyvas

1. “The Conscience of a Liberal”, ekonomisto, Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano tinklaraštis

http://krugman.blogs.nytimes.com

Paulo Krugmano įžvalgos ir vertinimai domina vis daugiau jo garbėjų visame pasaulyje. “Harvard Business Review” redaktorių kolegijos vadovas Justinas Foxas teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį ekonomistas P.Krugmanas išgarsėjo kaip vienas iškalbingiausių JAV respublikonų partijos kritikų. Prieš tai jis buvo užsitarnavęs protingo ekonominių reiškinių aiškintojo vardą, o dar prieš tai buvo žinomas kaip talentingas matematinių ekonominių modelių atradėjas. Aptariamas tinklaraštis leidžia pajusti visus tris P.Krugmano talento aspektus.

2. Felixo Salmono tinklaraštis

http://blogs.reuters.com/felix-salmon

Felixo Salmono tinklaraštį galima rasti naujienų agentūros “Reuters” interneto svetainėje. Kalifornijos profesorius Bradfordas DeLongas rekomenduoja atkreipti į jį dėmesį, nes F.Salmonas skaito be galo daug, yra pragmatiškas ir linkęs remtis konkrečių tyrimų duomenimis.

3. “Marginal Revolution”

http://marginalrevolution.com

Šio tinklaraščio autoriai George’o Masono universiteto ekonomistai Tyleris Cowenas ir Alexas Tabarrokas – smalsūs, žaismingi, nešališki ir atviri sąžiningoms diskusijoms eruditai. Jiems įdomiau diskutuoti, negu įtikinėti kitus savo argumentais. O T.Cowenas, daugumos įrašų autorius, atrodo, kasdien perskaito visą internetą. Tinklaraštyje galima rasti ne tik plačią ekonominę diskusiją, bet ir įrašų apie kasdieninį gyvenimą bei kruopščiai atrinktas nuorodas.

4. “Calculated Risk”

http://www.calculatedriskblog.com

Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Jamesas Hamiltonas pataria: jei norite skaityti tik vieną ekonomikos tinklaraštį, rinkitės Billo McBride’o “Calculated Risk”. B.McBride’as turi neįtikėtiną gebėjimą atpažinti dalykus, kurie iš tiesų svarbūs. Jis pradėjo rašyti tinklaraštį 2005 m., kai pamatė bręstančią nelaimę dėl nekilnojamojo turto burbulo, ir iš visų jėgų stengėsi perspėti, koks pavojus artėja.

5. “Freakonomics”

http://www.freakonomics.com/blog

Šis nuotaikingas tinklaraštis, kurį rašo ekonomistas Stevenas Levittas ir žurnalistas Stephenas J.Dubneris, gimė po to, kai autoriai išleido didžiulio susidomėjimo sulaukusią to paties pavadinimo knygą. Šioje knygoje, kuri išleista ir Lietuvoje pavadinimu “Keistonomika”, žurnalisto ir ekonomisto tandemas šmaikščiai nagrinėja ir sieja iš pirmo žvilgsnio nesusijusius reiškinius (ką turi bendro sumo imtynininkai ir sukčiaujantys mokytojai?). Šmaikštų stilių ir netikėtus atsakymus į svarbius klausimus S.Dubneris ir S.Levittas perkelia ir į savo tinklaraštį. Jie pateikia linksmų įrašų apie viską – nuo rumunų raganų iki mezgimo ir narkotikų prekeivių subkultūros.

6. “The Consumerist”

http://consumerist.com

Šio tinklaraščio šūkis – “Pirkėjai atsikerta” geriausiai atskleidžia jo esmę. Tinklaraštis netgi rengia milžiniško populiarumo sulaukiančius kasmetinius turnyrus, tokius kaip “Blogiausia kompanija Amerikoje”. Balandį paskelbta 2010 m. “laimėtoja”, kuria tapo BP (“British Petroleum”) už sukeltą ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje. Šis tinklaraštis sulaukia vis daugiau dėmesio, tad kompanijoms nori nenori tenka paisyti jo įrašų ir jo lankytojų skundų.

7. Ezros Kleino tinklaraštis

http://www.washingtonpost.com/blogs/ezra-klein

Ekonomistas P.Krugmanas taip apibūdina šį tinklaraštį: “Jame pateikiama tikra problemos analizė: tai, ką iš tiesų turi žinoti, kad galėtum priimti kompetentingą sprendimą. Tai reta net finansų žurnalistikoje. Čia nėra daug asmeninių įžvalgų, kurios duoda spalvų, bet neprideda suvokimo. Vietoj to – rimtos diskusijos.”

8. “Planet Money”

http://www.npr.org/blogs/money

Šio tinklaraščio autoriai rašo angliškai, o ne ekonomikos kalba – tai reiškia, kad jie savo šaltinių nebijo perklausti: “Ką tuo norite pasakyti?” arba “Atleiskite, aš nesuprantu – gal galite paaiškinti dar kartą?” Nebūtina sutikti su “Planet Money” teiginiais, kad išeidamas iš šio tinklalapio pasijustum protingesnis, negu buvai jį tik atsidaręs.

9. “Zero Hedge”

http://www.zerohedge.com

“Bloomberg” apžvalgininkas Paulas Kedrosky juokauja, kad pradėjęs abejoti visomis naujienų antraštėmis supranta, jog per daug skaitė tinklaraštį “Zero Hedge”. Nors šį tinklaraštį galima pavadinti pesimistiniu, jį skaityti linksma. P.Kedrosky pataria čia užsukti kaskart, kai pagalvoji, kad ekonomikos pasaulyje reikalai jau susitvarkė, – kaipmat būsi priverstas atsisakyti tokios kvailos minties.

10. “Big Picture”

http://www.ritholtz.com/blog

Šio tinklaraščio autorius – ekonomistas Barry Ritholtzas, pasižymintis puikiu humoro jausmu ir taikliais pastebėjimais. Tinklaraščio įrašai apima daug temų – galima rasti kitų finansų rinkos profesionalų straipsnių, aktualiausių ekonomikos naujienų analizę, taip pat naujienų, liečiančių B.Ritholtzo asmeninius pomėgius – džiazą, technologinius prietaisus ir prabangius automobilius.

Parengta pagal “Time”