Darbo partijos lyderis europarlamentaras Vilniaus mieste kandidatuojantis Viktoras Uspaskichas atmeta premjero Andriaus Kubiliaus išsakytas abejones dėl neva nesumokėto dalies pajamų mokesčio už praėjusius metus.

Viktoras Uspaskichas BNS sakė, kad pernai sumokėjo tik 10 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio, nes pajamas gavo iš akcijų, kurios buvo išlaikytos ilgiau nei įstatymu numatytas terminas, iki kurio jos būna apmokestinamos, pardavimo.

Be to, anot jo, tapęs europarlamentaru jis mokesčius moka Briuseliui.

“Uspaskichas padarė tokį sandorį kaip Kreivys tik aš nurodžiau akcijų visą vertę, aš tai neslepiu, deklaruoju <…> Kreivys už 100 tūkst. kartų mažesnę sumą savo motinai pardavė. Tai yra pinigų plovimas. Motina gali parduoti už 4 milijonus”, – sakė V.Uspaskichas.

Anot jo, premjerui prieš komentuojant reikėtų pasidomėti įstatymais, nes dalindamas tokius komentarus jis visiškai save diskredituoja.

Ministro pirmininko spaudos tarnybos antradienį išplatintame pranešime teigiama, kad V. Uspaskichas pernai yra gavęs 8,573 mln. litų pajamų, tačiau sumokėjęs vos 10 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio ir tai esą “sukelia iš tikrųjų daug įdomių klaustukų”.

+370 5 2058524

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklą gyventojai vertina neigiamai. Premjerės poste jie mato tos pačios partijos narę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Tai rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” apklausa.

Teigiamai A.Kubiliaus Vyriausybę sausio mėnesį vertino 0,3 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 12,2 procento.

Neigiamai Vyriausybę vertinančiųjų buvo 42,4 proc. ir greičiau neigiamai – 40,9 procento.

Klausiami, kas geriausiai tiktų eiti premjero pareigas, gyventojai, kaip ir anksčiau, dažniausiai rinkosi I.Degutienę – pirmenybę jai sausį atidavė 19,5 proc. apklaustų rinkėjų.

Antrasis geriausių potencialių ministrų pirmininkų sąraše yra socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, jį premjero poste regėti norėtų 8,8 proc. respondentų. Tiek pat žmonių šias pareigas patikėtų ir Darbo partijos lyderiui, europarlamentarui Viktoriui Uspaskichui.

SEB banko prezidento patarėju, ekonomistu Gitanu Nausėda pasitikėtų 6,8 proc. apklaustų gyventojų. Tuo metu premjero pareigas dabartiniam ministrui pirmininkui A.Kubiliui patikėti sutinka 5,2 proc. žmonių.

Dar 5 proc. apklaustųjų manė, kad ministro pirmininko pareigos geriausiai tiktų partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderiui, pašalintajam prezidentui ir europarlamentarui Rolandui Paksui. 3,9 proc. gyventojų šį postą patikėtų susisiekimo ministrui, liberalui Eligijui Masiuliui.

Toliau sąraše rikiuojasi visuomeninį judėjimą įsteigęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (3,3 proc.), “Tvarkos ir teisingumo” pirmasis vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (3,2 proc.) ir socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,6 proc.).

Apklausa atlikta šių metų sausio 17-24 dienomis. Tyrime dalyvavo 1004 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Premjero vidutinis mėnesio atlyginimas pernai, neatskaičius mokesčių, siekė 10,85 tūkst. litų. Beveik tiek pat uždirba ir du ministrai – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šių dviejų ministrų atlyginimai, neatskaičius mokesčių, remiantis 2010 metų trečio ir ketvirto ketvirčio duomenimis, buvo po 10,012 tūkst. litų per mėnesį.

Ministerijų interneto svetainėse skelbiama darbo užmokesčio informacija rodo, kad ministrų algos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje svyruoja nuo 10 iki 8,4 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų trečią ketvirtį siekė 9885 litus, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės – 9826 litus per mėnesį.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vidutiniškai gaudavo 9503 litus per mėnesį. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vidutinis atlyginimas 2010-ųjų trečią ketvirtį sudarė 9421 litus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis 2010-ųjų ketvirtą ketvirtį uždirbdavo po 9248 litus per mėnesį.

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 8850 litų, užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio – 8818 litų.

Mažiausiai iš Ministrų kabineto uždirbo teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, energetikos ministras Arvydas Sekmokas bei ūkio ministras Dainius Kreivys.

