Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Šią savaitę kiek nurimo politinės audros ir įtampos koalicijoje, iš Vyriausybės persikėlė į kitas vietas, kitus židinius – teismai, vaiko teisės, kiti dalykai. Premjere, gal šiek tiek atsipūtėt po to trijų savaičių politinio maratono?

Gal kartais tiesiog nesimato tų darbų, kuriuos mes dirbam. Nepaisant to, kaip atrodo iš išorės, šių savaičių darbo rezultatai yra labai svarbūs. Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis bus pasirašoma Koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju – „Hitachi“ kompanija. Tam šiuo metu ir skiriam daugiausia dėmesio.

Artimiausiomis dienomis – tai šiandien, rytoj?

Turbūt šiandien bus paskelbta, kad tai gali būti padaryta rytoj.

Premjere, o kas toje sutartyje svarbiausia? Kas ten bus numatyta? Ar bus numatyta tokie parametrai kaip palūkanos, mokėjimų laikotarpiai? Daug ekonomistų klausia ir sako, kad nuo to priklausys, kiek mes turėsim įsipareigojimų įvairiausių.

Visų pirma, Koncesijos sutartis yra Lietuvos valstybės suteikiama teisė strateginiam investuotojui, projekto vystymo bendrovei, toliau plėtoti objektą ir statyti elektrinę, kuri būtų baigta 2020 – 2021 sandūroje. Mes žinome, kiek turėtų kainuoti joje pagaminta elektros energija, žinome, ko siekiame. Elektros energijos gamybos savikaina būtų ženkliai mažesnė negu gaminamos kitur. Net ir su pinigų aptarnavimu pirmuosius keliolika metų, tokioje elektrinėje pagaminta elektros energija būtų tikrai labai konkurencinga. Skaičiai nuosekliai aiškėja. Pačioje Koncesijos sutartyje yra kalbama apie juridinę teisę statyti. Toliau rengiamoje ir su regionų partneriais derinamoje Akcininkų sutartyje tų skaičių bus daugiau. Noriu priminti, kad elektrinė kainuos apie 17 mlrd. litų, Lietuvos dalis – virš 5 mlrd. litų. Vystant tokios apimties projektą, derybos ir reikalingos tam, kad jų metu skaičiai būtų tikslinami ir taptų dar patrauklesni Lietuvai ir jos vartotojams.

Bet iš principo – Japonai duos pigių pinigų? Taip labai paprastai kalbant…

Paprastai kalbant – visi skaičiai rodo, kad tokį projektą realizuoti Lietuvai ir Baltijos valstybėm labai apsimoka.

Premjere, kaip projekto pabaigą minite 2020-2021 m. Bet turim situaciją Suomijoje, kuomet „nušokta“ nuo grafiko per kelis metus.

Aš suprantu Jūsų klausimą. Labai džiaugiamės, kad galėjom rinktis tarp dviejų pažangiausių branduolinių technologijų tiekimo kompanijų – „Hitachi“ ir „Westinghouse“. Pasirinkome „Hitachi General Electric“ kompaniją, pasižyminčią tuo, kad, skirtingai nuo kitų kompanijų, statančių branduolines jėgaines, jie nevėluoja. Mums tą teko matyti ir lankantis praėjusiais metais jų pastatytoje jėgainėje. Labai aiškiai matėm, kaip tiksliai pagal grafiką jėgainė yra pastatyta, neviršijant iš anksto suderėtų sąmatų.

Premjere, ar Jūs manot, kad šiuo metu Lietuvos visuomenėje yra pakankamas šio projekto palaikymas?

Turėdami vis daugiau skaičių sieksime, kad pritarimas ir visuomenėje, ir Seime būtų kiek galima platesnis. Esame atviri – skelbiame visus skaičius, kuriuos žinom ir kuriuos derybų eiga leidžia pateikti visuomenei. Aš nežiūrėčiau labai priešingai į iniciatyvas rengti referendumus ar visuomenės nuomonės apklausas, tačiau su sąlyga, kad visuomenė iki to laiko būtų tinkamai informuota ir būtų tinkamai keliamas klausimas.

Kas turėtų tinkamai informuoti?

Tinkamas informavimas, be abejo, yra ir valdžios atsakomybė, bet tinkamai formuluojamas klausimas taip pat turėtų būti labai aiškiai suprantamas. Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama VAE. O ne tiesiog klausti, ar jie už ar prieš branduolinę energetiką.

Pigesnės. Čia turėtų būti esminė vieta?

Pigesnės. Taip pat reikia prisiminti,  kad mes iki 70 proc. elektros energijos perkame iš trečiųjų šalių, visų pirma iš Rusijos. Tai yra ir mūsų saugaus apsirūpinimo klausimas.

Bet čia galima klausti, ar reikia saugesnės energijos?

Saugesnė energija taip pat reiškia ir pigesnę energiją, nes būti priklausomiems vien tik nuo importo reiškia, kad pats visiškai negali daryti įtakos elektros energijos kainai. VAE projektas leistų mums didelę dalį elektros energijos Baltijos regione generuoti patiems. Generacija būtų pigesnė negu iš kitų šaltinių. Noriu priminti, kad, pavyzdžiui, už vėjo jėgainių gaminamą 1 kWh mes šiuo metu mokame 30 ct. Naujame Elektrėnų bloke už 1 kWh mokame 35 ct. VAE gaminama elektros energija, net ir su pinigų aptarnavimu pirmą dešimtmetį, kainuotų nuo 17 iki 22 ar 23 ct., o vėliau, jau grąžinus visas paskolas, kainuotų apie 7 – 10 ct.

Premjere, kad visuomenei būtų vis dėlto aiškiau. Ar tai reiškia, kad nusprendus pasirinkti VAE vystymo kryptį, turėtume užmiršti ir vėją, ir saulę, ir kitus dalykus. Yra politikų pasisakymų, kad didesnės investicijos į žalią energetiką keltų atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos savikainą ir tai nebūtų mums naudinga ekonominiu požiūriu?

Nežinau, ar tiksliai supratau Jūsų klausimą, bet noriu priminti, kad atsinaujinančiai energetikai numatyta, berods, 23 proc. elektros energijos gamyboje. Biokurui, biomasei labai daug erdvės numatyta gaminant šilumos energiją. Aš dar kartą pakartosiu, kad reikia žiūrėti į realius skaičius. Šiuo metu už vieną kWh elektros energijos gaminamos vėjo jėgainėse yra mokama 30 ct. Tai yra pakankamai brangu. VAE gaminama elektros energija bus pigesnė, o grąžinus pasiskolintus pinigus, už kuriuos ji bus statoma, jos elektros energijos kaina bus ženkliai mažesnė.

Tai šiandien gaminti elektros energiją iš vėjo neapsimoka?

Ji yra pakankamai brangi. 30 ct už kWh yra brangu.

Dar viena svarbi tema žmonėms, sukėlusi daug kalbų – tai kuro kainos. Kai kurie ekonomistai jau mato ir 6, ir 7 Lt už litrą po poros metų. Naftos kainos kyla. Tą kainą pučia visokios baimės. Kaip manote, kas čia vyksta? Seime yra siūlymų mažinti akcizą. Opozicija sako, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą, jeigu būtų sumažintas akcizas. Ką manote apie tai?

Degalų kainos didėja didėjant naftos kainai. Šioje vietoje mes nelabai galime daryti įtaką arba iš viso nieko negalime daryti. Turiu mintyje naftos kainą. Todėl, grįžtant prie anksčiau svarstytos temos, mums yra svarbu plėtoti tokius energijos resursus, kurie nepriklauso nuo naftos ar dujų kainų, nes esame valstybė, kuri tokių resursų neturi. Neveltui pasaulyje vis populiaresni darosi elektriniai automobiliai. Taip viena iš sričių, kurioje naudojami naftos produktai, tampa nebepriklausoma nuo naftos kainų.

Dėl akcizo mažinimo – Seime spaudimas kyla.

Dar prieš gerą mėnesį esu sakęs, kad mes turime matyti, kas vyksta pasaulyje šiek tiek plačiau ir giliau, o ne tiktai būti susikoncentravę į save. Praėjusiais metais buvom pakankamai stipriai priklausomi nuo to, kaip situacija klostosi Graikijoje. Dabar galime būti priklausomi nuo to, kaip situacija gali klostytis Artimuosiuose Rytuose – Irano, Izraelio, JAV santykiuose. Tai veikia ir, ko gero, jau paveikė naftos kainas. Dėl akcizo – aš tikrai labai abejočiau dėl tokių žingsnių. Reikia atsiminti faktą, kad mokesčių surinkimas ir biudžeto pajamos lemia tai, kiek mes esame pajėgūs finansuoti kiekvienam žmogui svarbias paslaugas: tokias kaip mokyklos, ligoninės ir kiti panašūs dalykai.

Jūs nelabai jaudinatės? Jums gerai, jūs ir su dviračiu galite į darbą.

Galėčiau. Jaudina, be abejo, jaudina. Kiekvieno žmogaus gyvenime kuro kaina yra labai svarbus dalykas. Lygiai taip pat ir visai ekonomikai, bet klausimas, ar bandydami keisti padėtį drastiškomis priemonėmis, mes dar labiau nepasidarysime žalos.

Premjere, minėjau pradžioje, kad tam tikrų įtampos židinių šią savaitę aplink teismus kaupiasi ir teismų vadovai yra atvirus laiškus parašę, pasipiktinimus dėl politikų kišimosi į teismų darbą, teismų sprendimus. Žinomas teisininkas Vytautas Nekrošius sako, jog politikai prieš rinkimus kaip kriaušę muša teismus. Kaip vertintumėt, stebint iš šono, tą situaciją, tą kritiką teismų atžvilgiu? Ji civilizuota, neperlenkianti lazdos, nekompromituojanti teisėsaugos? Ką galvojat apie tai?

Aš tikrai nesiimu vertinti, ar diskusijos vyksta civilizuotai, ar peržengia tam tikras ribas ir rėmus. Nemanyčiau, kad teismai galėtų svajoti apie kažkokią savęs izoliaciją nuo visuomenės nuomonės. Visos konstitucinės valdžios šakos – ir vykdomoji valdžia, t.y. vyriausybė ir prezidentas, ir parlamentas, ir teismai – yra konstitucinės sistemos dalys. Visuomenė turi teisę svarstyti, vertinti ir išsakyti kritiką.  Vyriausybei tos kritikos tenka pakankamai didelės dozės. Bet turėtumėm vengti vertinimų ir kišimosi į konkrečias bylas su viešąja nuomone, politikų nuomone. Turėtumėm labiau rūpintis bendraisiais sisteminiais dalykais, ieškoti būdų, kaip padaryti pačią teisingumo sistemą efektyvesnę, turinčią didesnį žmonių pasitikėjimą. Apie tai ir teismai, ir teisėjai, ir visuomenės lyderiai galėtų kalbėtis labai atvirai ir racionaliai.

Kai kurioms partijoms labai reitingai kyla nuo teismų kritikos. Tai pagunda tokia politikams gali būti prieš rinkimus labiau padaužyt teismus?

Politikai prieš rinkimus visad pasižymi tuo pačiu bruožu – retorika darosi aštresnė ir emocijos yra liejamos karščiau. Ne pirmą kartą tą stebime. Bet ir tokiu laikotarpiu racionalių diskusijų objektu turi likti pamatiniai dalykai. Tikrai galima racionaliai diskutuoti apie teisėsaugos sistemų, teismų kaip sistemos darbą ir ieškoti tinkamų sprendimų.

Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad valdančiosios koalicijos partnerių ginčo epicentre atsidūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) turėtų būti pertvarkoma greitai, praneša BNS.

„Dabartinė situacija mūsų tikrai netenkina, todėl vienaip ar kitaip pertvarka turi būti greitai realizuota, kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praeitų metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė anksčiau antradienį sakė, kad FNTT pertvarka turėtų užtrukti apie metus, galutinai būtų įgyvendinta jau esant naujos sudėties Seimui, tačiau premjeras pabrėžė, kad Seime bus ieškoma sutarimo, kuris leistų nedelsti pertvarkant FNTT.

„Mes vakar Vyriausybės pasitarime sutarėme, kad konsultuosimės su Seimu, su Seimo komitetais – nacionalinio saugumo, teisės ir teisingumo, kad Seime būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos, ir aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymai bus greitai priimti“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis pakartojo, jog FNTT bus siekiama pertvarkyti taip, kad tarnybos vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo Vyriausybės.

„Ir, kaip sakėme prezidiumo sprendime prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama tokiu būdu, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo yra skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Šiuo atžvilgiu skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys
ir spręsti, kaip turi būti atkurtas teisingumas buvusių FNTT vadovų atžvilgiu“, – teigė premjeras.

A. Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, jog FNTT pertvarkai reikalingi įstatymai Seime gali būti priimti per mėnesį.

FNTT pavaldumo klausimas buvo iškilęs daugiau nei prieš pusantrų metų, po buvusio šios tarnybos vadovo Romualdo Boreikos atsistatydinimo 2010 metų gegužę.

