BFL

Rugpjūčio 1 dieną darbą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje pradeda naujas jo vadovas, žinomas paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas. Šias pareigas jis užims tarnybinio kaitumo būdu pagal Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnį.

Vitas Karčiauskas yra kultūros vertybių apsaugos aukščiausiosios kategorijos ekspertas ir kultūros vertybių apsaugos valdymo aukščiausiosios kategorijos specialistas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis dirbo Kultūros paveldo inspekcijos vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vėliau – Kultūros paveldo centro direktoriumi, o pastaraisiais metais užėmė sostinės savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pareigas. Vitas Karčiauskas – vienas iš 1995-2005 m. galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo autorių.

Naujasis KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas yra aktyvus visuomenininkas, fotografas, sklandymo sporto meistras.

V. Karčiauskas pasirinktas tikintis, kad jam vadovaujant bus energingai saugomos autentiškos paveldo detalės, kurios labiausiai kentėjo, kai Vilniaus teritoriniam padaliniui vadovavo neseniai iš šių pareigų atleistas Rimantas Bitinas.

BFL

Kultūros paveldo departamentas paskirstė lėšas valstybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamiems leidybos projektams. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo leidybos programos 2011 metų konkursui daliniam finansavimui gauti sulaukta 28 paraiškų, iš jų ekspertų komisija atrinko 8 geriausius, kuriems įgyvendinti paskirstyta 200 tūkst. litų.

Dalinis leidybos projektų finansavimas skiriamas įvairios tematikos ir pobūdžio šviečiamiesiems, pažintiniams informaciniams leidiniams, populiarinantiems Lietuvos kultūros paveldą. Šių metų konkurse prioritetinės buvo Lietuvos architektūros paveldo, tarptautinės paveldosaugos minties, mūsų šaliai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo, Lietuvos kultūros paveldo apsaugos ir tvarkybos veiklos temos.

Tarp valstybės lėšomis paremtų projektų – R. Paknio leidyklos knyga-albumas “Medinės bažnyčios Lietuvoje”, kurioje rasime nufotografuotas ir aprašytas per pusšimtį šalies medinių bažnyčių bei koplyčių. Kupiškio etnografijos muziejus išleis albumą “Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai” apie Kupiškio rajone buvusius ir dar išlikusius medinius gyvenamuosius trobesius, statytus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Zarasų krašto muziejus rengia fotografijų albumą “Laiko ženklai: Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra”, o Ukmergės kraštotyros muziejus – Ukmergės miesto architektūrinės urbanistinės fotografijos nuo XIX a. pab. iki 1940 metų katalogą. Viešoji įstaiga “Studija 2″ planuoja dviejų dalių elektroninį leidinį DVD bei CD formatais “Architektūros paveldas Sigito Lasavicko akimis”, kur atsispindės architekto S. Lasavicko XX a. antrosios pusės Lietuvos architektūros paveldo bei Vilniaus pilių teritorijos raidos ir statinių tyrimai.

Lietuvos archeologijos draugija išleis “Archeologinius tyrinėjimus Lietuvoje 2010 metais”, o viešoji įstaiga “Povandeninės archeologijos centras” – straipsnių rinkinį anglų kalba, kurių autoriai yra Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos archeologai. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas į rinkinį “Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos” sudės Lietuvos ir Lenkijos istorikų pranešimus, skaitytus Suvalkuose praėjusių metų rugsėjį vykusioje mokslinėje konferencijoje.

Leidybos projektus vertina ir lėšas jiems skiria ekspertų komisija, sudaryta iš Kultūros ministerijos, Restauratorių sąjungos, Lietuvos dailės istorikų bei archeologijos draugijų, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros paveldo departamento specialistų.

BFL

Po skandalingai nuskambėjusios stiklinio antstato Laisvės alėjoje istorijos Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sustabdyti KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės ir vyriausiosios specialistės Rymantės Gudienės įgaliojimai derinti projektus.

