Visko pamatyti tikrai nepavyks, todėl siūlome iš anksto rinktis, į kurį sostinės teatrą sukti šurmuliuojančioje Kultūros naktyje.

Taip jau yra, kad Lietuvoje Kultūros naktis gerokai populiaresnė už Kultūros dieną, švenčiamą balandžio 15-ąją ir patvirtintą Seimo kaip atmintina valstybėje diena. Galima į tai žiūrėti ramiai, o galima ironizuoti, kad kultūriniu požiūriu Lietuva iš tiesų tebeglūdi gilioje naktyje, todėl toks žmonių pasirinkimas visiškai natūralus.
Tačiau šios interpretacijos nė trupučio nerūpės tiems, kurie vėlų ir, tikėkimės, gražų ateinančio penktadienio vakarą neišdundės į daržus ar sodybas, o vaikštinės po romantiškai temstančią sostinę.
Atrakcijų joje netrūks, nes per vieną naktį ketinama pakviesti į pusantro šimto renginių. Apie visus viename straipsnyje nepapasakosi, todėl šįkart pasirinkome tyliausius – teatrinius Kultūros nakties susitikimus. Jau aštuntą kartą Vilniuje rengiamame vienos nakties kultūros ir meno festivalyje šįmet, pažymėdami Teatro metus, dalyvaus daugelis miesto teatrų. O kadangi festivalio renginiai yra nemokami, vadinasi, turėsime unikalią progą apsilankyti teatruose be bilieto.

Gedimino prospekte – gyvų gėlių muzika
Nacionaliniame dramos teatre birželio 20-oios vakarą numatyti du renginiai: danų režisierė Kirsten Dehlholm pristatys muzikinę-vizualinę spektaklio „Kosmosas+“ versiją, o artėjant vidurnakčiui, žiūrovai bus pakviesti į muzikinę-poetinę kompoziciją „Gėlių muzika“.
Audiovizualinėje spektaklio „Kosmosas+“ variacijoje daugiausia dėmesio skiriama muzikai ir vaizdo projekcijoms. Didžiojoje teatro scenoje saulės sistema, galaktikos, tamsioji energija ir materija, raudonosios milžinės, supernovos ir meteoritai susilies į galingą kosmoso alsavimą, kurį žiūrovai pajaus per garsus ir vaizdus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Pirmadienį (birželio 2 d.) šokio teatro “Aterballetto” pasirodymu sostinėje prasideda prestižinis Vilniaus festivalis
Nacionalinis operos ir baleto teatras retokai priima gastroliuojančias šiuolaikinio šokio trupes. Kone įsimintiniausias toks pasirodymas – Pinos Bausch (1940–2009) vadovaujamo teatro viešnagė 2001-ųjų rugsėjį. Vupertalio (Vokietija) šokio teatro gastrolės tuomet sulaukė didžiulio pasisekimo.
Jau po pusmečio, 2002-ųjų balandį, toje pat scenoje per “Naujojo Baltijos šokio” festivalį pasirodė dar viena žymi modernaus baleto kompanija – choreografo Mauro Bigonzetti vadovaujamas “Aterballetto” iš Italijos. Tiesa, tai nebuvo pirmoji “Aterballetto” viešnagė Lietuvos sostinėje: 2001-ųjų lapkritį tuos pačius šokėjus su kita programa jau buvo priėmęs Nacionalinis dramos teatras. Neįkainojamas pusmetis Lietuvos šokio gerbėjams, kokybės reikalavimų kartelę užkėlęs labai aukštai.
Ir štai po dvylikos metų “Aterballetto” grįžta į Nacionalinį operos ir baleto teatrą – šįkart po Vilniaus festivalio vėliava. Grįžta parodyti du M.Bigonzetti sukurtus spektaklius: “Come un respiro” (“Kaip atokvėpis”, pagal pianisto Keitho Jarretto įrašytas Georgo Friedricho Händelio klavyrines siuitas) bei “Rossini cards” (pagal pianisto Stefano Menozzi gyvai atliekamas Gioacchino Antonio Rossini melodijas).
Pirmasis primena svajingų alemandų, poetiškų sarabandų, nuotaikingų žigų ir kurančių vėrinį, o antrasis jam neretai ironiškai priešpriešina gyvenimiškų aistrų tuštybės ir karnavalinio šėlsmo persmelktas scenas. Juk ne veltui šį pavasarį Vilniuje pastatytas G.A.Rossini “Sevilijos kirpėjas” irgi baigiamas balionėlių karnavalu, ar ne?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m

Gegužės 25 d., penktadienį, 19 val. Klaipėdos senamiesčio kavinėje „Vero Cafe“ (Tiltų g. 1) specialistams bei visiems besidomintiesiems bus pristatyti šią savaitę surengtų kūrybinių dirbtuvių „Būsimojo „Kultūros fabriko“ interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai“ rezultatai – fabriko firminio stiliaus bei interjero preliminari koncepcija.

