Kokios Lietuvos švietimo sistemos ir aukštojo mokslo perspektyvos? Apie tai kalbamės su Kauno technologijos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Petru Baršausku.

VEIDAS: Ar Lietuvos švietimo sistema, jūsų nuomone, pažangi vertinant visos Europos kontekste?
P.B.: Esu gana kritiškas valdžios ir nevykusių pokyčių atžvilgiu, bet mūsų sistemos išeiviai be vargo pritampa bet kokioje geriausių pasaulio universitetų studijų pakopoje. Kembridže studijuoja 78 lietuviai – 60 bakalaurų, 18 magistrų ir doktorantų, grupelė lietuvių mokosi Masačusetso technologijų institute. Kiekvienoje garsioje mokykloje rasime lietuvių, kurie pagrindus gavo Lietuvoje. Vadinasi, mūsų sistema nėra bloga, bet ją reikia tobulinti. Tiems, kurie nori mokytis ir gauti žinių, visi jos lygiai tinka, o nenorintys arba siekiantys tik diplomo gali nesunkiai sutvarkyti ir šiuos reikalus.
VEIDAS: Ar per 23 metus Lietuvoje įvykę švietimo sistemos pokyčiai visada buvo teigiami?
P.B.: Sprendimus kritikuoti galima visada, bet mūsų visuomenėje ką nors padaryti nėra lengva, todėl pasitaikė lūžių, kai buvo galima pasielgti kur kas geriau. Labiausiai trūko aiškios strategijos, ko Lietuvai reikia siekti, nes dešinieji nuolat traukė į vieną pusę, kairieji – į priešingą. Pavyzdžiui, pastangos kuo anksčiau moksleivius paskatinti galvoti apie savo ateitį buvo geros, bet problemų neišsprendė. Profiliavimas įvarė vaikus į kampą, kai jie, 11–12 klasėje persigalvoję, jau nieko nebegali padaryti. Mums reikia sistemos, suteikiančios galimybę pakeisti sprendimą, todėl bandėme taisyti šią bėdą siūlydami papildomą matematikos egzaminą.
VEIDAS: O kurių valdančiųjų sprendimai švietimo sistemai buvo naudingiausi?
P.B.: Praėjusios Vyriausybės, nes ji pasiryžo radikaliems pokyčiams, apie kuriuos kalbėta dešimt metų. Žinoma, kaip jai pavyko pasiekti rezultatų, jau kitas klausimas, bet liūnas pagaliau sujudėjo. Dauguma kritikuoja krepšelių sistemą, tačiau bent jau pabandyta skatinti konkurenciją tarp universitetų, keisti finansavimo tvarką.
Prieš rinkimus nerimo pasėjo kairiųjų, kurie buvo pasiryžę keisti viską iš esmės, retorika. Tobulinti sistemą yra šauni iniciatyva, bet keisti viską, vien iš principo, kad pirmtakai elgėsi kitaip, – bėda. Laimei, dabar viskas pasikeitė.
Vis dėlto ir toliau delsiama priimti sprendimus. Didelį proveržį sistemoje padarytų leidimas universitetams patiems valdyti savo turtą, kaip pasielgė estai, dabar demonstruojantys gerus rezultatus. Ministerija universitetų turto infrastruktūrai išleidžia daug pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti mokslui ir studijoms. Ministras ir viceministras nerimauja, kad universitetams leidus valdyti savo turtą šis esą būtų išvogtas, bet negi ministerijoje neatsiras kam jo išgraibstyti? Juk gyvename toje pačioje visuomenėje. Žinoma, kontrolės reikia, bet turime judėti pirmyn.
VEIDAS: Minėjote, kad tarsi ir nemažai lietuvių įstoja į geriausius pasaulio universitetus. O kuri mūsų švietimo sistemos grandis silpniausia?
P.B.: Bendroji sistema nėra bloga, bet norėčiau, kad sustiprėtų magistrantūros ir doktorantūros studijos, nes daug genialių mūsų žmonių jų važiuoja mokytis į JAV, Vakarų Europą. Anksčiau tai buvo suprantama, nes technologinė bazė buvo silpnesnė, bet valstybės investicijos lėmė fantastišką šuolį mokslo srityje, todėl dabar universitetai turi pasinaudoti infrastruktūra ir galimybėmis.
VEIDAS: Kadangi universitetai turi eksperimentinę, laboratorinę bazę, kada pagaliau įvyks proveržis universitetų ir verslo bendradarbiavimo srityje ar universitetams patiems steigiant verslo įmones?
P.B.: Vadovaudamas KTU nesusirgau nuo viruso, kad mums viskas sekasi puikiai, bet čia susikūrė startuoliai, net 22 įmonės per 12 mėnesių. Nelaukėme, kol atsiras mokslo slėnis, supratome, kad aparatūrą nusipirkti lengva, pastatą pastatyti irgi nesunku, bet mokslo mintį komercializuoti nuo idėjos iki produkto ar įmonės nėra paprasta, reikia kurti turinį. Pavienių židinukų, už kurių galima kabintis, Lietuvoje jau yra, tad jei kiti universitetai taip pat dirbs kryptingai, turime šansą, kad tikrų įmonių atsiras ir jų daugės. Žinoma, į šį procesą turi įsitraukti ir verslas. Bet kol susidarys kritinė masė, reikia bent kelerių metų laiko.
Pavyzdžiui, anksčiau per “Erasmus” mainų programą galėjome studentus išsiųsti mokytis svetur, bet pas mus niekas neatvažiuodavo. Reikėjo ambasadorių, kurie sugrįžę namo papasakotų įspūdžius apie studijas Lietuvoje. Panašiai ir verslas: anksčiau paburnodavo, kad universitetas rengia tik teoretikus, o šiandien jau atsiranda įmonių, kurios pačios ateina į universitetą kviesti studentų. Jaučiame lyg abipusį atsigavimą, todėl šią akimirką reikia išnaudoti.
VEIDAS: Ar verslas jau supranta, kad universitetas studentų nemoko vien amato?
P.B.: Dažnai nesusikalbame su verslu ir pramone dėl pernelyg primityvaus požiūrio. Jei jiems reikia žmogaus, kuris dirbtų prie konvejerio, visai nesvarbu, kad jis mokėsi filosofijos ir tapo asmenybe. Jei verslas nori žmogaus tik darbo vietai užimti, turi kreiptis į profesinio rengimo mokyklas, kolegijas, o jei ieško kūrybingo darbuotojo, kuris dar sukurtų darbo vietą ir pats nuolat tobulėtų, tokį gali rasti universitete. Žinoma, jei darbdavys norės specifinių įgūdžių, pats turės jų išmokyti, bet ir Japonijoje plataus profilio specialistas, baigęs universitetą, dar dvejus metus įmonėje rengiamas darbo vietai.
Be abejo, praktinės ir teorinės žinios turi būti subalansuotos, bet universiteto misija yra platesnė, nei vien rengti žmones darbo rinkai. Laimei, rimti verslininkai mūsų misiją jau supranta.
VEIDAS: Lietuvoje jau verda diskusijos, ar ne per daug žmonių dabar siekia aukštojo mokslo diplomo. Kaip jūs manote?
P.B.: Turime pripažinti, kad universitetas lavina žmogų, išugdo plataus profilio specialistą. Kita vertus, aukštasis išsilavinimas nėra būtinas visiems, reikia pripažinti, ne visi ir gali studijuoti.
