Premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius teigia, jog Vyriausybės darbų tęstinumo požiūriu jam svarbu gauti paramą artėjančiuose partijos vadovo rinkimuose.

“Man pačiam šitie rinkimai irgi yra svarbūs. Vyriausybės ir mano paties labai aiškių nuostatų ir darbų tęstinumui man pačiam yra svarbi ir partijos narių parama”, – ketvirtadienio vakarą interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pasak jo, partijos narių suteiktas mandatas būtų labai svarbus įgyvendinant energetikos sektoriaus pertvarką.

“Turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, jog protingas partijos narių pasirinkimas mums leis tęsti svarbiausias pertvarkas, kurias pradėjome įgyvendinti, leis tinkamai pasirengti artėjantiems Seimo rinkimams”, – kalbėjo premjeras.

Jis pridūrė, jog džiaugiasi, kad konservatorių pirmininko rinkimuose dalyvauja ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Visi partijos nariai turės galimybę balsuodami apsispręsti, kurį kandidatą į pirmininkus jie remia”, – teigė A.Kubilius.

TS-LKD prezidiumas antradienį kandidatais partijos pirmininko rinkimuose patvirtino dabartinį jos vadovą premjerą Andrių Kubilių ir I.Degutienę.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Lietuvoje ekonomikos atsigavimo požymiai yra aiškiai matomi, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, prieš pristatydamas Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą.

“Kas turbūt būtų svarbu, tai pasidžiaugti visiems kartu, kad tikrai mes – ne Vyriausybė, o visa Lietuva – sugebėjome 2010-aisiais metais jau pradėti kilti iš tikrai sunkiausios krizės, ir tuos ekonomikos atsigavimo požymius pakankamai ryškiai jau visi matome. Dar kartą norisi perspėti, kad tikrai tai neleidžia atsipalaiduoti”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas apie nuveiktus Vyriausybės darbus, jis sakė, kad pradėta keisti energetikos sistema, stiprėja kova su korupcija.

“Matome vis labiau įsisiūbuojančią kovą su korupcija, su neskaidriais viešaisiais pirkimais, su kontrabanda, su šešėline ekonomika, skaidrėja energetikos dalykai. Šita sritis, mano manymu, irgi yra labai svarbi ir 2010-aisiais metais – čia matėme nemažai naujų darbų, kurie nuteikia viltingai”, – sakė premjeras.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKS) Tautininkų frakcijos taryba siūlo dabartiniam premjerui Andriui Kubiliui trauktis iš konservatorių partijos vadovo posto.

“TS-LKD Tautininkų frakcijos Taryba (…) pareiškia, kad nebemato jokios galimybės tapatintis su tokia dabartinio TS-LKD pirmininko politika ir siūlo jam atsistatydinti”, – rašoma šeštadienį tarybos priimtame pareiškime.

Tautininkų frakcijos taryba, remiantis pareiškimu, mano, A.Kubilius “ir dalis jo asmeninės aplinkos dėl siaurų pragmatinių interesų sistemingai aukoja TS-LKD vertybines ir programines nuostatas”.

Ministras pirmininkas yra kaltinamas tuo, kad “palaipsniui nusavina visą partiją, diegdamas joje klaninius karjerizmo santykius ir taip naikina atsakomybės bei kūrybingumo pagrindus”.

Be to, taryba tvirtina protestuojanti “dėl partijai primesto plano Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryti valdančiąją koaliciją su vadinamuoju “V.Tomaševskio bloku”, kurio veikla grindžiama ypač suaktyvėjusia Lietuvos šmeižimo kampanija, Lietuvos valstybės, jos Konstitucijos ir įstatymų negerbimu, tautinės nesantaikos kurstymu”, esą tokiu būdu keliamas pavojus partijos ateičiai, šalies politinei sistemai, Vilniui ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Taip pat pareiškime kaltinama, kad valdančioji koalicija “neturi aiškių politinių gairių ir atnaujinto bei konsoliduoto Vyriausybės veiklos plano (…), o TS-LKD pirmininkas, būdamas ir Vyriausybės vadovu, nesiima jokių iniciatyvų, kad ryžtingai pakeistų tokią padėtį”.

Tautininkų lyderis, Seimo narys Gintaras Songaila BNS sakė, kad frakcijos taryba taip pat priėmė nutarimą balandžio 30 dieną į tautininkų konferencijos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl frakcijos ateities jungtinėje partijoje.

