A. Simonavičiaus nuotr.

Ar plastinė operacija yra tai, ko man iš tiesų reikia? Ar tai ne akimirkos užgaida? Ar po operacijos jausiuosi laimingesnė, nei buvau? Prieš pusmetį vokų pakėlimo operacijai pasiryžusi 49-erių kaunietė dėstytoja Angelė Bačiulienė džiaugiasi: bendradarbiai ir šeimos nariai negailėjo jai pagyrų, kad dabar atrodo žvali ir graži.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Ilgai dvejojau, ypač gąsdino mintis, jog gali pradėti kauptis skysčiai, o to pakanka, kad žmogus atsidurtų reanimacijoje, tačiau ryžausi operacijai, nes nuolat būdama tarp studentų nenoriu jaustis nejaukiai. Rezultatu esu patenkinta, jei reikėtų, viską pakartočiau, – pasakoja ponia Angelė. – Atostogos tokioms operacijoms yra tinkamas metas.“

Nors Lietuvoje sparčiai daugėja veido korekcijų operacijų, Lietuvoje populiariausios tebėra krūtų operacijos. Implantais krūtis kasmet pasididina apie 3 tūkst. lietuvių moterų. Dar tiek pat jų ryžtasi kitoms plastinėms estetinėms operacijoms.

Pasitenkinimas išvaizda keičia savijautą

„Pasitenkinimas savo išvaizda labai keičia žmogaus savijautą ir net gyvenimą.  Nepasitikintis savimi į konsultaciją atėjęs pacientas po operacijos dažnai neatpažįstamai pasikeičia – dažniau šypsosi, gal net sulaukia pareigų paaukštinimo. Ne kartą savęs klausiau, kas tai lemia. Gražiau atrodydamas žmogus įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, pakyla jo savivertė“, – svarsto plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Darius Jauniškis.

Lietuvos plastikos chirurgijos pramonė kol kas dar nė iš tolo neprilygsta Brazilijai, Kinijai ar juolab JAV, kur kasmet atliekama daugiau kaip trys milijonai estetinių operacijų, arba Italijai, kurioje ant operacinio stalo gulasi apie milijoną žmonių per metus.

Tai, kad ir Lietuvoje ši veiklos sritis turi milžinišką potencialą, rodo plastikos chirurgų gausėjimas. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. šalyje dirbo 43 plastikos chirurgai. Jų skaičius jau artimiausiu metu dar labiau išaugs. Po medicinos studijų stojančiųjų į rezidentūros vietas konkurencija yra milžiniška: dermatologija – 20 kandidatų į vieną vietą, plastinė rekonstrukcinė chirurgija – 7 į vieną vietą.

Tačiau tuo metu, kai pasaulyje pirmauja liposkulptūra – kūno kontūrų koregavimas riebalų nusiurbimu ir suleidimu ten, kur trūksta audinių, lietuvės didesnį dėmesį kreipia viršutinių vokų plastikai, veido, krūtinės ar pilvo sienos korekcijai.

Krūtys lietuvei svarbiausios

„Daugeliui mūsų moterų krūtinė tokia pat svarbi kaip Pietų Amerikoje – sėdmenys ar kūno linijos, o Irane – nosies forma“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos plastikos chirurgai.

Daugiau nei dešimtmetį su grožio skalpeliu nesiskiriantis D.Jauniškas sako, kad jau kuris laikas pastebima ne tik išaugusi plastinės estetinės rekonstrukcijos paklausa, bet ir pakitęs lietuvių požiūris: „Šiandien jau mažiau pacientų baiminasi nepalankaus požiūrio. Plastinės operacijos nebėra tabu, žmonės daugiau apie jas diskutuoja. Žinoma, Lietuva – ne Brazilija, kur prieš plastinę operaciją viešai apsiskelbiama giminėms ir kaimynams. Nors yra pacienčių, kurios iki šiol viliasi, kad, be jų vyrų, apie krūtų korekciją niekas nesužinos. Bet juk tai nieko gėdingo.“

Svarstydamas, kodėl Skandinavijoje veido patempimo operacijos kur kas populiaresnės nei Lietuvoje, 21 metus plastikos chirurgu dirbantis Gintaras Karalevičius sako, kad mūsų šalis maža, tad ir pacientų srautas nedidelis. Be to, mūsų vyresnio amžiaus žmonių pajamos nė iš tolo neprilygsta Skandinavijos šalių gyventojų pajamoms, o tai reiškia, jog plastinių operacijų skaičių skirtingose šalyse lemia ekonominis aspektas.