Premjero 2010 metais sudaryta darbo grupė nusprendė, kad tikslinga keisti FNTT pavaldumą. Tarnybą svarstyta paversti pavaldžia nebe Vidaus reikalų, o Finansų ministerijai ir ilgainiui sujungti ją su Muitinės kriminaline tarnyba arba FNTT funkcijas tiesiog išskaidyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Valstybinei mokesčių inspekcijai, Policijos departamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai.

Tačiau Vyriausybė darbo grupės parengtų išvadų tuomet nesvarstė, nes finansų ir vidaus reikalų ministrai neteikė atitinkamų nutarimų projektų.

Prie idėjos pertvarkyti FNTT grįžta kilus skandalui, kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš pareigų vasarį atleido šios institucijos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Pareigūnai pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“.

Premjeras: Gelūnas yra profesionalas ir nesvarbu, ar jis turi partijos bilietą

Premjeras Andrius Kubilius teigia kultūros ministrą Arūną Gelūną vertinantis kaip savo srities profesionalą ir pabrėžia, jog nesvarbu, ar jis turi „partijos bilietą“.

Pirmadienį A.Gelūnas pranešė atmetęs jį į ministro postą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojo Arūno Valinsko raginimą atsistatydinti. Ministras taip sakė esantis pasirengęs svarstyti galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje, jei jį delegavusi partija trauktųsi iš valdančiosios koalicijos.

Kalboms apie liberalcentristų pasitraukimą iš koalicijos aprimus Gelūnas atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje.

„Aš čia nematau jokios probleminės situacijos, tikrai vertinu Arūną Gelūną kaip aukšto lygmens profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės paramą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas ministru pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą turi ar neturi iš viso, mano įsitikinimu, tikrai yra ne pats svarbiausias dalykas“, – antradienį šią situaciją Lietuvos radijui komentavo A.Kubilius.

Jis paragino, koalicijos partnerius suvokti atsakomybę už Vyriausybės darbo stabilumą ir pridūrė, kad „energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur“.

Premjeras taip pat sakė nesvarstęs, kas laikinai vadovaus Vidaus reikalų ministerijai, nes kol kas nėra gavęs atsistatydinti pažadėjusio dabartinio jos vadovo Raimundo Palaičio pareiškimo.

„Manau, kad štai iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Ir reputacija, ir profesionalumas, ir gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą gražinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną“, – būsimam VRM vadovui svarbias savybes vardijo A.Kubilius.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, vakar Prezidentė priėmusi Jus, Liberalų centro sąjungos primininką A. Čapliką ir vidaus reikalų ministrą R. Palaitį pareiškė, kad rastas kompromisas. Liberalų centro sąjunga ir Prezidentė sutinka su R. Palaičio pasitraukimu, o Jūs – kad FNTT vadovai negrįš į pareigas. Vakar Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasveikino vidaus reikalų ministro traukimąsi ir pareiškė, kad ji tikisi, kad tai tik pirmas žingsnis iš Liberalų centro sąjungos ir bus kiti žingsniai FNTT vadovų atstatymo istorijoje. O Jūsų frakcijos seniūnas J. Razma šį rytą paragino Vyriausybę ir toliau svarstyti vidaus reikalų ministro įsakymų panaikinimo galimybę. Kodėl vakar buvo pasiektas toks kompromisas ir kokie Jūsų tolesni žingsniai?

Praėjusį trečiadienį mūsų partija savo Prezidiume aptarė taip vadinamus keturis žingsnius, kurie buvo paskelbti po Prezidiumo. Vėliau jie buvo surašyti kaip pasiūlymai koalicijos partneriams, visų pirma – Liberalų centro sąjungai. Viešoje erdvėje jie buvo vadinami ir ultimatumais. Bet tai buvo nuostatos, kurias mes žingsnis po žingsnio ir įgyvendiname. Tose nuostatose ir buvo numatyta, kad pirmiausia ministras R. Palaitis turi atsistatydinti. Vakar aš turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą. Suprantama, tai galėjo būti padaryta ir anksčiau. Prieš dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti. Tas sugaištas laikas tik sukėlė daugiau emocijų. Tačiau vis tiek toks sprendimas turėjo būti padarytas. Sprendimą lėmė ne tik klaidingas ministro elgesys FNTT pareigūnų atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje, kuris žeidė visos Vyriausybės veiklos integralumą. Toks sprendimas leidžia koalicijoje tartis dėl galimybių toliau dirbti. Mes pasiruošę vardan svarbiausių tikslų konstruktyviai (valstybės politinių institucijų stabilumo, svarbiausių energetikos projektų įgyvendinimo) ieškoti tinkamo sutarimo ir efektyvaus veikimo būdų. Kalbant apie FNNT, noriu pasakyti, kad praeitą savaitę Prezidiume buvo labai aiškiai išdėstytos mūsų nuostatos, kurių mes nuosekliai ir laikomės. Tos nuostatos remiasi keliais principiniais dalykais. Visų pirma, FNTT turi būti vykdoma pakankamai greita pertvarka, kuri padėtų išspręsti sistemines FNTT veiklos problemas, sukeltas ministro sprendimais nepamatuotai atleisti du vadovus. Siūloma pertvarkyti taip, kad FNTT vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo visos Vyriausybės. Kaip jau sakėme savo Prezidiumo posėdyje prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama taip, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo būtų skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys spręsti teisingumo buvusių FNTT vadovų atžvilgiu atstatymo klausimą. Kaip jau sakiau vakar po susitikimo su Prezidente, Vitalijaus Gailiaus ir jo kolegos moralinio ir profesinio statuso atstatymo klausimus atitinkamomis priemonėmis esame pasiruošę spręsti artimiausiu metu.

Premjere, dėl pertvarkos – kritikuojama, kad ji gali užtrukti labai ilgai, nes Prezidento institucija ir liberalcentristai, akivaizdu, nenori, kad jie grįžtų. Prezidentės patarėjai kalba, kad pertvarka truks gal metus. Iš kitos pusės – liberalų sąjūdis, matyt žvalgydamasis į Prezidentūrą, kalba, kad reiktų palaukti, neskubėti, diskutuoti. FNTT pertvarkai reikia Seimo, nes jinai įsteigta įstatymu – vadinasi reikia Seimo, Prezidentės parašo. Prezidentė gali vetuoti. Reikia iš naujo balsuoti Seime… ir tai gali užtrukti gana ilgai ir įstrigti.

Vakar Vyriausybės pasitarime sutarėm, kad konsultuosimės su Seimu ­– Seimo Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisingumo komitetais – kad būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos. Aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymų projektai bus greitai priimti. Čia aš matau ne tik neteisingai atleistų pareigūnų klausimą, bet taip pat ir svarbą išspręsti FNTT sistemines problemas, kad tokia institucija galėtų efektyviai dirbti. Nuo pat darbo šioje Vyriausybėje pradžios mums rūpėjo, kad tokios institucijos galėtų dirbti efektyviai, kad jų vadovybės dirbtų profesionaliai,  nesibaimintų, kad už gerus rezultatus bus baudžiamos. Dabartinė situacija mūsų netenkina, todėl vienaip ar kitaip – pertvarka turi būti greitai realizuota,  kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praėjusių metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti.

Premjere, ar tolimesnis darbas su Liberalų centro sąjungos frakcija Seime  yra įmanomas? Ypač po to, kai jie savo partijos taryboje padarė daug šmeižikiškų pareiškimų  Seimo pirmininkės I. Degutienės atžvilgiu ir toliau tęsia tą liniją, reikalaudami atsakyti Seimo tribūnoje  į žinomai melagingus klausimus?

Vakar sakiau, kad tokie melagingi, šmeižikiški išpuoliai yra visiškai netoleruotini. Ministro atsistatydinimas atveria kelius tartis, kaip būtų galima toliau dirbti koalicijoje. Šioje situacijoje viena iš labai aiškių sąlygų yra koalicijos partnerių aiškus įsipareigojimas laikytis bendražmogiškų taisyklių, kurios yra nesuderinamos su šmeižtais, netiesomis, vieno iš valstybės vadovų puolimu.

Vakar gelbėdamas Vyriausybę kultūros ministras A. Gelūnas nepakluso, kaip jis teigia, ultimatyviems reikalavimams  iš Liberalų centro sąjungos lyderių A. Čapliko ir A.Valinsko atsistatydinti. Tai buvo bandymas atitraukti keturis ministrus, kad Vyriausybė nebetektų įgaliojimų. Jis pareiškė svarstysiantis galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje. Tuo metu tokia galimybė  atrodė reali. Šiandien Liberalų sąjūdis svarsto, kad galbūt jis pereitų į jų partiją. Kokia A.Gelūno situacija dabar?

Aš nematau jokios probleminės situacijos. Vertinu A. Gelūną kaip aukšto lygio profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės pagarbą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas Ministru Pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą jis turi ar neturi – tikrai nėra pats svarbiausias dalykas. Aš raginčiau visus koalicijos partnerius, tame tarpe ir liberalcentristus, suvokti bendrą visų mūsų atsakomybę už Vyriausybės, kaip vienos svarbiausių valstybės  institucijų, darbo stabilumą. Energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur.

Ar bus žiūrima į naujojo kandidato į Vidaus reikalų ministrus reputaciją? Apie ministrą R. Palaitį spaudoje buvo atskleista daug tokių įvairių nesimpatiškų dalykų – dokumentų klastojimas, galimi ryšiai su kriminalu,  Seimo Antikorupcijos komisija kalba apie jo spaudimą teisėsaugai partijos rėmėjų bylose. Ar Vidaus reikalų ministro ir ministrų reputacijos svarbu?

Taip, tai bus svarbu. Manau, kad iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Reputacija, profesionalumas, gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių – tai yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą grąžinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną.

Kas laikinai eis vidaus reikalų ministro pareigas?

Kol kas to nesvarsčiau, nes dar neturiu ministro pareiškimo.

Ir paskutinis klausimas. Premjere, Jūs vis akcentuojat energetinius projektus. Čia net buvo iškilus diskusija visuomenėje: ar dėl ekonominių projektų verta aukoti teisingumą, žodžiu, dvi pagrindinės temos dabar. O energetiniai projektai – kada Jūs juos teiksite Seimui, nes net diskutuojant dėl mažumos Vyriausybės daug įvairių Seimo narių ir partijų reiškė galimybę remti Jūsų projektus ir Jūsų Vyriausybę. Kada bus tie projektai pateikti ir kokias Jūs matot Seime galimybes?

Aš džiaugiuosi, kad tiek daug paramos iš anksto yra išsakoma tokiems svarbiems projektams. Suskystintų dujų terminalo įstatymas, kuris apibrėš, kaip ir kokiam ekonominiam režime veiks terminalas, kurio statyba vyksta intensyviai, pasieks Seimą turbūt balandžio pradžioje. Dabar su Europos Komisija baigiamos derinti jo veiklos ekonominės nuostatos. Visagino atominės elektrinės reikaluose taip pat sparčiai judama į priekį. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis bus pasirašyta koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju, kuri vėliau pasieks ir Seimą. Dabar ant mano stalo guli spalvoti grafikai, rodantys ekonominę Visagino atominės elektrinės veiklos perspektyvą po to, kai ji bus pastatyta. Iš šių grafikų labai aiškiai matyti, kad projektas ekonomiškai tikrai apsimoka, yra naudingas.  Elektros energija pagaminta atominėje elektrinėje tikrai bus konkurencinga ir duos daug naudos ir vartotojams, ir valstybei.

Ačiū už pokalbį.

Premjere, vakar įvyko neskelbtas Jūsų susitikimas su „Gazprom eksport“ vadovu A.Medvedevu ir Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato vadovu. Apie ką kalbėjotės?

Susitikimas įvyko „Gazprom eksport“ vadovo iniciatyva. Tai jau antras susitikimas iš eilės. Kalbėjomės apie tuos pačius dalykus – dujų sektoriaus pertvarką ir vadinamos nuosavybės atskyrimo direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Lietuva yra apsisprendusi, kad tokia direktyva turi būti įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos, kuomet pradės veikti suskystintų dujų terminalas. Terminalas be tokios direktyvos įgyvendinimo – be nuosavybės atskyrimo, be vamzdžių išlaisvinimo – negalėtų veikti. „Gazpromas“ visus praėjusius metus pyko dėl tokio mūsų apsisprendimo, tačiau dabar jau keičia nuostatą. Vakar sutarėme, kad iki 2014 m. pabaigos ši direktyva tikrai turi būti įgyvendinta. Tam pritaria ir „Gazpromo“ atstovai. Toliau derinamės, kaip, atsižvelgiant į visų akcininkų interesus, būtų tokia nuostata įgyvendinta. Tokių susitikimų bus ir daugiau. Pokalbiai pakankamai geranoriški, todėl, tikiuosi, to geranoriškumo pamatysime ir kituose mums svarbiuose reikaluose, pavyzdžiui, dujų kainose.

Tai galima sakyti, kad ta įtampa tarp Lietuvos ir „Gazpromo“ nuslūgusi, jeigu vyksta tokie pokalbiai?

