Seimo rinkimų antrojo turo nakties idilę – socialdemokratų, “darbiečių” ir “tvarkiečių” triumvirato euforiją bei schemas, kaip jie dalysis valdžią, nuo pirmadienio ankstyvo ryto sutrikdė prezidentė.

Valstybėje kilo beprecedentė situacija: tauta pasirinko, potenciali valdančioji koalicija su pakankama dauguma mandatų sukirto rankomis, bet prezidentė pareiškė veto vienam iš partnerių, kuris sudaro daugiau kaip trečdalį koalicijos. „Mano nuomone, formuojant Vyriausybę negali dalyvauti partija, kuri įtariama padariusi daugiausiai šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų, įtariama dėl juodosios buhalterijos ir kurios lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje, – nukirto Dalia Grybauskaitė, jau be “mano nuomone” pridurdama: – Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti politinę daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos.“
Tačiau centro kairiųjų partijų tercetas vis tiek toliau dalijasi portfelius, tik žada, kad Vyriausybėje nebus teisiamųjų.
Va bank: kas – ką.

Vox populi – vox Dei. Bet jei tautos balsas pirktas?
Tauta pasirinko. Daugiau nei kas penktas balsavo už teisiamųjų suole sėdinčiųjų partiją, vadovaujamą politiko, kuris nuo Lietuvos teisėsaugos buvo sprukęs į Rusiją. Dar beveik 8 proc. rinkėjų balsą atidavė už partiją, kurios lyderis buvo pripažintas pamynusiu Konstituciją
Tačiau kaip reta didelė gausybė rinkimų pažeidimų leidžia daryti prielaidą, kad dalis balsavusiųjų ne tiek siejo šviesią ateitį su teisiamųjų partija, kiek tikėjosi dešimtinės ar bambalio. Iš 18 ikiteisminių tyrimų dėl balsų pirkimo dešimt susiję su Darbo partija. Beprecedentis atvejis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje – vienoje apygardoje net buvo panaikinti rinkimų rezultatai, tokių apygardų dar gali būti ir daugiau. Prezidentė įspėjo: jei bus nustatyta daug pažeidimų, ji turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir dėl visų rinkimų rezultatų panaikinimo.
Vis dėlto, nors “darbiečiai” pirmauja pagal įtarimus dėl balsų pirkimo, galima daryti prielaidą, kad jų rezultatus rinkimuose tai gal pakreipė, bet neiškreipė, nes “darbiečių” populiarumą rodė ir sociologinės apklausos. „Tai visuomenės socialinės ir ekonominės savijautos atspindys. Darbo partiją žmonės rinkosi kaip alternatyvą dabartinei politikai, be to, ir rinkimų kampanija jų buvo aktyvi”, – komentuoja Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius.
“Būtų prastas tonas po rinkimų imti kaltinti visuomenę dėl jos pasirinkimo. Bet reikia paklausti mūsų politinės klasės ir teisėsaugos, kaip buvo galima šitiek laiko marinuoti Darbo partijos bylą, kaip buvo galima tiek laiko leisti, kad ši  susikompromitavusi partija, kurios lyderis, labai gali būti, yra anapus teisingumo, apskritai ateitų į rinkimus. Iš principo tai teismų, o ne politikos reikalas. Mūsų politikos klasė gavome antausį, kurio nusipelnėme”, – pripažįsta filosofas, Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis.
Autoritetingas advokatas Kęstutis Lipeika taip pat sako negalįs atsistebėti, kai taip ilgai nagrinėjamos bylos: „Negi nėra priemonių sutvarkyti tiems, kurie neateina į posėdžius, nes tariamai serga? Yra kalėjimo ligoninė ir suėmimo galimybė vengiantiems dalyvauti teismo posėdžiuose. Bet, mano požiūriu, teismai politikuoja.“
Kitaip nei politikavimu nepavadinsi ir to, kad likus kelioms valandoms iki rinkimų agitacijos pabaigos vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje teismas V.Uspaskichui ir Co sugebėjo pareikšti kaltinimus dėl sukčiavimo.
Jei teismai, atsakomybė už kuriuos priskiriama ir prezidentei, būtų davę atsakymą, kalti “darbiečiai” ar ne, gal būtų kitoks ir rinkėjų verdiktas. Antra vertus, teisininkas K.Lipeika pabrėžia: „Valstybėje peršamas nekaltumo prezumpcijos argumentas, kas formaliai yra teisinga. Tačiau jei esi teisiamasis, tai nesuderinama su politine karjera, ypač aukštais valstybės postais.“
Filosofas L.Donskis neabejoja: „Balsų pirkimas sumenkino pačius rinkimus, o paskui Darbo partiją vilksis balsų pirkimo šleifas, neišvengiamai tapsiantis stigma – “darbiečiai” nebus laikomi padoriais, demokratiniais lyderiais. Antra vertus, negalima ignoruoti piliečių pasirinkimo. Vadinasi, tai tas atvejis, kai abi pusės savaip teisios. Partijos nenori tapti sudėtingos situacijos aukomis, prarasti pergalę rinkimuose. Bet suprantu ir prezidentės pastangas apsaugoti Lietuvos politinį gyvenimą nuo dalykų, kokie yra Ukrainoje, iš dalies Rumunijoje. Mano manymu, reikia nusiųsti aiškią žinią ne tiek Darbo partijai, kuri, manau, iš tokių dalykų nepasimokė ir nepasimokys, bet koalicijos partneriams, kad jie jaustų atsakomybę už susidariusią padėtį, suprastų, ką reiškia pasirinkimai.”
Tačiau kaip tai realizuoti praktiškai?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiuo metu pornografijos vaidmuo internete gan smarkiai išpūstas – iš tiesų ji sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų tinklalapių. Tačiau IT technologijos privertė keistis ir šį nepadorų verslą.