R.Šimašiaus vidutinis atlyginimas pernai ketvirtąjį ketvirtį siekė 8496 litus, A.Gelūno trečiąjį ketvirtį – 8487 litus, A.Sekmoko trečiąjį ketvirtį – 8483 litus, o D.Kreivys ketvirtąjį ketvirtį – 8480 litų.

Truputį svyruoja ir vidutinės viceministrų algos.

Daugiausia tarp viceministrų uždirbo krašto apsaugos viceministrai, jų atlyginimai, praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, siekė po 8262 litus.

Užsienio reikalų viceministrai pernai gaudavo vidutiniškai po 8002 litus, energetikos – po 7659 litus, o teisingumo – po 7613 litų.

Aplinkos viceministrų vidutiniai mėnesio atlyginimai pernai sudarė po 7404 litus, ūkio viceministrų – po 7301 litą.

Finansų viceministrai 2010-aisiais gaudavo vidutiniškai po 7235, žemės ūkio – 7165, susisiekimo – 6887, vidaus reikalų – 6358 litus, sveikatos apsaugos – 6240 litų.

Mažiausius vidutinius atlyginimus pernai gaudavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrai (po 5963 litus), švietimo ir mokslo viceministrai (5384 litus) ir kultūros viceministrai (5143 litus).

Duomenys ministerijų svetainėse pateikiami į darbo užmokestį įskaičiavus pareiginę algą,

priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kvalifikacinę klasę bei priemokas politinio pasitikėjimo pareigūnams.

Ministras Pirmininkas A.Kubilius sako, kad remiantis oficialiais skelbiamais Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenimis, nuo šių metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3 , neskaičiuojant PVM.

Dujų kaina Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra aukštesnė nei Lietuvoje. Realią dujų kainą vartotojams Estijoje įvertinti sunkiau, kadangi šioje šalyje vartotojai už jas dar moka papildomą akcizo mokestį, kuris neatsispindi kainų reguliuotojo pateikiamose suvestinėse.

“Nenorėčiau komentuoti Gazprom pareigūnų neoficialių pareiškimų dėl Baltijos šalims parduodamų dujų kainų, tačiau šiandien tikrovė yra tokia, kad dėl efektyvios energetikos rinkos kainų reguliuotojo veiklos gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra sumažėjusi ir yra mažesnė nei Latvijoje”,- sakė A. Kubilius.

Jis taip pat pridūrė, kad Gazprom valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo pareiškimai, kad Lietuvai bus taikomos diskriminacinės dujų kainos “dėl ES trečiojo energetikos paketo taikymo Lietuvoje ypatumų”, rodo, jog Gazprom atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo monopoline padėtimi Lietuvos rinkoje.

“Šių metų pavasarį kėliau šį klausimą susitikimo su Rusijos premjeru metu, nurodydamas, kad ekonomiškai pačiam Gazpromui būtų naudinga mažinti kainas, jei nori išlikti patraukliu paslaugų teikėju Lietuvoje ir neprarasti rinkų. Dabar matome, kad ir toliau yra norima rinkas išsaugoti ne ekonominėmis priemonėmis, bandant išlikti patraukliais vartotojams, bet gąsdinimais ir siekiu išlikti monopoliniu tiekėju bet kokia kaina. Čia verta prisiminti, kad didėjant politinei įtampai su Gruzija 2007 metų pradžioje Gazprom buvo padidinusi šiai šaliai dujų kainą net iki 235 dolerių už 1000 kubinių metrų, tačiau jau po metų turėjo siūlomą kainą numušti beveik dvigubai, kadangi Gruzija surado būdų, kaip gauti pigesnių dujų iš Azerbaidžiano ir iki šiol atsisako pirkti dujas iš Gazprom”, – teigė premjeras.

Jis priminė, kad per dvidešimt metų Lietuvoje vartotojai taip ir neįgijo jokių galimybių apsirūpinti dujomis ne vien iš Rusijos. Nieko nekeičiant, tikintis malonės vien tik monopolinio tiekėjo, alternatyvų ir toliau neatsiras, o monopolininkas ir toliau galės piktnaudžiauti Lietuvos vartotojų sąskaita.

Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos vartotojai galės apsirūpinti pigiausiomis gamtinėmis dujomis, jei turės galimybę rinktis iš kelių tiekėjų, tiekiančių dujas ne vien iš Rusijos. Todėl yra nuosekliai siekiama pertvarkyti Lietuvos dujų sektorių, kad pastačius suskystintų dujų terminalą Lietuvos vartotojai galėtų įsigyti ir tokiu būdu importuojamų į Lietuvą dujų.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pastebintis, kad Rusijos požiūris į istorinį teisingumą pastaruoju metu teigiamai keičiasi, ir sako besitikintis šios šalies valdžios žingsnių sprendžiant dėl kompensacijų nukentėjusiems nuo sovietinio režimo.