“Jei tos nedemokratinės tendencijos stiprės, ir jei bus sudaryta koalicija Vilniuje su “V.Tomaševskio bloku”, yra galimybė, kad tautininkai pasitrauks iš partijos”, – sakė G.Songaila.

Taryba nutarė į TS-LKD pirmininko postą iškelti Gintaro Songailos ir Irenos Degutienės kandidatūras.

A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė rimtos konkurencijos iš kokio nors trečio kandidato neturėtų sulaukti, prognozuoja frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma.

“Nemanau, kad kas nors trečias galėtų sudaryti rimtą konkurenciją šiems dviems kandidatams. Jeigu A.Kubilius ir I.Degutienė abu duos sutikimą, tai ir bus pagrindinė konkurencijos ašis tarp jų”, – žurnalistams trečiadienį sakė J.Razma.

Kita vertus, politikas pripažino nežinantis, ar jie abu sutiks kandidatuoti.

Seimo pirmininkė I.Degutienė trečiadienį sakė, kad vėliau apsispręs, ar dalyvauti partijos vadovo rinkimuose.

“Jeigu skyriai kels, tai pasižiūrėsiu, kokia bus situacija. Jeigu būsiu iškelta, tai tada ir pamąstysiu. Bet šiandien negaliu į šitą klausimą niekaip atsakyti, nes nežinau, ar būsiu iškelta”, – Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Dabartinio partijos pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. Partijos skyriai kandidatus kels iki balandžio 11 dienos.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį “smagiu žiniasklaidos užsiėmimu” pavadino “skirtumų ieškojimą” tarp jo ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės.

“Ieškoti kokių nors dramatiškų skirtumų tarp manęs ir Irenos Degutienės ar tarp manęs ir, sakysime, Rasos Juknevičienės, ar tarp mūsų ir Vytauto Landsbergio – čia žiniasklaidai yra smagus užsiėmimas, bet mes kartu esame turbūt beveik daugiau nei 20 metų, ir nepaisant visų žiniasklaidos prognozių, kad tuoj tuoj suskilsime ar tuoj tuoj susipyksime, to niekaip neįvyksta. Tai jūs prognozuokite, o mes toliau dirbsime savo darbą”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras.

Birželį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina rinkti naują lyderį. Tuo metu baigsis partijai vadovaujančio A.Kubiliaus kadencija. I.Degutienė sakė rimtai galvosianti apie partijos vadovo postą, jei jaus plačią partiečių paramą.

Tuo metu premjeras, paklaustas, ar mato save partijos vadovo poste ir toliau, sakė, jog tai priklauso nuo to, ar jo kandidatūra bus pasiūlyta.

“Tai priklauso nuo to, ar mane pasiūlys kas nors, ar bus skyriai, ar kitos partijos institucijos, kurios turi teisę siūlyti”, – teigė jis.

“Man teko vadovauti partijai ir prieš rinkimus, ir ateiti kartu su partija į 2008 metų rinkimų sėkmę. Man teko vadovauti partijai ir per giliausią ekonominę krizę. Nors ir sunku buvo, bet atlaikėme – tą rodo ir savivaldos rinkimai, na ir toliau išties šį etapą reikėtų užbaigti iki kitų Seimo rinkimų tęsiant tuos darbus ir darant tuos sprendimus, kurie tikrai reikalingi, kad partija į kitus 2012 metų rinkimus ateitų tikrai stipriai pasirengusi ir galinti sėkmingai pasirodyti rinkimuose”, – dėstė jis.

Šeštadienį Vilniuje posėdžiavusi valdančiosios TS-LKD taryba patvirtino partijos pirmininko rinkimų tvarką. Iki balandžio 11-osios bus iškelti kandidatai į TS-LKD vadovo postą. Balandžio 18-ąją patvirtinus kandidatus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Konservatoriai ketina surengti suvažiavimą, kuris patvirtins visuotinai išrinktą naują pirmininką.

Investuotojai į atominių elektrinių Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje projektus turėtų įvertinti riziką dėl galimų ribojimų prekiauti tokiose jėgainėse pagaminta elektra, pirmadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Pasak ministro pirmininko, nuostatos dėl prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis toliau bus diskutuojamos tiek tarp Baltijos regiono valstybių, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES).

