Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę galima vadinti istorine Krymo totoriams. Dainininkė Jamala (32 m.) Ukrainai iš tarptautinio „Eurovizijos“ dainų konkurso parvežė pirmą vietą. „Eurovizijos“ žiūrovų ir komisijos simpatijas pelnė politinė atlikėjos daina „1944“, pasakojanti apie Josifo Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją.

Pati Jamala yra iš Krymo, ji priklauso totorių bendruomenei, o tragiškus praeities įvykius jos šeima atsimena iki šiol. Džiazo dainininkę ir dainų kūrėją, kurios tikrasis vardas Susana Džamaladinova, sukurti triumfą pelniusią dainą įkvėpė prisiminimai apie prosenelę, kuri 1944 m. iš Krymo buvo ištremta su penkiais vaikais, drauge su 240 tūkst. kitų totorių.

Po pasirodymo Švedijoje vykusiame dainų konkurse į tėvynę Jamala grįžo kaip didvyrė: tautiniu kostiumu pasipuošusią dainininkę Boryspilio tarptautiniame oro uoste, esančiame šalia Kijevo, pasitiko minia tautiečių su gėlėmis ir plakatais, ji sulaukė padėkos žinučių ir gausybės sveikinimų.

Krymo totoriams praėjusi savaitė padovanojo ir dar vieną progą džiaugtis: Europos Parlamentas, svarstydamas demokratijos ir žmogaus teisių padėtį pasaulyje, priėmė rezoliuciją dėl Krymo totorių padėties šiame pusiasalyje.

Uždrausti Medžlisą, kuris yra teisėtas, reprezentacinis ir pripažintas Krymo vietos gyventojų organas, bus precedentas persekiojimui, diskriminacijai.

Rezoliucijoje Parlamentas pasmerkė vadinamojo Krymo aukščiausiojo teismo sprendimą uždrausti Krymo totorių bendruomenės valdymo organą Medžlisą ir pareikalavo nedelsiant panaikinti tokį sprendimą, mat jis prilygstąs tiesioginiam ir sistemingam Krymo totorių bendruomenės persekiojimui, yra politiškai motyvuotas. Be to, juo esą siekiama dar labiau įbauginti jų teisėtus atstovus.

„Uždrausti Medžlisą, kuris yra teisėtas, reprezentacinis ir pripažintas Krymo vietos gyventojų organas, bus precedentas persekiojimui, diskriminacijai, žmogaus teisių ir prigimtinių teisių pažeidinėjimui šių gyventojų atžvilgiu“, – sakoma rezoliucijoje ir pabrėžiama, kad šis uždraudimas yra mėginimas išvaryti Krymo totorius iš jų istorinės gimtinės.

Europarlamentarai išreiškė susirūpinimą, kad apibūdinus Medžlisą kaip ekstremistinę organizaciją prasidės ir kiti represiniai veiksmai, kuriuos numato Rusijos baudžiamasis kodeksas.

Be to, rezoliucijoje Rusija raginama atskleisti visus kalinių, neteisėtai sulaikytų Kryme asmenų kankinimų atvejus, tarp jų ir Ahtemo Ciygozo, Mustafos Degermenci ir Ali Asanovos, bei užtikrinti jų saugų grąžinimą į Ukrainą. Europarlamento deputatai dar kartą paragino paleisti į laisvę ir Olehą Sencovą bei Oleksan­drą Kolčenką.

Parlamentarai taip pat dar kartą patvirtino smerkią Krymo prijungimą prie Rusijos kaip tarptautinę teisę pažeidusį aktą. Jie pareiškė ryžtingai palaiką neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir po to paskelbtas Rusijai sankcijas.

Priminsime, kad rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos okupuotame Kryme šį balandį priėmė ir Lietuvos Respublikos Seimas. Šia rezoliucija Seimas griežtai pasmerkė šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių, ypač Krymo totorių ir etninių ukrainiečių teisių, pažeidimus Kryme, taip pat – Rusijos Federacijos ir de facto Krymo valdžios veiksmus, kuriais trukdoma ir ribojama Krymo totorių tautos Medžliso, aukščiausiosios vykdomosios ir atstovaujamosios institucijos, veikla.

Paviešinti krizinių pokalbių protokolai rodo, kad prieš dvejus metus ES didžiosios valstybės ir JAV ragino Kijevą nesipriešinti Rusijos invazijai į Krymą, rašo “euobserver”.

Ukrainos Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintose protokoluose – istorinės 2014 m. vasario 28 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos susitikimo akimirkos.

Tarybai vadovavo tuo metu laikinai prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčinovas. Po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo buvo praėjusi tik savaitė, o Rusijos specialios pajėgos jau buvo perėmusios Krymo vyriausybės kontrolę.