Šiomis dienomis Klaipėdos krašto interjero projektuotojai, dizaineriai ir menininkai kartu gvildena „Kultūros fabriko“ galimas stiliaus kryptis. Kaip pavyko suderinti buvusio tabako fabriko istoriją menančius motyvus ir šiuolaikiškos kūrėjų bendruomenės būstinės funkciją, kokia – „street art“ ar sterilios kūrybinės laboratorijos – stilistika čia grieš pirmuoju smuiku bei kokiomis priemonėmis galima įgyvendinti sumanymus, dirbtuvių dalyviai atskleis pristatymo metu. Pasiūlytieji sprendiniai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui kurti, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.

Dirbtuvėse, kurioms vadovauja architektas Vitalijus Jankūnas, dalyvauja dizaineriai Andrius Tamašauskas, Mindaugas Melenis, Emilija Laužikaitė, Edmundas Lukminas, fotografė Lina Melenė, skulptorius Rolandas Repšys, dailininkas Andrius Miežis.

Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas, XX a. pradžios industrinis objektas, šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių, kurio veiklos pradžia planuojama 2013-aisiais. „Kultūros fabriko“ vizija – kūrybinių verslų atstovų ir menininkų sambūrio centras ir darbo vieta.

„Kultūros fabriko“ interjeras atliks nemenką vaidmenį pritraukiant žiūrovus, klientus, partnerius. Naujasis objektas turi tapti bendruomenės projektu, tad galutinį sprendimą dėl jo erdvių stilistikos turėtų priimti būsimieji jų naudotojai, o ne administruojanti įstaiga, techninio projekto rengėjai ar savivaldybė, kuriai priklauso pastatas“, – mano „Kultūros fabriko“ projektą įgyvendinančios Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė Raimonda Laužikienė.

Anot jos, viso sumanymo idėją turėtų atspindėti vestibiulis ties įėjimu į pastatą ir kituose aukštuose esančios bendrosios erdvės: tikimasi, kad jų apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir kūrybiškumo dermę.

Dirbtuvių vadovo V. Jankūno nuomone, savo žodį kai kuriais „Kultūros fabriko“ apipavidalinimo, pavyzdžiui, aplinkinės teritorijos sutvarkymo, klausimais turėtų tarti ir Klaipėdos bendruomenės atstovai, mat yra siekiama, kad naujasis Klaipėdos kūrybinių verslų centras būtų patrauklus miestiečiams.

Atviros kūrybinės dirbtuvės – gegužės 22-26 d. Klaipėdoje vykstančio I kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ dalis.

.

Jau šį šeštadienį Nidoje prasideda Thomo Manno kultūros centro organizuojamas penkioliktasis tarptautinis Th.Manno menų festivalis. “Gaila, bet nuosekliai mažėjantis Kultūros ministerijos skiriamas festivalio finansavimas nebeleidžia skirti daugiau lėšų renginių reklamai. Tačiau galime dėkoti Neringos savivaldybei, kuri savo dalį festivalio biudžete šįmet padidino”, – “Veidui” pasakojo Th.Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė.
Vis dėlto pasirinkta netaupyti festivalio trukmės sąskaita – prasidėjęs šeštadienį, jis truks iki kitos savaitės pabaigos. “Tačiau festivalio atlikėjai gaus dar kuklesnius honorarus”, – neslepia organizatorė.
Penkioliktasis Th.Manno menų festivalis pradės naują trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio literatūros premijos laureatams. Šįmet bus gvildenamos vieno iš jų – rašytojo bei poeto Czeslawo Miloszo, kurio knygos “Gimtoji Europa” pavadinimas tapo šių metų festivalio epigrafu, idėjos. Laukiama susitikimo su knygos “Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija” autoriumi Uwe Rada iš Vokietijos, apie savitą rašytojo balsą Europos kontekste kalbės vienas žinomiausių Lenkijos poetų ir eseistų Adamas Zagajewskis. Susitikime su dr. Irena Vaišvilaite bus diskutuojama tema “Apie viltį”, o europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis savo kūrybos vakare M.K.Čiurlionio muziką atliks kartu su garsiuoju Lietuvos saksofonininku Petru Vyšniausku.
Festivalio muzikos programą, kaip ir kasmet, sudarys aštuoni koncertai. Jie primins šių metų jubiliatus – kompozitorius Gustavą Mahlerį bei Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, atskleis austrų autoriaus Antono Brucknerio muzikos grožį. Austrų muzikinės tradicijos reikšmingumą platesniu laiko lanku atskleis koncertas, kurį atliks festivalyje viešėsiantis austrų smuikininkas Gernotas Winischhoferis bei lietuvių fortepijoninio trio “Kaskados” nariai.
Festivalį pradės pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis, jame pirmąkart nuskambės itin sudėtingas kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinys “Čiurlionio metai”. Drauge su fortepijono virtuozu jį atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Liepos 16-oji (diena, kurią Th.Mannas su šeima 1930-aisiais pirmąsyk atvyko į savo vasarnamį Nidoje) tradiciškai bus skiriama šiam rašytojui. Svečias iš Vokietijos Dieteris Straussas pristatys knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje.
Kino naktyse prie švyturio ant Urbo kalno numatoma rodyti vokiečių ir lietuvių režisierių filmus. O festivalio pabaigoje Nidos meno kolonija pakvies į videoperformansų bei turiningų pokalbių vakarą modernaus meno namuose.