“Tai turėtų būti labai aiškiai suprantama tiems investuotojams, kurie planuotų dalyvauti atominių jėgainių ar Kaliningrade, ar Baltarusijoje statyboje, kad jie gali susidurti su visiškai naujomis taisyklėmis, apribojančiomis prekybą tokiose elektrinėse pagaminta elektra tiek Baltijos regione, tiek galbūt ir plačiau ES”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

Šiuo atveju ministras pirmininkas minėjo vadinamąjį “perimetro” mokestį, kuris gali būti taikomas ES nepriklausančioms šalims, nes jose yra mažesni saugumo standartai.

“Jau šiuo metu panašias taisykles yra įgyvendinusi mūsų kaimynė Suomija, kuri įvedusi taip vadinamą perimetro mokestį elektros energijos prekyboje su trečiom šalim, ir, be abejo, šiomis aplinkybėmis tai darosi vienu iš pačių svarbiausių klausimų”, – sakė A.Kubilius po Vyriausybės posėdžio.

Pasak A.Kubiliaus, trijų Baltijos šalių premjerai ir Europos Komisijos atstovai jau yra aptarę taisykles, “kaip turėtų būti vykdoma prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis, ypač kai tos trečios šalys planuoja gaminti elektros energiją tokiu būdu, kuris keltų pavojų branduolinei saugai arba bendrai aplinkos saugai arba tokiu būdu, kai elektros energija yra gaminama neatsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus”.

Premjero aiškinimu, bus išnaudoti “visi instrumentai”, kad ypač po Fukušimos branduolinės jėgainės avarijos Japonijoje elektrinėms, statomoms šalia didžiųjų miestų, būtų skiriamas ypatingas dėmesys.

“Ypatingą dėmesį skirsime ne tik darbui tarptautiniame lygyje su tom valstybėm ir jų vadovybėm, kurios planuoja statyti tokias elektrines + aš turiu omeny šiuo atžvilgiu Baltarusijos vadovybę, Kaliningrado srities vadovybę, Rusijos vadovybę, bet ypatingą dėmesį taip pat skirsime ir tiems investuotojams, kurie planuoja tokių elektrinių statyboje dalyvaus. Šiuo atžvilgiu turiu omeny tą pačią “Rosatom” kompaniją. Aš manyčiau, kad ypatingą svarbą plėtojant tokius eksperimentinius ir nelabai saugumo atžvilgiu patikrintus projektus turi ir investuotojai”, – sakė A.Kubilius.

ES vadovai praeitą mėnesį paskelbė, kad ES galėtų taikyti “reguliavimo metodus” “energetinio saugumo, saugių ir tvarių mažo anglies dioksido kiekio technologijų, energijos vartojimo efektyvumo, investavimo sąlygų ir

aukščiausių branduolinio saugumo standartų išlaikymo ir propagavimo srityse”.

Vasario 4 dienos Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo rašoma, kad ES elektros gamintojams taip pat turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos už Europos ekonominės erdvės esančių gamintojų atžvilgiu.

Estijos centro-dešiniųjų pergalė parlamento rinkimuose yra geras “Baltijos pavyzdys”, pirmadienį sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

“Pirma žinia, kuri mane ypatingai šį rytą ir jau vakar vakare nudžiugino – tai mano kolegos Estijos ministro pirmininko ir dešiniųjų pergalė Estijos rinkimuose. Tai yra tikrai geras Baltijos pavyzdys”, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.

“Mes daugeliu požiūriu norime pasivyti ir pralenkti estus. Tikiu, kad kitais metais, sekdami ir savivaldos rinkimų rezultatus, mes tą ir padarysime”, – kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Anksčiau A.Kubilius yra teigiamai įvertinęs jo vadovaujamų konservatorių pasirodymą vietos valdžios rinkimuose vasario 27 dieną, kada jie liko antroje vietoje po socialdemokratų ir pasirodė geriau nei buvo prognozuojama. Kitąmet Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.

Pirmadienį kalbėdamas Vyriausybėje A.Kubilius taip pat sakė, kad atlaikius ekonominę krizę dabar Lietuvai teks “atlaikyti ekonomikos atsigavimą”, kurį lydi noras nepagrįstai didinti išlaidas.

“Atlaikėme ekonominę krizę, ateina sunkesnis išbandymas – atlaikyti ekonomikos atsigavimą, kuris, kaip rodo daugelis parametrų, gali būti pakankamai spartus. Spartus ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus estus ir pas kaimynus latvius.

Didžiausi išbandymai, dėl kurių noriu dabar perspėti, – tai atsirandantis noras finansiškai išlaidauti, nors tokių galimybių nėra ir nenusimato”, – sakė A.Kubilius.