Gaila, bet maždaug pusė studentų vis dar mokosi tik dėl diplomo, nors pamažu ir jų požiūris keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta, kad diplomas šiandien nieko nereiškia, naujovių amžiuje žinias reikia nuolat dvigubinti ir trigubinti.
VEIDAS: Kokia pagal stojančiųjų skaičių būtų tinkama mokesčio už aukštąjį mokslą sistema Lietuvoje, gal verta pritaikyti kitos Europos šalies patirtį?
P.B.: Stojančiųjų į aukštąsias dalis procentais prilygsta Europos vidurkiui, bet Lietuvoje didelę dalį sudaro mokamos studijos. Tad galima klausti, ar valstybė skiria pakankamą paramą. Pavyzdžiui, estai šiemet pabandė įvesti 100 proc. nemokamą aukštąjį mokslą. Tačiau aš nesu tokios sistemos šalininkas, nes kai už mokslą mokėti nereikia, atsainesnis būna ir besimokančiojo požiūris.
Mes su Švietimo ministerija skaičiavome, ar būtų galima taikyti nedidelį mokestį už mokslą visiems, o kitą studijų kainos dalį remtų valstybė. Vis dėlto būčiau atsargus, nes tokiu atveju reikia aiškaus Vyriausybės strateginio valdymo. Būtina tiksliai žinoti, kiek ir kokių specialistų reikia valstybei.
Aišku, tam tikri studijų vietų apribojimai egzistuoja ir šiandien, bet kvotas derėtų nustatyti atsakingai, remiantis daugiamete analize. Reikia pripažinti, kad vis dar vyrauja praktika savi – saviems, draugai – draugams, kas turi skvarbesnių ryšių Seime ar Vyriausybėje, toms kryptims ir skiriama lėšų. Todėl jei mažintume mokamų vietų skaičių, reikėtų stiprinti strateginį valdymą, panaikinti interesų įtaką, sukurti objektyvią sistemą, o tai padaryti nėra paprasta.
Išsamiai analizei padėtų įsidarbinamumo duomenys, juos kaip rodiklį naudoja geriausi pasaulio universitetai, tačiau vis negaliu jų išsiprašyti iš Švietimo ministerijos.
VEIDAS: Lietuvoje vis ieškoma, kas galėtų atsakyti į klausimą, kokios specialybės bus paklausios po penkerių metų, ir pagal tai būtų daromi valstybiniai užsakymai. Bet ar Švietimo ir mokslo ministerija tam pajėgi? Ir kas būtų, jei po penkerių metų paaiškėtų, kad jos prognozės buvo visiškai klaidingos?
P.B.: Todėl ir kalbu apie daugiamečių, o ne vienkartinių tyrimų poreikį. Šių metų duomenys atskleidė rinkos įtaką stojančiųjų pasirinkimui: 3,5 proc. daugiau abiturientų pasirinko technologines studijas. Žinoma, lazdos perlenkti nereikia, bet pasirenkančiųjų sudėtingesnius ir brangesnius mokslus daugėja, vadinasi, visuomenė sveiksta, žmonės analizuoja, kokios perspektyvos laukia, kokių specialybių ir žinių reikės ateityje. Vis dėlto poreikį atskleisti gali tik tyrimai, kurie nėra sudėtingi: tai įsidarbinamumo galimybės bei reprezentatyvi darbdavių, jaunimo ir tėvų apklausa. Radus bendrą vardiklį ryškėja tendencijos. Deja, Lietuvoje to niekas nedaro, nors ministerija žada.
VEIDAS: Kai viskas taip keičiasi, greitai ima aiškėti, kad Lietuvos mokytojų ir dėstytojų kvalifikacija šlubuoja. Kaip ją būtų galima pakelti?
P.B.: Žinoma, kompetencijos kėlimas – vienas svarbiausių dalykų ir mokytojams, ir dėstytojams. Viskas keičiasi nežmonišku tempu, atsiranda naujų didaktinių sistemų, dėstymo metodų, ką jau kalbėti apie kompiuterines technologijas. Jei mokytojai nesitobulino, nėjo koja kojon su gyvenimu, ką mokinys gali iš jų gauti? Jis pats juos moko.
Žinoma, galima įvesti administracines priemones – testus, kurie duoda šiek tiek naudos, bet vien jų neužtenka. Administracija viena negali suvaldyti tokių dalykų, nes atsiranda interesų įtaka, korupcija. Pavyzdžiui, ISM studentai, mokantys už mokslą didelius pinigus, kelia ir didelius reikalavimus. Reikia abipusių svertų, kurie skatintų tobulėti, bendros traukos.
VEIDAS: Paprastai švietimo srityje daugiausiai kritikos strėlių sulaukia Švietimo ir mokslo ministerija, bet juk ne ji viena dėl visko kalta. Juk kaltės tenka ir mokyklų, kolegijų ar universitetų vadovams, kurių nemaža dalis nenori jokių pokyčių.
P.B.: Šitai ir bandau sakyti: kad mes visi – ir ministerija, ir aukštosios mokyklos, ir rektoriai turime augti. Galiu palyginti, kad anksčiau rektorių konferencijas lydėjo nuolatinė konfrontacija, bet šiandien padėtis gerėja, susikalbėti bandome visi. Vis dėlto neseniai viceministrui sakiau, kad pasigendu gražių kalbų įgyvendinimo ir tęstinumo.
VEIDAS: Rektoriau, jei šiuo metu turėtumėte ketvirtoką, devintoką ir dvyliktoką vaikus, ką jiems patartumėte?
P.B.: Žmogiškai patarčiau nešvaistyti laiko veltui. Jei jie turi mėgstamą veiklą, tegul pamąsto, kaip pavyktų iš jos gyventi. Tegul ne mokykla, o jie patys pabando save profiliuoti, visą laiką savęs klausdami, ko norėtų. Šis klausimas amžinas, jis kamuoja iki pat senatvės. Ne mažiau svarbu nelaužti savęs per jėgą: jei visai neįdomu, tai ir neverta daryti. Mačiau daug tėvų priverstų vaikų, bet pagal specialybę jie niekada nedirbo.
Vyresniesiems patarčiau stebėti gyvenimą ir net žinant, kuo nori būti, rinktis kuo platesnio profilio, tarpdisciplininius dalykus.
VEIDAS: Švietimo srityje paskelbta jau šimtai prognozių iki 2020 ar 2030 metų. Vienos jų apie tai, kad daugybė universitetų išnyks, kitos – apie nuotolines studijas. O kokį scenarijų turite jūs?
P.B.: Dabar vyksta universitetų konkurencinė kova dėl studento. Ji labai gudriai orientuota į ateitį, bet, deja, mūsų universitetai kol kas šito nelabai supranta. Puikus profesorius ir nuotolinis kursas ateityje nebus dalijami lengva ranka. Galiu garantuoti, kad vos prikausčius klientų dėmesį kursai taps mokami. Jau dabar galima formuluoti problemą, kuri ištiks Lietuvą ir kitus kraštus, jei jie neįsės į nuotolinio mokymo traukinį: kaip reikės įvertinti tokius kursus? Sulauki glėbio internetinių kursų su kreditais – turi priimti tęsti studijų ar iškart duoti diplomą?
Apie tai svarstėme ir rektorių konferencijoje, bet reakcija buvo santūri, man pasirodė, kad kai kurie nesupranta, kas mūsų laukia.