Aš sakyčiau, kad pokalbiai įgauna žymiai daugiau konstruktyvumo, normalaus dialogo. Galbūt ir dėl Europos Komisijos atstovų dalyvavimo. Taip pat norėčiau pastebėti, kad prie konstruktyvaus ir atviro dialogo prisideda ir mūsų aiškūs žingsniai statyti terminalą. Nuosavybės atskyrimo direktyva turi būti įgyvendinta pagal labai konkretų grafiką, kurio pirmieji veiksmai buvo numatyti jau kovo 31 d. Štai tokie labai konkretūs, apgalvoti, juridiškai tvarkingi žingsniai paskatina „Gazpromą“ nuosekliai, konstruktyviai ir dalykiškai kalbėtis.

Ką reiškia Europos Komisijos atstovo dalyvavimas?

Europos Komisijos dalyvavimas tikrai naudingas. Jie turi nemažai patirties derinant tokių nuostatų įgyvendinimą ir su pačia „Gazprom“ kompanija, kuri dar pirmo pokalbio metu deklaravo, kad labai gerai sutaria su Europos Komisija. Mes taip pat gerai sutariame.  Džiaugiamės, kad dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Philipas Lowe. Galbūt dėlto gana greitai sutarėme, kokiu keliu toliau eisime. Aš tikiu, kad jų dalyvavimas mums padės pasiekti svarbiausių rezultatų, kurie leistų turėti pertvarkytą dujų sektorių, sudarantį galimybes veikti alternatyviam dujų tiekimui per suskystintų dujų terminalą.

Premjere, praeitą savaitę su darbo vizitu lankėtės Japonijoje. Japonijos kompanija yra partnerė rengiant projektą dėl naujos atominės elektrinės. Kokie yra šio vizito rezultatai?

Su Vyriausybės vadovais ir svarbiausiais bankais aptarėme šio projekto įgyvendinimą. Visur girdėjome tvirtą paramą. Su „Hitachi“ kompanija aptarėme kai kuriuos svarbius derybinius elementus. Kitą savaitę Lietuvoje vyksiančioje Baltijos Ministrų Taryboje tikimės aptarti šio svarbaus projekto įgyvendinimą ir su Baltijos šalių premjerais. Tikimės, kad artimiausiu metu koncesijos sutartis bus galutinai  parengta ir pasirašyta. Lankydamiesi ir pačioje „Hitachi“ įmonėje, ir „Hitachi“  pastatytoje atominėje elektrinėje pastebėjome, kad branduolinės „Hitachi“ technologijos tikrai yra aukščiausios kokybės. Po Fukušimos katastrofos yra daug investuojama į papildomas branduolinės saugos priemones. Taigi, tokios kompanijos atėjimas į Lietuvą ir tokio projekto realizavimas Lietuvoje duotų labai daug naudos. Iš pokalbių su Japonijos bankais buvo galima spėti, kad jie yra suinteresuoti paremti ir kitas Japonijos kompanijas, kurių po „Hitachi“ kompanijos įsitvirtinimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos rinkos dalyje, galėtų būti ir daugiau. Tai reiškia, kad turėtume ir naujų darbo vietų, ir geresnių modernios ekonomikos perspektyvų.

Rytoj Jūs lankysitės Briuselyje. Koks Jūsų apsilankymo tikslas? Su kuo Jūs susitiksite?

Visų pirma, Briuselyje lankysiuosi ketindamas susitikti su visa eile  Europos Sąjungos vadovų. Pradedant Europos Komisijos prezidentu J.M.Barosso, baigiant visa eile komisarų: ir su komisaru G. Oettingeriu,  ir komisaru J. Lewandowskiu, atsakingu už biudžetą, ir komisare užsienio reikalams ledi  C. Ashton, ir visa eile kitų. Tai gera proga aptarti daugelį svarbių dalykų su aukščiausiais Europos Komisijos vadovais. Tai ir naujoji finansinė perspektyva 2014–2020 m., ir mūsų energetikos projektai, ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas,  ir ekonomikos bei finansų krizių perspektyvos Europos Pietuose, ir Europos Šiaurės pranašumai. Tų temų tikrai labai nemažai. Taip pat prieš Europos Vadovų Tarybą, kurioje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvausiu Europos Liaudies partijos, kurios nariais esame, Tarybos posėdyje, kuriame susirenka visi ministrai pirmininkai, priklausantys konservatorių–krikščionių demokratų aljansui.

Premjere, Seimo antikorupcijos komisija tęsia tyrimą dėl vidaus reikalų ministro sprendimo atleisti FNTT direktorių ir jo pavaduotoją. Jūsų pozicija dėl FNTT? Kada bus įgyvendintos komisijos išvados, kurias ketina rytoj skelbti, ir kada apskritai šita istorija baigsis?

Man sunku komentuoti Seimo tyrimą. Gerai, kad toks tyrimas vyksta. Aš paprašęs informacijos iš vidaus reikalų ministro, kad būtų paaiškinta, kodėl buvo imtasi būtent tokių veiksmų, taip pat papildomai gavęs informacijos ir paaiškinimų iš VSD, kokia informacija buvo pateikta visiems valstybės vadovams apie FNTT vadovus, padariau savo asmeninę išvadą, kad ministras, atimdamas leidimus dirbti su slapta informacija ir atleisdamas iš pareigų abu vadovus, pasielgė šiek tiek skubotai. Sprendimai nėra labai aiškiai motyvuoti. Mano manymu, yra galimybė, kad juose yra klaidingų nuostatų. Klaidų visiems pasitaiko. Todėl aš vakar viešai sakiau, kad būtų geriausia, kad pats ministras pasižiūrėtų, kaip būtų galima tokias klaidas kuo greičiau ištaisyti, kad leidimai dirbti su slapta informacija būtų grąžinami ir pareigūnai būtų sugrąžinami į pareigas. Toks pareigūnų, užėmusių tikrai aukštas pareigas – ne eilinių pareigūnų, o vadovų – atleidimas iš pareigų kelia labai daug klaustukų, ar tikrai toks atleidimas nėra klaidingas.

Ačiū už pokalbį.

2008-aisiais apklaustieji šalies gyventojai kaip nemėgstamiausius ar net nekenčiamiausius politikus išskyrė R.Paksą ir V.Uspaskichą, bet nuo 2009 m. iki dabar pirmose nekenčiamiausių politikų pozicijose įsitvirtinę A.Kubilius ir V.Tomaševskis.

Abu jie erzina net 53,6 proc. respondentų. Ir šiems nė motais nei palankūs tarptautinės žiniasklaidos pranešimai apie A.Kubilių, nei užsienio universitetų apdovanojimai, skiriami mūsų premjerui.
Vis dar didelę kritikų ir skeptikų armiją tebeturi “Tvarkos ir teisingumo” lyderiai R.Paksas ir V.Mazuronis. Panagrinėjus tyrimų rezultatus, šiek tiek labiau nustebino Seimo pirmininkės Irenos Degutienės šuolis nekenčiamiausių politikų varžybose. Anksčiau jos šiame sąraše apskritai nebūdavo, o dabar ji jau septintoje vietoje.
Kartu respondentų pasiteiravome, ar jie patys norėtų tapti politikais. Pasirodo, dauguma, tai yra du trečdaliai, – ne. Jų manymu, Lietuvoje politika visiškai sukompromituota. Kita vertus, 28,2 proc. apklaustųjų norėtų tapti politikais, nes tada galėtų būti naudingi valstybei.

Kokio Lietuvos politiko labiausiai nemėgstate? (proc.)

A.Kubiliaus    38,4
V.Tomaševskio    15,2
R.Pakso    10,4
V.Mazuronio    6,8
Nežinau    5,4
K.Prunskienės    5
Neturiu nekenčiamo politiko    4,6
A.Valinsko    3,8
I.Degutienės    2,6
V.Landsbergio    2
A.Čapliko    1,8
V.Uspaskicho    1,2
A.Butkevičiaus    1
Kitų    0,8
A.Zuoko    0,4
D.Grybauskaitės    0,2
Č.Juršėno    0,2
E.Masiulio    0,2

Ar jūs pats(-i) norėtumėte tapti Lietuvos politiku(-e)? (proc.)

Ne, nes Lietuvoje politika – visiškai sukompromituota sritis    48,6
Taip, nes galėčiau būti naudingas valstybei    28,2
Ne, tai per didelė atsakomybė    13,8
Taip, nes būti politiku labai pelninga    7,8
Nežinau    1,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 30–vasario 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, savaitgalį įsisteigė arba paskelbė apie savo įsisteigimą dvi politinės partijos, dvi grupės žmonių, kurios teigia sieksiančios valdžios ir įsiregistruosiančios kaip partijos. Įstatymai numato, kad žmonės gali burtis į politines partijas. Kaip Jūs manote, kiek dar gali būti politinių partijų prieš šituos Seimo rinkimus? Kas jas kuria, kodėl kuria, kaip Jūs jas vertinate?

Galima būtų pajuokauti – po kelių dienų švęsime Vasario 16-ąją, didelę mūsų valstybės šventę, ir naujojoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje vienas iš didžiausių pasiekimų yra Konstitucija, konstitucinės teisės, tame tarpe ir konstitucinė teisė kurti partijas, nepaisant to, kiek ta partija kitiems gali atrodyti nelabai rimta. Šiuo atžvilgiu, sekmadienį įsikūrusios partijos kol kas neleidžia daryti labai didelių išvadų apie jų rimtą politinį, ideologinį, programinį pobūdį. Atrodo, kad tai labiau lyderių ambicijų realizavimas. Ambicijos visada yra geras dalykas, net jeigu tai kam nors atrodo pakankamai linksmai.

Premjere, iš kitos pusės tendencija yra tokia, kad kai politines partijas kuria bankai, kuria verslininkai, kurie turi žiniasklaidą, bankus, verslą, o dabar ketina turėti politinę partiją, tradiciškai politologai sakytų, kad tai oligarchija.

Yra požymių, nėra čia ką neigti. Tiktai aš nežinau ar toks projektas, kokį matėme sekmadienį Kauno Žalgirio arenoje – vieno bankininko, verslininko užmojį kurti partiją – tikrai taps realiu politiniu projektu. Šioje vietoje nemanyčiau, kad turėtume kažkaip labai dramatizuodami vertinti visas tokias iniciatyvas. Per dvidešimt metų kūrėsi netoli šimto įvairiausių partijų – ir gyvenimo logikos, ir kokių tiktai nori… Dar keletas tokių iniciatyvų nei ką nors prideda, nei turėtų mus labai neraminti.

Premjere, Konstitucinis Teismas Lietuvoje tradiciškai koncentruojasi į dvi temas:     aukštąjį mokslą ir pensijas. Neseniai vėl buvo eilinis Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pensijų. Ar Jūs vis dėlto galėtumėte pasakyti, kada Vyriausybė su Seimu išspręs pensijų kompensavimus. Yra tiek įvairių grupių, jog galima labai pasiklysti. Daug tų sprendimų. Kaip yra su pensijomis? Daugiau kaip milijonas iš trijų milijonų nuolatinių gyventojų Lietuvoje yra įvairių rūšių pensininkai. Tai yra labai rimta tema.

Dėl sumažintų pensijų kompensavimo reiktų atsiminti keletą dalykų. Pirmas dalykas – reikia atsiminti, kad nuo šių metų pradžios sumažintos pensijos yra grąžintos į tą lygį, kokiame jos buvo iki sumažinimo, t.y. iki krizės pradžios. Antras dalykas – Vyriausybė jau ir praėjusiais metais yra patvirtinusi sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo koncepciją. Mes esame pasirengę pateikti Seimui tokį įstatymą artimiausiu metu, papildomai atsižvelgdami ir į praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą. Kompensavimas remiasi viena labai aiškia nuostata, išplaukiančia ir iš Konstitucinio Teismo išdėstytos doktrinos – pats kompensavimas negali būti realizuojamas tokiu būdu, kuris vėl sukeltų įtampų arba krizinių reiškinių mūsų finansų sistemoje. Šiuo atžvilgiu, kompensavimas yra siejamas tiesiogiai su ekonomikos atsigavimu, su reikalingo rezervo sukaupimu mūsų finansų sistemoje, todėl kompensavimas nebus atliekamas per vieną dieną, jis užtruks tam tikrą laiką. Mes turime pasidaryti labai aiškias pamokas sau iš 2008 metų pabaigoje kilusios krizės, kai būtent neatsargus buvusios Vyriausybės – Gedimino Kirkilo, Vilijos Blinkevičiūtės – elgesys per vienerius metus 50 proc. padidinant visas pensijas ir sukėlė labai gilius finansų sistemos krizės reiškinius. Taigi, tas pamokas irgi turime išmokti.

Premjere, dujotiekis, sujungsiantis Lenkiją ir Lietuvą, būtų pelningas, sako Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovių tyrimas, ir jos teigia, jog tai būtų alternatyva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui. Jūs sakot – kuo daugiau vamzdžių, tuo geriau. Ar yra pakankamai finansinių galimybių turėti abu projektus? Ir apskritai šitie ginčai su dujų bendrovėmis.