Šias mintis ministras pirmininkas antradienį išsakė interviu Lietuvos radijui ir aptarė susitikime su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čchikvadze.

“Tikrai manau, kad Rusijos valdžia turi visas galimybes žengti geros valios žingsnį ir nukentėjusių atžvilgiu spręsdama žmogiškos atjautos ir atitinkamos kompensacijos klausimus”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Lietuvos premjeras.

Jis teigia jau anksčiau kreipęsis į Rusijos premjerą Vladimirą Putiną, siūlydamas Sausio 13-osios dvidešimtmečio proga žengti atitinkamus žingsnius “ieškant tinkamo sprendimo”.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad pernai lapkritį laiške V.Putinui Lietuvos vyriausybės vadovas siūlė skirti įgaliotą asmenį, kuris Rusijos vyriausybės vardu dalyvautų dialoge dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių, taip suteikiant geranorišką postūmį priimant sprendimus šiais sudėtingais klausimais.

“Permainų laikotarpis 1991-aisiais taip pat pažymėtas ir sausio tragedija Lietuvoje bei dramatiškais rugpjūčio įvykiais Rusijoje. Tuometinės SSR Sąjungos ginkluotųjų pajėgų veiksmai 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje paliko mums dešimtis našlių ir našlaičių. 2011 metų sausio 13-ąją Lietuvoje iškilmingai minėsime tų tragiškų įvykių dvidešimtmetį. Jūsų asmeninis jautrumas, kurį parodėte stalinizmo aukų atžvilgiu šiais metais Katynėje kartu su Lenkijos premjeru, teikia vilties, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė žengs geros valios žingsnį mano paminėtų įvykių ir žmonių Lietuvoje pusėn, spęsdama žmogiškos atjautos ir atitinkamos kompensacijos klausimus”, – buvo rašoma A.Kubiliaus laiške.

“Sovietinis režimas – labai skaudus visoms Baltijos valstybėms. Esu tikras, kad visi stalininiai-sovietiniai nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įvykdyti 1941-aisiais, ar 1991-ųjų Sausio 13-ąją, iš esmės bus pasmerkti Europos susitaikymo dvasioje”, – ministro pirmininko tarnybos pranešime cituojamas A.Kubilius.

Pranešime spaudai teigiama, kad dvišaliai santykiai ir istorinės temos aptartos antradienį vykusiame susitikime su ambasadoriumi V.Čchikvadze.

Interviu Lietuvos radijui premjeras sakė, kad pastaruoju metu galime matyti “tam tikrą teigiamą dinamiką dabartinės Rusijos valdžios požiūryje į istorinės atminties ir istorinio teisingumo reikalus”.

“Visą Lietuvą užklojusį baltą sniegą vadinti juodais pelenais gali tik tokios lakios fantazijos žmogus kaip dabartinis Lietuvos premjeras. Laikyti laimėjimu aiškų ir nedviprasmišką Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir privalės pakeisti teisės aktus, yra mažų mažiausiai absurdiška”, – sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas, Europos Parlamento narys Juozas Imbrasas.

Politiko manymu, baimė atsakyti už savo veiksmus 2003-2004 metais, kai A. Kubilius aktyviai dalyvavo verčiant R. Paksą, būtent ir pagimdė dabartinio premjero frazę apie tai, kad Prezidentas pralaimėjo.

“Tuometinis Seimo narys A. Kubilius buvo vienas iš aktyviausių komisijos, rengusios dokumentus šalies vadovo nušalinimui, narių. Matyt, bijodamas tautos rūstybės ir atpildo, jis visus ir bando įtikinti, kad balta yra juoda”, – kalbėjo J. Imbrasas.

Politikas sako, kad premjeras kuo greičiau turėtų grįžti į Lietuvą ir įsitikinti, kokios spalvos sniegas iš tiesų yra. “Ir ne tik – turėtų kuo greičiau eiti jo kasti. Nesuprantu, kiek gi galima Sicilijoje, kuri žinoma kaip mafijos žemė, būti. Nebent mūsų Vyriausybės vadovas ten stažuojasi”, – ironizavo J. Imbrasas.