Apie Kauno technologijos universiteto profesorių išradėją Arminą Ragauską su pagarba kalba mokslininkai nuo Europos iki Japonijos. Jie stebisi, kaip tokios mažos šalies mokslininkams pavyko sukurti prietaisą, kurį didžiausi mokslo protai visame pasaulyje nesėkmingai mėgina sukurti jau visą šimtmetį.

Su A.Ragausku sutariame susitikti Kaune, viename universiteto fakultetų įsikūrusioje profesoriaus vadovaujamoje Telematikos mokslo laboratorijoje, kurioje ir kuriami pasaulį stebinantys technologiniai išradimai.
Tiesa, įžengus į Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetą iš pradžių atrodo sunku patikėti, kad būtent čia ir gimsta aukštosios technologijos. Tai vienas tų gremėzdiškų sovietinių monstrų, kuriame technologijų pažanga iš pirmo žvilgsnio nė nekvepia. Priešingai – laikas čia tarsi sustojęs.
Bet užkopiame į ketvirtąjį aukštą, susitinkame su profesoriumi ir kartu su juo praveriame Telematikos mokslo laboratorijos duris. Ir išsyk patenkame tarsi į visiškai kitą pasaulį. Modernia įranga aprūpintoje laboratorijoje virte verda darbas: grupė mokslininkų ne iš bet kur, o iš žymiosios JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslų instituto čia atlieka KTU sukurto unikalaus prietaiso – neinvazinio galvospūdžio matuoklio – bandymus. Mokslininkai iš Jungtinių Valstijų Kaune vieši jau ketvirtą kartą.
„Be mūsų jie į Marsą neišskris“, – konstatuoja prof. A.Ragauskas.
Bet kuo gi netgi garsiąją NASA agentūrą sudomino lietuvių sukurtas prietaisas ir ar išties KTU mokslininkams pirmiesiems pavyko padaryti tai, kas jau kone šimtmetį mokslo pasaulyje atrodė neįmanoma?

Amerikiečių mokslininkė: tai iš tiesų unikalu

Taigi kodėl NASA jau kelintą kartą atsiuntė į Kauną savo mokslininkų grupę? „Yra nesuprantama, kodėl padirbėjus tarptautinėje kosminėje stotyje ilgesnį laiką, nors kai kam pakanka joje pabūti vos savaitę, astronautams pradeda tinti smegenys. Šis fenomenas kol kas nesuprastas. O tinstant smegenims deformuojasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Deja, astronautams, pasireiškus tokiam sindromui, grįžus į Žemę jau niekas negali padėti, nes tie simptomai ir po metų nepraeina. Tokių pažeistų astronautų skaičius nuolat didėja, – pasakoja prof. A.Ragauskas. – Klausimas toks: pirma, kaip tą sindromą suprasti, antra, kaip jį valdyti ir kaip gydyti tuos astronautus žemėje. Pagaliau kaip atrinkti ar treniruoti žmones kelionei į Marsą, kuri trunka 500 dienų pirmyn ir dar antra tiek atgal. Tai labai rimta problema ir vienas NASA prioritetų. JAV nacionalinė aeronautikos agentūra stebi viso pasaulio mokslinius ir technologinius laimėjimus ir neranda nieko geriau, nei turime mes. Mums pavyko sukurti technologiją, kuri šiandien vienintelė pasaulyje gali tiksliai ir patikimai matuoti smegenų tinimo procesą ir leidžia pažinti astronautų regėjimą pažeidžiantį sindromą. Na, o šiuo metu NASA komandos nariai mūsų laboratorijoje atlieka fiziologinius eksperimentus ir mokosi dirbti su mūsų aparatūra, nes ji po šių vizitų atsiras Hiustone, kur bus vykdomas didelis bendras projektas – mūsų sukurtas prietaisas bus naudojamas darbui su astronautais bei vienos stambiausių JAV ligoninių pacientais. Mūsų technologija stipriai patentuota ne tik JAV, bet ir Europoje, Japonijoje. Turime ne vien neinvazinę galvospūdžio matavimo technologiją, o visą kompleksą technologijų, ir labai įdomu, kad Lietuvoje susiformavo tokia stipri mokslininkų grupė, kuri gali spręsti labai svarbias medicinai problemas.“
Su NASA bendradarbiaujančio instituto Hiustone, atsakingo už astronautų sveikatą (angl. National Space Biomedical Research Institute, NSBRI), mokslininkė Dorit Donoviel patvirtino, kad apie 20 proc. astronautų pabuvę kosminėje erdvėje ilgesnį laiką patiria nepagydomus regėjimo sutrikimus. Pasak D.Donoviel, pasitaiko atvejų, kai į žemę grįžtantys astronautai net nebepajėgia įskaityti instrukcijų. „Tai labai pavojinga, todėl mes ieškome technologijų, kurios galėtų padėti astronautams išvengti tokių problemų. Domimės lyderiaujančiais moksliniais tyrimais pasaulyje, kurie užtikrintų saugų žmonių gyvenimą ir darbą kosmose, – pasakojo amerikiečių mokslininkė. – Kartu su NASA išžvalgėme visą pasaulį, išbandėme daugybę skirtingų technologijų ir galiu pasakyti, kad ši technologija, kurią išrado prof. Ragauskas su komanda, yra vienintelė, kuri leidžia neinvaziniu būdu tiksliai išmatuoti galvospūdį realiu laiku. Tai iš tiesų unikalu, ši technologija gali pakeisti ne tik astronautų gyvenimo kokybę, bet ir visą mediciną, nes tikslus neinvazinis galvospūdžio matavimo prietaisas reikalingas daugybei pacientų visame pasaulyje.“
Taigi JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantys amerikiečių mokslininkai patvirtina, kad lietuvių mokslininkų sukurtas prietaisas gali sukelti tikrą revoliuciją medicinoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pasaulio mastu daugiausiai pasiekę ir geriausiai žinomi yra Lietuvos technologijų srities mokslininkai.

Technologijos ir inžinerija yra ta mokslo sritis, kurioje išskirti vieną iškiliausią lietuvių mokslininką, laimėjimais labiausiai žinomą pasaulyje, yra itin sunku. Įvertinus daugybę kriterijų – mokslininkų aktyvumą rašant mokslines publikacijas užsienio leidiniams, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, užsienio patentus, pranešimus mokslo kongresuose – paaiškėjo, kad Lietuvos technologijų mokslas tikrai nesnaudžia ir siekia koja kojon žengti su Vakarais.
„Mes kuo puikiausiai galime konkuruoti ir su japonais, ir su amerikiečiais“, – neabejoja KTU Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas. Šį mokslininką, kurio vadovaujama komanda sukūrė pirmąjį neinvazinį galvospūdžio matavimo prietaisą pasaulyje, atsižvelgdami į jo didelį mokslinį aktyvumą (ypač – užsienio patentų gausą, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, pranešimus užsienio mokslo kongresuose) ir laimėjimus tarptautiniu mastu šiemet pripažinome verčiausiu „Mini Nobelio“ technologijų mokslo srityje.
Šiaip ar taip, be A.Ragausko, būtina paminėti ir dar daug kitų mokslininkų, kurių laimėjimai moksle žvelgiant tarptautiniu mastu pastaruosius keletą metų buvo taip pat reikšmingi. Tai to paties KTU mokslininkai Jurgis Staniškis, Rymantas Jonas Kažys, Valentinas Snitka, Vytautas Ostaševičius, Rimvydas Simutis, Sigitas Tamulevičius, Antanas Verikas, Ramutis Petras Bansevičius (praėjusių metų „Mini Nobelio“ nominacijos inžinerijos srityje laureatas), taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai Gintaris Kaklauskas, Donatas Čygas, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Pranas Baltrėnas, Rimantas Kačianauskas. Vieni jų buvo stiprūs išradimų srityje ir buvo produktyviausi pagal registruotus užsienio patentus, kiti per pastaruosius dvidešimt metų parašė ir paskelbė daugiausiai mokslo darbų užsienio leidiniuose ir turėjo aukščiausius cituojamumo rodiklius.

