Prezidentė Dalia Grybauskaitė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku siūlo skirti šio teismo teisėją 69 metų Romualdą Kęstutį Urbaitį, BNS patvirtino prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Tai didžiausią teisininko darbo stažą turtintis teisėjas. Jis šiuo metu laikinai eina KT pirmininko pareigas vietoj kadenciją baigusio KT pirmininko Kęstučio Lapinsko.

KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.

R.K.Urbaitis yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Šakių rajono, vėliau Kauno miesto teismuose teisėju. 1984 metais jis priimtas į Lietuvos advokatų kolegiją, buvo jos tarybos prezidiumo narys, 1993 metais paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šį teismą reorganizavus, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, nuo 1999 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Konstitucinio Teismo teisėju R.K.Urbaitis paskirtas 2005 metų kovą. Jo kadencija baigsis 2014 metais.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų – K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus – kadencija. Juos pakeitė Egidijus Bieliūnas, Gediminas Mesonis ir Dainius Žalimas.

Iš viso KT sudaro devyni teisėjai.

Teismo uždavinys – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, išaiškinti, ar įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti du naujus prašymus dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytos mandatų dalijimo tvarkos konstitucingumo.

KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė BNS sakė, kad šie kreipimaisi bus nagrinėjami be eilės.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jo teigimu, iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko proporcinę rinkimų į savivaldybių tarybas rinkimų sistemą, tačiau pagal teisinį reguliavimą, nustatytą įstatymo 83 straipsnyje, pavieniai asmenys, išsikėlę kandidatais, skirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje faktiškai varžosi su kandidatų sąrašais.

LVAT nuomone, toks teisinis reguliavimas iškreipia proporcinę rinkimų sistemą, sudaro prielaidas suklaidinti rinkėjus, iškreipti jų valią, pažeidžia konstitucinius rinkimų demokratinėje teisinėje valstybėje principus.

LVAT suabejojo, ar rinkimų teisės principo nepažeidžia tai, kad save išsikėlusių kandidatų koaliciniai sąrašai prilyginami partijų koaliciniams sąrašams, turi įveikti tokį patį 6 proc. rinkimų slenkstį, tuo metu pagal savo turinį jie artimesni politinių partijų sąrašams. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijoje numatytam teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, demokratinių rinkimų principams.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį, apskaičiuojant mandatų skirstymo kvotą, į rinkėjų balsų sumą, kuri dalijama iš mandatų skaičiaus, įskaičiuojami rinkėjų balsai, paduoti už realiai galinčius gauti mandatus, t.y. įveikusius rinkimų slenkstį, kandidatų sąrašus, taip pat balsai už visus išsikėlusius kandidatus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kandidatai turi realią galimybę gauti mandatą. Dėl tokio mandatų skirstymo kvotos apskaičiavimo išsikėlusiam kandidatui negavus mandato ir nedalyvaujant skirstant likusius mandatus, už jį paduoti balsai gali turėti įtakos mandatų suteikimui kitiems kandidatams.

Be to, išsikėlusiam kandidatui, už kurį paduota pakankamai daug balsų, gali nebūti suteiktas mandatas dėl to, kad rinkimuose dalyvauja daug išsikėlusių kandidatų, nors už kiekvieną jų atskirai paduota nedaug balsų, tačiau už juos paduotų balsų suma santykinai didelė.

LVAT kilo abejonių, ar toks teisinis reguliavimas, pagal kurį į mandatų skirstymo kvotos apskaičiavimą įtraukiami už visus išsikėlusius kandidatus paduoti balsai, o į jos apskaičiavimą įtraukiami ne visiems kandidatų sąrašams atiduoti balsai, nepaneigia teisingų ir demokratinių atstovaujamųjų organų išrinkimo principų.