“Antras pavojus – tai politinis atsipalaidavimas ir politinis išlaidavimas diskutuojant apie nelabai svarbius dalykus, panyrant į tuos nelabai svarbius dalykus ir užmirštant rimtus darbus”, – kalbėjo premjeras.

Estijos centro dešiniųjų Vyriausybė sekmadienio rinkimuose užsitikrino tvirtą daugumą parlamente.

Priešingai nei airių rinkėjai, kurie praėjusį mėnesį už nesėkmingą ekonominę politiką nubaudė savo vyriausybę, estai neprarado pasitikėjimo premjero Andraus Ansipo koalicija.

Rinkėjai nenusigręžė nuo centro dešiniųjų politinių jėgų, nors jos stovėjo prie šalies vairo ne tik tuomet, kai Estijos ekonomika svaiginančiai augo, bet ir kai staigiai smuko žemyn, versdama vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių.

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus visų 625 rinkimų apylinkių balsus, premjero A.Ansipo Reformų partija surinko 164 221 balsą (28,6 proc.) ir 101 vietos parlamente turės 33 vietas.

Jos konservatyvi koalicijos partnerė – centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – gavo 117 929 balsus (20,5 proc.) ir naujajame parlamente kontroliuos 23 vietas

Premjeras Andrius Kubilius sako nemanantis, kad Kauno valdžia be daugumą mandatų čia laimėjusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų būtų stabili.

“Kaune, skirtingai galbūt nuo Vilniaus, rinkėjai išreiškė labai ryškiai suformuotą nuostatą, ir dabartinis meras A.Kupčinskas gavo dvigubai daugiau balsų kartu su partijos nariais negu sekantys po jų. Taip nepaisant, kaip dabar atrodo, rinkėjų valios, nemanau, kad tai garantuotų Kaunui gerą perspektyvą, stabilumą ir bendruomenišką supratimą”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Antradienio vakarą susitarta, kad Kauno valdžią formuos penkių politinių jėgų atstovai: “darbiečiai”, koalicija “Vieningas Kaunas”, socialdemokratai, “darbiečiai” ir liberalcentristai. Kartu Kauno miesto savivaldybėje jie turėtų 22 mandatus iš 41.

Pagal susitarimą, miestui iki šiol vadovavusį konservatorių Andrių Kupčinską mero poste turėtų “Vieningo Kauno” lyderis Visvaldas Matijošaitis. Per sekmadienį vykusius rinkimus 12 mandatų laimėję Kauno konservatoriai į koaliciją neįtraukti.

Dar keturias vietas iškovojo partija “Jaunoji Lietuva”, tris – Liberalų sąjūdis.

A.Kupčinskas vadino formuojamą koaliciją “oligarchine” ir sakė neatmetantis galimybės, kad TS-LKD Kaune dirbs opozicijoje.

Po savivaldos rinkimų Vilniaus miestui turėtų vadovauti asmenys, neturintys praeities dėmių, antradienį pareiškė konservatorių lyderis premjeras konservatorius Andrius Kubilius.

“Tikrai norėtumėme, kad Vilniaus miestui vadovautų asmenys, neturintys praeities dėmių ir nebūtų vertinami kontroversiškai”, – Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Vis dėlto jis tiesiogiai neminėjo Artūro Zuoko, kuris 2008 metais nuteistas dėl bandymo papirkti tarybos narį. Šio politiko suburta koalicija laimėjo daugiausia balsų rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

A.Kubiliaus nuomone, dabartinis Vilniaus meras konservatorius Raimundas Alekna jau įrodė turintis tinkamą kvalifikaciją vadovauti Vilniui.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, A.Kubilius teigė, kad su jais reikėtų nuosekliai aiškintis dėl miestui svarbių klausimų.

“Su Lenkų rinkimų akcija, su kuria iki šiol buvome koalicijoje, reikėtų nuosekliai aiškintis. Lenkų rinkimų akciją vienija jų požiūris į tautinių mažumų reikalus, į švietimo reikalus. Bet ar jie visi turi bendrą požiūrį į šilumos reikalus, kitus svarbius ūkinius dalykus? Tuos dalykus reikia racionaliai ir argumentuotai susitarti”, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Zuoko koalicija Vilniuje iškovojo 12 mandatų, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija gavo 11 vietų, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 10. Po jų rikiuojasi Darbo partija su aštuoniais mandatais, po penkias vietas iškovoję socialdemokratai ir partija “Tvarka ir teisingumas”.