Terminalą planuojam pastatyti 2014 m. pabaigoj ir tuos planus nuosekliai realizuojam: konkursas laivui su įranga užsakyti yra baigtas, planai gilinti uostą ir įrengti krantinę taip pat nuosekliai stumiasi į priekį, vamzdyno, sujungsiančio Jurbarką su Klaipėda ir reikalingo tam, kad terminalas galėtų pilna apimtim veikti, statybos planai eina į priekį. Taigi, terminalas, atsirasiantis 2014 m. pabaigoj, iš esmės labai svarbus tam, kad pačiu artimiausiu metu mes galėtumėme turėti jau realią ir veikiančią alternatyvą dujų tiekimui iš „Gazpromo“. Turint tik vienintelį vamzdį ir „Gazpromui“ naudojantis ta monopoline padėtimi, mes turime labai mažai galimybių derėtis, tartis ir pasiekti mažesnę dujų kainą Lietuvos dujų vartotojams. Akivaizdu, kad turėdami terminalą, galėtumėm ir su „Gazpromu“ žymiai realiau tartis dėl pigesnių kainų. Manau, kad tokius požymius jau ir dabar matome, kai „Gazpromas“ pradeda mažinti kainas bent daliai vartotojų Lietuvoje – turiu omeny „Achemą“. Neatmesčiau ir to, kad matydami mūsų darbus pertvarkant dujų sektorių ir statant terminalą, jie jau dabar pradeda galvoti, kaip reikės konkuruoti dėl vartotojų Lietuvoje, kai „Gazpromas“ nebeliks vieninteliu dujų tiekėju. Vamzdžio, sujungsiančio Lietuvos dujų sistemą su Lenkijos dujų sistema, perspektyvą aš siečiau labiau su Europos Sąjungos energetinės strategijos įgyvendinimu. Noriu priminti, kad dar praeitų metų pavasarį ES Vadovų taryboje buvo patvirtinta europinė energetinė strategija, kurioje yra numatyta, kad po 2015 m. Europoje neturi likti energetinių salų. Na, ar 2015 m., ar kiek vėlesni metai – ne taip svarbu. ES pastangos įveikti Baltijos šalių energetinę izoliaciją, siekiant nutiesti elektros tiltus, planuojant dujų vamzdynų sujungimą, yra tai, ko mums tikrai labai reikia. Todėl aš matyčiau perspektyvą, kad toks vamzdynas galėtų atsirasti, finansuojant didesne dalimi iš ES lėšų ir realizuojant tai kaip bendrą europinį energetinį projektą.

Mes jau pakalbėjome apie pensijas ir pensininkus, kurių yra labai daug Lietuvoje. Visuomenė senėja. Daug žmonių išvažiuoja. Daug jaunų dirbančių žmonių išvažiuoja. O jaunimo nedarbas Lietuvoje yra didelis. Ką galima padaryti dėl jaunimo nedarbo, sulaikant juos Lietuvoje, kad jaunimas neišvažiuotų dirbti į Vakarų Europos šalis?

Nedarbas, be abejo, yra gilios krizės pasekmė. Gilios krizės, kurią pergyvenome 2009 m.  Kaip ir kitose šalyse, kurios pergyveno didelę recesiją – Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje nedarbas buvo ženkliai išaugęs. Jis mažėja pakankamai sparčiai – praėjusiais metais nedarbas mažėjo ne mažiau nei trimis procentais. Ir tai yra vienas iš spartesnių mažėjimų. Be abejo, pati nedarbo apimtis išlieka sudėtinga bei skausminga, ypač kalbant apie jaunimo nedarbą. Šiandien kaip tik į Lietuvą atvyksta ir Europos Komisijos delegacija, su kuria tardamiesi kartu ieškosime būdų, kaip efektyviau panaudoti ES lėšas tam, kad padėtume kurtis jaunimui patrauklioms darbo vietoms. Mes taikome mokestines lengvatas tiems darbdaviams, kurie įdarbina jaunimą ir galvojame apie eilę kitų papildomų priemonių. Bet svarbiausia Vyriausybės užduotis yra ir toliau nuosekliai siekti, kad, nepaisant visų Europos problemų Graikijoje, Portugalijoje ar dar kitur, Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikytų spartų atsigavimo tempą, spartų augimo tempą, nes tiktai auganti ekonomika gali kurti naujas darbo vietas. Tiktai kuriantis naujoms darbo vietoms galime matyti perspektyvą, kaip mažės nedarbas, tame tarpe ir jaunimo nedarbas.

Vyriausybės įstaigos Jūsų vadovavimo metu, šitos Vyriausybės, atliko daug sėkmingų tyrimų arba daug sėkmingų veiksmų dėl įvairių šešėlinės ekonomikos veiksmų, t.y. ir smulkieji prekeiviai, įvesta kasos aparatai, Gariūnai, kontrabanda, taksi firmos. Kokie dar yra prioritetai Vyriausybės, būtent kovoje su šešėliu ir kontrabanda – apskritai su korupcija?

Jūs teisingai pastebėjot. Kaip tik rytoj ruošiamės susitikti su sėkmingos operacijos, kovojant su šešėliu taksi versle, vykdytojais, paspausti jiems ranką ir aptarti, ką ir kaip toliau turėtumėme daryti. Jūs išvardinote beveik visas sritis, kuriose mes matome poreikį organizuotų, koordinuotų, bendrų įvairių teisėsaugos institucijų pastangų, siekiant sumažinti erdvę šešėliui, nelegaliam verslui, nusikalstamoms operacijoms. Viena iš sričių, kuriai šiais metais skirsime daugiau dėmesio – tai nelegalus darbas. Tai irgi yra sritis, kurioje matome daug problemų. Visų pirma, problemų esmė yra tai, kad nelegalų darbą naudojantys darbdaviai, mokantys atlyginimus vokeliais, netvarkantys normaliai apskaitos kokiuose nors prekybiniuose versluose, ne tik šitokiu būdu vengia mokėti mokesčius valstybei, vengia mokėti mokesčius tam, kad būtų išlaikytos institucijos, kurios tiems patiems žmonėms reikalingos. Ir mokyklos, ir ligoninės, ir pensijos jų tėvams – reikalingos ne Ministrui Pirmininkui, ne finansų ministrei, o reikalingos tiems patiems žmonėms. Bet taip elgdamiesi jie sukuria nesąžiningos konkurencijos sąlygas, kurios žlugdo verslą, kuris sąžiningai elgiasi, sąžiningai darbina, sąžiningai moka atlyginimus ir sąžiningai moka mokesčius.

Graikijos parlamentas vakar priėmė Ekonomikos gelbėjimų paketą, kuris yra gana nepopuliarus. Jį lydėjo riaušės Atėnuose ir kituose miestuose, nors parlamento nariai 129 balsavo už, 79 – prieš. Tačiau tai buvo labai sunku priimti. Reikėjo gal 40 deputatų pašalinti iš politinių partijų valdančiajai koalicijai. Kaip Jūs vertinat, kokios reikšmės yra šitas Graikijos parlamento ir jo premjero sprendimas visai euro zonai ir Europos ekonomikos atsigavimui?

Be abejo, tai yra svarbus sprendimas, sprendžiant vieną ypatingą problemą – Graikijos ekonomikos problemą, Graikijos skolų problemą, kuri sprendžiasi jau gerus porą metų. Tai nėra tas vienintelis sprendimas, kuris Graikijai yra reikalingas. Tos problemos yra pakankamai gilios ir susikaupusios, ir tų sprendimų reikės ateityje. Graikija sudėtingai ir sunkiai tokius sprendimus priima ir artėja į rinkimus balandžio mėnesį. Tikriausiai matysim ir daugiau įvairių panašaus pobūdžio labai karštų svarstymų su dideliu susipriešinimu Graikijos gatvėse. Tačiau labai svarbu yra matyti, kas vyksta ne tiktai Graikijoje, bet ir pačioje Europos Sąjungoje. Paskutiniai sprendimai, dėl fiskalinės drausmės sutarties, naujosios sutarties ir pastangos turėti labiau konsoliduotą finansinę, fiskalinę ir ekonominę politiką, mano įsitikinimu, yra ėjimas kaip tik ta kryptimi, kuria eidama Europa ir ras atsakymus bei sprendimus susijusius su šia tikrai pakankamai gilia Europos ir Euro zonos krize.

Ačiū už pokalbį.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Šiąnakt grįžote iš Nyderlandų, diskutavote energetikos klausimais, Erasmus universitete atsiėmėte Pasaulio lyderio apdovanojimą. Gal yra kažkokių konkrečių šito vizito rezultatų?

Vizitas buvo labai darbingas, tikiu, kad tikrai turėsime iš jo ir labai konkrečių rezultatų. Visų pirma, kaip ir daugelis mūsų tokių vizitų, šis buvo skirtas bendrauti su Olandijos verslo kompanijomis ir įtikinti jas investuoti į Lietuvą. Turėjome tikrai labai daug darbingų ir gerų susitikimų. Galėčiau tikėtis, kad Olandijos verslo misija gali netrukus atvykti į Lietuvą. Taip pat labai vertingas susitikimas buvo su Olandijos stambiausiomis dujų kompanijomis, kurios pagal savo veiklos apimtis yra vienos iš stambiausių Europoje – tai „Gasunie“ kompanija ir „GasTerra“ kompanija. Olandija valdo didelius dujų resursus ir yra išplėtojusi didelę dujų paskirstymo industriją, kuri užima pakankamai reikšmingą vietą visoje Europos dujų sistemoje. Turėjome galimybę aptarti ir dujų ūkio perspektyvas tiek pasaulyje, tiek Europoje, tiek ir mūsų regione. Taip pat buvo įdomu pasikeisti mintimis ir planais dėl suskystintų dujų terminalo (SGD) statybos, nes Roterdame „Gasunie“ kompanija kaip tik neseniai yra pastačiusi ganėtinai didelį SGD terminalą. Taip pat labai vertingi susitikimai vyko ir Amsterdamo, Roterdamo uostuose – tai stambiausi uostai Europoje, jautėme jų norą bendradarbiauti su mūsų Klaipėdos uostu, su mūsų logistikos kompanijomis. Šalia to įvyko svarbus susitikimas su Olandijos Ministru Pirmininku. Aptarėme bendrus Europos reikalus, bendrus darbus Europos frontuose. Toks susitikimas – geras darbinis susitikimas ir, tikiu, rezultatyvus.

Premjere, Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai kaltina Lietuvos Vyriausybę dėl nesuteikimo leidimo Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai. Šitą istoriją, Premjere, stebėjote praėjusios savaitės pabaigoje? Ir kaip vertinate Rusijos kritiką?

Mačiau straipsnių pavadinimus, bet per daug tikrai nestudijavau visų tų diskusijų ir priekaištų. Rusijos penkiakovės federacijos vadovo kritika yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, nes, ką matėme ir praėjusios savaitės pabaigoje, tokius klausimus svarsto mūsų Olimpinis komitetas, kuris yra visiškai nepriklausomas ir savarankiškas. Galbūt tokia vakarietiška olimpinė tradicija, žinoma Lietuvoje, nėra paplitusi mūsų kaimynėje Rusijoje, ir galbūt dėl to jie susidaro patys tokį klaidingą vaizdą. Mes Vyriausybėje tikrai nesame svarstę kokio nors individualaus konkretaus klausimo, ir tuo labiau – olimpinio klausimo, ir tuo labiau – D. Rimšaitės klausimo.

Jie sako, kad buvo užkulisiniai susitarimai su Lietuvos sporto bendruomene dėl olimpinio krepšinio turnyro. Vis dėlto Jūs apie tokius susitarimus esate girdėjęs?

Aš tikrai nesu girdėjęs ir čia svarstyti kažkokius tai, sakyčiau, visiškai su tiesa prasilenkiančius kaltinimus nematau didelės prasmės.

Premjere, „Snoro“ parlamentinė komisija šiandien pradeda darbą Seime, jai vadovaus opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. Yra apžvalgininkų, politikos komentatorių, sakančių, kad opozicija perima politinę iniciatyvą „Snoro“ reikaluose. Jūs sutinkate su tokia traktuote?

Opozicija prisiima nemažą dalį atsakomybės už tai, kad su „Snoro“ bankrotu susiję procesai būtų tinkamai, efektyviai realizuoti. Pati komisija turės galimybių pasižiūrėti, kaip buvo elgiamasi iškilus visoms „Snoro“ banko problemoms, bet kartu jinai turės nagrinėti ir tai, kas vyksta šiandien. Tai, kas vyksta šiandien, mano įsitikinimu, yra tikrai labai svarbu, nes po to, kai visiems apdraustiems indėlininkams buvo grąžinti indėliai, ir tai buvo padaryta labai efektyviai – maždaug 4 mlrd. Lt suma buvo tam išmokėta, sekantis etapas yra pati „Snoro“ banko bankroto procedūra. Kaip žinia, „Snoro“ banke yra likę turto daugiau negu už 4 mlrd. Litų, ir jį reikia efektyviai, skaidriai ir tvarkingai parduoti tam, kad būtų galima padengti tas lėšas, kurios buvo skirtos išmokėti žmonėms apdraustus indėlius. Čia yra nemažai įvairių interesų, įvairių interesų grupių, kai kurios iš jų ir labai garsiai, ir viešai skelbia: tai vadinama Kreditorių asociacija, kuri subūrė tuos pakankamai stambius kreditorius, kurių indėliai buvo didesni negu drausti, ir ten yra ir po keliasdešimt, ir po kelis šimtus milijonų indėlių turėjusių asmenų. Jie siekia vieno dalyko – kad jų nedrausti indėliai taip pat būtų didesne dalimi grąžinti ir apmokėti ir kad tai padarytų mūsų Lietuvos mokesčių mokėtojai, t.y. paprasti gydytojai, mokytojai iš savo mokesčių sumokėtų dar ir tuos porą milijardų litų.