Filharmonijos festivaliai

Įvyks ir abu Nacionalinės filharmonijos kuruojami pajūrio festivaliai. Neringoje, kaip įprasta, į koncertus kvies ansamblis “Musica humana”, vadovaujamas profesoriaus Algirdo Vizgirdos. Dvylika festivalio koncertų skambės Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bei Nidos Marijos krikščionių pagalbos katalikų bažnyčiose. Juose – muzikiniai pasakojimai apie Antonio Vivaldi, Johanną Sebastianą Bachą, Wolfgangą Amadeų Mozartą, Georgą Friedrichą Handelį ir kitus muzijos genijus. Programose dalyvaus solistai Julija Stupnianek, Raminta Vaicekauskaitė, Lauryna Bendžiūnaitė, Mindaugas Zimkus, Ignas Misiūra.
Palangos Gintaro muziejaus terasoje rugpjūčio pradžioje laukia keturi Lietuvos kamerinio orkestro koncertai. Kartu pasirodys šio orkestro meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas, dar vienas smuikininkas iš Japonijos Narimichi Kawabata ir operos solistė Lilija Gubaidulina.

Staigmena geležinkelio stotyje

Daug staigmenų šįmet žada Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”, rodos, pasiryžęs aprėpti kuo daugiau pajūrio krašto aikštelių. Muzika skambės ne tik Klaipėdoje, bet ir Giruliuose, Kretingoje, Šilutėje, Palangoje, Preiloje, Juodkrantėje, Nidoje. Vis dėlto labiausiai anonsų skaitytojus intriguoja mįslingasis “Flashmob” (žaibiškas sambūris) Klaipėdos geležinkelio stotyje, numatomas liepos 29-ąją, į uostamiestį atvykus pirmam tos dienos Vilniaus traukiniui.
Tiesa, teatro vadovas Ramūnas Kaubrys tokiu žurnalistų smalsumu nėra labai patenkintas: pasak jo, būtent šis festivalio renginys turėtų būti kuo didesnis netikėtumas. “Tai meninė improvizacinė akcija, kurioje dalyvaus teatro baleto šokėjai. Tiek ir tegaliu pasakyti. Kadangi akciją filmuosime ir vėliau naudosime reklamai, mums svarbu, kad atvykusių keleivių reakcija į teatralizuotą vyksmą būtų natūrali”, – pasakoja Klaipėdos muzikinio teatro direktorius.
O į Palangos botanikos parko rotondą, kurią vasarą okupuoja kurorto pučiamųjų orkestras, klaipėdiečiai vienam vakarui ketina atgabenti koncertinį fortepijoną. Juo parke skambins viešnia iš Italijos Alice Baccalini. “Sudarydami šių metų festivalio programą bandėme orientuotis į italų muziką. Todėl ir festivalio atidarymo koncerto, kurį rengia dirigentas Juozas Domarkas, pavadinimui parinkta itališka frazė “Bravo, Maestro!” – neslepia R.Kaubrys.