Paradoksalu, bet visų laikų bene labiausiai keikiamam premjerui Andriui Kubiliui gresia išbūti savo poste visą Seimo kadenciją – nematyti, kad kas šiemet norėtų perimti taupymo šūkius skanduojančios Vyriausybės vadovo regalijas.

Nors valdančioji dauguma trapi ir nuolat balansuoja ties svarbiems sprendimams priimti būtinų balsų riba, Seime nematyti rimtai ją norinčios ir galinčios pakeisti opozicijos. Bet Andriui Kubiliui gali grėsti bendražygių bausmė – jei konservatoriai pavasarį triuškinamai pralaimėtų savivaldos rinkimus, vargu ar jis galėtų ir toliau likti partijos vadovu, o netekus šio posto sudėtinga būtų išsilaikyti ir premjero kėdėje.
Tačiau jei šį pavasarį rinkėjų balsas valdantiesiems nebus negailestingas, premjeras bus paliktas vadovauti ir partijai, ir Vyriausybei – taip jis galėtų tapti Lietuvos rekordininku, pirmą kartą išbuvusiu premjero kėdėje nuo vienų iki kitų Seimo rinkimų. Ir padėkoti už tai A.Kubilius galėtų krizei – ne dėl to, kad ją puikiai suvaldė, bet dėl to, kad valdyti ją bet kuriam politikui būtų nedėkingas darbas, ir norinčiųjų stoti vietoj jo paveržti tautai diržų, suprantama, nedaug.

Stebuklų nepademonstravo

Koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus svarsto, kad A.Kubilius nėra beviltiškas Lietuvos premjeras, tačiau ir puikiu Vyriausybės vadovu vienas įtakingiausių šalies verslininkų jo nelaiko. “Vien jo naktinė mokesčių reforma, viską sujaukusi taip, kad ir pačiai Vyriausybei reikėjo po to taisyti klaidas, ko verta”, – nepamiršta jis.
Koncerno vadovas sako, kad finansinės padėties stabilizavimą galima laikyti neabejotinu šio premjero nuopelnu. Antra vertus, tai tebuvusi grėsmingos situacijos suvaldymo užduotis, tegul ir gerai atlikta, tačiau toliau nebuvę konceptualių valstybės valdymo pertvarkymo, socialinės sistemos esminio reformavimo darbų. “Jis valdžią gavo ypač sudėtingu laiku, sunkmetis buvo geras pretekstas iš esmės pertvarkyti socialinės rūpybos sistemą, bet to padaryta nebuvo, apsiribojama pažadais. Taip ir toliau sistemingai artėjame prie situacijos, kai nebeliks mokesčių mokėtojų, o vien tik pašalpų ir išmokų gavėjai”, – dėsto D.Mockus.
Politologas Tomas Janeliūnas taip pat išskiria valstybės finansus – tai sritis, kuria A.Kubilius gali didžiuotis ir laikyti savo pagrindiniu laimėjimu. “Tačiau taip pat ne be išlygų – juk skolinimasis užsienio rinkose yra dvejopas reiškinys, jis padeda susitvarkyti dabar, bet perkelia problemas ateičiai”, – perspėja politologas.
Vienareikšmiškai gerai, pasak jo, galima būtų vertinti nebent per 2010 m. į Lietuvą pritrauktas kelių žinomų užsienio kompanijų investicijas. “Šitos dvi sritys – sėkmingas investicijų pritraukimas, šalies finansinis stabilumas – ir galėtų būti dabartinės valdančiosios koalicijos vėliavos artėjančiuose savivaldos rinkimuose”, – mano pašnekovas.
Jis analizuoja, kad sėkmingai pradėta valstybės tarnybos strateginio valdymo reforma yra rinkėjams sunkiai suprantamas procesas – juo prie balsadėžių nepamojuosi. Švietimo sistemos reforma pradėta, bet ne visos mokymo grandys gali pasigirti gerais rezultatais – vis dar tvyro painiava dėl valstybės finansuojamų universitetų studentų krepšelių, vidurinio mokslo grandis kol kas sulaukia daugiau kritikos nei pagyrimų. Energetikos srityje daug ambicijų dėl naujos atominės elektrinės statybos, dujų sistemos restruktūrizavimo, tačiau procesai čia – ilgai trunkantys, jų tiesioginę naudą piliečiai pajus ne po vienų metų. “O socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos reformos iš esmės net nepradėtos – ir tai labai kenkia valdančiajai koalicijai. Neabejotina, kad šia spraga politiniai oponentai noriai naudosis artėjant rinkimams”, – spėja T.Janeliūnas.
Politologas Vytautas Dumbliauskas ironizuoja, jog dabartinei opozicijai kliuvusi tokia palanki situacija, kad jai dėl nieko nereikia sukti galvos: “Užtenka tingiai stebėti, kaip valdantieji plūkiasi valdydami krizę, ir kartkartėmis nepamiršti jų kritikuoti dėl vargšų žmonių engimo, pensijų mažinimo.”