Rugsėjo pradžioje pradėta interneto domenų su galūne .xxx, kurie pradės veikti nuo kitų metų pradžios, registracija. Interneto adresus su tokia galūne turėtų įsigyti interneto portalai, siūlantys suaugusiems skirtą turinį, dažniausiai pornografinio pobūdžio. Taip bus sukurta galimybė lengviau atskirti pornografinius puslapius virtualioje erdvėje ir esant reikalui apriboti jų prieinamumą.
Tai, kad tarptautinė interneto vardų skyrimą prižiūrinti agentūra ICANN leido registruoti .xxx domenus, taip pat rodo, jog šis verslas internete pasiekė tam tikrą pripažinimą. Todėl įdomu, kokie šiuo metu internetinės pornografijos mastai – juk dažnai žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad pasaulinis tinklas tiesiog užtvindytas pornografinio turinio.
Tokią gąsdinančią statistiką dažniausiai pateikia interneto turinio filtravimo programas parduodančios bendrovės, kurios šiaip jau yra suinteresuotos tokia informacija. Štai, pavyzdžiui, tokią programą parduodančios bendrovės „CYBERsitter“ duomenimis, jos filtras kasdien nufiltruoja apie 2,5 mln. nepadorių puslapių. Kita panašia veikla užsiimanti bendrovė N2H2 yra paskelbusi, kad internete esama net 260 mln. pornografinio turinio puslapių.
Laimei, iš tiesų situacija nėra tokia grėsminga, nors suaugusiems skirtas turinys tikrai negali skųstis internautų dėmesio trūkumu. Bendrovės „Online MBA“ atlikto tyrimo duomenimis, 12 proc. visų tinklalapių yra pornografiniai, su nepadoriu turiniu susijusios užklausos paieškos sistemos sudaro apie ketvirtadalį visų paieškų, o elektroniniai laiškai su nuorodomis į pornografiją sudaro 8 proc. visų laiškų – tai apie 2,5 mlrd. laiškų per dieną. Skaičiuojama, kad pornografijos pajamos internete siekia apie 4,9 mlrd. dolerių per metus.
Tačiau kiti šaltiniai pateikia šiek tiek kitokius duomenis. Štai knygos „A Billion Wicked Thoughts“ autoriai Ogi Ogas ir Sai Gaddamas, 2009–2010 m. atlikę interneto tyrimus, nustatė, kad iš milijono lankomiausių tinklalapių tik 4 proc. turinys skirtas suaugusiems ir tik 13 proc. visų paieškų susijusios su erotiniu turiniu. Šių autorių teigimu, mitas, kad didesnė dalis interneto užteršta pornografija, galėjo kilti pirmąjį pasaulinio tinklo plėtros dešimtmetį, kai dauguma lankytojų buvo vyrai.
Na, kad ir kokie būtų internetinės pornografijos mastai, internetas labai stipriai pakeitė ir vis dar keičia šią pramonę.