Iš viso Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirba 51 politikas.

Šalies premjeras Andrius Kubilius patvirtino sulaukęs slaptos pažymos iš ūkio ministro Dainiaus Kreivio apie spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

“Savaitgalį gavau ministro pažymą apie žiniasklaidoje minėtus spaudimo atvejus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Turiu pasakyti, kad reikės skirti daugiau laiko tam, kad detaliau susipažinčiau su pažyma. Turiu konstatuoti, kad pažymoje yra aprašyti labai konkretūs dalykai, žinomi reiškiniai, prie kurių anksčiau buvo įprasta ir kai kam vis dar nesinori atsisakyti tokiu veikimo būdų”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius.

Pats D.Kreivys nieko nekomentavo.

Tačiau dienraščiui “15 minučių” ūkio ministras pranešė perdavęs Vyriausybės vadovui pažymą apie korupcinius interesus ir spaudimą.

“Palik ramybėje šitą pirkimą ir galėsi bet kuriame salone išsirinkti bet kokį automobilį. Domina namas? Sakyk tik kur. Sakė: smarkiai pulsi – susikulsi! Kai kurie atvejai iš tiesų gali būti laikomi kriminalinio pobūdžio grasinimais. Ir man, ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Žydrūnui Plytnikui buvo siūlomi ne tik namai, automobiliai, bet ir šimtatūkstantinės sumos. Tokių pasiūlymų būdavo ne vienas”, – interviu “15 minučių” kalbėjo D.Kreivys.

“Būdavo, kad tiesiog prie namų sėdėdavo su vokais. Visi šie dalykai sugulė į pažymą”, – pridūrė jis.

Valdantieji konservatoriai yra patenkinti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, kurie sustiprins ryžtą tęsti Vyriausybės darbus, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Pasirodėme labai neblogai, ypač įvertinant aplinkybes, kuriomis teko dalyvauti šiuose rinkimuose – po dvejų metų labai gilios krizės, sudėtingų sprendimų, totalinės, kartais labai agresyvios ir populistinės kritikos. Vyravę lūkesčiai buvo tokie, kad opozicija turėjo laimėti, o koalicija pralaimėti. To neįvyko”, – BNS sakė A.Kubilius.

Pirminiais duomenimis, didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinkimuose liko antroje vietoje po opozicinių socialdemokratų. Priešrinkiminės apklausos konservatoriams prognozavo blogesnius rezultatus.

“Tai yra mandatas Vyriausybės politikos tęstinumui. Opozicijai po dvejų metų buvimo opozicija visoms Vyriausybės antikrizinėms priemonėms, manau, kad tai yra pralaimėjimas”, – teigė Vyriausybės vadovas.

“Tai sustiprina mūsų tikėjimą, kad tai, ką darėme, rinkėjų yra suprantama. Esame rinkėjams nuoširdžiai dėkingi, tai reiškia, kad ta politika turi būti tęsiama – skaidrumo, finansų stabilumo, permainų, kur jos būtinos. Mūsų siekis kurti ilgalaikę modernios ir gebančios globaliai konkuruoti Lietuvos ateitį ir šiuose rinkimuose rinkėjų buvo patvirtintas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys tvirtino, kad neišsipildė prognozės, jog konservatoriai dėl Vyriausybė sprendimų praras dalį balsų.

“Neišsipildė prieš rinkimus totaliai skelbiamos išankstinės pražūtingos prognozės mūsų partijai (…) Rezultatai išryškina, kad politinėje rinkoje dešinėje partijų pusėje ima lyderiauti TS- LKD, o kairėje partijų pusėje – nebejotinai Lietuvos socialdemokratų partija”, – spaudos konferencijos metu sakė V.Stundys.

“Tai, kad nepasitvirtino opozicijos džiaugsmingas laukimas mūsų pralaimėjimo, parodo, kad jų lūkesčiai buvo perdėti, ir visiškai neįvertintas visuomenės kritiškas, dalykiškas požiūris į tai, kas vyksta mūsų valstybės politikoje”, – sakė politikas.

Jis tvirtino, kad šie savivaldos rinkimai konservatorių partijai yra laikytini, kaip “sėkmės istorija”.

V.Stundys pažymėjo, kad ypatingo poveikio nepriklausomi kandidatai savivaldos rinkimams neturėjo.