Pagal įstatymą, išsikėlęs kandidatas, skirtingai nuo kandidatų sąrašų, skirstant mandatus dalyvauja tik pagal mandatų skirstymo kvotą, taigi mandato negavęs kandidatas toliau skirstant mandatus pagal liekanų metodą nedalyvauja. Toks teisinis reguliavimas, anot LVAT, sudaro prielaidas atsirasti situacijoms, kai galutiniame mandatų paskirstymo etape mandato gavimą pagal liekanų metodą kandidatų sąrašams gali lemti mažesnis negu už mandatų negavusius išsikėlusius kandidatus paduotų balsų skaičius.

LVAT nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu gali būti paneigiami iš Konstitucijos kylantys savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisinio reguliavimo imperatyvai, sukliudoma demokratiškai sudaryti savivaldybių tarybas ir ginčijamas 2011 metais įvykusių savivaldos rinkimų konstitucingumas.

Dėl mandatų dalijimo tvarkos LVAT pasiskundė savivaldos rinkimuose Kaune dalyvavę nepriklausomi kandidatai, negavę mandatų, bei rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dalyvavusi eksmero Artūro Zuoko koalicija.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 27 dieną. Balandį nauji išrinktos tarybos turėtų pradėti dirbti.

+370 5 2058507

Kaip ir reikėjo tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus pensijų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas, įkvėpimo semiantis žiūrint į lubas, prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek biudžetininkų atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi veikti taip, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti naudos. A.Kubiliaus bolševikiškai kairuoliškus sprendimus KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Kita vertus, KT sprendimas kelia pagrįstų kontroversijų. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja, bedarbių daugėja, biudžete ir “Sodroje” žioji didelės skylės. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusia iš sudėtingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab verta svarstyti, ar tai, kas atsitiko, apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu.
Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas ir biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Be to, “jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti”, atlyginimų mažinimas turi būti panaikintas.
KT paskelbė, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žioji kelių milijardų suplanuota skylė. Vargu ar tokiai KT doktrinai pritartų asmenys, dirbantys privačiose bendrovėse ar užsiimantys verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų, bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos šiandien padidinti.

Toks KT aiškinimas ardo biudžetininkų ir verslo solidarumą. Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis konstituciškai mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą.

Praėjusią savaitę premjero sudaryta darbo grupė iki liepos 1 d. svarstys, kaip Vyriausybei įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų mažinimo per ekonominę krizę. “Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkai ir socialinio draudimo ekspertai taip pat analizuoja KT sprendimą. Į jį tikrai bus atsižvelgta”, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė.

“Jei gyvename teisinėje valstybėje, nereikėtų atidėlioti pensijų mažinimo perskaičiavimo pagal KT išaiškinimą. Kuo ilgiau delsime, tuo brangiau tai gali valstybei atsieiti, nes kiekvienas pensininkas, kuris kreiptųsi į teismą dėl daugiau nei minimaliai sumažintos pensijos, laimėtų bylą”, – įspėja parlamentaras Algirdas Sysas.

Be kita ko, KT nurodė, kad ir biudžetininkų algos gali būti mažinamos proporcingai turėtoms ir tik oficialiai paskelbus, kad valstybę ištiko sunki ekonominė padėtis, ką Vyriausybė padarė tik spalį. Kokios pasekmės gali būti biudžetui, jei visi besijaučiantys nuskriausti kreiptųsi į teismą, sunku prognozuoti.

Štai KT pasiekė 30-ies teisėjų byla. Joje Administracinis teismas prašo išaiškinti, ar neišmokėtų atlyginimų grąžinimas už ne daugiau nei trejus metus, kaip numatyta Darbo kodekse, neprieštarauja Konstitucijai. Jei byla baigtųsi besiskundžiančiųjų naudai, kiekvienam jų iš valstybės biudžeto tektų sumokėti nuo 1997 m. iki dabar prikapsėjusius po maždaug 360 tūkst. Lt neišmokėtų atlyginimų, to paties turėtų teisę reikalauti ir kiti teisėjai. “Taip gali būti ir dėl neišmokėtų pensijų”, – įspėja A.Sysas.