Kaip mokslinę idėją paversti realiu parduodamu produktu?

Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. V.Ostaševičius apgailestavo, kad užsienio mokslo leidinių publikacijas akylai seka kinai ir po to realizuoja aprašytas technologijų idėjas savo šalyje. Tačiau tai ne tik Lietuvos mokslininkų problema: idėjos kopijuojamos ne tik iš lietuvių, bet ir kitų šalių mokslininkų straipsnių. Užtat kai kurie technologijų srityje dirbantys mokslininkai mano, kad jei sugalvojai bent šį tą naujo, verta rašyti ne straipsnį, o idėją iškart patentuoti. Šiuo požiūriu vadovaujasi ir A.Ragauskas – mokslinių publikacijų jis spausdina palyginti mažai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Aukštųjų mokyklų atstovai, užsienio ekspertai įsitikinę: Lietuvos aukštosios mokyklos turi keisti savo strategijas.

KTU parengė pokyčių strategiją
Lietuvos aukštasis mokslas turi keistis. Tai skatina ne tik vis vykstančios reformos, bet ir tiek Lietuvos, tiek pasaulio socialiniai, ekonominiai, politiniai pokyčiai. Naujoji šalies Vyriausybė taip pat turi planų, susijusių su aukštojo mokslo sistemos tobulinimu.
Kauno technologijos universitetas (KTU) tokią pokyčių strategiją jau parengė. Kaip pasakoja KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, 2010 m. kovą KTU kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) įgyvendino projektą pagal Lietuvos 2007–2013 m. laikotarpio Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antro prioriteto “Mokymasis visą gyvenimą” priemonę “Studijų sistemos efektyvumo didinimas”. Projektą “KTU ir KMU studijų sistemų efektyvumo didinimas integruojant jų plėtros strategijas su kitomis aukštosiomis mokyklomis” finansavo Europos socialinis fondas bendrai su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto tikslas – KTU ir LSMU integruotų plėtros strategijų koncepcijų parengimas ir tarybų narių specialiųjų kompetencijų, susietų su aukštosios mokyklos valdymu, tobulinimas, ieškant galimybių tarpdisciplininėms studijų programoms rengti ir studijų sistemos efektyvumui gerinti. Parengta Integruota universiteto plėtros strategija tapo svarbiausiu dokumentu, apibrėžiančiu tolesnes universiteto plėtros gaires, valdymo tobulinimo mechanizmus, studijų efektyvumo didinimo būdus.
Naujoji strategija padėjo pasirengti esminiams pokyčiams KTU.

Aukštosioms mokykloms teks jungtis
Tačiau, pasak KTU rektoriaus P.Baršausko, aukštojo mokslo srities kaita turi vykti visos Lietuvos mastu. Jo nuomone, ateityje šalies universitetų laukia du esminiai raidos keliai: kova dėl būvio ir stambėjimo, jungimosi procesas. “Kai kuriose aukštosiose mokyklose studijų programose studijuojančių studentų jau sumažėjo iki 70 proc. Tai verčia universitetus kurti naują produktą, rengti šiuolaikiškas, konkurencingas ateities programas, kitaip tariant, jie turi imtis radikalios pertvarkos ir efektyvinti savo veiklą”, – neabejoja rektorius.
Be to, turėtų sumažėti universitetų, daliai jų teks jungtis į stambesnius darinius. Prof. P.Baršausko nuomone, kitaip ir negali būti, tokiu keliu ėjo visas pasaulis, taip turėtų būti ir pas mus.
Kita vertus, aukštojo mokslo reformos klausimas nėra vien universitetų reikalas. Jis gerokai platesnis, susijęs su visa visuomene, reikalaujantis sprendimų Vyriausybės lygmeniu. “Jei visuomenė nebus skatinama eiti sunkesniu, bet jos nariams naudingesniu keliu, jei į aukštąsias mokyklas bus stojama ne žinių, bet siekti tik diplomo, net ir geriausia švietimo sistema ne visuomet veiks. Neįvertinus ekonomikos ir visuomenės plėtotės sunku prognozuoti strateginius universitetų pokyčius”, – pabrėžė P.Baršauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prieš metus tapęs KTU rektoriumi, habilituotas mokslų daktaras prof. Petras Baršauskas universitetą sugebėjo priartinti prie verslo, gerokai padidinti šios mokslo įstaigos tarptautiškumą ir į svarbiausius universitete vykstančius pokyčius įtraukti studentus.

“Jeigu nori ramiai gyventi ir nieko nekeisti, tai tikrai įmanoma. Jei leidi visiems procesams tekėti sava tėkme, jie ramiai sau vyksta. Bet jei bandai kažką keisti – nežmoniškai apsikrauni. Kol kas to apsikrovimo nebijau, o ramaus gyvenimo nesinori”, – sako pernai rudenį KTU rektoriumi išrinktas Petras Baršauskas, kurio sėkmės istorija davė daug naudos Lietuvai, tad jis atsidūrė “Veido” 10 sėkmės istorijų sąraše.
“P.Baršauskas – vienas daugiausiai visoje šalyje per metus nuveikusių rektorių, prieš kurį tikrai lenkiu galvą”, – prisipažįsta buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. “Jis – rektorius, sugebėjęs ne tik išgirsti studentų balsą, bet ir paskatinęs mus kalbėti”, – antrina KTU studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis.
Pats P.Baršauskas šiuos komplimentus vertina kukliai ir teigia nieko nedarantis dėl garbės ar reklamos, o vien raginamas įsitikinimo, kad universitetui būtina keistis. “Dar mano tėvas mane taip mokė – visada skatino gyventi ateitimi”, – tikina rektorius, kurio nuomone, svarbiausia, kad visi sprendimai būtų orientuoti į ateitį. Štai todėl jis aiškina ne tiek dar daug nuveikęs, nes spręsti apie darbus, kol dar nėra aiškių rezultatų, esą per anksti.
Vis dėlto nuveiktų darbų ir KTU įvykusių pokyčių sąrašas – iš tiesų įspūdingas.

Labiausiai pasistūmėjo bendradarbiavimas su verslu

Pats P.Baršauskas teigia, kad svarbiausias jo nuveiktas darbas, kuriuo gali pagrįstai pasidžiaugti, – tai drauge su visa komanda išgryninti universiteto prioritetai. O jie, pasak rektoriaus, yra trys: tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir bendradarbiavimas su verslu. Visa tai vienu sakiniu galima pasakyti taip: universitetas turi būti konkurencingas. Ir ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio mastu.
Siekiant šio tikslo daugiausiai nuveikta skatinant universiteto bendradarbiavimą su verslu. P.Baršauskas šioje srityje pats įžvelgia esminį lūžį, o jo žodžius patvirtina ne vienas faktas. Per metus “užsukti” vadinamieji startuoliai (nauji ir originalūs studentų verslo sumanymai), pradėjo veikti Inovacijų ir verslo centras, kuris, pasak rektoriaus, bus bazinis įrankis slėnio projekte. Beje, šį rudenį centre atidaryta ir naujausia Lietuvoje dvidešimties darbo vietų mobiliųjų programėlių (aplikacijų) laboratorija.
“Verslo žmonės sako, kad procesas iš tiesų pajudėjo, kad pas mus prasidėjo mokslinės minties komercializacija, kad einame teisingu keliu nuo minties iki produkto, nuo produkto iki įmonės”, – dėsto rektorius.
Pats naujausias KTU ryšių su verslu pavyzdys – bendradarbiavimas su inžinerinių sprendimų UAB „Fima”, kuri į KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedrą kreipėsi patarimo dėl priemonės apsauginei medžiagai nuo laidų valyti ir gavo ne tik konsultacijų, bet ir unikalių sprendimų. „Būtent to verslas ir nori. Universitetas rado geriausią užduoties sprendimą, ir esame visiškai patenkinti”, – pripažįsta “Fima” projektų vykdymo tarnybos direktorius Giedrius Valužis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Gali pakeisti pasaulį. Žinoma, jeigu tinkamai pasirinksi. Tinkamai pasirinkti būsimas studijas abiturientus skatina vieno didžiausių šalyje Kauno technologijos universiteto vadovai.