Pornografijos verslą ištikusios krizės

Dar prieš penkerius metus pagrindinės pornografijos pajamos plaukė iš DVD diskų pardavimo, nuomos bei specializuotų televizijos paslaugų ir, tarkime, JAV 2007 m. šis verslas uždirbo apie 6 mlrd. dolerių. Šiandien, pasak organizacijos „Free Speech Coalition“ atstovės Diane Duke, pornografijos pajamos sumažėjusios apie du kartus. Štai šia veikla užsiimančios kompanijos „Private Media Group“ akcijos NASDAQ biržoje prieš penketą metų kainavo apie 10 dolerių, o šiandien jų kaina kritusi iki 70 centų už vienetą.
Šie pokyčiai tik iš dalies priklauso nuo pasaulį sukrėtusios krizės. Didžiausią įtaką klasikiniam pornografijos verslui ir jo vartotojų įpročiams padarė spartėjantis internetas ir vis tobulėjantys technologiniai produktai.
Bene didžiausia bėda, su kuria dabar susiduria pornografija, yra piratavimas. Jis lemia, kad suaugusiems skirtas turinys ypač sparčiai populiarėja internete. Žinoma, pornografiją kuriančios kompanijos teismuose bando kovoti su piratais. JAV jie naudoja panašią taktiką kaip ir kai kurių įprastų kino filmų platintojai. Nustatomi keli tūkstančiai pirataujančių vartotojų IP adresų, o pagal juos sužinomi vartotojų duomenys – tada jiems išsiuntinėjami siūlymai geruoju susimokėti palyginti nedidelę pinigų sumą, kad byla nekeliautų į teismą.
Šią taktiką gan sėkmingai naudoja kino filmo „Išminuotojų būrys“ platintojai. Tačiau pornografijos turinio atžvilgiu toks metodas tampa savotišku šantažu – daugelis vartotojų susimoka, net nebandydami įrodyti savo nekaltumo. Todėl tokią taktiką užginčijo organizacija „Electronic Frontier Foundation“, stodama vartotojų pusėn, ir dauguma panašių bylų prieš pornografijos piratus subliūško.
Daugelis pornografijos verslo atstovų naujojo .xxx domeno registravimą sutinka be jokio entuziazmo. Jų nuomone, toks išskyrimas leis suinteresuotoms grupėms, pavyzdžiui, valstybių vyriausybėms, efektyviau cenzūruoti internetą. Šie nuogąstavimai nėra nepagrįsti – štai keturi stambiausi Didžiosios Britanijos interneto tiekėjai reikalaus, kad vartotojai „įsiregistruotų“ prieš naršydami suaugusiems skirtuose tinklalapiuose. Ši sistema skirta tam, kad būtų galima bent kiek suvaldyti tarp nepilnamečių vis populiarėjančią internetinę pornografiją.

