"Veido" archyvas

Jau pusantrų metų pristabdytas naujų objektų įtraukimas į Kultūros vertybių registrą kelia rūpestį ekspertams. 2010 m. į Registrą buvo įtraukta 113 nekilnojamųjų kultūros vertybių – 2,5 karto mažiau nei 2009 m.

Archeologas dr. Egidijus Šatavičius tvirtina, kad archeologinių objektų padėtis Lietuvoje ir taip nėra gera, be to, kadangi daugelis archeologinių objektų slypi šalia vandens telkinių, nemaža jų dalis ardoma vykdant privačias statybas. Dabar, kai naujų objektų įtraukimas į registrą pristabdytas, suniokoti privačių statybų metu atrastą archeologinį objektą tapo gerokai lengviau.

“Archeologijos objektai yra vieni iš tokių, kurių bet kada galima rasti – jie randami statybų, miško darbų metu ar kai išžvalgomos teritorijos”, – paaiškino archeologas.

Kultūros paveldo departamentas naujų objektų įtraukimą pristabdė po to, kai tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė pripažino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai ir rekomendavo prioritetą teikti ne naujiems objektams įtraukti, o registre jau esančių objektų vertybių tikslinimui.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė aiškina, kad į registrą ir toliau įtraukiami reikšmingi objektai, kuriems iškyla sunaikinimo grėsmė. Tuo tarpu E. Šatavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu neįtraukta apie 100 žinomų archeologinių objektų, tarp kurių yra ir unikalių, tarkime, viena iš pirmųjų Lietuvos gyventojų titnago kasykla Varėnos rajone, vienintelė Lietuvoje pirmųjų žemdirbių gyvenvietė iš neolito laikotarpio ar archeologams svarbios durpyninės gyvenvietės.

Pasak D.Varnaitės, suvaržymai naujų objektų įtraukimui išliks dar ilgai. “Registre esančių objektų vertybių patikslinimui reikės nemažai laiko. Tai gali užtrukti 5–10 metų, nes Kultūros vertybių registre yra 16 tūkst. objektų, iš kurių nemaža dalis su keliomis ar keliolika sudėtinių dalių. Per metus su sudėtinėmis dalimis patikslinta apie 2 tūkst. objektų”, – sakė D.Varnaitė.

Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone norėta įkurti pirtis ir pobūvio sales. “Negaliu sutikti, kad iš istorinės vietos – Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro – būtų daromas pasilinksminimo centras”, – taip apie priimtą sprendimą A. Smetonos dvaro Ukmergės rajone atstatymui neskirti Europos Sąjungos paramos lėšų sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

A. Smetonos dvaro sodybos atnaujinimo projekto autoriai nepateikė planų, kaip jie žada atkurti ir įprasminti išliekamąją istorinę vertę. “A. Smetonos dvaras visiems yra labai svarbus, tačiau šis kultūrinis ir istorinis objektas turi būti atkurtas autentiškai, o ne taip, kaip aš pats pamačiau pateiktame techniniame projekte”, –teigia D. Kreivys.

A. Smetonos dvaro pritaikymo turizmo reikmėms projekte, kurį pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija, siūloma A. Smetonos dvaro teritorijoje teikti pirties nuomos, šeimyninių renginių ir pobūvių, ekskursijų organizavimo paslaugas, rengti konferencijas bei sutvarkyti A. Smetonos muziejų-ekspoziciją.

Šią dvaro sodybą sudaro 34 statiniai, o projekte siūloma rekonstruoti tik 3 sodybos pastatus: pagrindinius rūmus, pirmąjį kumetyno (karvidės) aukštą ir pirtį. Sutvarkius tokią mažą dalį pastatų nebus sukurtas konkurencingas turistinis objektas.

Taip pat savivaldybės administracija projektu planuoja pritraukti 60,5 tūkst. Lt privačių investicijų, tačiau projekto vertintojų nuomone toks pritraukimas nėra pagrįstas. Tam įrodyti nebuvo pateikta jokių sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, tik investiciniame projekte nurodyta, kad įgyvendinus projektą dvaras būtų perduotas valdyti operatoriui. Tuomet dalis dvaro patalpų būtų išnuomota privatiems investuotojams, kurie operatoriui mokėtų mokestį.

Ūkio ministerijos nuomone, tokios idėjos įgyvendinimas naudojant ES paramą iškraipo konkurenciją ir kol kas nematyti ženklų, kad Lietuvos valstybingumui svarbus A. Smetonos dvaras bus sutvarkytas ir pritaikytas turizmui.