KT vertinimu, mažinant algas ir išmokas reikėjo laikytis proporcingumo principo, tuo tarpu Vyriausybė prioritetu iškėlė solidarumą. Formaliai šis KT išaiškinimas nėra prievolė keisti priimtą tvarką. Jei būtų skųstas pats įstatymas, KT nusprendus, kad jis neatitinka Konstitucijos, jis iš karto nustotų galioti. Tačiau šįsyk, pritrūkus parlamentarų balsų, tebuvo prašyta išaiškinti jo formuluotes. “Tad dabar valdančiųjų sąžinės reikalas vykdyti KT verdiktą”, – įsitikinęs A.Sysas.

O kol kas “Sodros” biudžete ir taip žioji beveik 1 mlrd. Lt skylė. Išankstiniais duomenimis, pirmojo ketvirčio piniginės įplaukos buvo 2,3 mlrd. Lt, 2,1 proc. daugiau, nei planuota, o išlaidos – 3,3 mlrd. Lt ir viršijo planuotas 3,4 proc. Kaip paaiškino “Sodros” laikinoji vadovė Česlava Zabulėnienė, planuota, kad išlaidos bus 901,4 mln. Lt didesnės nei įplaukos, tačiau šis skirtumas faktiškai buvo 58,4 mln. Lt didesnis, nes išlaidos nedarbo draudimui siekė 145,6 mln. Lt, o tai beveik pustrečio karto daugiau, nei prognozuota. Planuojama, kad 2010 m. “Sodros” išmokos įplaukas viršys 2,77 mlrd. Lt.

Pradėjus skaityti pastarąjį KT sprendimą dėl  Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų ir atlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo apima optimizmas ir atsiranda jėgų dirbti ir mokėti mokesčius. Kaip ir buvo galima tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus savivalė pasižiūrėjus į lubas mažinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi taip veikti, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamos naudos. Pensija negali nepriklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines prielaidas mokėti šias pensijas. Asmens indėlio neigimas prieštarautų Konstitucijai.

Dar kartą priminta, kad politikai neturi teisės skirtingai traktuoti nedirbančio ir dirbančio pensininko. Pensija yra nuosavybė. Ji priklauso tiek dirbančiam, tiek nedirbančiam pensininkui. Niekas negali žmogui drausti (atimant nuosavybę – mažinant pensiją) dirbti, jei jis to nori ir gali.

Taigi populizmas, pavirtęs teisėtais lūkesčiais, tampa labai rimta problema. Beatodairiškai keliant pensijas ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, jų negalima mažinti, nes dėl pensijų atsiranda teisė į jas kaip į nuosavybę, net ir šaliai išgyvenant ekonominę ir finansinę krizę jos gali būti sumažintos tik laikinai, o krizei pasibaigus jos turi būti kompensuojamos.

Šiame KT sprendime ryškėja ir dabartinės sudėties KT ideologinė orientacija (jokių atskirųjų nuomonių nepareikšta). Teismas daug dešinesnis ir labiau vertina darbą bei iniciatyvą nei premjeras A.Kubilius.