Jūs nesutinkate su tokia pozicija?

Aš nesutinku todėl, kad to nenumato mūsų galiojantys įstatymai. Ir aš tikrai nesutinku su tuo, kad mūsų mokesčių mokėtojai padengtų tą riziką, kurią prisiėmė kreditoriai dėdami tokius indėlius. Tai čia mes matome įvairių pastangų, matome bandymus paveikti ir Seimo narius, kurie tų pačių kreditorių iniciatyva kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kaip tik abejodami ir siekdami pakeisti tą kreditorių eilę. Šitoje vietoje kaip tik tokia parlamentinė komisija, kuriai vadovauja opozicijos lyderis, turėtų skirti tam ypatingą dėmesį, kad tas bankroto procesas nebūtų veikiamas kokių nors stambių interesų, nes interesai, kurių bendra suma yra apie 2 mlrd. litų, yra tikrai labai stambūs.

Bet čia vis tiek yra politinis tyrimas. Politinis tyrimas, veikiamas politinių interesų daugiau. Ar manot, kad jis prisidės prie tiesos nustatymo, ar galbūt dar labiau sujauks mums visiems smegenis?

Na, ar sujauks, ar nesujauks – tai čia kiekvieno asmeninis susivokimo ir gebėjimo suvokti tiesą klausimas ir reikalas. Aš tikiu, kad komisija dirbs atsakingai. Bet labai svarbu, kad komisija iš tiesų nesujauktų ikiteisminių tyrimų, nesujauktų teisėsaugos darbo, o tiktai jai padėtų. Ir, antras dalykas, labai svarbu, kad jinai nesujauktų finansinių dalykų, kad jos darbas nebūtų panaudojamas tų pačių įvairių kreditorių grupių, įvairių interesų grupių, kurios galbūt norės per komisiją paveikti bankroto procedūrą ar paveikti kuriuos nors kitus procesus taip, kad jie negalėtų būti atlikti skaidriai, efektyviai ir rezultatyviai.

Skelbiama, kad šią savaitę internetu buvo atakuojamos Lietuvos finansų institucijos, pirmiausia Lietuvos bankas, vėliau – Medicinos bankas. Premjere, kas čia vyksta? Kokie čia gali būti siekiai tokių atakų, Jūsų akimis?

Aš tikrai nesiimčiau spręsti. Be abejo, kibernetinis saugumas yra labai svarbi sritis, tam skiriam dėmesio ne tik mes, tam skiria dėmesio ir NATO organizacija. Ir manau, kad štai tokia patirtis jau realiame gyvenime, kai imamasi atakuoti vieną ar kitą tikrai svarbią valstybės instituciją, mus privers šiems pavojams skirti dar daugiau dėmesio.

O kiek tos valstybės institucijos, jautrios institucijos, šiandien yra apsaugotos nuo tokių atakų?

Aš manau, kad pakankamai apsaugotos. Nors  šioje vietoje visiškai akivaizdu, kad investuoti į didesnį saugumą ir būtent į tokį saugumą mes tikrai privalome, nes technologijos, gebėjimai būtent tokiomis atakomis pakenkti valstybės gyvenimui šiandieniniam pasaulyje kinta labai greitai.

Premjere, šiandien – Vyriausybės pasitarimas, Ministrų kabinetas svarstys Viešųjų pirkimų tarnybos etatų klausimą. Prieš Naujuosius buvo nuspręsta nedidinti etatų, vėliau Žydrūnas Plytnikas sakė, kad jie nebus pajėgūs vykdyti savo funkcijų ir ypač tos funkcijos, kuri ypač siejama su skaidrumu, pirkimu iš vieno šaltinio, neskelbiamų derybų būdu, ši funkcija buvo atiduota nuo šių metų Viešųjų pirkimų tarnybai. Kaip jūs spręsite šį klausimą?

Mes sprendžiame ir atlyginimų klausimus, kurie nebuvo išspręsti Seime priėmus įstatymus, susietus su Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip institucijos, statuso pakeitimu. Čia tikrai yra nepasižiūrėjimas, kurį Vyriausybė siūlys Seimui ištaisyti. O dėl etatų – mes siūlysime šiek tiek etatų skaičių didinti, bet tai galima daryti tiktai nustatyto Viešųjų pirkimų tarnybai biudžeto rėmuose.

Tai reiškia, kad papildomų pinigų jūs neskirsite?

Mes neturime jokių galimybių skirti papildomų pinigų, nes papildomi pinigai yra tai, kas yra įdėta į biudžetą.

O gal čia gali kilti žmonėms klausimų, gal sąmoningai siekiama nepridengti tos svarbios srities prieš rinkimus, susijusios su pirkimais iš vieno, su žiniasklaidos pirkimais. Kur nenorima, kad ten detaliau būtų pažiūrėta?

Pirma, visiškai klaidingai galvojama. Viešųjų pirkimų išskaidrinimas yra viena iš strateginių krypčių, kur nuosekliai mūsų Vyriausybė dirba. Čia turime pasiekę rezultatų ir matome, ką toliau reikia daryti. Antra, tai viešųjų pirkimų priežiūra. Ji turi gauti vis daugiau tam tikro sisteminio, strateginio, preventyvinio požiūrio. Šitoje vietoje gebėjimai įvertinti riziką ir jas įspėti, stabdyti reikalauja ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos ne tik žiūrėti, kaip daugiau etatų turėti, bet ir kaip dirbti protingai, efektyviai, naudojantis pačiais moderniausiais metodais, įvertinant riziką ir jai užkertant kelią. Tai nereiškia, kad yra būtina didinti vien tik etatus.

Šiandien skelbiama, kad Vyriausybė sieks nepritarti Gintaro Songailos pasiūlymui dėl minimalios algos indeksavimo. G. Songaila siūlė, kad minimalios algos dydis būtų nustatomas ne mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį skelbia Statistikos departamentas. Jūs nepritarsite šiam pasiūlymui. Kodėl?

Minimali alga yra derinama su Trišalės tarybos partneriais ir tos diskusijos toliau vyksta. Ypač tokiais neramios ekonomikos laikais ir esant neišspręstoms problemoms euro zonoje, visi socialiniai partneriai kartu sutarėme, kad neatsargūs sprendimai, susieti su minimalia alga, gali turėti ir kenksmingų pasekmių. Tą rodo ir Lietuvos mokslininkų tyrimai, kurie, bent jau Vyriausybėje, mums yra tikrai gerai žinomi, galbūt kartais jie mažiau žinomi Seime. Štai ir „Eurostato“ praėjusių metų duomenys labai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje minimalios algos santykis su vidutine alga viršija 42 proc. Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos valstybių, kurios pagal tokį santykį yra pirmajame dešimtuke. Tuo tarpu yra nemažai valstybių, kur toks santykis yra ir žymiai mažesnis. Noriu priminti, kad, pvz., JAV toks santykis siekia tik 32 proc. Bet nėra nei vienos valstybės iš tos statistikos, kurią mes turime, kur minimali alga siektų 50 proc. vidutinės algos. Šiuo atžvilgiu toks įstatymas, kurį pasiūlė Seimo narys, gerokai prasilenktų su bet kokiai realybe, kokia egzistuoja tose šalyse, į kurias mes norėtume lygiuotis.

„Swedbank“ atliktas tyrimas skelbia, kad didėja atotrūkis tarp Lietuvos atskirų regionų. Per metus jis dar labiau išaugo. Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi 700 litų. Kaip pakomentuotumėte?

Problema, kad keli Lietuvos stambieji centrai, tokie kaip Vilnius, Klaipėda, gal iš dalies Kaunas, vystosi žymiai sparčiau negu visi kiti regionai. Tai žinoma jau senai – gerus 10-15 metų. Tą statistiką mes nuolat stebime ir ne vieną kartą esu apie tai kalbėjęs. Labai svarbūs mums bus kaip tik šie metai, kadangi šiais metais svarstysime Europos Sąjungos pinigų panaudojimo 2014-2020 m. strategiją. Ne vieną kartą esu sakęs ir dar kartą galiu pakartoti, kad kaip tik, žiūrint į Europos Sąjungos pinigų panaudojimo programavimo 2014-2020 m. laikotarpį, vienu iš svarbiausių prioritetų aš matau poreikį susitarti dėl tokių programų, kurios leistų provincijos regionams žymiai efektyviau įsisavinti ES lėšas, skiriant daugiau lėšų regionų projektams, jų gerovės projektams, tokiems projektams, kurie leistų verslui sparčiau kurtis tuose regionuose. Tokiu būdu mes galėtume pasiekti, kad skirtumai tarp sostinės, Klaipėdos, Kauno ir regionų bent jau nebedidėtų.

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Premjere, Nyderlanduose susitinkate su verslo lyderiais, valdžios atstovais, o vakare Jums bus įteikiamas garbingas apdovanojimas. Noriu Jūsų paklausti, ką aptarsite su kolega Nyderlandų Karalystės Ministru Pirmininku Marku Rutte?

Su Premjeru aptarsime aktualiausius dalykus. Premjeras, kaip ir mūsų Prezidentė, vakar dalyvavo Europos Vadovų Taryboje. Be abejo, Europos Sąjungos, euro zonos problemos, sprendimai, kuriuos tenka matyti spaudoje, Olandijai taip pat nėra lengvi –  deficitas pakankamai didelis, ekonomika taip pat sulėtėjusi. Toliau mums labai svarbu Europos finansinė perspektyva nuo 2014 iki 2020 metų, įvairūs finansavimo dalykai, tarp jų – IAE uždarymo, sanglaudos politikos finansavimas. Šiaip mums bendradarbiavimas su Olandija – labais stipria ekonomika – yra labai svarbus, galimybė aptarti tokias perspektyvas su Ministru Pirmininku yra taip pat labai svarbi.

Kokios praktinės reikšmės tikitės iš šio darbo vizito į Nyderlandus? Gal yra naujų potencialių investuotojų, norinčių vystyti savo verslus Lietuvoje, Jūs visada savo išvykose ieškote investuotojų, Premjere?

Be abejo, kad to tikimės. Tuoj pradėsime vizitą nuo susitikimo su Olandijos verslo asociacija ir atskirų kompanijų atstovais. Rytoj taip pat lankysimės  Roterdamo uoste, susitiksime su jų stambiausiomis energetikos kompanijomis. Noriu priminti, kad Olandija yra vienas iš dujų Europos energetikos centrų, pati turi savo nemažai išgaunamų dujų, taip pat yra didelis centras perkant ir parduodant dujas. Šiuo požiūriu yra įdomu ir vertinga susitikti su tokią didelę patirtį turinčių kompanijų vadovais. Mums dujų pertvarka taip pat yra labai svarbi. Taigi iš tikrųjų vizitas yra darbinis, daug susitikimų su verslo, su energetikos kompanijų atstovais. Na, sakyčiau taip: standartinis, intensyvus ir, tikiuosi, naudingas vizitas. Nyderlandų verslas yra pakankamai energingas ir pagal investicijas į Lietuvą jie užima 9 vietą, yra galimybių ir toliau augti ir plėtotis. Mes stengiamės individualiai įtikinti kompanijų vadovus, kad, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, yra žymiai naudingiau investuoti į Europos Šiaurės, Šiaurės Vakarų valstybes negu į pietines valstybes. Tikiu, kad tai, kokį ekonominį augimą mes galime parodyti šiuo metu Lietuvoje (vakar paskelbti mūsų vidaus produkto augimo skaičiai), manau, kad tai stiprus argumentas įtikinant ir Olandijos verslininkus matyti Lietuvą kaip gerą vietą investuoti, ir kaip toliau iš Lietuvos plėtoti savo verslą į kitas artimiausias rinkas.

Vakar įtakingas leidinys „The Financial Times“ savo tinklapyje paskelbė nepalankų straipsnį apie Lietuvos ūkio rodiklius. Rašoma, kad Lietuvos ekonomiką apibūdinantys skaičiai atrodo optimistiškai, tačiau investuotojai turėtų būti atsargūs: duomenys maskuoja tai, kad Lietuvos ekonomika susitraukė, šalies ekonomikos būklė tikrai nėra visiškai sveika, ji turi problemų. Taip rašo „The Financial Times“. Koks Jūsų komentaras?