“Drįsčiau sakyti, kad populizmo nepopuliarumas yra matyt vienas iš šios rinkimų kampanijos ypatumų, nors kokia nors populistinė partija šiek tiek savo mandatų skaičių ir padidino”, – kalbėjo konservatorių rinkimų štabo vadovas.

Vilniaus konservatorių vadovas Mantas Adomėnas sakė, kad sostinėje surinkę 10 mandatų TS-LKD pasiekė didelę pergalę.

“Mūsų širdinis elektoratas yra išlaikytas (…) ir kad tai nei viena opozicinė parlamentinė partija nesugebėjo mesti veiksmingo iššūkio TS-LKD – tai yra įdomus posūkis sostinės politikoje”, – kalbėjo M.Adomėnas.

Vis dėlto, anot jo, “nesisteminių blokų formavimasis” Vilniuje parodo populizmu paremtų politinių judėjimų atėjimą į sostinę.

“Tendencija, kai atsirandantys populistiniais šūkiais ir pažadais besivadovaujantys judėjimai laimi nacionaliniu mastu gana aukštus rodiklius, tai, mano manymu, persikėlė į Vilnių”, – sakė M.Adomėnas.

Jis sakė, kad pirmadienį bus tariamasi Vilniaus sueigoje politiniu lygmeniu su kuo galima būtų sudaryti koaliciją. Anot M.Adomėnu, norėtųsi, kad sostinės metu išliktų Raimundas Alekna.

“Be abejo, mano supratimu Vilnius turi pirmą per daug metų sąžiningai ir veikliai dirbantį merą ir mes stengsimės šitą situaciją išlaikyti”, – sakė konservatorius.

V.Stundys, kalbėdamas apie Kauną, sakė, kad rinkėjai parodė savo pasitikėjimą dabartiniu meru Andriumi Kupčinsku.

“Jau priešrinkiminės apklausos rodė, kad kauniškiai nori meru matyti A.Kupčinską”, – sakė V.Stundys.

Jis tvirtino, kad Lietuvoje yra 10 savivaldybių, kur konservatoriai yra ryškūs lyderiai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose socialdemokratai nežymiai pagerino savo pozicijas, visoje Lietuvoje surinkę 16,6 proc. balsų, o valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija liko antroje vietoje su 14,5 proc., rodo BNS gauti išankstiniai tarpiniai duomenys.

Per 2007 metų rinkimus socialdemokratus palaikė 16,3 proc. balsavusiųjų. Tėvynės sąjunga praeituose savivaldos rinkimuose surinko 17,1 proc., o vėliau su jais susijungę krikščionys demokratai – 5,1 proc. balsų.

Negalutiniais duomenimis, socialdemokratų partija gali gauti 326 mandatus, TS-LKD – 248.

Trečioje vietoje – Darbo partija, laiminti 9,99 proc. rinkėjų palaikymą ir 164 mandatus, ketvirtoji – partija “Tvarka ir teisingumas”, sulaukusi 8,6 proc. rinkėjų palaikymo ir gaunanti 156 mandatus. Tokie duomenys gauti suskaičiavus balsus iš 95 proc. apylinkių.

Opozicijai neiškovoti “totalinės” pergalės savivaldybių tarybų rinkimuose būtų nesėkmė, sekmadienio vakarą pareiškė valdančiųjų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius.

“Po dvejų metų darbo labai sudėtingomis aplinkybėmis, krizės aplinkybėmis, sakyti, kas būtų mums nesėkmė, aš tikrai neapsiimu. Aš žinau, kas būtų nesėmė opozicijai, tą labai gerai žinau – po dvejų metų šitokios situacijos opozicijai neturėti totalinės pergalės yra didžiulė nesėkmė”, – žurnalistams rinkimų štabe sakė A.Kubilius.

Viename Vilniaus viešbučių su partijos bičiuliais rinkimų rezultatų laukiantis premjeras taip pat pridūrė, kad konservatoriai “tikrai nusiteikę pakankamai sveikai”.

Jis pažymėjo, kad įvardyti, kas būtų partijos sėkmė lyginant su praėjusiais savivaldos rinkimais būtų sudėtinga dėl balsų skaičiavimo tvarkos.

“Praeituose rinkimuose 2007 metais mes balsų skaičiumi buvome pirma partija, mandatų skaičiumi nebuvome pirmi. Tikrai nesunku turėti daug mandatų laimint 1500 rinkėjų paramą Neringoje, o Vilniaus mieste 1500 rinkėjų neduos nė vieno mandato”, – dėstė A.Kubilius.