Opozicija – per silpna

Paklaustas, ar A.Kubilius šiemet išliks premjeru, Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys demonstruoja opozicijai priderantį kovingumą: “Neatmetame galimybės, kad interpeliacija premjerui bus pradėta jau pirmąjį šių metų pusmetį.”
Didžiausia premjero nuodėme jis laiko beatodairišką valstybės skolos didinimą. “Mus nuolat ramina, kad valstybės skolos santykis su BVP Lietuvoje vis dar gerokai mažesnis nei daugelyje Europos valstybių, bet pamiršta pridurti, jog ten ekonomiką varo galinga pramonė, o mes priklausomi praktiškai vien nuo paslaugų sektoriaus, mums susitvarkyti bus daug sunkiau. Kiekvienas A.Kubiliaus pasiskolintas ir pravalgytas milijardas artina Lietuvą prie katastrofos”, – tvirtina politikas.
Jis prognozuoja, kad debesys virš A.Kubiliaus galvos gali susitvenkti metų viduryje, jeigu jam tektų ateiti į Seimą taisyti 2011 m. biudžeto. “Vyriausybė leido sau paišdykauti ir pateikė praktiškai neįgyvendinamo biudžeto projektą – utopiškai skamba planai milijardus surinkti iš šešėlio ir ekonomikos augimo”, – tvirtina V.Gapšys.
Jo manymu, toks biudžetas valdantiesiems buvo reikalingas, kad apgautų rinkėjus prieš savivaldos rinkimus, o šiems pasibaigus pagrindinį šalies finansinį dokumentą teksią neišvengiamai taisyti. “Va čia A.Kubilius ir yra pats sau pasispendęs spąstus”, – sako opozicijos atstovas.
Tačiau politologas V.Dumbliauskas didelių grėsmių premjero išsilaikymui poste šiais metais nemato. “Opozicijos toks darbas – kritikuoti. Tačiau realiai nematau norinčiųjų dabar perimti A.Kubiliaus naštą. Kas galėtų norėti tapti visų bėdų kaltininku?” – retoriškai klausia analitikas.
T.Janeliūnas taip pat nemato realių pastangų jau dabar perimti valdžią iš dabartinės valdančiosios koalicijos. “Opozicijoje nebręsta ryžtingų revoliucinių valdžios ėmimo nuotaikų. Pirmalaikiai rinkimai vargu ar kam nors būtų reikalingi – jų baigtis sunkiai nuspėjama, o valdžia, kol dar neatsigavusi ekonomika, nėra tokia jau viliojanti”, – mano politologas.
Vienas valdančiųjų atstovų, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis opozicijos ryžto taip pat nesibaimina: “Rinkimai artėja, natūralu, kad kalbų apie interpeliacijas daugėja, opozicinių partijų pasitarimai tankėja. Tačiau opozicija vis dar išlieka fragmentiška, nematau toje pusėje ypatingo noro jau dabar, dar krizei nepasibaigus, perimti valdžią iš mūsų.”
Tuo tarpu V.Gapšys tvirtina, kad valdžią nors iš šiandien galėtų perimti tiek jo atstovaujama Darbo partija, tiek socialdemokratai, tiek “tvarkiečiai”.
V.Dumbliauskui toks scenarijus kol kas neatrodo įtikimas. “Jie rimtai nė nesitaria. Šios trys partijos turi vidinių nesuvestų sąskaitų – prisiminkime, kaip Viktoras Uspaskichas 2006 m. prikiaulino tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui, pasitraukdamas ir sugriaudamas jo Vyriausybę”, – primena politologas.
Jis svarsto, kad labiau tikėtinas yra kitas – A.Kubiliaus kritimo nuo savųjų, o ne nuo priešų rankos. “Jei per savivaldos rinkimus konservatoriai smarkiai pralaimės, galimi įvairūs scenarijai – A.Kubilius tada liktų dėl visko kaltas”, – spėja V.Dumbliauskas.
Tai, kad pavasario rinkimai kelia nerimą dabartiniams valdančiųjų partijų lyderiams, patvirtina ir E.Masiulis: “Savivaldos rinkimai gali smarkiai pakeisti politinę padėtį. Tie, kurie stipriai pralaimės, gali kaltinti dabartinius lyderius ir reikalauti jų asmeninės atsakomybės.”
“Skaudaus pralaimėjimo atveju konservatoriai turėtų kažko imtis. Bandymas nuversti A.Kubilių būtų visai tikėtinas”, – spėja ir T.Janeliūnas. Jis skaičiuoja, kad tokia situacija grėstų ir visišku valdžios praradimu – jau dabar vos ne vos daugumos balsus Seime surenkanti valdančioji koalicija kažin ar sugebėtų patvirtinti naują Vyriausybę.
Tačiau toks scenarijus būtų ne itin palankus ne tik dabar valdžią turinčioms partijoms, bet ir opozicijai. “Jai daug labiau apsimoka dabar nieko nedaryti, valdžios neperiminėti ir ramiai bei oriai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus”, – svarsto politologas V.Dumbliauskas.