“Verta pasinaudoti galimybe tapti sumanios, kūrybingos, pažangios, inovatyvios 14 tūkst. studentų bendruomenės dalimi – tarp 59 studijų programų tikrai rasite sau priimtiną“, – teigia šios aukštosios mokyklos prorektorius prof. Pranas Žiliukas.

Lyderio vardą Kauno technologijos universitetas (KTU) ne pats sau „prisikabino“ – tai ne tik Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas), bet ir keletą metų savaitraščio „Veidas“ rengiamo bei skelbiamo Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo duomenys.
„Mūsų universitetas labai glaudžiai bendradarbiauja su verslo, kitų sričių atstovais – būsimaisiais studentų darbdaviais. Verslas mums diktuoja specialistų poreikį. Mes patys taip pat atidžiai stebime darbo rinką. Turime būti tarsi orakulai, nes reikia numatyti, kokios naujos studijų programos reikalingos, kad patenkintų rinkos poreikius po kelerių metų“, – pabrėžia prorektorius.

Elektroninio amžiaus iššūkiai

Šįmet KTU yra parengusi keturias naujas bakalauro studijų programas: elektroninio mokymosi technologijos, transporto elektronikos, Europos studijų ir viešosios politikos. „Šios programos kurtos labai atsakingai. Naujų programų sukūrimą lemia mokslo pažanga, verslo poreikiai, socialiniai reiškiniai, – tvirtina P.Žiliukas. – Kaip visuomet, einame ne kiekybės, o kokybės keliu. Tiesa, pas mus yra ir studijų programų, kurių pavadinimai nekito pusę amžiaus, tačiau jos nuolat atnaujinamos, todėl populiarumo ir aktualumo nepraranda iki šiol.“
Prorektorius moksleivius ragina gerai ištyrinėti siūlomas studijų programas, nepasiduoti minios instinktui ir išsirinkti sau patrauklias, įdomias studijas.
Nauja KTU elektroninio mokymosi technologijos studijų programa rengs aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gebės diegti ir naudoti informacines bei ryšių technologijas elektroniniame mokyme, patys organizuos ir realizuos elektroninį mokymą.
Nauja transporto elektronikos studijų programa siekia sudominti tuos jaunuolius, kuriems transporto priemonės – daugiau nei vien metalo ir detalių visuma. Studentai analizuos automobilių ir elektromobilių elektronines sistemas, jų eksploataciją, transporto sensoriką, valdiklius, transporto energijos šaltinius, dirbs su testavimo ir diagnostikos priemonėmis, projektuos transporto srautų valdymo ir automobilių statymo sistemas, elektronines logistikos sistemas ir tinklus.

Tai, ko reikia šiuolaikinei Europai

Europos studijos jau ne pirmus metus yra įtrauktos į užsienio universitetų programų sąrašą. Atėjo laikas joms ir KTU.
Ši studijų programa skirta norintiems išmanyti Europoje vykstančius politinės, ekonominės ir kultūrinės integracijos procesus, jų priežastis, įtaką įvairioms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims, gebančius laisvai dalykiškai komunikuoti lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
„Šiuolaikinei Europai reikia darbuotojų su tokiomis kompetencijomis“, – teigia P.Žiliukas. Pasak jo, baigę šias studijas absolventai ras darbo tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos administracinėse struktūrose bei tarptautinėse organizacijose, regioninės ir vietos valdžios institucijose bei įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose.

Gilinsis į valdymo meną

Valdyti reikia mokėti, nes įstatymai patys savaime neveikia. Viešosios politikos studijas baigę studentai tai neabejotinai mokės.
Studijuodami jaunuoliai sužinos, kas yra ir kaip veikia valdžia bei politika, viešoji politika, viešasis administravimas, teisė ir įstatymai, tarptautinė politika, ekonomika, valstybės finansai, viešieji ryšiai, Europos Sąjunga; išmoks taikyti įvairius tyrimų metodus viešosios politikos analizėje ir konkrečiose jos srityse – socialinėje, ekonominėje, sveikatos, švietimo, kultūros, aplinkos ir kitose; taikydami įgytas žinias gebės spręsti aktualias viešąsias problemas, tokias kaip nedarbas, migracija, korupcija.

Vienu šūviu – du zuikiai

Be studijų programos, pasirinktos stojant į KTU, studentai gali papildomai studijuoti ir antrą pirmosios pakopos studijų programą, visą arba jos dalį. Universitete vykdomos studijų programos, kurias baigus suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Tokią programą sudaro dvi dalys: viena jų skirta studijų krypties, kurios kvalifikacinis laipsnis teikiamas, dalykų studijoms, kita – gretutinės studijų krypties, t.y. kitos, negu teikiamas kvalifikacinis laipsnis, studijų krypties dalykų studijoms.
Universitete siūlomos šios gretutinių studijų krypčių programos: apskaita; ekonomika; finansai; informacinės technologijos; informatika; marketingas; matematika; pedagogika; psichologija; vadyba; viešojo sektoriaus ekonomika; žmonių išteklių vadyba.
Svarbu tai, kad būsimieji studentai turi galimybę tiesiogiai, ne vien tik lankydamiesi interaktyviuose KTU tinklalapiuose www.ktu.lt, www.ktu.lt/ateik, www.ikraunam.lt, www.kastudijuoti.lt, www.atvirudurudiena.ktu.lt, susipažinti su šia aukštąja mokykla.
Pernai KTU veiklą pradėjo Moksleivių universitetas, kurio tikslas – atverti jaunuoliams laboratorijų duris, supažindinti su naujausiais mokslo laimėjimais ir tiesiog pasijusti „saviems“ universiteto bendruomenėje.
Šiame universitete taip pat jau lankėsi ir vadinamąją mokslo stovyklą surengė VšĮ Nacionalinė moksleivių akademija. Pasak akademijos projektų vadovės Rūtos Žukauskaitės, lankymasis KTU laboratorijose ir realus darbas jose sesijos dalyviams padarė didelį įspūdį. „Moksleiviams labai svarbu realiai pamatyti laboratorijas, dirbti jose, atlikti bandymus – praktiniai užsiėmimai vieni efektyviausių“, – teigia R.Žukauskaitė.
Dvi dienas KTU laboratorijose jie kartu su dėstytojais atliko įvairius bandymus, diskutavo tiesiogiai – tokie mokymai moksleiviams padeda ir lengviau apsispręsti, kur studijuoti.
„Taip pat į bet kurią šalies mokyklą galima pasikviesti KTU mobiliąją laboratoriją, kurioje galima susipažinti su mūsų aukštojoje mokykloje esančia įranga. Moksleiviai gali pabandyti toje nedidelėje laboratorijoje patys atlikti kai kuriuos bandymus“, – aiškina prorektorius P.Žiliukas.