Teko kaip tik perskaityti tą straipsnelį, vertinu jį dvejopai. Be abejo, smagu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra taip atidžiai nagrinėjama. Noriu pastebėti, kad pats straipsnelio pavadinimas, jog Lietuvos ekonomika nėra tokia, kaip jinai gerai atrodo, mano manymu, daugelį investuotojų paskatins pasidomėti giliau – kaipgi ta Lietuvos ekonomika iš tikrųjų atrodo. Atkreipčiau dėmesį, kad tekste yra labai stiprių pagiriamųjų žodžių, jog Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra parodomoji valstybė su tikrai labai gerai susitvarkiusia ekonomika, ir tai, kad mūsų ekonomikos augimas praėjusiais metais siekė beveik 6 proc., ir tai, kad turime vieną iš didžiausių augimų tarp visų ES valstybių, iš tikrųjų yra įspūdingas rezultatas. Tai atkreipia ir tokio stipraus žurnalo kaip „The Financial Times“ analitikų dėmesį, jie atidžiau nagrinėja, kaip toliau klostosi mūsų ekonominiai dalykai.

Premjere, pereikime prie Lietuvos reikalų. Sudaryta laikinoji parlamentinė komisija dėl banko „Snoras“ žlugimo aplinkybių. Kaip Jūs vertinate, Premjere, šios komisijos sudarymą?

Aš manau, kad gerai. Ir gerai, kad ir opozicijos lyderis prisėmė atsakomybę vadovauti tokiai komisijai. Toliau labai svarbūs procesai „Snoro“ banko reikaluose yra kaip tik įgyvendinami, ir ne mažiau svarbūs negu tai, kas vyko praėjusių metų lapkričio mėnesį. Ir tai, kad opozicija turės galimybę vadovauti komisijai ir labai atidžiai prižiūrėti visus procesus, kurie dabar vyksta, t.y., „Snoro“ banko turto pardavimas, iš kurio tikimasi gauti ne mažiau kaip 4 mlrd. Lt pajamų, ir tie pinigai kaip tik turės būti grąžinti į valstybės iždą, nes jie buvo panaudoti apdraustų indėlių grąžinimui, tai štai šitų procesų priežiūra ir apsauga nuo visokių galimų savanaudiškų didelių kitų interesų grupių įtakų, tai iš tikrųjų yra labai svarbi šitos komisijos užduotis. Tą atsakomybę prisiėmus komisijos pirmininkui iš tikrųjų teks labai intensyviai dirbti, kad rezultatai būtų tokie, kokie yra reikalingi valstybei ir mokesčių mokėtojams.

O gal jau paaiškėjo susitikimo su „Gazprom“ kompanijos vadovybės atstovais laikas, vieta, aptariamų temų ratas?

Susitikimo datos yra derinamos, tikrai tikiu, kad artimiausiu metu toks susitikimas įvyks, bet tikrai nenorėčiau spėlioti kuriomis dienomis. Be abejo, su tokios kompanijos kaip „Gazprom“ vadovybės atstovais susitikimas visada lies tas temas, kurios yra labai gerai žinomos, t.y. „Gazprom“ parduodamų dujų kainų politika ir „Lietuvos dujų“ ūkio pertvarka, „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarka. Lietuva, įgyvendindama europines direktyvas, siekia, kad taptumėme nepriklausomi nuo vienintelio dujų tiekėjo. Žinomi yra mūsų planai, kurie realizuojami nuosekliai statant suskystintų dujų terminalą, kuris turi pradėti veikti 2014 m. Tai visos tos temos bus aptariamos su „Gazprom“ kompanijos vadovybe. Mes tokio pokalbio tikrai laukiame, ir tikiu, kad jis artimiausiu metu ir įvyks.

Premjere, žiniasklaida pranešė, kad Rusija nukelia atominės  elektrinės Kaliningrade eksploatavimo pradžią į 2017 metus. Jūs anksčiau esate sakęs kelis sykius viešai, kad apskritai netikite šio projekto sėkme. Ar nepasikeitė Jūsų nuomonė dėl Baltijos atominės elektrinės perspektyvų dabar?

Na, pirmas dalykas, tai mums žymiai svarbiau yra Visagino atominės elektrinės perspektyva, ir mes nuosekliai įgyvendiname savo projektą. Ir kaip tik artimiausios kelios savaitės, mėnesiai bus labai svarbūs derinant labai svarbius susitarimus tiek su strateginiu investuotoju, tiek ir su regioniniais partneriais. Na, o Baltijos atominė elektrinė, ką aš ne vieną kartą esu sakęs, iš tiesų – tai projektas, kurio ekonominė logika yra sunkiau suprantama, nes rinkų pagamintai toje elektrinėje elektrai parduoti nelabai kol kas matyti ir šio  projekto vystytojai negali nedviprasmiškai paaiškinti. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimo datos vis nusikelia.

Šiandien pavakare, Premjere, Roterdame, Erasmus universitete, Jums bus įteiktas Pasaulio lyderio apdovanojimas. Ką Jums reiškia Pasaulio lyderio premija?

Aš tai pasakyčiau, kad iš tikrųjų smagu gauti tokią premiją, bet tikrai to nesureikšminčiau. Universitetas, aišku, yra labai stiprus universitetas, ir smagu būti tokioje draugijoje tarp iš tikrųjų žymių žmonių, kurie yra gavę tokius apdovanojimus, kaip pavyzdžiui: NATO generalinis sekretorius  A. F. Rasmussenas ar Izraelio premjeras B. Netanyahu. Bet tikrai aš to nesureikšminčiau kaip kažko ypatingai svarbaus.

Bet tai yra Pasaulio lyderio apdovanojimas už nuopelnus ekonomikai.

Tiktai galėčiau pasakyt, kad tai yra įvertinimas, kuris atitenka visai Lietuvai, nes iš tikrųjų mūsų sugebėjimas tvarkytis su tikrai didele ir gilia krize ir pasiekti, kad ekonomika atsigautų ir matytume jos geras augimo perspektyvas, yra pastebimas ir yra vertinamas.

Kaip Jūs reagavote, kad euro zonos politikos kūrėjai, įskaitant ir Nicolas Sarkozy, kaip pranešama vakar, paragino Ispaniją ir Italiją sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu tvarkant ekonomiką ir finansus?

Vėlgi, aš nematau nieko stebėtino, nes, ką jau ir iš pat pradžių sakiau, iš tikrųjų, mūsų ir kaimynų latvių, estų ekonomikos parametrai šiuo metu tikrai yra labai neblogi. Mes visi žinome, per kokias gilias krizes mes praėjome prieš porą metų ir kokius nepopuliarius sprendimus mums reikėjo priimti mažinant išlaidas, mažinant deficitą. Tai ir yra tie faktai, kurie yra pastebėti. Ir pastebėta, kad, įgyvendinus tokią politiką, ekonomikos tikrai labai sparčiai ėmė atsigauti, ir todėl tie mūsų receptai yra siūlomi ir kitoms šalims.

BFL

Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija (The Economic Faculty association Rotterdam, EFR) Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui suteikė 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimą (World Leader Cycle Award) už nuopelnus ekonomikos srityje.

Šis metinis apdovanojimas skiriamas pasaulio lyderiams už ypatingus pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse.

„Jūsų dėka, Ministre Pirmininke, Lietuva pakilo į aukštesnį lygmenį. Jūsų pastangos siekiant atgaivinti Lietuvos ekonomiką ir Jūsų veiksmai švelninant ekonominės krizės padarinius kelia susižavėjimą. Nors Lietuva smarkiai nukentėjo nuo krizės, jos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį buvo pats sparčiausias Europos Sąjungoje. Daugelį žmonių taip pat labai žavi ir įkvepia Jūsų gilus domėjimasis politikos mokslais, istorija ir žinių ekonomika“, – rašoma EFR laiške Lietuvos Vyriausybės vadovui.

Pasaulio lyderio apdovanojimą anksčiau yra gavę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, Pasaulio prekybos organizacijos vadovas P. Lamy, Švedijos Ministras Pirmininkas F. Reinfeldtas, buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis.

Apdovanojimų ceremonija vyks sausio 31 d. Roterdame, Erasmus universitete. Pasaulio lyderio apdovanojimą Lietuvos Vyriausybės vadovui įteiks buvęs Nyderlandų Karalystės Ministras Pirmininkas Janas Peteris Balkenende.

BFL

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Pone Premjere, vakar paviešinta, jog Jūs esate gavęs Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ kvietimą susitikti. Kiek Jums pačiam buvo netikėtas šitas kvietimas?

Turiu pasakyti, kad mes visada esame atviri pokalbiams. Iš tikrųjų „Gazpromas“ yra svarbi kompanija, todėl būtų keista, jeigu jiems prašantis susitikimo mes tokio susitikimo nesiektumėme ir neorganizuotumėme. Susitinku ir su daugeliu kitų kompanijų: ir su „E.ON“ kompanijos atstovais, ir su, štai, paskutinę savaitę, „Lotos“ kompanijos atstovais, su tokiomis kompanijomis kaip „Hitachi“. Tai būtų keista, jeigu nesusitiktumėme su „Gazprom“ kompanija. Mes siūlėme tuos susitikimus daryti intensyvesnius praėjusiais metais, ir iš tikrųjų tartis dėl kainų politikos ir dėl dujų sektoriaus pertvarkos, dalyvaujant ir Europos Komisijos atstovams. Noriu pastebėti, kad tokie susitikimai su „E.ON“ kompanija, kuri taip pat yra Lietuvos dujų akcininkė, jie vyksta nuolat ir yra tikrai konstruktyvūs ir rezultatyvūs. Tai šiuo atžvilgiu gerai, kad “Gazprom” taip pat keičia savo požiūrį. Ir aš tikiu, kad tikrai konstruktyviai galėsime aptarti daugelį svarbių klausimų.

Kodėl tas požiūris keičiasi būtent dabar? Neturite versijų?

Man sunku pasakyti. Iš tikrųjų situacija dujų rinkose tiek pasaulyje, tiek ir Europoje pakankamai sparčiai keičiasi. Tenka pastebėti, kad nemažai labai stambių kompanijų arba valstybių, nesutikdamos su „Gazpromo“ dujų kainų politika, yra padavę „Gazpromą“ į tarptautinį arbitražą. Tą yra padarę ir vokiečių kompanijos „E.ON“ ir „RWE“. Tą yra padarę, berods, ir Lenkijos kompanijos. Prieš tai jau tokius arbitražus yra laimėję Italijos kompanijos. Prieš keletą savaičių „Gazpromas“ yra paskelbęs apie pakankamai ženklią kainų peržiūrą ir nuolaidas pakankamai dideliam kiekiui vartotojų ir kompanijų Europoje. Na, išskyrus tas pačias kompanijas, kurios yra padavusios į arbitražą. Tai galima daryti irgi įvairių prielaidų ir išvadų, kaip „Gazpromas“ mato savo tolesnę kainų politiką. Bet susitiksime, aptarsime, ir manau, kad tikrai konstruktyvumas ir racionalumas yra vienas iš svarbiausių dalykų sprendžiant bet kokius, kad ir sudėtingus, klausimus.

Premjere, kaip Jūs vertinate opozicijos kaltinimus ir spaudimą Seimo Pirmininkei dėl „Snoro“?

Aš galėčiau labai paprastai, žmogiškai pasakyti, kad iš tikrųjų man kai kurie dalykai tiesiog kelia pasipiktinimą, nes visiškai nepagrįstas, drįsčiau pasakyti, negarbingas ir vietomis net ir, mano įsitikinimu, nepadorus I. Degutienės puolimas. Kai, sakykime, opozicijos lyderis V. Mazuronis reikalauja, kad I. Degutienė atneštų ir jam pateiktų 36-rių metų savarankiškai gyvenančio sūnaus verslo dokumentus. Trūksta žodžių, kaip galėčiau vertinti tokį elgesį. Aš tikrai tikiu tuo, ką ir pati I. Degutienė pasakė, kad tikrai nesijaučia kaip nors nusikaltusi ir sūnus vakar labai tiksliai išaiškinęs visas aplinkybes. Tikiu ir banko bankroto administratoriumi. Galų gale, aš manau, kad Prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakys į visus klausimus. Bet mane labiausiai neramina tai, kad mes matome labai daug požymių, kad opozicija, opozicijos atstovai labai įnirtingai dirba ne viešajam interesui, ne mokesčių mokėtojų labui, o dirba arba A. Baranausko grupuotės naudai, arba tų stambiųjų kreditorių, kurių reikalavimai nėra patenkinti 2 mlrd. litų sumai, kuri viršija draudimo sumas, ir dirba jų naudai siekdami, kad (iš tikrųjų to neslepia ir patys kreditoriai) jų nepadengtus kreditus turėtų padengti mokesčių mokėtojai. Tai yra ir Jūs, ir paprasti mokytojai, ir gydytojai, kurie moka mokesčius į biudžetą. Tą labai akivaizdžiai parodo ir tas faktas, kad vakar opozicijos keliasdešimt atstovų kartu su advokatais, kurie gina tuos pačius stambiuosius kreditorius, pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kurio esminė nuostata yra siūlymas pripažinti negaliojančiu nustatytą vadinamąją kreditorių eilę. Ta eilė yra nustatyta Bankų įstatyme, kuris buvo priimtas dar socialdemokratų valdymo metu, o dabar jie – visi keturiasdešimt – pasirašo tokį kreipimąsi. Ir noriu pasakyti, kad būtent pakeitus kreditorių eilę, t.y., iš antros eilės išmetus, kaip siūloma, Indėlių draudimo fondą, t.y., smulkiuosius indėlius, bus pasiektas rezultatas, kad stambiųjų kreditorių, net ne Lietuvos rezidentų, kai kurių, susijusių su Antonovu ar Baranausku, kredito reikalavimai bus perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių. Ir tokį reikalavimą atstovauti Konstituciniame Teisme yra pasiruošę Vytenis Andriukaitis, Vytautas Gapšys, kartu su jau žinomais teisininkais: Dovile Burgiene, Anatolijumi Novikovu ir kitais, kurie yra pasamdyti tų pačių stambiųjų kreditorių, kurie gauna už tai gerus, matyt, pinigus. Na, ir štai, opozicija, parlamentarai įsijungė į tą pačią gretą, nežinia, už kokius atlyginimus. Ir ruošiasi daryti viską, kad mokesčių mokėtojai prisiimtų ant savo pečių naštą – sumokėti dar porą milijardų tiems kreditoriams, kurių reikalavimų negalima patenkinti, jeigu nebus tam pakankamai „Snoro“ banke turto, kuris bankroto procedūros metu turėtų būti išparduotas.