Schema

A.Kubiliaus Vyriausybės programos pažadai ir tikrovė

Įvykdė
Stabilizavo šalies finansų sistemą
Pritraukė tiesioginių užsienio investicijų
Mažina monopolijų įtaką energetikos srityje
Plėtoja branduolinę energetiką
Pradėjo tiesti “RailBalticą”
Reformavo apskritis

Neįvykdė
Neatlikta viešojo sektoriaus paslaugų esminė reforma
Nepertvarkyta socialinės paramos sistema
Neveikia vieno langelio paslauga piliečiams
Neįgyvendinama daugiabučių renovavimo programa
Neatlikta “Lietuvos geležinkelių” restruktūrizacija
Nebaigtas žemės grąžinimas ir privatizavimas

Šaltinis: Vyriausybės programa

Boxas

Lietuvos premjerai ir jų kadencijos
Premjeras    Metai    Kadencijos trukmė
Algirdas Mykolas Brazauskas    2001–2006    4 m. 11 mėn.
Adolfas Šleževičius    1993–1996    2 m. 11 mėn.
Gediminas Kirkilas    2006–2008    2 m. 5 mėn.
Gediminas Vagnorius    1996–1999    2 m. 5 mėn.
Andrius Kubilius    2008–dabar    2 metai
Gediminas Vagnorius    1991–1992    1 m. 6 mėn.
Andrius Kubilius    1999–2000    1 m.
Kazimiera Prunskienė    1990–1991    9 mėn.
Mindaugas Stankevičius    1996    9 mėn.
Rolandas Paksas    2000–2001    8 mėn.
Rolandas Paksas    1999    5 mėn.
Aleksandras Abišala    1992    4 mėn.
Bronislovas Lubys    1992–1993    3,5 mėn.
Albertas Šimėnas    1991    3 d.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad pamažu atsigaunant ekonomikai 2011-ieji gali būti lengvesni.

“Galime galvoti, kad kiti metai bus lengvesni. Daugelis ekonomikos parametrų tai rodo – ekonomika atsigauna, eksportas jau viršija pačius aukščiausius rezultatus, kokius tik buvome pasiekę per 20 metų. Lygiai taip pat atsigauna pramonė, galime tikėtis, kad mažės nedarbas”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras.

Anot jo, žmonėms, kurie sugebės rasti darbo, gyvenimas darysis aiškesnis ir lengvesnis.

Tačiau, A.Kubiliaus nuomone, nemažai žmonių yra praradę motyvaciją dirbti.

“Labai dažnai yra žiūrima į valdžios pusę, kad tiktai valdžia turi spręsti visas žmonių problemas. Rūpesčių, kaip padėti žmonėms, lieka labai nemažai, bet norėtųsi, kad šiuo rūpesčiu dalintumėmės visi kartu, kad tai neliktų Vyriausybės, premjero ar kelių ministrų rūpestis, bet kad prie to prisidėtų ir savivaldybės, kaimynų bendruomenės, kad žmogus matytų savo atsakomybę už gyvenimą”, – teigė A.Kubilius.

Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje yra apie 14 procentų.

Tęsdama oficialų vizitą Izraelyje, Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus delegacija lankėsi Izraelio Knesete (parlamente). Premjeras Andrius Kubilius susitiko su Izraelio Kneseto Pirmininku Reuvenu Rivlinu.

Pokalbio metu R. Rivlinas pažymėjo puikius dviejų valstybių tarpparlamentinius santykius, šiltai prisiminė savo apsilankymą Lietuvos Seime 2003 m. Kalbėdami apie regiono saugumo problemas, abu pašnekovai vieningai sutarė, kad valstybės ir tautos, turinčios šviežią tironijos patirtį, daug geriau supranta Holokausto tragedijos esmę bei tautos kančios kainą.