Vis dėlto, palyginti su šio amžiaus pradžia, kai dailinti savo kūno linijas ir veido formas Lietuvoje galėjo sau leisti tik turtuoliai, šiandien tai jau įkandama ir vidurinio sluoksnio atstovams.

Taip teigianti plastikos chirurgė Indrė Sakalauskaitė netgi tvirtina, kad grožio operacijų nebereikėtų priskirti prie prabangos prekių: „Mūsų operacijos prieinamos ir moksleivei, baigusiai vidurinę, ir emigrantui, kurį laiką dirbusiam ir susitaupiusiam ausų ar nosies korekcijai. Žmonės jau gali už atliktas operacijas ar korekcijas atsiskaityti išsimokėtinai, todėl nebereikia taupyti dešimtmečiais.“

Kiek kainuoja „naujos“ krūtys?

Už krūtų pakėlimo operaciją teks sumokėti 2500–3500 eurų, riebalų nusiurbimas, priklausomai nuo jų sankaupų, kainuoja apie 700–2000, viršutinių vokų korekcija – 450–600, botulino toksino ar hialurono injekcijos – 100–300 eurų.

„Moterims patinka atitolinti laiką, matyti dailesnį savo atvaizdą veidrodyje. Didžioji dalis po veido atjauninimo procedūrų jaučiasi geriau, labiau patinka sau. Komplikacijų ir sunkumų patiria tos pacientės, kurios patiki savo veidą bet kam (pvz., kosmetologėms, neturinčioms licencijos verstis šia praktika) ir nepasidomi, koks preparatas joms buvo suleistas“, – susimąstyti apie pasirinkimo svarbą ragina I.Sakalauskaitė.

Pasak jos, bėdų dažniausiai kyla tada, jei tobulindamas savo kūną pacientas siekia panėšėti į įsivaizduojamą grožio etaloną, pameta saiko jausmą. Tuomet iš tiesų gali būti, kad laikui bėgant jam ir vėl kils noras savyje kažką keisti ar tobulinti. Tačiau plastikos chirurgijos uždavinys – ne keisti žmogų, o pagražinti tam tikras jo kūno vietas.

Rizika visuomet išlieka

Ar paslaugų kaina lemia jų kokybę ir saugumą?

D.Jauniškis aiškina, kad bet kokios operacijos neatsiejamos nuo rizikos, taigi, jei kyla nenumatyta komplikacija, nepaisant geografinės platumos, rezultatas gali būti prastas ir Amerikoje, ir Brazilijoje, ir Lietuvoje. Mediko teigimu, įprasta, kad po plastinių operacijų ir korekcijų pacientą dar kurį laiką lydi liekamieji reiškiniai: po vokų korekcijos operacijų išryškėja mėlynės, po riebalų nusiurbimo odoje gali matytis įdubimų, po krūtų didinimo moteris jaus nepatogumų dėl randėjimo proceso.

„Prisilietę prie paciento kaskart vaikštome peilio ašmenimis: jaučiame atsakomybę, bet komplikacijų numatyti neišeina“, – neslepia D.Jauniškis.

„Svarbu, kad žmogus, prieš ryždamasis šiam žingsniui, neturėtų pernelyg didelių lūkesčių: neįsivaizduotų, kad operacija pakeis jo santykius su žmonėmis, garantuos didesnes pajamas darbe“, – pabrėžia G.Karalevičius.

Daugiau nei tris dešimtmečius rekonstrukcinės plastinės chirurgijos srityje dirbantis Baltijos ir Amerikos klinikos įkūrėjas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Saulius Špokevičius kaip pačias sudėtingiausias apibūdina mikrochirurgijos operacijas: jos susietos su kraujagyslių, nervų ar sausgyslių rekonstrukcija, įgimtais ar įgytais defektais, populiarėjančia krūtų rekonstrukcine chirurgija po onkologinių ligų.

„Paprastesnes plastinės chirurgijos operacijas galima atlikti turint ir minimalių chirurginių sugebėjimų, tačiau sudėtingoms mikrochirurginėms operacijoms ryžtasi ne kiekvienas chirurgas“, – teigia ne vienus metus klinikiniu ordinatoriumi Luisvilio universiteto Christine Kleinert institute (JAV) dirbęs medicinos mokslų daktaras.