Premjere, vakar Vyriausybė taip pat pritarė ir Nelegalaus darbo įstatymui. Bus griežtinama atsakomybė už nelegalų darbą. Taip pat buvo prieš šio įstatymo svarstymą kalbama, kad bus nutrauktos įvairios pašalpos žmonėms, kurie bus pagaunami dirbantys nelegaliai. Aišku, ir baudos tos pačios išlieka. Kiek šis įstatymas padės stabdyti nelegalų darbą ir kokie jo mastai šalyje?

Nelegalus darbas yra viena iš šešėlinės ekonomikos sričių. Ir su šešėliu mes turime kovoti visur. Mes tą ir darome. Ar tai būtų kontrabanda, ar tai būtų nelegali prekyba turguose, ar tai būtų atlyginimai vokeliuose, ar, galų gale, nelegalus darbas. Aš tikiu, kad Seimas, ilgai neatidėliodamas, priims minėtą įstatymą. Ir atitinkamos tarnybos turės papildomų instrumentų iš tikrųjų kovoti už tai, kad verslas Lietuvoje veiktų sąžiningai, nekonkuruotų nesąžiningomis priemonėmis vienas su kitu ir nežlugdytų vieni kitų, kad sąžiningai visi mokėtų priklausančius mokesčius, iš kurių yra išlaikomos mokyklos, ligoninės, mokamos pensijos.

Premjere, ta padėtis darbo rinkoje – ji pakankamai sudėtinga. Pasigirsta viešumoje teiginių, tvirtinimų, kad belikę vos 300 tūkst. nevalstybinio sektoriaus žmonių. Kiek, jūsų požiūriu, dramatiška padėtis rinkoje?

Duomenys iš tikrųjų yra žinomi, kad bedarbystė lieka pakankamai didelė, didesnė nei 10 proc., tai 11-12 proc. Jinai pamažu mažėja, bet tikrai lėtai. Bedarbystės priežastis yra ta 2008-2010 metų pasaulinė krizė, kuri paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Na, galima pasidžiaugti, kad verslas tikrai pakankamai neblogai atlaikė visą krizę ir atsigauna. Matėme praėjusiais metais pakankamai spartų ir eksporto, ir vidaus vartojimo augimą. Ir galime tikėtis, kad, nors ir šiek tiek lėčiau, bet ekonomika augs, ir tai reiškia, kad bus kuriamos naujos darbo vietos. Na, aš ir tikėčiausi, kad kaip tik tokiu keliu einant ir toliau, nuosekliai įgyvendinant ir tvarkingą finansų politiką, ir skatinant verslą plėtotis ir vystytis ar žemės ūkyje, ar statybose ar moderniųjų technologijų srityse, mes ir įveiksim tą tikrai labai skaudžią problemą, su kuria susiduria daugelis Lietuvos gyventojų.

Ir pabaigai, Premjere, rytoj – Pasaulinė tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Ir komentuojamas plačiai čia, Lietuvoje, ir kritikos yra: aštuonių Lietuvos socialdemokratų pasirašytas prisijungimas prie Europinės deklaracijos, daugiau kairiųjų politikų Vanzė deklaracijos, kurios esmė ir esminė mintis – kad negalima lyginti nacizmo ir sovietinių nusikaltimų. Kaip jūs vertinate šią deklaraciją ir mūsų politikų prisijungimą prie jos?

Pirmas dalykas, iš tikrųjų gerai, kad priminėte, rytoj – tikrai skaudi diena, Tarptautinė Holokausto atminties diena. Reikia prisiminti, kad, berods, 2005 metais ją įvedė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Ir ji skirta nacių nusikaltimų aukų prisiminimui, berods, kad kaip tik 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla. Ta proga iš tikrųjų tenka prisiminti, kad nacistinių nusikaltimų, Holokausto tikrai mes nelyginame su kokias nors kitais nusikaltimais. Nacistiniai nusikaltimai, Holokaustas yra unikalus nusikaltimas, siaubingas nusikaltimas. Deja, tenka ta proga prisiminti ir tai, kad Lietuvoje nebuvo išvengta to, kad ir kai kurie lietuviai susitepė krauju. Lygiai taip pat turime pasakyti, kad ir sovietiniai, stalinizmo nusikaltimai savo brutalumu, savo nežmogiškumu yra tai, ko niekas negali užmiršti. Taigi kiekvienas nusikaltimas yra unikalus, o patirtas skausmas yra neišmatuojamas. Prisimindami sausio 27 dieną, Tarptautinę Holokausto atminties dieną, galime prisiminti ir tą faktą, kad pirmasis nacių teismas Europoje buvo surengtas Lietuvoje 1934 metais, garsusis Neumanno-Sasso procesas. Šiuo požiūriu iš tikrųjų sausio 27-oji yra diena, kai būtina stabtelėti ir prisiminti tai, kas tragiško vyko XX amžiuje.

Bet Premjere, dėl tos minties lyginimo – nacizmo ir sovietų nusikaltimų. Iš principo, ar galima negretinti tų dalykų, kurie savo brutalumu buvo labai panašūs?

Matote, juos sugretina pati istorija. Jie vyko XX amžiaus viduryje. Stalinizmo nusikaltimai galbūt prasidėjo net ir šiek tiek anksčiau, dar iki Hitlerio atėjimo į valdžią Vokietijoje, prisiminkime ir Holodomorą, ir visus persekiojimus, ir „gulagus“, ir visus teismus. Šiuo požiūriu, iš tikrųjų, istorijos laikmetis juos sugretina. Juos sugretina taip pat ir tai, ką žymus britų istorikas Timothy Snyderis savo neseniai išleistoje knygoje yra pavadinęs „kraujo žemės“ ar „kruvinos žemės“. Tai yra ta teritorija, kuri apima Lietuvą, Lenkiją, didelę dalį Baltarusijos, Ukrainos, kur dėl vieno ir kito tirono brutalių nusikaltimų, kaip skaičiuoja Timothy Snyderis, XX a. vid. laikotarpyje buvo sunaikinta  daugiau nei 14 mln. gyventojų, tarp jų – labai daug žydų, bet taip pat nemažai ir kitų tautybių žmonių.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad jau šių metų pabaigoje Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus, o tai leistų teikti prašymą prisijungti prie euro zonos.

Premjeras, ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“, tiksliai neatsakė, ar kitais metais Lietuva teiks prašymą priimti į euro zoną, – praneša naujienų agentūros.

„Mūsų nuosekli politika yra tapti pilnateisiais Europos Sąjungos nariais, taip, kaip yra įsipareigota mūsų stojimo sutartyje. Lietuvai, kaip ir mūsų kaimynėms – Baltijos valstybėms – iš tiesų yra naudinga būti sveiko euro zonos klubo nariais.

Bet, be abejo, būtų gerai, kad iki tol, kol mes stosime į euro zoną, kad pati euro zona būtų susitvarkiusi su savo vidaus problemomis, būtų patraukli ir daugiau nekiltų grėsmių nei tiems, kurie esame šalia euro zonos, nei visam pasauliui dėl to, kad euro zonos problemos jau porą metų niekaip neišsisprendžia“, – kalbėjo A.Kubilius.

Anot ministro pirmininko, pirmiausia svarbu atitikti Mastrichto kriterijus.

„Lietuva turi įvykdyti reikalavimus, kurie yra žinomi, – Mastrichto reikalavimus. Jie mums yra naudingi ir savaime, nesvarbu, ar mes stotume, ar ne į euro zoną, nes tai yra tvarkingos, racionalios finansų politikos svarbiausi parametrai. (…) Pagal dabartines prognozes, mes galime metų pabaigoje būti ir netoli tokių parametrų“, – teigė A.Kubilius.

Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.

BFL

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijui“

Premjere, nuo Vengrijos gal pradėkime. Jūsų frakcija vakar padarė pareiškimą dėl paramos Vengrijai. Europoje šiandien ši šalis siejama labiau su autoritariniu V. Orbano valdymu, nepriklausomų radijo stočių uždarymu, antidemokratiniais rinkimų įstatymais. Netgi palyginti konservatyvus „The Economist“ (britų savaitraštis) lygina Vengriją su putinizmu. Premjere, kaip Jūs vertintumėte tą pareiškimą, kurį Jūsų partija padarė, ir kodėl jis remia tą kryptį, kuria šiandien juda Vengrija?

Pirmas dalykas – aš pasistengčiau vertinti Vengriją objektyviai. Aš tikrai raginčiau tuos, kurie nori vertinti Vengriją, visų pirma, kiek galima objektyviau vertinti tiesą ir objektyvius dalykus. Iš tikrųjų Vengrija turi savo problemų, pavyzdžiui, finansinių, kurios tikrai yra pakankamai sudėtingos. Čia nėra daug, ką vertinti. Galbūt buvo padaryta Vyriausybės klaidų sprendžiant finansines valstybės problemas. Antras dalykas – tai įvairūs teisiniai aktai, kuriuos ir Europos Sąjungos specialistai gali įvertinti. Turiu omenyje tokius teisinius dalykus, kaip Europos centrinio banko galios ar kai kurie kiti sprendimai. Trečias dalykas – Vengrijos Konstitucija, kurią, manyčiau, tie kas vertina, visų pirma, galėtų perskaityti. Tada jau būtų galima svarstyti. Konstitucijoje yra įvairių dalykų, tame tarpe ir labai ryškiai pabrėžtas Vengrijos įsipareigojimas tradicinėms Europos vertybėms, krikščioniškoms vertybėms, tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai. Tai šias nuostatas Europoje visada aštriai kritikuoja Europos kairieji, matydami tokiose nuostatose labai ryškias dešiniąsias, konservatyviąsias idėjas. Tokia skirtingų idėjinių vertybių paskatinta europinė diskusija neturėtų mus paversti neobjektyviais situacijos vertinime.

Bet yra žmogaus teisių varžymai, yra rinkimų taisyklių pertvarkos.

Klausimas paprastas. Aurimai, ar Jūs skaitėte tik aprašymus tarptautinėje spaudoje, ar Jūs pabandėte skaityti ir tuos teisės aktus?

Man teko skaityti ir tarptautinę spaudą, ir vakar vakare dar kalbėtis su Budapešto Europos universiteto žmonėmis. Jie pasakoja situaciją, kurią mato savo akimis.

Na, aš tikrai neturėjau galimybių bendrauti su kuo nors iš Vengrijos ir vertinti, kaip kas ką mato. Aš tik galiu pastebėti, kad Vengrijos demokratiškai išrinktame parlamente premjero V. Orbano partija turi du trečdalius balsų. Galbūt kartais tuo ir imamasi piktnaudžiauti. Bet tai –demokratiškai išrinktas parlamentas. Todėl vertinti kaip autoritarines tendencijas kažin ar būtų teisinga.

Bet Vyriausybės populiarumas per tuos 9 mėnesius krito turbūt du ar tris kartus.

Na, tai čia mes nerungtyniausim su Vengrijos premjeru, kas kokiais tempais praranda populiarumą. Ir dėl to vertinti Europos mastu, kažkaip smerkti aš tikrai nematau to pagrindo, apie kurį kalbama. Galima kritikuoti finansų politiką, galima kritikuoti labai konkrečius atskirus įstatymus, bet tai, kad Vengrijos parlamentas, turėdamas demokratinį mandatą priima naują Konstituciją ir galų gale pakeičia 1949 metų, dar stalinizmo metais priimtą Konstituciją, tai aš tame nematau kažko ypatingo.

Tai Jūs nematot, kad Vengrija čiuožia į autoritarizmą – ką tarptautinė spauda dažnai mini šiandien?

Na žinote, aš esu matęs ir kaip buvo smerkiamas Italijos kandidatas į komisarus Europos parlamente dėl to, kad išdrįso išsakyti dešiniąsias vertybes. Sukilo visa kairioji pusė, todėl Italija turėjo jo kandidatūrą atšaukti. Esu matęs ir kitų panašių smerkimų. Tai aš į tai žiūriu šiek tiek ramiau.