Minėtos paveldosaugininkės neteko įgaliojimų išduoti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir planavimo sąlygas, derinti tvarkybos darbų projektus, tikrinti statybos, rekonstravimo ir atnaujinimo projektus, raštu pritarti statinio projektams, derinti teritorijų planavimo dokumentus, dalyvauti objektų, esančių Kauno mieste, tvarkybos darbų priėmimo ir statybos užbaigimo komisijose.

Pasak D. Varnaitės, taip siekiama užkirsti kelią naujiems, Kauno miesto kultūros paveldui žalingiems sprendimams. I. Vaškelienės ir R. Gudienės pavardės figūruoja visuomenėje didelį pasipiktinimą sukėlusio stiklinio antstato ant istorinio namo adresu Laisvės alėja 90 dokumentuose.

Po šio vadinamojo “stiklainio” skandalo Kultūros paveldo departamentas ėmė tikrinti visus pastaraisiais metais Kaune suderintus ir rengiamus derinti detaliuosius planus. Buvo surastas dar vienas projektas, kuriuo Laisvės alėjoje leidžiama stikliniu antstatu aukštinti dar vieną seną namą. Jis pažymėtas 30 numeriu, stovi ant Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės kampo, Kauno soboro kaimynystėje. A. Lapino namu vadinamas statinys yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nustatytos jo vertingosios savybės.

Stiklinį antstatą ketinta finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Šių metų gegužės 16 d. Kultūros paveldo departamentas sulaukė iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) prašymo patvirtinti, kad KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos I. Vaškelienės pasirašytas pritarimas šio pastato rekonstrukcijos darbams yra galiojantis, turint galvoje jo architektūrinius sprendinius ir numatomą aukštinimą.

Departamentas informavo LVPA, kad Laisvės al. 30/Nepriklausomybės a. 1 esantis pastatas yra valstybės saugomos kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės Naujamiesčio dalies – sudėtinis elementas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija, aukštų išplanavimas, fasadų kompozicija ir kt. yra saugomi. Todėl Kultūros paveldo departamentas nepritaria šio pastato rekonstrukcijos darbams užstatant antstatą ir kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, rašoma KPD pranešime spaudai.

BFL

Urbanistinio paveldo sergėtojai pastebi gresiančią naują stiklinių pastatų invaziją į miestų istorines dalis ir įvardija konkrečias pinigų sumas, esą mokamas atsakingų valstybės tarnautojų leidimams “stiklainių” statyboms istorinėse miestų dalyse gauti.

Pastaruoju metu spaudoje plačiai nuskambėjo ant istorinio namo pastatyto stiklinio antstato atvejis Kaune, Laisvės alėjoje, ir suprojektuoti nauji pastatai Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurių statybai uostamiesčio paveldosaugininkai bando užbėgti už akių.

“Klausiu, kas yra kaltas mūsų valstybėje – ar tas asmuo, kuris dėjo parašus, leido investuoti keletą milijonų ir dabar yra ieškoma kaltų, kaip čia taip galėjo atsitikti, ar tas, kuris laiku sustabdo ir laiku pasako, kad čia tokie statiniai atsirasti negali?” – retoriškai klausė Seimo narė Aurelija Stancikienė, trečiadienį Seime surengusi spaudos konferenciją “Ką renkamės: paveldą ar stiklinius sarkofagus?”

Kaip jau skelbta, UAB “Investicijų kvadrantas” detaliuoju planu numato nugriauti Klaipėdos centre esantį kino teatrą “Vaiva” ir naujai formuojamame sklype pastatyti šešis pastatus iš stiklo ir betono, iš kurių aukščiausias, pagal projektą, siektų 30 metrų.

Į teisėsaugos akiratį dėl savo tarnybinių veiksmų patekęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sako dirbantis paveldosaugos srityje du dešimtmečius ir net nesapnavęs vieną dieną atsidurti Specialiųjų tyrimų tarnyboje. “Dabar byla yra perduota teismui, ir aš esu kaltinamas sugadinęs UAB “Investicijų kvadrantas” moralinę reputaciją, padaręs jiems didžiulę moralinę žalą bei 26 mln. litų nuostolio jiems sukėlęs”, – kalbėjo spaudos konferencijoje N. Puteikis.