Ančiuko lūpos ir įspūdingi biustai – atgyvena

Estetinės medicinos srityje jau kurį laiką vyrauja natūralumo tendencija. Išsilavinę žmonės prašo atlikti kuo natūralesnes veido ir kūno korekcijas. Jiems svarbiau ne išnaikinti raukšles, o paslėpti nuovargio ženklus. Operacija, kai veido oda ištempiama taip, kad net kaktos oda nejuda, jau atgyvena. Kaip ir ančiuko lūpos (pernelyg didelės) ar itin didelės krūtys.

„Man pačiam tokie pokyčiai nepriimtini, nenoriu eiti prieš žmogaus prigimtį. Žinoma, toks pacientas turbūt susiras kitą specialistą, kuris tam ryšis, tačiau tai nebūsiu aš“, – tvirtos nuostatos laikosi D.Jauniškis, svarstantis, kad daugeliu atveju lazda perlenkiama vaikantis pigaus populiarumo.

Plastinės chirurgijos naujovės Lietuvą pasiekia tiesiai iš laboratorijų. Kaip pavyzdį galima minėti nechirurginį veido odos patempimą – vadinamąjį termoliftingą, odos atjauninimą lazeriu ir kitas procedūras, kurių metu naudojamos kamieninės ląstelės.

Viena didžiausių naujovių šioje srityje – paties paciento kraujo naudojimas grožio procedūroms, kai iš venos paėmus kraujo skystoji jo dalis atskiriama nuo raudonųjų ląstelių ir panaudojama odos ląstelių stimuliacijai. Tai ne tik pristabdo odos senėjimo procesus, bet ir išlygina raukšles.

Užpildyti gilias ar vidutinio dydžio raukšles, paslėpti kūno minkštųjų audinių defektus plastikos chirurgai gali ir pasitelkę paciento riebalus, o išgryninę kamienines ląsteles panaudoja jas odos atjauninimo procedūroms.

Grožis – kaip priklausomybės forma

Psichologų tyrimai pagrindžia šį teiginį ir įrodo, kad ryždamiesi plastinėms operacijoms žmonės viliasi geresnės psichologinės savijautos, ūgtelėjusios gyvenimo kokybės ir didesnės savivertės.

Taigi, jei pacientas turi neišspręstų psichologinių problemų, tikėtina, kad jam trukdys ir raukšlės, ir per maža krūtinė, ir per didelis svoris. Būtent dėl šios priežasties prieš grožio operacijas plastikos chirurgai su pacientais ilgai kalbasi, stengdamiesi išsiaiškinti, kas iš tiesų kenkia jų gyvenimo kokybei – išoriniai pokyčiai ar tik psichologinės bėdos.

Kiekvienais metais vis didesnis dėmesys skiriamas medžiagų kokybei, mokslinėse laboratorijose tiriamos jų savybės, taip siekiant išvengti alerginių audinių reakcijų, operacijos ir korekcijos tampa saugesnės ir paprastesnės. Vis dėlto bet kokia intervencija į žmogaus organizmą gresia įvairiomis komplikacijomis, todėl labai svarbu šią riziką sumažinti.

Keičiasi vartotojų įpročiai

Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atliktas tyrimas atskleidžia, kad pagal atliekamų procedūrų populiarumą pasaulyje šiandien pirmauja riebalų nusiurbimas, krūtų didinimas, vokų pakėlimas ir nosies korekcijos.

Didžiausia pastarųjų metų naujiena, kalbintų specialistų teigimu, galima vadinti į plastikos chirurgų kabinetus vis dažniau užsukančius vyrus. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug ketvirtadalis. Įprastai vyrams atliekamos nosies formos ar akių vokų, vadinamosios pykčio raukšlės  korekcijos, poodinių riebalų nusiurbimo operacijos.

Pasigražinti ir atsijauninti Lietuvoje ryžtasi emigrantai ir jų žmonos, nes čia estetinės chirurgijos paslaugos vis dar trigubai pigesnės nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar JAV, o  paslaugų kokybė tokia pat.