O.Turčinovas norėjo paskelbti karo stovį ir atsikovoti Krymą. Tačiau ministrai ir kiti susitikimo dalyviai teigė, kad Ukraina viena, be Vakarų pagalbos, to nepajėgs padaryti.

Ar galite įsivaizduoti, kas nutiks šalyje, kai tankai ir šarvuočiai išvažiuos į gatves? Tai iššauks masinę paniką. Žmonės masiškai paliks šalį.

“Mes nepasiruošę plataus masto karui. Mums reikia laiko, mums reikia pagalbos. Mums reikia griežtos pasaulio, tarptautinės bendruomenės reakcijos. Aš kalbėsiu atvirai. Šiandien mes neturime armijos. Ji buvo sistematiškai naikinama Janukovyčiaus ir jo aplinkos”, – teigė gynybos ministras Ihoris Teniuchas. Jis pridūrė, kad Ukraina gali mobilizuoti tik 5 tūkst. karių, o Rusija Ukrainos rytiniame pasienyje vykdo pratybas, kuriose dalyvauja 38 tūkst. karių, šarvuota technika, aviacija ir laivynas.

“Tai ne tik jėgos demonstravimas, tai tikras pasirengimas invazijai į mūsų teritoriją”, – kalbėjo ministras.

Kiti ministrai antrino, kad nereikia tikėtis, jog Krymo gyventojai priešinsis Rusijai. Pasak jų, dėl to kalta Rusijos propaganda, kuri įteigė, kad Kijevo fašistai ateina žudyti rusakalbių. Be to, esą Rusijos žvalgyba ne vienerius metus vykdė ardomąją veiklą Kryme.

Dieną prieš Tarybos posėdį premjeru tapęs Arsenijus Jaceniukas O.Turčinovui teigė, kad šalis neturi pinigų karui, nes V.Janukovyčius viską pavogė.

“Mūsų ižde visiškai neliko pinigų”, – teigė jis.

Neseniai iš kalėjimo išėjusi buvusi premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad jei Ukraina pasiųs armiją į Krymą, kils panika.

“Ar galite įsivaizduoti, kas nutiks šalyje, kai tankai ir šarvuočiai išvažiuos į gatves? Tai iššauks masinę paniką. Žmonės masiškai paliks šalį”, – kalbėjo politikė.

JAV 6-asis laivynas atitraukė 2 karinius laivus, kurie buvo Juodojoje jūroje, ir tai esą buvo aiškus Vakarų ženklas.

A.Jaceniukas pranešė, kad JAV 6-asis laivynas atitraukė 2 karinius laivus, kurie buvo Juodojoje jūroje, ir tai esą buvo aiškus Vakarų ženklas. Paklaustas, ar NATO “bijo” padėti Ukrainai, premjeras atskakė: “Dabartinėse sąlygos, aiškiai.”

“Nemanau, kad kokia šalis, tarp jų ir Budapešto memorandumo dalyvės, norės padėti Ukrainai”, – teigė A.Jaceniukas, kalbėdamas apie 1994 m. pasirašytą sutartį, pagal kurią Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV pažadėjo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į jos atiduotą branduolinį ginklą.

Premjeras pridūrė, kad Vakarai nori išvengti “karinio konflikto su Rusija Europos viduryje… mes turime susidoroti patys.” A.Jaceniukas taip pat pažymėjo, kad jei Ukraina paskelbs karos stovį, Rusija tai priims, kaip karo jai paskelbimą.

J.Tymošenko priminė, kad Krymo scenarijus atitinka Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-aisiais. Esą Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis irgi tikėjosi, kad JAV bei NATO jam padės, bet taip neįvyko.

“Jis (Rusijos vadovas Vladimiras Putinas – red. past.)  tik ir laukia, kad jam duotume priežastį. Prisimenate, kaip Saakašvilis prarijo jo jauką ir pralaimėjo? – kalbėjo J.Tymošenko.

Amerikiečiai ir vokiečiai – visi kalba vienu balsu – prašo mūsų nesiimti jokių veiksmų.

Jai pritarė tuometinis Ukrainos žvalgybos vadovas Valentinas Nalvaičenka: “Amerikiečiai ir vokiečiai – visi kalba vienu balsu – prašo mūsų nesiimti jokių veiksmų, nes jų žvalgyba teigia, kad Putinas tuo pasinaudos pradėti plataus masto invaziją.”

Susitikimo metu aptartos tokios mintys, kaip kreipimasis į JT Saugumo Tarybą, prašymas Vakarų finansinės paramos ir raginimai ukrainiečiams užsienyje protestuoti prie Rusijos ambasadų visame pasaulyje.

“Mes turime tapti taikingiausia tauta planetoje, elgtis kaip taikos balandžiai”, – teigė J.Tymošenko.

O.Turčinovas atsakė: “Tikrai siūlote nieko nedaryti?”

Visą originalų straipsnį skaitykite čia