Klaipėdos apygardos prokuratūra yra surašiusi kaltinamąjį aktą KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui N. Puteikiui dėl piktnaudžiavimo tarnyba nevykdant teismo sprendimo, todėl valstybė patyrusi didelę žalą.

Ginti savo darbuotojo stojęs Kultūros paveldo departamentas mano, kad N. Puteikis, atlikdamas teismo įpareigojimą suderinti detalųjį planą H. Manto g. 11 Klaipėdoje pagal išduotas sąlygas, nediskreditavo valstybės institucijos ir valstybės tarnautojo vardo, nepažeidė įstatymų ir kultūros vertybių apsaugos principų.

“Aš labai džiaugiuosi, kad prokuratūra atliko šitą tyrimą, nes dokumentuose pamatėme, kiek kainuoja nusipirkti buvusio paminklosaugininko parašą. Iškilių paminklosaugininkų parašas, kad gautum “stiklainiui” palaiminimą, kainuoja vidutiniškai 25 tūkst. litų”, – teigė N. Puteikis.

Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti bylą. Taip pat pateiktas skundas dėl baudžiamosios bylos N. Puteikiui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo.

BFL

Lietuva nori pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą, penktadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, Vyriausybės rūmuose priėmęs į Lietuvą atvykusius holokaustą išgyvenusius žydus ir jų vaikus.

“Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu, ką Jūs darote, kadangi mes norime pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą. Litvakų paveldas yra unikalus, todėl mūsų bendros pastangos jį išsaugoti ateities kartoms yra vienas pagrindinių mūsų tikslų”, – sakė premjeras.

A.Kubilius sakė tikintis, kad šiais metais, kurie paskirti Holokausto aukų Lietuvoje atminimui, bus pradėtas Didžiosios sinagogos Vilniuje įamžinimas, taip pat priimtas įstatymas kompensuoti už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.

“Aš tikrai tikiu, kad šie metais bus ypatingi. Aš tikrai tikiu, kad šiais metais šalia visos eilės tikrai svarbių įvykių mes pradėsime tuos darbus, apie kuriuos aš kalbėjau ir praeitais metais – kad ta mūsų bendra svajonė įamžinti Vilniaus Didžiąją sinagogą bus pradėti (…). Aš tikiu, kad Seimas artimiausiu metu baigs diskusijas ir priims Vyriausybės pateiktą įstatymą dėl kompensacijų už žydų bendruomenės nekilnojamąjį turtą”, – dėstė A.Kubilius.

Jis taip pat sakė, kad pastangų įvertinti žydų tragediją niekada nebus gana.

“Iš Lietuvos istorijos puslapių mes negalime išbraukti to skaudaus visiems mums atsiminimo, kad tokia turtinga savo kultūriniu paveldu žydų bendruomenė holokausto metu buvo praktiškai visiškai išnaikinta. Ir, be abejo, mums visada skaudu patiems prisipažinti, kad ir lietuvių kolaborantai toje Lietuvos tragedijoje taip pat dalyvavo. Todėl niekada nebus pakankamai mūsų pastangų įvertinti tą tragediją, kuri ištiko žydų bendruomenę ir visą Lietuvą holokausto laiku”, – kalbėjo premjeras.

Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje vadovė Miriam Kantor savo ruožtu sakė, jog Lietuvos valdžios rodomas dėmesys “Gyvųjų maršo” dalyviams “iš tiesų yra lyg dalinė paguoda ir nusiraminimas, kad yra įvertinamos kančios ir suteikiama viltis”.

Premjero pažadus jį įvertino kaip “aiškų ženklą saugoti žydų palikimą”.

“Visa tai rodo atvirumą, jautrumą ir supratimą, kad kartu mes priklausome apšviestųjų tautų šeimai ir tai, kokios svarbios yra žmogaus teisės ir kaip yra svarbu saugoti ir gerbti mažumas”, – sakė ji.