Kviečia naujos laboratorijos

KTU kasmet investuoja į tyrimo centrų, naujų laboratorijų įrengimą. Pernai gruodį KTU atidarytas pirmasis Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras Lietuvoje. Jis pastatytas ir įrengtas, įgyvendinant vieną iš integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programų projektų.
Taigi studentai, įgiję teorinių žinių, jas galės pritaikyti praktikoje – aštuoniose moderniai įrengtose laboratorijose tobulinti ir gaminti naujus produktus, kuriuos siūlys gamintojams. Verslo įmonių technologams šiame centre sudarytos visos sąlygos patiems atlikti tyrimus ir bandymus.
Dar vienas šios aukštosios mokyklos vykdomas stambus projektas – KTU studentų miestelyje kuriamas pasaulinio lygio Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras – slėnis „Santaka“, kuriame bus kryptingai plėtojamos Lietuvos ūkiui svarbios darniosios chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinės ir komunikacinės technologijos, jau dabar sudarančios svarią šalies eksporto dalį. Šiame centre savo tyrimus galės atlikti mokslininkai, stažuotojai ir studentai ar privataus sektoriaus vartotojai.
Įdiegus ir šią naujovę KTU labai išsiplės chemijos, mechatronikos, energetikos, informacinių technologijų sričių techninė bazė. „Siekiame, kad KTU veiktų pasaulinio lygio laboratorijos“, – teigia P.Žiliukas.
Ir tai ne viskas: KTU žengia dar vieną ryžtingą žingsnį spartindamas naujų žinių ir technologijų kompetencijos bei infrastruktūros plėtrą Baltijos jūros regione. Vasario 7 d. Helsinkyje (Suomija) KTU ir Aalto universiteto Verslumo centras pasirašė memorandumą, kuriuo numatoma Kaune įsteigti Inovacijų ir verslumo centrą.
„Pasirašyta sutartis su Aalto universitetu taps tvirtu pagrindu, siekiant aktyviai dalyvauti valstybės raidoje, įgyvendinti KTU strategines nuostatas ir tapti Baltijos šalių technologijų kūrimo kompetencijų centru“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.

Verslui reikia įvairiapusių darbuotojų

Apie universiteto įgytų žinių svorį geriausiai galėtų papasakoti karjeros aukštumų pasiekę absolventai. Vienas tokių – AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
„KTU turi labai stiprias inžinerijos mokslo tradicijas, universitete gerai subalansuotos teorinė ir praktinė studijų dalys. Tai buvo labai naudinga studijuojant. Kaip vertingiausią patirtį įvardyčiau galimybę gauti aukštos kokybės bazines įvairių disciplinų žinias“, – pripažįsta „Lietuvos energijos“ vadovas.
Pašnekovo teigimu, šiuolaikiniam verslui reikalingi universalūs, plačios specializacijos darbuotojai. „Tarpdiscipliniškumas neabejotinai tampa dideliu pranašumu, verslas ieško lyderių, kurie geba savarankiškai spręsti uždavinius, žino, kokius įrankius naudoti, ir sugeba efektyviai valdyti informaciją, – vardija D.Misiūnas. – Renkantis studijas siūlau galvoti apie tai, kokį darbą norėsite dirbti, mažiau dėmesio skiriant specialybių populiarumo reitingams.“
O jeigu vis dėlto sudėtinga nuspręsti, kokia studijų programa arčiausiai širdies, – tai nesunku išsiaiškinti tinklalapyje www.kastudijuoti.lt atlikus testą „Ką studijuoti?“. Kelios minutės, ir turi atsakymą.

Kauno technologijos universitetą sieja glaudūs ryšiai su pramone ir verslu. Daugiau nei 70 proc. visų aukštųjų mokyklų atliekamų užsakomųjų darbų verslui priklauso KTU. O kai kurios universiteto mokslininkų sukurtos metodikos ir technologijos neturi analogų visame pasaulyje. Be to, visi darbai skirti žmonių gerovei kurti ir buičiai lengvinti.

Turėdamas stiprių, pasaulyje pripažintų mokslininkų, KTU siekia tapti Europos žinių ir kompetencijos centru tokiose srityse, kaip darnioji chemija, mechatronika ir susijusios technologijos, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos.
2011 m. pabaigoje įkasta kapsulė ir pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statyba. „Įkūrus pasaulinio lygio MTEP centrą bus sukurtos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, jų rezultatų komercializavimui. Centre bus įrengtos modernia tyrimų technika aprūpintos laboratorijos, kuriose bus galima tinkamai atlikti naujus mokslinius tyrimus ir eksperimentus“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.
Centras bus atviras tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovams – mokslininkams, magistrantams, doktorantams ir kitiems tyrėjams, be to, centre atsiras ir Jaunimo verslumo ugdymo institucija. Pasak rektoriaus, visa tai skatins kurti inovatyvius, didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, stiprins šalies ekonominio ir intelektinio potencialo augimą, užtikrins efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Šiuo metu sėkmingai veikia KTU Maisto mokslo kompetencijos centras, kuriame atliekami duonos, pieno ir kitų maisto produktų tyrimai, kuriamos naujausios aplinkai palankios, sveikatai naudingos technologijos.

Vykdo daug inovatyvių projektų

Kauno technologijos universitetas telkia savo žinias visuomenės gerovei kurti keliomis kryptimis. Viena jų – visuomenės sveikatinimas ir moderniųjų technologijų kūrimas žmonių sveikatai išlaikyti ir atkurti. Šios krypties svarbiausi ir naujausi projektai yra naujo neinvazinio absoliučios galvospūdžio vertės matuoklio plėtojimas (prof. Arminas Ragauskas) bei odos vėžio diagnostika panaudojant informacines ir ryšių technologijas („SkinMonitor“, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Raišutis). Šių projektų tikslas – sukurti inovatyvias gydymo ir diagnozės technologijas, mažinančias riziką.
KTU mokslininkai dirba ir ekologijos puoselėjimo bei aplinką tausojančių technologijų srityje. Pavyzdžiui, docentė Dainora Gruzdienė kuria naujų konditerijos gaminių gamybos technologiją, kurioje būtų naudojami Baltijos ir Šiaurės regione auginami ekologiški augalai. Profesoriaus Algirdo Žemaitaičio grupė tiria maisto produktams pakuoti skirtų plėvelių gamybos iš biologiškai skaidžių polimerų galimybes. Mokslininkai siūlo plastikines plėveles pakeisti ekologiškomis, kurių sudėtyje yra polipieno rūgšties arba termoplastinių krakmolo kompozicijų.
O profesoriaus Jurgio Kazimiero Staniškio vadovaujama KTU mokslininkų grupė dalyvauja tarptautiniame SPIN projekte, kurio tikslas – mažų ir vidutinių įmonių plėtrai skirtos darnios gamybos inovacijos. Kaip teigia profesorius, daugybė tokių įmonių Baltijos regione sunkiai ar net nesėkmingai bando įgyvendinti griežtus ES aplinkos apsaugos reikalavimus, nes neturi galimybių pasinaudoti egzistuojančiais technologiniais ar vadybiniais instrumentais. Antra vertus, daug naujų technologijų ir inovatyvių valdymo sprendimų jau yra sukurta ir išbandyta, tačiau neatranda rinkos ir nėra pritaikoma praktikoje. SPIN projektu siekiama sukurti balansą tarp tokios pasiūlos ir paklausos.