Premjeras A. Kubilius sakė, kad tokios patirties, ko gero, Lietuva turi net per daug. “Švedai keletą šimtmečių nėra išgyvenę jokių svetimųjų invazijų ar žudynių, gal todėl jiems sunku suprasti, ką lietuviui ar žydui reiškia XX a. vidurio negailestingi istorijos smagračiai, kai Hitleris ir Stalinas pavertė mūsų žemę, anot T. Snyderio, tikra “bloodland” – kraujo žeme. “Bloodland” sugėrė ir lietuvių kraują – dešimtys tūkstančių buvo išvežta į Sibirą, žuvo pokario rezistencijoje”, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras taip pat priminė, kad kiti metai Lietuvoje yra paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais. Jų metu vyks daug renginių, specialių projektų, kurių tikslas yra pratęsti litvakų palikimą, atkurti jį, saugoti, pristatyti pasauliui. “Litvakų kultūra turi būti matoma ir jaučiame ir Vilniuje, ir pasaulyje”, – pažymėjo A. Kubilius. Be to, Premjeras džiaugėsi, kad vien šio vizito Izraelyje metu jis susitiks su 30 pačių stipriausių ir įtakingiausių Izraelio verslo kompanijų vadovų. “Tie verslo kontaktai neabejotinai turės praktinės naudos Lietuvos ekonomikai, jos augimui”, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Kneseto Pirmininkas dėkojo Premjerui už Lietuvos draugiškumą Izraelio valstybei ir jos žmonėms, kvietė užbaigti kompensacijų už žydų turtą klausimo sprendimą. “Ne piniguose esmė. Tai yra simbolinis reikalas, atsiskaitymas su praeitimi”, – sakė R. Rivlinas.

R. Rivlinas yra “Likud” centro dešiniosios partijos narys, Vilniaus Gaono mokinių palikuonis. Pernai jo šeima šventė atvykimo iš Lietuvos į Palestiną 200 metų.

Premjeras taip pat susitiko su Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni. Šilto ir konstruktyvaus pokalbio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta regiono saugumo problemoms ir tų problemų sprendimui visos Europos bendrijos mastu.

T. Livni šeima kilusi iš Lenkijos. Opozicijos lyderė yra “Kadima” (centro) partijos vadovė, buvusi užsienio reikalų ministrė, buvusi krepšininkė.

Vizitą Izraelyje sekmadienį pradėjęs premjeras Andrius Kubilius susitiko su Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru (Binjaminu Ben Eliezeru), su kuriuo aptarė galimą bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje.

“Premjeras ir ministras aptarė galimus bendradarbiavimo kelius”, – BNS sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Anot V.Valentinavičius, Izraelio ministras pabrėžė, jog, nepaisant sunkmečio, “žiūrima toliau nei rodo krizės skaičiai”. Premjero patarėjo žodžiais, aptarta galimybė atverti naują etapą Lietuvos ir Izraelio ekonominiuose santykiuose.

“Izraelis turi pranašumą aukštųjų technologijų srityje, į Lietuvą gali atvežti ko tik reikia. Žemės ūkio, vandens gryninimo operacijos, energetika – tokio tipo investicijos”, – sakė V.Valentinavičius.

Pasak jo, A.Kubilius savo ruožtu susitikime su ministru kalbėjo apie gerą infrastruktūrą Lietuvoje – vieną didžiausių mobiliojo ryšio skverbtį bei “gerą švietimą, kuris ruošia daug specialistų, galinčių dirbti aukštųjų technologijų srityje”.

B.Ben Eliezeris ir Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat pasirašė Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

V.Valentinavičiaus teigimu, A.Kubilius sekmadienį taip pat aplankė Raudų sieną. Vakare premjeras dalyvaus parodos “Dvasinis žydų pasipriešinimas. Vilniaus geto afišos” atidarymo ceremonijoje.

Sekmadienį premjeras pradėjo oficialų vizitą Izraelyje, kur ketina gerinti dvišalius santykius, artimiau susipažinti su Vidurio Rytų regiono ir Izraelio saugumo situacija ir ieškoti investicijų į aukštųjų technologijų sektorių.

Lietuvos premjeras sekmadienio rytą atvyko į Jeruzalę, kur dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje ant sionizmo kūrėjo Teodoro Herzlio kapo, taip pat pasodino alyvmedį Tautų giraitėje.

