Kovo 27-ąją, penktadienį, minėsime Tarptautinę teatro dieną. Tradiciniai „Auksiniai scenos kryžiai“ šįmet bus teikiami Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Teatro Baltojoje salėje jau 16 val. prasidės apskritojo stalo diskusija „Ar tikrai šis sezonas auksinis?“, kurią moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Diskusijoje dalyvaus muzikologė, šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva, teatrologai Jurgita Staniškytė, Ina Pukelytė ir Edgaras Klivis, profesorius Egidijus Aleksandravičius, Muzikos ir teatro akademijos atstovės Elona Bajorinienė bei Ramunė Marcinkevičiūtė. Į renginį įėjimas laisvas.

Tuo tarpu sodelyje priešais teatrą jau nuo 16 val. bus rengiamos šventinės linksmybės miestiečiams: lėlių, kaukių ir scenos kostiumų demonstracijos, teatralizuotas „šerno kepimas“ ir vaišės.

17.30 val. pajudės „Auksinių scenos kryžių“ nominantų eisena į teatro pastatą improvizuotu „raudonu kilimu“. 18.15 val. prasidės kviestinis šventinis vakaras, kurį transliuos LRT Kultūros TV kanalas. Renginio, kurį režisuoti patikėta Kęstučiui Jakštui, koncertinėje programoje dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai, taip pat vakaro viešnia Karina Krysko. Diriguos Jonas Janulevičius.

Už 2014-ųjų geriausius scenos darbus metų režisieriais šįkart pretenduoja tapti Arūnas Areima („Kartu“, „Ričardas II: Post factum“), Eimuntas Nekrošius („Jobo knyga“), Jonas Vaitkus („Karalius Lyras“, „Nebylys“) ir Gintaras Varnas („Kornetas“, „Biografija: vaidinimas“). Į geriausias metų aktores už pagrindinius vaidmenis pretenduoja Agnė Ramanauskaitė („Šokis Delhi“, „Maži stebuklai“), Agnė Šataitė („Dėdės ir dėdienės“, „Savižudis“) ir Eglė Špokaitė („Biografija: vaidinimas“, „Ričardas II: Post factum“), geriausius aktorius – Vytautas Anužis („Karalius Lyras“), Dainius Svobonas („Biografija: vaidinimas“) ir Remigijus Vilkaitis („Jobo knyga“). Metų operos solistais gali tapti Joana Gedmintaitė („Sevilijos kirpėjas“), Asmik Grigorian („Trubadūras“), Arūnas Malikėnas („Jonas ir Greta“) ir Jovita Vaškevičiūtė („Kornetas“, „Trubadūras“, „Jonas ir Greta“). Geriausiais baleto solistais pretenduoja būti paskelbti Anastasija Čumakova („Spragtukas“), Kristina Gudžiūnaitė („Spragtukas“, „Sniego karalienė“) ir Genadijus Žukovskis („Spragtukas“, „Sniego karalienė“).

Pernai dėl ekonominio sunkmečio Kultūros ministerijoje vykusi teatro menininkams skirtų “Auksinių scenos kryžių” apdovanojimo ceremonija šiemet grįžta į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, teigia ministerijos atstovė.

“Kovo 27-ąją ceremonija vyks Nacionaliniame dramos teatre (…) Nacionalinis dramos teatras parodė iniciatyvą, kad Teatro diena būtų šiek tiek šventiškesnė, sutiko ir parodė geranoriškumą “, – BNS trečiadienį sakė Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Rasilda Žygienė.

Pasak jos, dar nėra aptartas konkretus apdovanojimų scenarijus.

Meninkams bus įteiktos premijos, kurios sieks 7,15 tūkst. litų. Iš viso, remiantis Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatais, bus skiriama 17 premijų.

“Pagal nuostatus yra 17 premijų, bet ekspertai iki kovo 15-osios žiūri spektaklius, ir tik kitą savaitę turėtų paaiškėti preliminarūs trejetukai (…) Yra galimybė ekspertams spręsti, kiek premijų teikti”, – teigė R.Žygienė.

Praėjusiais metais geriausiu režisieriumi paskelbtas Eimuntas Nekrošius, sukūręs spektaklį “Idiotas”. Geriausio aktoriaus apdovanojimas buvo įteiktas Valentinui Kirejevui už Balakirevo vaidmenį spektaklyje “Juokdarys Balakirevas”, o geriausios aktorės – Tomai Vaškevičiūtei už Luizės vaidmenį spektaklyje “Laimingi”.

“Auksinius scenos kryžius” kartu su piniginėmis premijomis Kultūros ministerija skiria labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams.

“Auksinis scenos kryžius” pradėtas teikti 2004-aisiais, šis apdovanojimas pakeitė nuo 1995 metų teiktą “Kristoforą”.

Į “Auksinį scenos kryžių” įkomponuotas 1930 metais įsteigtas Valstybės teatro garbės ženklas. Juo tarpukario Lietuvoje būdavo apdovanojami labiausiai nusipelnę teatro menininkai.

Kovo 27-oji yra paskelbta Tarptautine teatro diena. Šventė minima nuo 1962 metų. Ši diena paskelbta švente 11-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO.

Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.

Vatikanas, gruodžio 18 d. (AFP-BNS). Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.