Proveržis medicinos srityje

Žmogaus smegenų traumos yra pasaulinė problema, kurią Pasaulio sveikatos organizacija įvardija kaip slenkančią tylią epidemiją. Siekiant sumažinti galvos sužalojimus patyrusių pacientų mirštamumą ir invalidumą yra sukurtos jų fiziologinės stebėsenos technologijos. Tačiau jos visos invazinės, kitaip tariant, reikia implantuoti į paciento smegenis vienkartinio naudojimo jutiklius. Tokios technologijos yra santykinai brangios ir potencialiai pavojingos pacientui.
KTU profesoriaus Armino Ragausko vadovaujami mokslininkai pasiūlė šios problemos sprendimą – beinvazę žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėsenos technologiją. Ji pagrįsta ultragarsiniu smegenų zondavimu specialiais signalais. „Visi pripažįsta, kad išsprendėme labai svarbią problemą ir kad ne tik esame radikalūs novatoriai bei lyderiai, bet ir kol kas neturime konkurentų pasauliniu mastu“, – teigia A.Ragauskas.
Pasak jo, naujoji technologija jau naudojama kaip mokslinių tyrimų instrumentai įvairiuose Lietuvos, ES ir JAV neuromokslo centruose. Tačiau mokslininkų siekiai daug platesni. „Mūsų ambicija yra kuo greičiau nueiti kelią nuo jau sėkmingai kliniškai išbandytų prototipų iki globalios aukštųjų technologijų rinkos inovacinio produkto, kuris būtų gaminamas Lietuvoje ir eksportuojamas į daugybę užsienio šalių“, – atskleidžia projekto vadovas.
ES tyrimų grupė „Brain + Information Technologies (BrainIT)“, kurios direktorių valdybos narys yra A.Ragauskas, rengia kelių dešimčių milijonų eurų biudžeto projektą, kurį finansuos JAV nacionalinis sveikatos institutas ir Europos Komisija. Šio projekto tikslas – geresnis ir individualizuotas bei optimizuotas žmogaus smegenų sužeidimų ir patologijų gydymas.

Prisideda prie valstybės raidos

Kai kurie KTU vykdomi projektai plėtoja darniai valstybės raidai skirtas inovacijas ir novatoriškas technologijas. Profesoriaus Vytauto Deksnio vadovaujamas kolektyvas kartu su UAB „Selteka“ sukūrė skaitmeninės televizijos priedėlius. Šių įrenginių ypatumas yra papildomos funkcijos – su jais galima žiūrėti ne tik TV laidas, bet ir stebėti, kas vyksta kieme, ar nustatyti, kokiu dažniu plaka paciento širdis, ir tyrimų rezultatus realiu laiku nusiųsti šeimos gydytojui.
Profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus grupė kuria naujas efektyvias organinei elektronikai skirtas medžiagas, jas sintetina ir tiria. Vienas tokių medžiagų pritaikymo pavyzdžių – lanksti spausdinamoji elektronika (angl. printing electronics). Pasak kūrėjų, tai elektroninė revoliucija ant popieriaus, kuri greitai pakeis visą informacinę visuomenę.
Jungtinė KTU ir Fizikos instituto mokslininkų grupė bando pritaikyti hologramų technologijas naujo tipo dokumentų apsaugai (projektas HOLOKID). Jos esmė – dokumente įterpiamas kelių milimetrų arba dar mažesnis holograminis apsaugos elementas su užšifruotu vaizdeliu. Šį vaizdą galima atkurti apšviečiant trimatę nanostruktūrą monochrominiu lazeriu ir projektuojant atspindį ekrane.

Naujos elektroninės paslaugos

Lietuvoje jau kuris laikas veikia pažangus belaidžio duomenų perdavimo tinklas „WiMAX“, suteikiantis unikalių galimybių pradėti teikti visiškai naujas ir inovatyvias paslaugas. Viena jų – KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta „WiMAX“ prietaisų ir vartotojų buvimo vietos nustatymo technologija. Kaip teigia profesorius, panašios paslaugos reikalingos valstybės ir žmonių saugumui, ligonių priežiūrai, turizmui ir jų naudojimas pasaulyje didėja eksponentiškai. Pavyzdžiui, jeigu kelyje sugenda automobilis, galima pasiųsti signalą mobiliuoju telefonu ir artimiausio arba mažiausiai užimto automobilių serviso darbuotojai matys, kurioje vietoje esate, ir atvyks jums padėti.
Taip pat šia paslauga galės naudotis verslo įmonės, norinčios nusiųsti vartotojui reklaminę žinutę. „Važiuojate pro šalia esančią piceriją ir gaunate į mobilųjį telefoną žinutę apie esančias laisvas vietas, patiekalų nuolaidas“, – pasakoja E.Kazanavičius.
Kita profesoriaus suburta tyrėjų grupė plėtoja naujos kartos paslaugų, teikiamų „protingiems namams“, sistemą SNAPAS. Mokslininkas pabrėžia, kad anksčiau namų savininkai turėdavo fiksuotą paslaugų rinkinį, perkamą iš konkretaus gamintojo ar diegėjo, o naudodamiesi sistema SNAPAS galės laisvai pasirinkti norimas paslaugas iš didelio spektro. Pavyzdžiui, televizijos „Gala“ vartotojas televizoriaus valdymo pulteliu gali įsidiegti vieną iš daugelio siūlomų namų vėdinimo arba šildymo valdymo programų, kuri iš karto pradės veikti jo namuose.
Sistema SNAPAS pagrįsta internetinėmis paskirstytomis technologijomis ir skirta teikti būsto skaitmeninėms paslaugoms įvairiais ryšio kanalais, įskaitant plačiajuostį ryšį, vietinius tinklus, mobiliojo ryšio operatorių tinklus.

BFL

Konkurse dėl Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus posto panoro dalyvauti trys pretendentai.

Tarp jų – dabartinis aukštosios mokyklos rektorius profesorius Raimundas Šiaučiūnas, vadovaujantis universitetui nuo 2007 metų.

Be jo į rektoriaus postą pretenduoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius profesorius Petras Baršauskas ir daktaras Vladas Lašas, vadovaujantis bendrovei “Skubios siuntos”.

Šių trijų mokslininkų dokumentų sulaukta iki ketvirtadienio, kai buvo nustatyta paskutinė diena jiems pateikti.

Per septynias darbo dienas KTU taryba turi nustatyti, ar šie pretendentai gali dalyvauti konkurse.

Rektoriaus rinkimai vyks gegužės 31-ąją.

Rektorių viešo konkurso būdu renka ir skiria universiteto taryba, vadovaudamasi savo nutarimu patvirtintu rektoriaus rinkimų tvarkos aprašu.

Universitetui vadovauti gali asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.

"Veido" archyvas

Pirmasis robotas, kuris sugebės aptikti ir atgabenti „aukso maišą“ į nurodytą vietą, savo kūrėjams laimės studentiško „aukso maišo“ vertės piniginį prizą – keliasdešimt tūkstančių litų. Autonominių robotų varžybos „Robotų intelektas – 2011“, kurias organizavo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų mokslinė draugija, įvyko ketvirtadienį KTU Statybos rūmuose.

Renginio „Robotų intelektas – 2011“ programoje – robotų „apšilimo“ rungtys – linijos sekimas, orientavimasis labirinte ir panašios. Jauniausi varžybų dalyviai ir stebėtojai iki vakaro galės piešti paveikslėlius tema „Mano ateities robotas“, vyresni – praktikuotis robotų gamybos dirbtuvėse, kurios prieš vidurdienį įsikurs prie KTU Statybos rūmų.

Pagrindinės robotų varžybos prasidės vidurdienį. Po jų vyks seminarai, konferencijos robotikos temomis. Vakarop numatytas varžybų dalyvių apdovanojimas ir renginio pabaigtuvėms – studijos „Ugnies ratas“ spektaklis „Ultraviolet“.