Per susitikimą premjeras visiems “Gyvųjų maršo” delegacijos nariams padovanojo po naujausią kultūros geografo Laimono Briedžio knygą “Vilnius – savas ir svetimas”. Vyriausybės rūmuose taip pat vyko operos solisto Rafailo Karpio koncertas.

“Gyvųjų maršas” – tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa. “Gyvųjų maršas” vyksta jau trečią kartą, jame dalyvauja 42 asmenų delegacija iš Izraelio.

Anot Vyriausybės pranešimo, tradiciniai “Gyvųjų maršo” renginiai Lietuvoje skatina geresnį lietuvių ir žydų tarpusavio supratimą. Užsimezgantys įvairių kartų atstovų asmeniniai ryšiai atveria kelius dvišaliam bendradarbiavimui.

Lietuvos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 220 tūkst. žydų. Tačiau vokiečių okupacijos metais 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai 95 proc. iš jų išžudė.

Šiais metais vienam iš kultūros paminklų – Baisogalos dvaro sodybos malūnui (Radviliškio r.) – Kultūros paveldo departamentas skyrė 200 000 Lt. Dar 5000 Lt atseikėjo Lietuvos veterinarijos akademija. Už šias lėšas bus atliekami būtiniausi Baisogalos vėjo malūno tvarkomieji paveldotvarkos darbai, reikalingi pastato sustiprinimui ir esamos būklės likvidavimui. Darbus atliks UAB “Ateities statyba”.

Šiuo metu malūnas neeksploatuojamas, įėjimas užkaltas lentomis, o buvęs apėjimo medinis takas, nuiręs, kelia avarinę grėsmę. Malūno prieigos užžėlusios. Fasadas prisigėręs dulkių, susiformavę samanų ir dumblių kolonijos, ardančios ne tik tinką, bet ir dažų likučių struktūrą. Atsidengusio cokolinio akmens mūro būklė yra bloga: išriedėję iš pirmykščių vietų įvairių dydžių akmens rieduliai, skiedinys byrantis, ištrupėjęs. Viršutinių aukštų mūro plytos aptrupėję, suaižėję, pažeistos. Tinkas taip pat atšokęs nuo mūro, išsisluoksniavęs, byrantis, pažeistas biologinės korozijos, tarpuose auga medeliai. Skardinė stogo dangos būklė patenkinama, malūnas be sparnų.

Dar šiais metais planuojama sutvarkyti cokolinę vėjo malūno dalį, pašalinti augalines sąnašas bei gruntą aplink pastatą, atkurti buvusią atgrindą taip, kad paviršiniai vandenys nubėgtų nuo pastato.

Atliekant Baisogalos dvaro sodybos malūno fasadų restauravimo darbus, bus atliktas biocidinis fasado apdorojimas, pašalinto skiedinio tarp akmenų ir plytų papildymas, suirusių plytų mūro pakeitimas, restauruotos dekoratyvinės traukos ir tinko netektys.

Kadangi malūnas neveikiantis, pagal restauravimo ir užkonservavimo projektą, saugumo sumetimais planuojama pašalinti suirusį malūno apėjimo tiltelį bei metalines įdėtines detales, užmūryti langų, durų ir vartų angas.

Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis. 20005 m. dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma, o 2008 m. paskelbta kultūros paminklu.

Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas (jam taip pat priklauso ir malūnas).

Baisogalos dvaras pradėtas statyti XVIII amžiaus viduryje, baigtas – XX amžiaus pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.

Iki šių dienų Baisogalos dvare išlikę 19 sodybą formuojančių elementų. Išlikę dvaro rūmai, kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 130 metų laikotarpio vystimosi raidą. Būdinga vėlyvojo klasicizmo, visų trijų romantizmo krypčių – neogotikinės, liaudiškosios, neorenesansinės architektūros formos.

Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūnas pastatytas 1885 m. 1911 m. rekonstruotas. Iš V. Komaro sudaryto istorinio aprašo matyti, kad malūnas veikė tik sezono metu: rudenį ir žiemą.