Džiazas ir ragai

Džiazo mėgėjai laukia festivalio “Nida Jazz”. Paskutinį liepos savaitgalį kopų fone pasirodys amerikiečių būgnininkas Bruce’as Coxas, energingas kvartetas iš Vokietijos “Mo‘ Blow” ir world music atstovai “Lo‘Jo” iš Prancūzijos. Į sceną Nidos prieplaukoje kops ir Vladimiras Čekasinas, Andrejus Kondakovas su projektu “Midnight Riffs” bei sparčiai progresuojantys scenos debiutantai – Marijaus Aleksos tarptautinis džiazo projektas, kuriame pasirodys ir britų muzikantai Nathanielis Facey bei Rickas Jamesas.
Festivalis “Palangos vasara” šįmet siūlo renginių ciklą Gintaro muziejaus terasoje. Juose dalyvaus aktorės Virginija Kochanskytė ir Birutė Mar, pianistas Petras Geniušas, smuikininkas, kamerinio orkestro “Maskvos virtuozai” primarijus Aleksejus Lundinas, solistai Lilija Gubaidulina, Eugenijus Chrebtovas, Eglė ir Vytautas Juozapaičiai.
Festivalio organizatorė Audra Keniausytė vasarotojams pataria atkreipti dėmesį į unikalios Rusijos raginių instrumentų kapelos koncertą. “Šeši koncertai – tai viskas, ką leido kuklus festivalio biudžetas. Tikimės, kad kitąmet, kai Palanga taps Lietuvos kultūros sostine, galėsime atostogautojams pasiūlyti įvairesnę ir turtingesnę festivalio programą”, – viliasi A.Keniausytė.

Box
Pajūrio vasaros festivalių kalendorius
Liepos 9–17 d. Nidoje – tarptautinis Thomo Manno menų festivalis
Liepos 24 – rugpjūčio 15 d. Nidoje ir Juodkrantėje – kamerinės muzikos festivalis “Kuršių nerija”
Liepos 27 – rugpjūčio 15 d. Palangoje – poezijos ir muzikos festivalis “Palangos vasara”
Liepos 27 – rugpjūčio 28 d. – “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”
Liepos 29–30 d. Nidoje – džiazo muzikos festivalis “Nida Jazz”
Rugpjūčio 2–6 d. Palangoje – kamerinės muzikos festivalis “Nakties serenados”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovais aptarė šių įstaigų statuso, valdymo, prieinamumo visuomenei ir bendradarbiavimo su švietimo sistema klausimus.

Pasak Prezidentės, valstybė turi apsispręsti, kiek nacionalinių kultūros ir meno institucijų ji gali turėti ir yra pajėgi išlaikyti, būtina aiškiai apibrėžti šių įstaigų statusą, nedubliuoti jų atliekamų funkcijų, aiškiai nustatyti kiekvienos institucijos atsakomybę, skatinti jų aktyvų bendradarbiavimą su mokyklomis ir kitomis švietimo įstaigomis. Tokiems projektams turėtų būti panaudotos ES socialinio fondo lėšos. Nacionalinių įstaigų pareiga – padaryti kultūros ir meno vertybes prieinamas visuomenei, patraukliai pristatyti jas įvairioms visuomenės grupėms.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvykusiame susitikime šalies vadovė pabrėžė, jog siekiant efektyvaus ir skaidraus kultūros bei meno įstaigų valdymo, būtina įvesti šių įstaigų vadovų kadencijas. Prezidentė teiks Seimui įstatymo pataisas, numatančias 5 metų vadovų kadencijų įvedimą, su teise dirbti dvi kadencijas iš eilės, visose kultūros ir meno įstaigose.

“Vadovų kaita suteiks kultūros, meno įstaigų veiklai dinamiškumo, galimybę atsinaujinti ir sudarys sąlygas pasidalinti gerąją patirtimi”, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aptariant Gedimino kalno sutvarkymo klausimą, buvo kalbėta ir apie Vilniaus pilių rezervato valdymo, jo teritorijos priežiūros problemas. Šalies vadovė paragino kuo griečiau išspręsti Vilniaus pilių rezervato žemės valdymo klausimus.

Prezidentė taip pat susipažino su Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija. Lietuvos nacionalinis muziejus yra didžiausias Lietuvos istorinio kultūros paveldo lobynas. Šio muziejaus darbuotojams tenka atsakinga užduotis – patraukliai aktualizuojant savo krašto istoriją ir nušviečiant bendrą istorinį kontekstą, skatinti tautą giliau suprasti savo šaknis. Pasak valstybės vadovės, tai padeda ugdyti meilę ir pagarbą savo Tėvynei.