„Renginys „Robotų intelektas – 2011“ iš kitų išsiskiria tuo, kad jame varžysis ir gebėjimus atskleis “protingieji„ robotai – žmogaus nevaldomos technologinės sistemos. Varžybų užduotis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtinga: dalyvių komandos sukonstruotas autonominis mobilus robotas iš starto aikštelės turi judėti keliu su kliūčių ruožais ir specialiais apribojimais – paieškos lauko link, surasti ir parvežti “aukso maišą„ atgal į starto vietą. Iš tiesų tai – sudėtinga inžinerinė ir techninė užduotis. Robotas turi veikti visiškai autonomiškai, negali būti valdomas nuotoliniu būdu“, – teigė KTU studentų mokslinės draugijos pirmininkas Tomas Proscevičius.

Organizatoriai savo renginiu nori parodyti visuomenei, kad ir Lietuvoje yra gebančiųjų kurti išmaniąsias technologines sistemas, o Kauno technologijos universitete plėtojamos visos dirbtiniam intelektui kurti reikalingos mokslo sritys.

Prizų ir dovanų geriausiems robotų kūrėjams parūpino renginio rėmėjai. Varžytis pasirengė komandos iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Estijos, Ukrainos bei kitų šalių.

Scanpix

Raketines technologijas toliau plėtojantys Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai teigia matantys daug galimybių jų sukurtas raketas pritaikyti praktiškai ir stebisi, kad abejojama galimybėmis plačiau naudoti jų kūrinius.

Šį mėnesį KTU Gynybos technologijų instituto mokslininkai Juodkrantės poligone sėkmingai išbandė raketines sistemas “KTU GTI – 95″ ir “KTU GTI – 160″.

Gynybos technologijų instituto direktorius, profesorius Algimantas Fedaravičius kalbėdamas BNS pabrėžė, kad raketinės technologijos gali būti pritaikomos labai plačiai.

“Tikrai įdomi sritis mokslų sandūroje, aerodinamika, mechanikos inžinerija, medžiagos, chemija. Raketinė technika yra labai intelektuali ir efektyvi. Tokie interesai iš mokslo ir studijų pusės. Jei pasižiūrėti taikymo sritimis, tai jos labai plačios – nuo karinės iki kosmoso, meteorologijos zondų išvedimui į didesnį aukštį. Vis ta mūsų technika tam gali būti pritaikyta”, – kalbėjo A.Fedaravičius.

Jis sakė, kad institutas bendradarbiauja su oficialiomis šalies saugumą užtikrinančiomis institucijomis ir teigė matantis kariuomenės dėmesį mokslininkų plėtojamoms technologijoms. Kita vertus, jis stebėjosi, kad Lietuvoje trūksta tikėjimo instituto galimybėmis.

“Jei nematyčiau perspektyvos, tai ir nedirbtume. Lietuvoje egzistuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas mūsų moksliniu, inžineriniu potencialu, su kuo aš tikrai nenoriu sutikti. Vien tik šitie sėkmingi bandymai tai įrodo”, – dėstė A.Fedaravičius.

Mokslininkas nenorėjo atskleisti, kaip buvo finansuojamas raketų sukūrimas, tačiau pabrėžė, kad siekiant platesnio jų pritaikymo tai netaptų didele našta biudžetui.

“Gal į šitą klausimą nesigilinkime, kiek lėšų reikėjo šitam projektui – matote, jis yra realizuotas. Tai yra ne milijoninės lėšos. Jeigu būtų priimtas strateginis sprendimas, kad mūsų techniką plačiau naudoti, tai tikrai mūsų biudžetui didelės naštos nebūtų”, – sakė Gynybos technologijų instituto vadovas.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės atstovas teigia, kad bendradarbiavimas su raketas tobulinančiais mokslininkais kol kas apsiriboja leidžiant bandymų metu naudotis kariškių poligonais.

“Lietuvos kariuomenė neprieštarauja tokioms mokslininkų iniciatyvoms ir sudaro sąlygas jų kuriamas raketas išbandyti kariuomenės turimuose poligonuose. Esame už tai, kad mokslininkų iniciatyvos išliktų ir vėliau duotų rezultatus”, – BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.

“Šiuo metu nėra svarstomos galimybės kitaip prisidėti prie šio Lietuvos mokslininkų vystomo projekto. Kariuomenei reikalinga tai, kas jau išbandyta, patikrinta ir yra patikima”, – teigė jis.

Pasak KTU pranešimo, išbandytų raketinių sistemų paskirtis yra karinė – sistema “Žemė-žemė”, raketas gali naudoti ir meteorologinės tarnybos, raketų varikliai gali būti panaudoti kosminėje technikoje.

A.Fedaravičius BNS sakė, kad kariuomenės poligone buvo išbandomas tiktai raketų paleidimas, variklių patikimumas ir kuro efektyvumas, tačiau kovinių galvučių jose nebuvo, taip pat nebuvo išbandomos taikymo sistemos.

“Ateity galbūt, bet šiame etape – ne”, – teigė profesorius.

2009 metų liepą KTU specialistai sėkmingai išbandė eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą “KTU GTI-1″. Anot KTU, ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos patobulintos patikimumo požiūriu, sukurta žymiai galingesnė raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 kilometrų.

“Pasiūlyta originali kietojo raketinio kuro receptūra, kuri nenusileidžia ir užsienio panašios paskirties kūriniams, ir to raketinio kuro gamybos technologija. Suformuoti kietojo raketinio kuro blokai, užtikrinantys reikiamas traukos charakteristikas, sukurti dviejų tipų varikliai, ištirtos jų slėgio, temperatūros ir traukos charakteristikos. Tai sėkmingai išbandyta praktikoje”, – teigiama universiteto pranešime.

Anot A.Kvedaravičiaus, Lietuvoje atsirado grupė specialistų, kurie gali kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti tokią techniką.

Liepos mėnesį paskelbtas naujausias 12 000 geriausių universitetų reitingas (“Webometrics Ranking of World Universities”).

Jame apibendrinamas informacijos apie universitetą prieinamumas interneto erdvėje. Tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų geriausiai buvo įvertintas Kauno technologijos universitetas (KTU), reitingo lentelėje užimantis 803-čią vietą. Vilniaus universitetas užima 884-tą vietą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 982-tą.

Šį pasaulio universitetų reitingą jau šeštus metus sudaro ir kartą per pusmetį (liepą ir sausį) skelbia Ispanijos visuomeninių mokslų organizacijos Nacionalinė mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) įkurta Kibermetrikos laboratorija. Pagal specialią metodologiją kasmet reitinguojama daugiau kaip 20 tūkstančių pasaulio universitetų. “Universitetu” tyrėjai vadina visas aukštojo mokslo įstaigas.

Šių metų liepos mėnesio pasaulio universitetų reitingo lentelėje tradiciškai pirmauja JAV universitetai: pirmas yra Harvardo universitetas, antras – Masačusetso technologijos institutas, trečias – Stenfordo universitetas.

Europos universitetų šimtuke pirmaujančias pozicijas užima Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija), Šveicarijos federalinis technologijos institutas ir Oksfordo universitetas (Didžioji Britanija).

Pasak projekto iniciatorių, šiuo reitingu siekiama skatinti tiek institucijas, tiek mokslininkus aktyviau viešinti savo akademinę veiklą internete. “Aukštojo mokslo institucijos, turinčios solidų akademinį potencialą, tačiau reitingo lentelėje užimančios palyginti žemą poziciją, turėtų peržiūrėti savo interneto politiką ir labiau skatinti elektroninę sklaidą, didinti elektroninių publikacijų kiekį ir kokybę”, – savo rekomendacijose teigia tyrėjai.