Vėliau A.Kubilius dalyvavo mišiose Šv. Išganytojo bažnyčioje, kurias laikė Romos katalikų bažnyčios Šventojoje žemėje vadovas – Lotynų patriarchas Fouadas Twalas (Fojadas Tvalas). Po mišių patriarchas Lietuvos premjerą apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu.

Per vėliau vykusį A.Kubiliaus susitikimą su patriarchu, pasak V.Valentinavičiaus, kalbėta apie taiką Šventojoje žemėje bei apie ypatingus Lietuvos kaip katalikiškos šalies ryšius su Šventąja žeme.

Vizito metu numatyti ir Lietuvos Vyriausybės vadovo susitikimai su prezidentu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu), ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni, Izraelio banko valdytoju Stanley’u Fischeriu (Stenliu Fišeriu).

Į Lietuvą A.Kubilius grįš ketvirtadienį.

Izraelyje viešintį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių Romos katalikų bažnyčios Šventojoje žemėje vadovas – Lotynų patriarchas Fouadas Twalas (Fojadas Tvalas) sekmadienį apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu, arba Piligrimystės kryžiumi.

Sekmadienį A.Kubilius pradėjo oficialų vizitą Izraelyje, kur ketina gerinti dvišalius santykius, artimiau susipažinti su Vidurio Rytų regiono ir Izraelio saugumo situacija ir ieškoti investicijų į aukštųjų technologijų sektorių.

Lietuvos premjeras sekmadienio rytą atvyko į Jeruzalę, kur dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje ant sionizmo kūrėjo Teodoro Herzlio kapo, taip pat pasodino alyvmedį Tautų giraitėje, BNS sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Vėliau A.Kubilius dalyvavo mišiose Šv. Išganytojo bažnyčioje, kurias laikė Lotynų patriarchas F.Twalas. Po mišių patriarchas Lietuvos premjerą apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu.

Per vėliau vykusį A.Kubiliaus susitikimą su patriarchu, pasak V.Valentinavičiaus, kalbėta apie taiką Šventojoje žemėje bei apie ypatingus Lietuvos kaip katalikiškos šalies ryšius su Šventąja žeme.

Premjeras sekmadienį taip pat ketina susitikti su Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru (Binjaminu Ben Eliezeru).

Ruošiamasi pasirašyti Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

A.Kubilius sekmadienį taip pat aplankys Raudų sieną.

Vizito metu numatyti ir Lietuvos Vyriausybės vadovo susitikimai su prezidentu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu), ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni, Izraelio banko valdytoju Stanley’u Fischeriu (Stenliu Fišeriu).

Iš valstybės valdomų įmonių šalies biudžetas kitąmet gali gauti kelis šimtus milijonų litų pajamų, prognozuoja Lietuvos premjeras.

“Iš valstybės valdomų įmonių galų gale turėsime ne 32 mln. litų dividendų. Negaliu pasakyti, kad per kitus metus mums pavyks pasiekti tai, ką yra gavę estai ar latviai, kai kiekviena šalis šiemet gavo iki 1 mlrd. litų pajamų. Bet kelis šimtus milijonų litų, aš tikrai manau, mes turime tokią pareigą, tokius pinigus numatyti”, – interviu LTV laidoje “Savaitė” sekmadienį sakė Andrius Kubilius.

Jis teigė, kad didesnių pajamų tikimasi iš valstybės valdomų energetikos įmonių, transporto įmonių, “Lietuvos geležinkelių”, nekilnojamojo turto, nedidelių valstybės įmonių.

“Manau, kad viena iš svarbesnių pertvarkų, kurios tikrai reikėtų kiek galima greičiau – tai valstybės valdomo nekilnojamo turto sutvarkymas pagal moderniausius principus. Vėlgi galima gauti daugiau pajamų. Galų gale net ir peržiūrint dar vis valdomų valstybės įmonių, kurių tarpe yra tokių, kur neaišku, kodėl valstybė valdo – ar kelias vaistines, ar kokius avininkystės ūkius, ar kitus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Už 2009 metus valstybės įmonės į biudžetą šiemet per 9 mėnesius sumokėjo apie 65,5 mln. litų dividendų (planuota 11,4 mln. litų).

2011 metų biudžeto projekte iš valstybinių įmonių dividendų numatyta tik gauti 33,6 mln. litų pajamų, tačiau Vyriausybė sutarė, kad akcininko teises įgyvendinančios ministerijos sieks gerokai didesnio rezultato.

Apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. litų vertės komercinio turto.