Gerai, pakalbėkim apie Lietuvos ūkį, Lietuvos ekonomikos reikalus. Premjere, vakar paskelbta, kad akcizai nebuvo surinkti daugiau nei 400 mln. litų. Buvo žadėtas milijardas iš šešėlio, platesniam kontekste kalbant, tas skaičius rodo, kad planas neįvykdytas. Finansų ministrė sako, kad planas buvo per daug ambicingas. Kaip Jūs komentuotumėte visuomenei šitą skaičių?

Pirmas dalykas – tai pasakyčiau, kaip ir finansų ministrė, kad iš tikrųjų praėjusių metų biudžetas yra įvykdytas visai neblogai. Vienos eilutės buvo neįvykdytos, kitos buvo viršytos. Bendro biudžeto rezultatai tikrai yra neblogi. Noriu priminti, kad 2011 metus pradėjome su deficitu, siekusiu beveik 8% berods, o baigėme su netoli 5%. Taigi, planai buvo ambicingi ir pakankamai neblogai įvykdyti. Be abejo, matome atskiras eilutes, kur iš tikrųjų yra verta galvoti ir apie papildomas priemones. Turiu omeny to paties akcizo surinkimą, kuris priklauso, visų pirma, nuo to, kaip pavyksta užkardyti kelią nelegaliai akcizinių prekių kontrabandai į Lietuvos rinką. Čia yra dalykų, kuriais galima šiek tiek ir pasidžiaugti. Sakysim, matome, kaip mažėja ir sėkmingai suvaržoma kontrabanda tokios produkcijos, kaip tabako produktai, vis didesnę rikos dalį užima legaliai pagaminti tabako produktai. Matome iš tikrųjų efektyvias pastangas stabdyti kontrabandinių degalų įvežimą, kartais ir pakankamai smulkų, taip vadinamas „pasatines“ benzino keliones. Be abejo, kad lieka ir daug darbų, kuriuos dar turime padaryti, tame tarpe užkirsdinti kelią šešėlinei prekybai turguose tomis pačiomis akcizinėmis prekėmis.

Tai čia ir klausimas – kas šitam plane Jūsų nesuveikė? Galbūt padarėt analizę ir ką darysit toliau, kad tos skylės būtų užkamšytos kontrabandai?

Pirmas dalykas – tai aš noriu pastebėti, kad kai vertiname pajamų surinkimą į biudžetą, tai raginčiau vertinti šiek tiek racionaliau ir objektyviau. Nes vertinant tiktai pagal tą faktą, kad štai nesurinkta tiek, kiek buvo planuota, tai kyla klausimas, ar blogai rinkom, ar blogai planavom. Šiuo požiūriu iš tikrųjų abi dalys, gali būti, gali turėti savo pagrindą. Sunku yra ir tiksliau suplanuoti tokius dalykus, kaip surinkimas iš akcizinių prekių. Galim pasidžiaugti, pavyzdžiui, kad PVM surinkom ženkliai daugiau negu buvo planuota. Už tai niekas mūsų nesmerkia. Biudžeto planavimas ir surinkimas yra šiek tiek du skirtingi dalykai. Šiuo atžvilgiu aš tiktai galėčiau pasakyti, kad galim pasidžiaugti tuo, kad deficito skaičiai yra ženkliai sumažėję praėjusiais metais, kad pasiekėm užsibrėžtus tikslus. Na, o šiais metais toliau tęsime lygiai tą patį, ką darėme ir praeitais metais. Tai yra, ieškosime būdų, kaip papildomai suvaržyti galimybes kontrabandai, šešėlinei ekonomikai. Ne vieną kartą jau esu kartojęs, kad nuo gegužės pirmos kasos aparatai bus įvesti ir vadinamoje gariūninėje prekyboje. Matome aktyvias muitinės pareigūnų pastangas, kaip jau minėjau, stabdyti ir tokias smulkias landas nelegaliajam prekių įvežimui. Kai kas nėra tuo patenkinti, bet mes ir toliau ryžtingai einame šituo keliu.

Premjere, Jūs neatmėtėte vakar galimybės, kad šiemet gali tekti kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą. Kai kurie analitikai sako, kad šis fondas nėra toks baubas, koks buvo. Yra kredito linijų, kur nėra jokių įsipareigojimų, apie kuriuos čia buvo anksčiau kalbama – apie pensijų apmokestinimą ir visokius kitokius panašius dalykus. Ką pasakytumėt žmonėm dėl Tarptautinio valiutos fondo?

Žinote aš per šituos tris metus, kiek man tenka vadovauti Vyriausybei, į tokį klausimą esu atsakinėjęs kokį penkiolika kartų – kiekvienais metais, ir pradedant metus, ir baigiant metus.

Bet gal pozicijos keičiasi dabar?

Kaip matot niekas kol kas nesikeičia, mano atsakymai visada tie patys. Mes iki šiol vykdėme racionalią skolinimosi politiką ir toliau vykdysim racionalią skolinimosi politiką. Tai reiškia, kad mūsų sprendimai priklausys nuo to, kaip atrodys situacija tarptautinėse finansų rinkose, iš kurių skolinamės. Būna periodų, kai ta situacija atrodo labai nerami. Sakysim dėl Graikijos krizės, ar dėl reitingų mažinamų Italijai, Prancūzijai ir kitoms šalims. Būna tokių laikotarpių, kai situacija atrodo ramesnė, palankesnė. Tai šioj vietoj mes esame racionalūs žmonės ir elgsimės racionaliai.

Premjere, šiandien Seime keletas svarbių dalykų. Vienas iš jų yra mokslo studijų įstatymo priėmimas. Ar bus rastas kompromisas? Yra kalbų, kad jau jis rastas tarp pozicijos ir opozicijos. Kai kurie klausimai artėja pozicijos dėl vertinimo laikotarpio, kad palikt spręst universitetams. Kaip Jūs ši klausimą vertinate?

Aš norėčiau pastebėti, kad Konstitucinis Teismas iš esmės toje paskutinėje byloje, kurią išnagrinėjo ir paskelbė savo sprendimą dar praeitų metų pabaigoje, nagrinėjo tik keletą aukštojo mokslo aspektų. Nors ir opozicija po to teigia, kad visa reforma yra Konstitucinio Teismo paneigta. Man atrodo, kad visiems užteko kelių savaičių (šiek tiek atvėsus), kad visi suvoktų, jog iš esmės Konstitucinio Teismo sprendime yra kalbama apie universitetų aukščiausiųjų organų tarpusavio įgaliojimų pasiskirstymą. Tai yra apie tarybų ir senatų įgaliojimų pasiskirstymą. Kalbama, kaip ir kokiu dažniu turėtų būti vertinami studentų pasiekimai, kad būtų realizuota konstitucinė nuostata, jog gerai besimokantiems valstybė garantuotų finansavimą. Na, ir dar keletas smulkesnių dalykų, kuriuos Konstitucinis Teismas irgi yra aptaręs. Šiandien pateiktame įstatymo projekte, kurį pateikė ministras ir komiteto pirmininkas, yra siūlomi neatidėliotini veiksmai, kurie kai kurias minėtas problemas sprendžia. Kiek aš suprantu vakar Seimo Švietimo komitete buvo rasti kompromisiniai sprendimai. Tame tarpe, kaip jūs ir įvardinote, ir dėl rotacijos. Aš manau, kad artėjam prie bendro supratimo. Turbūt Seimas šiandien bus pajėgus patvirtinti tuos pateiktus įstatymo projektus.

„Snoro“ parlamentinis tyrimas pakenktų Lietuvai. Apie šią problemą vakar sakė Seimo pirmininkė. Premjere, kaip vertinate siekius šitos komisijos steigėjų, norinčių ją turėti ir norinčių daugiau aiškumo šitoj situacijoj.

Na žinote, siekis, mano manymu, yra vienas. Noras pasidaryti šiek tiek tokio populizmo prieš rinkimus. Erdvės ir galimybių papolitikuoti. Tokia yra opozicijos duona. Bet aš galvočiau, kad bus elgiamasi racionaliai. Keli argumentai, man rodos, yra ir spaudoj išsakyti, į kuriuos yra verta atkreipti dėmesį. Visų pirma, reikia atsiminti, kad finansinė situacija dėl euro zonos problemų lieka įtempta, todėl bankinio sektoriaus tematikos politizavimas savyje turi per didelės prabangos aspektų. Antra, banko „Snoras“ problemos buvo išspręstos pačiu efektyviausiu būdu. Apsaugant ir kitus bankus, ir indėlininkus nuo sunkiai prognozuojamų padarinių. Svarbiausi interesai buvo užtikrinti ir apsaugoti paprastus indėlininkus, paprastus žmones, kurie turėjo nedidelius indėlius. Tai 99 procentai indėlininkų jau savo lėšas atgauna. Mokesčių mokėtojų pinigai, kaip ir buvo žadėta, nebuvo ir nebus naudojami gelbėjant bankus. Dabar, kokius mes matome dar aspektus? Be abejo, kad yra dar dvi grupės žmonių, kurių interesai yra susieti su „Snoro“ banko problemos sprendimu. Viena grupė – buvę akcininkai. Galimai buvę banko savininkai, kurie galimai vykdė nusikalstamą veiklą, ir kurie dabar slapstosi kažkur londonuose ir kuriems jų bylos politizavimas galėtų būti naudingas tam, kad ilgiau galėtų slapstytis tuose pačiuose londonuose užtęsdami visus teisminius tyrimus. Nes vienas iš argumentų, kuriuos naudotų, tai, kad Lietuvos Seimas kažką tiria, politizuoja visą bylą ir panašiai.

Antroji grupė yra nepatenkinti stambieji kreditoriai, kuriems nėra grąžinti jų turėti indėliai, nes jie viršijo draustas sumas. Matyt jie norėtų vienaip ar kitaip pakeisti įvykių eigą, kad jiems negrąžintus kreditus ar kitus įsipareigojimus ant savo pečių prisiimtų valstybė ar kitaip sakant visi mokesčių mokėtojai. Jiems būtų naudinga, kad visas reikalas būtų politizuojamas, populistiškai nagrinėjama, galbūt vertinami Seime Lietuvos Banko ir Vyriausybės padaryti žingsniai. Ir vertinami neigiamai, tokiu atveju tiems kredito atsirastų galimybė reikalauti tariamų žalų atlyginimo, žalų atlyginimo iš valstybės, mokesčių mokėtojų atneštų pinigų. Tai visi šie mechanizmai yra gerai žinomi ir gerai matomi tokie interesai.

Šiuos interesus išsamiai išryškinote, Premjere. Dar pora partinių smulkesnių klausimėlių. Aurelija Stancikienė, kuri garsėjo ir paskutiniais kritiniais pastebėjimais Vyriausybei dėl botelių, ji išbraukta iš konservatorių vienmandatininkų sąrašo ir grasina palikti partiją, šiandien rašo „Lietuvos žinios“. Čia kerštas, Premjere? Už grasinimus paduoti į teismą Jus? Ar už ką?

Man šiek tiek linksmai atrodo, kadangi nei yra kerštų, nei kas nors iš kur nors yra išbrauktas. Paprasčiausiai partijos taryba, kai paskutinį savaitgalį, susirinkę svarstėme visą eilę dalykų , diskutavome ir apie partijos pasirengimą rinkimams. Gaila, kad pati Aurelija Stancikienė nedalyvavo. Taip pat buvo apsispręsta, kad pradžiai tvirtiname dalį vienmandačių apygardų. Iš 70 berods patvirtinome 30 ar trisdešimt kelias. Sekančioje Taryboje, kuri matyt bus rengiama kovo pradžioje, bus tvirtinama dar kita dalis. Tos apygardos, kuriose yra viskas aišku, kuriose ir skyriai yra iškėlę kandidatus ir patiems kandidatams yra aišku, ir jie nebeieško kitų apygardų. Tai štai taip einama nuosekliai į priekį. Šioje vietoje tikrai nėra didelės erdvės plačioms diskusijoms.

Jūs kalbate ir Irena Degutienė, Seimo Pirmininkė, kalba apie pergalę Seimo rinkimuose, nors „Baltijos tyrimai“ vakar atskleidė apklausų duomenis, kad konservatoriai balansuoja ties patekimo į Parlamentą riba.

Na, žinote, yra įvairiausių apklausų. Vakar taip pat skelbtos „Lietuvos ryte“, „Facebook“ atliktos apklausos, kuriose mes pirmaujame. Mes irgi stebime situaciją.

Tai „Facebook“ labiau Jus įtikina negu „Baltijos tyrimai“?

Apklausos, kurios buvo skelbtos dabar, darytos gruodžio pabaigoje per pačius karščiausius debatus vykusius Seime. Mes tikime rinkėjais, tikime rinkėjų gebėjimu atrinkti, kas vykdė atsakingą politiką, kas vykdė patikimą politiką. Tikime, kad rinkėjai matys ir tokios politikos rezultatus. Ir kartu, balsuodami, tikriausiai klaus, o ką per šitą laiką, kokios atsakingos politikos pavyzdžius rodė ta pati opozicija, kuri dabar, pagal kai kuriuos nuomonių tyrimų duomenis, atrodo labai populiari.