„Northway“ estetinės medicinos centro gydytojo medicinos daktaro Arūno Jankausko tvirtinimu, būtent dėl paslaugų prieinamumo, saugumo ir kokybiškumo mažėja vyraujančių stereotipų: „Moterys vis rečiau klausia, ar krūtų implantai neplyš skrendant lėktuvu ir silikonas neištekės.“

Tačiau ir A.Jankauskas ragina chirurginei operacijai pasiryžusias pacientes pasvarstyti, ar užteks ryžto ir noro kartoti tokią pat operaciją po 10 ar 20 metų.

„Išties ši invazija nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Implantų keitimas ar krūtų formos korekcija nepraeina be pėdsakų, vis tiek lieka randai, o po operacijos prabėgus tam tikram laikui kūnas vėl keičiasi. Ar užteks kantrybės prižiūrėti save tinkamai? Retai susimąstoma, kad investicija į grožį nėra vienadienė“, – primena I.Sakalauskaitė.

Dėstytoja A.Bačiulienė ir po plastinės operacijos tikina nesiliovusi rūpintis savo kūno grožiu – ji ir toliau reguliuoja mitybą, nuolat lankosi sporto salėje, naudoja gerą kosmetiką.

Pasaulį apskriejusi žinia, kad garsi aktorė Angelina Jolie ryžosi krūtų šalinimo operacijai, nes jai buvo nustatyta vėžio riziką didinanti genų mutacija, paskatino pasidomėti, kaip dažnai panašūs tyrimai atliekami Lietuvoje ir kokių priemonių imamasi nustačius tokias genų mutacijas.
Pats genas BRCA, kurio mutacija labai padidina vėžio riziką, pasaulyje buvo aptiktas 1994 m. Nuo to laiko jis tiriamas visame Vakarų pasaulyje, vien Didžiojoje Britanijoje per metus dėl to tikrinama apie 7,5 tūkst. moterų.
Lietuvoje šis genas imtas tirti palyginti neseniai, bet dabar tokie tyrimai irgi rekomenduojami visoms moterims, kurių šeimoje buvo nustatyta krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius atkreipia dėmesį, kad anksčiau BRCA geno tyrimas užtrukdavo iki pusmečio, o dabar kelių dažniausių mutacijų tyrimą galima atlikti per porą dienų.
Jei toks genas aptinkamas, tai dar nereiškia, kad krūtų šalinimas (mastektomija) – vienintelė galimybė apsisaugoti nuo gresiančio vėžio. Medikai primena, kad tokios moterys gali dažniau tikrintis nuo krūties vėžio, pavyzdžiui, ne kas trejus metus, o kas metus ar pusantrų, bei pradėti šį procesą ne nuo penkiasdešimties, o nuo trisdešimties metų amžiaus.
Vis dėlto kai kuriais atvejais rekomenduojama būtent mastektomija. Pirmąją profilaktinę abiejų krūtų mastektomiją dėl onkogenetiškai patvirtintos BRCA1 geno mutacijos Vilniaus universiteto Onkologijos institute prieš porą metų atliko habil. dr. Valerijus Ostapenka.
Santariškių klinikų gydytojas, plastikos chirurgas Nerijus Jakutis atkreipia dėmesį, kad tokios procedūros baimintis nereikėtų: krūtų šalinimas jau diagnozavus vėžį yra ne tas pats, kas panaši operacija prevenciniais tikslais. “Šiuo prevenciniu atveju krūtų forma lieka nepakitusi”, – patikina gydytojas.
Tiesa, kai kurias moteris nuo tokios operacijos atgraso ne vien baimė, bet ir finansinis aspektas. Mat vėžiu sergančiai moteriai operacijos išlaidas kompensuoja Ligonių kasa, o apsisprendus dėl prevencinės operacijos procedūros ir implantų išlaidas pacientei tenka padengti pačiai.

Jau keletą pastarųjų dešimtmečių krūtų implantai užima svarbią vietą pasaulinėje grožio industrijoje.

Konservatyviomis vertybėmis pasižyminčioje Lietuvoje moterys, papuošusios savo kūną silikoninėmis grožybėmis, sulaukia įvairių atsiliepimų. Dažnos diskusijos šia tema rodo plastinės chirurgijos populiarumą ir tikėtinas perspektyvas liberalėjančioje „Marijos žemės“ visuomenėje. Tačiau jei jau klasika tapusiame lietuviškame filme viena pagrindinių veikėjų savo vyrui atvirai išsako prašymą: „noriu papų“, šio to paprašykime ir mes. Paprašykime medicinos ekspertų, plastinės chirurgijos specialistų mums pakomentuoti šios medžiagos užpildytų implantų „ekologiškumą“, tariamas ir realias grėsmes mamų, žmonų, dukrų ar seserų sveikatai. To ėmėsi ketvirtinis medicininis mokslinis žurnalas „Lietuvos akušerija ir ginekologija“.