Kokios tokio KT sprendimo pasekmės? Be pozityvių dalykų, kurie susiję su proporcingu pensijų ir atlyginimų mažinimu sunkmečiu, taip rūpinantis ne tik tais, kurie gauna mažas pensijas ir atlyginimus, bet ir tais, kurie savo didesniu indėliu prisideda prie šalies gerovės, A.Kubiliaus kairuoliškus sprendimus  KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Bet tenka konstatuoti, kad šio KT sprendimo kaina šalies mokesčių mokėtojams bus didelė.  Pirma, šis KT sprendimas dar labiau padidins Lietuvos valstybės skolą, nes kuo ilgiau tęsis sunkmetis, tuo didesnė suma turės būti skirta neteisingai ir teisingai sumažintų pensijų kompensavimui. Kadangi pensijų mažinimas vykdytas neproporcingai, tai šią tvarką reikės keisti ir  daugiau įmokėjusiems į „Sodros“ sistemą bei dirbantiems pensininkas teks dar daugiau kompensuoti. Tai reikšmingai padidins valstybės įsipareigojimus. Tai gali sudaryti kelis milijardus litų ir priklausys nuo to, kada Lietuva realiai išsikapstys iš ekonominės ir finansinės krizės. Taigi, nekonstituciškas A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnis kels labai rimtų problemų šalies biudžetui bent kelerius metus. Antra, dėl tokio KT sprendimo gali tekti dar labiau mažinti tieks pensijas, tiek biudžetininkų atlyginimus. Ši kartą jau proporcingai, nes reikės lėšų, kuriomis turės būti išspręsta neproporcingo mažinimo problema. Suprantama, kad KT nėra atsakingas už šias pasekmes. Jo funkcija aiškinti Konstituciją ir konstatuoti jos pažeidimo faktus.

Vis dėlto, kai kurios KT sprendimo formuluotės kelia ir pagrįstų kontroversijų. KT turėtų žinoti, kad ekonomikoje stebuklų nebūna ir Lietuvos biudžeto situacija per metus nepasikeis. Finansinės prognozės sudaromos bent keleriems metams į priekį. Jos Lietuvai bent kelerius metus nieko gero nežada. Kasmet skelbti ekonominį sunkmetį, kaip reikalauja KT sprendimas, tik vieneriems biudžetiniams metams nėra racionalu. Taip vėl būtų nepagrįstai kuriami lūkesčiai, kad pensijos ar atlyginimai tuoj padidės. Būtų suteikta plati dirva populistams kasmet kelti politinę suirutę, bandant kasmet „pagreitinti“ sunkmečio pabaigą. Be deficitinio biudžeto, dar yra ir  „Sodros“ skylės, valstybės skola, bedarbių skaičius. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusi iš ypatingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab, verta svarstyti ar tai kas atsitiko Lietuvoje apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį, po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu. Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas gali neatitikti Lietuvos ekonominių realijų, o biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Ypač didelę kontroversiją sukelia KT doktrina, susijusi su viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimais. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Ir dar pridedama, jog “…jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kuriems už darbą apmoka iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, atlyginimai, turi būti panaikintas”. Ar tik KT nenori pasakyti, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žiojėja kelių milijardų suplanuota skylė, finansuojama brangiomis paskolomis. Vargu ar šis momentas yra tinkamas biudžetininkų atlyginimų kėlimui.

Sunku sutikti su tuo, kad Konstitucija, turinčioje santarvės valstybėje įtvirtinimo tikslą, yra įtvirtintas beatodairiškas valstybės skolos auginimas vardan didesnių atlyginimų mokėjimo biudžetininkams. Toks argumentas šiek tiek kvepia ir pro doma sua.  KT teisėjų atlyginimai taip pat buvo sumažinti.

Galima abejoti ir tuo, kad tokia konstitucinio biudžetininkų atlyginimų reguliavimo tvarka yra solidari su šalies piliečiais, dirbančiais privačiose bendrovėse ar užsiimančiais verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų. Bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos padidinti, jei verslui kas nors skolintų. Ar KT kaip ir premjeras A.Kubilius pamiršo, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačia nuosavybe ir ar verslo nelaiko konstitucine vertybe ir yra linkęs verslo marinimo didesniais mokesčiais ir įpareigojimais valstybei sąskaita spręsti ekonomikos sunkmečio problemas? Ar taip nėra pažeidžiamas biudžetininkų ir verslo solidarumas vardan bendros Lietuvos valstybės gerovės? Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei gali būti pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis yra mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą. Taip bus dar labiau sumažintos šalies finansinės galimybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso valstybės gerovė.