Technologijos keičia pornografiją

Ilgainiui internete atsirado šimtai tinklalapių, kuriuose – nemokamas suaugusiems vartotojams skirtas turinys ir šalia jo siūlomos mokamos paslaugos. Šioje srityje pirmaujančiai kompanijai „Manwin“ priklauso apie 20 lankomiausių nemokamos pornografijos puslapių. Vis labiau tobulėjančios internetinės kameros ir plačiajuostis interneto ryšys atvėrė duris net ir patiems smulkiausiems verslininkams, norintiems pradėti pornografijos verslą.
Nauja pornografijos forma – internetinėmis kameromis filmuojami „gyvi pasirodymai“ tapo naujomis aukso kasyklomis. Pavyzdžiui, tokia veikla užsiimanti kompanija „LiveJasmin“ patenka į populiariausių pasaulio tinklalapių penkiasdešimtuką – kas mėnesį jame apsilanko apie 32 mln. lankytojų, o tai apie 2,5 proc. visų internautų.
Technologijos iš pagrindų griauna nusistovėjusius verslus ir ypač nuo to kenčia didelės pornografijos medžiagą kuriančios kompanijos. Štai didžiulės suaugusiems skirto turinio įmonės „Vivid Entertainment“ įkūrėjas Stevenas Hirschas, laikomas pornografijos verslo Billu Gatesu, skundžiasi, kad DVD diskų pardavimas sumažėjęs net 70 proc. Didieji rinkos žaidėjai, tokie kaip „Playboy“ ar „Hustler“, stengiasi įsiterpti į kitas verslo sritis. Pavyzdžiui, „Playboy“ uždirba iš savo prekės ženklo – zuikučio simbolio, kuris naudojamas drabužiuose, o „Hustler“ plečia kazino tinklą Los Andžele.
Išeinant didiesiems, vietos atsiranda naujiems žaidėjams, kurių verslo modeliai lankstesni ir kurie yra linkę pasinaudoti naujų technologijų teikiamais pranašumais. Pavyzdžiui, sėkmingai į rinką įžengusios naujos studijos „Wet Leopard Studios“ vadovas Jasonas Thompsonas džiaugiasi, kad pasitelkus naujausias technologijas pavyko sumažinti pornografinio turinio kūrimo savikainą beveik du kartus.
„Krizė, krečianti pornografijos verslą, iškelia tas pačias problemas, su kuriomis pastaruoju metu susidūrė muzikos ir kino pramonė. Didžiosios studijos yra per stambios ir vangiai imasi keisti savo verslo modelius, tačiau jų apetitas pajamų atžvilgiu išlieka toks pat didelis, – konstatuoja J.Thompsonas. – Iš tiesų pornografijos verslas turės atsisakyti visų fizinių platinimo priemonių ir galutinai pereiti į skaitmeninį turinį – galbūt netrukus atsiras paslauga, kuri bus pagrįsta tais pačiais principais ir pakeis šį verslą taip pat, kaip muzikos pramonę pakeitė bendrovės „Apple“ sukurta skaitmeninė muzikos parduotuvė „iTunes“.
Dar viena perspektyvi sritis, kuri pastaraisiais metais ypač ištobulėjo ir į kurią dairosi vis daugiau pornografijos gamintojų bei platintojų, – tai mobilieji įrenginiai. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai tampa tomis platformomis, kurioms skirto erotinio turinio vis daugėja. Besivystančiose Afrikos, Pietų Amerikos bei kai kuriose Azijos valstybėse jaučiama tendencija, kai daugelis vartotojų internetu naudojasi per mobiliuosius įrenginius, mat įvesti Vakarų šalyse įprastą plačiajuostį DSL ar šviesolaidininį internetą ten nėra galimybės. Štai, pavyzdžiui, Kinijoje suskaičiuojama apie milijardą interneto vartotojų, iš kurių apie 900 milijonų prie tinklo prisijungia tik mobiliaisiais įrenginiais. O pornografinio turinio platintojai labai greitai pastebėjo šį faktą – šiandien atsakingos Kinijos institucijos nesusitvarko su didžiuliu pornografijos srautu, atakuojančiu visus mobiliųjų telefonų savininkus.
Vakaruose su pornografiniu turiniu ypač griežtai kovoja dviejų populiariausių operacinių sistemų, skirtų mobiliesiems įrenginiams, kūrėjos „Apple“ ir „Google“. Tačiau pornografija kaip paplūdimio smėlis randa net mažiausias landas bei spragas. Pavyzdžiui, viename populiariame pornografijos puslapyje įdiegta speciali programėlė, kuri, „suuodusi“, jog vartotojas joje apsilankė išmaniojo telefono padedamas, optimizuoja turinį, kad jis būtų tinkamai atvaizduojamas mažesniame ekrane ir nenaudotų daug interneto ryšio.
Dar viena informacinė technologija, kurią sėkmingai savo veikloje pasitelkia pornografijos pramonė, – socialiniai tinklai. Kadangi Vakarų visuomenė tampa vis tolerantiškesnė pornografijos atžvilgiu, populiarios pornožvaigždės vis dažniau susikuria paskyras populiariuose socialiniuose tinkluose ir sulaukia šimtų tūkstančių sekėjų. Taip atsiranda tiesioginis kanalas dar didesniam interaktyvumui. Pavyzdžiui, žymi pornožvaigždė Jenna Haze dalyvauja pornografiniame seriale, o socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje sekėjų prieš kiekvieną seriją paklausia, kaip turėtų keistis siužetas.

Knygos „A Billion Wicked Thoughts“ autorius dr. O.Ogas: „Penki populiariausi pornografijos tinklalapiai kas mėnesį sulaukia nuo 7 iki 16 mln. unikalių lankytojų.“

Pornografijos mastai internete (proc.)
Užklausos paieškos sistemose    25
Visų interneto svetainių dalis    12
Kiek parsisiunčiama pornografijos turinio    35
El. laiškai su nuorodomis į erotinį turinį    8
Kiek moterų lankosi tokiose svetainėse    33
Šaltinis „Online MBA“