Mergina, kuri žaidė su krūtimis
Žurnale aprašoma 40-metės moters krūtinės tobulinimo ir vėliau kilusių sveikatos problemų istorija. Būdama 22-jų metų mergina pasidailino savo krūtis, jai buvo implantuoti silikono geliu užpildyti implantai. Praėjus penkeriems metams ta pati moteris vėl kreipėsi į plastikos specialistus, tada jai buvo pašalinti seni krūtų implantai, įdėti nauji ir pakeltos krūtys. Praėjus 3 mėn. po operacijos moteriai pradėjo skaudėti krūtis, jose susiformavo kieti dariniai, implantai pakeitė savo vietą. Taip dažniausiai atsitinka, kai kūnas bando implantu atsikratyti lyg svetimkūniu.
2011 m. pradžioje moteris apčiuopė papildomą darinį dešinės krūties apatinėje dalyje ir kreipėsi į chirurgą. Po virtinės įvairių tyrimų patvirtinta krūties vėžio diagnozė, laimei, naviko išplitimas į kitus organus neaptiktas. 2011-aisiais kovo mėnesį buvo atlikti abiejų krūtų suplyšusių implantų ir naviko šalinimai bei pakartotinis abiejų krūtų pakėlimas. Pacientei skirta chemoterapija, ji gydyta spinduliavimu bei hormonoterapija.

Mokslininkai atsargūs
Mokslininkai ir tyrėjai apie ryšį tarp krūtų implantų ir tikimybę susirgti krūtų vėžiu kalba taip pat neužtikrintai ir abstrakčiai kaip apie mobiliųjų telefonų žalą smegenims. Nors silikonu užpildyti implantai prekyboje pasirodė 1962 m., kol kas nei atlikti tyrimai, nei jų rezultatai neleidžia daryti konkrečių išvadų. Vieni tyrimai rodė, jog implantai nesukelia alerginių reakcijų ir kitų sveikatai pavojingų sutrikimų. Remiantis kitais pranešimais, pasitaikė pacienčių, turinčių krūties implantus ir susirgusių jungiamojo audinio ligomis arba vėžiu. JAV Nacionalinis sveikatos institutas paviešino tyrimo rezultatus apie ilgalaikį implantų poveikį sveikatai, tačiau jie buvo naudingi implantų gamintojams bei plastinės chirurgijos klinikoms. Nebuvo aptikta priežastinio ryšio tarp krūties implantų ir tikimybės susirgti vėžiu, imunologinių sutrikimų bei kitų sisteminių ligų. 1998 m. K. Feliksas ir bendraautoriai nustatė tam tikrų iš silikono išsiskyrusių medžiagų galimą poveikį genetinei žmogaus programai joms patekus į aplinkinius audinius. Y. Tanaka su kolegomis nustatė, kad silikonu užpildyti implantai gali sukelti šlapimo pūslės lėtinius uždegimus, uždegimus skrandyje, stemplėje ir kituose audiniuose. Tačiau nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp lėtinio uždegimo ir krūties vėžio atsiradimo.

Ar ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių?
Nors „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale teigiama, jog išnagrinėjus klinikinius tyrimus ir atvejus, minėtos pacientės naviko atsiradimas nesusijęs su silikono geliu užpildytų implantų poveikiu, toliau bus stebima, kokią reikšmę kūno imuninės reakcijos pokyčiai turės ligos eigai.
Patariama kas 10 metų keisti silikono geliu užpildytus implantus, nes laikui bėgant didėja implantų plyšimo rizika, tačiau visa tai tik uodo zyzimas prieš „Formulės-1“ bolidų variklių gausmą. Kol pasaulis išsižiojęs stebi grožio konkursus ir kiekvieną Holivudo žvaigždžių žingsnį, o pornografijos industrija klesti, tokie nekonkretūs tyrimų rezultatai neprivers pagerinti implantų kokybės ir atlikti daugiau tyrimų. Tad nenustebkime, jei netolimoje ateityje močiučių krūtys bus stangresnės nei jų anūkių.

Rokas Povilius

„Lietuvos akušerija ir ginekologija”