Jei svarstote, ar verta mokėti nuo 45 Lt už bilietą į užkonservuotų žmonių kūnų parodą „The Human Body Exhibition“, patartume nedvejoti: reginys iš tiesų to vertas.

Kiek parodos Lietuvoje rengėjams kainavo atsivežti pasaulyje sensaciją sukėlusią parodą į Vilnių, neskelbiama, tačiau sprendžiant iš bilietų kainų suma turėtų būti įspūdinga. Kita vertus, šis projektas organizatoriams greičiausiai nebus nuostolingas. Parodos lankomumo duomenys taip pat laikomi paslaptimi, bet net ir paprastą darbo dieną apsilankius prekybos centre „Panorama“ susidaro įspūdis, kad lankytojų netrūksta.
„Sūnui buvo naudinga pamatyti, kaip atrodo žmogaus kūnas iš vidaus, kokia jo sandara, o ir man pačiai buvo įdomu“, – teigia dvylikametį sūnų atsivedusi vilnietė Roma Greičiuvienė. Tarp parodos lankytojų – šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais, mokytojų, mokinių ir studentų grupės, pavieniai smalsuoliai. Kai kurie tėvai ateina net su mažamečiais vaikais. Nors parodos eksponatai – tikri kadaise gyvenusių žmonių kūnai bei jų organai, o vienoje salių rodomi po persileidimo žuvę skirtingo išsivystymo žmogaus embrionai ar trisdešimties savaičių vaisius, amžiaus apribojimai lankytojams nėra taikomi.
Iš tiesų visi parodos eksponatai pateikiami labai estetiškai, ir vaizdas, kurį išvysite, jūsų greičiausiai nešokiruos. Vis dėlto į šią parodą reikėtų žiūrėti labiau kaip į anatomijos pamoką nei smagią pramogą: žinojimas, kad priešais tave yra buvusio gyvo žmogaus kūnas – tokia pat asmenybė kaip ir bet kuris kitas žmogus, su savo jausmais, pasaulėžiūra ir socialine padėtimi, kelia tam tikrą šiurpuliuką. Tai tikrai ne tas pats, kas žiūrėti į gyvūnų iškamšas muziejuje.
„Labai įdomu, kas buvo tie žmonės“, – svarstė parodos lankytoja R.Greičiuvienė. Tai domina daugelį, bet jei paklaustumėte parodoje dirbančių konsultantų baltais chalatais, sužinotumėte tik tiek, kad šie žmonės buvo azijiečių kilmės, mirę ne daugiau kaip prieš vienuolika metų, nes plastinavimo būdu užkonservuoti kūnai gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip dešimtmetį, o parengti vieną egzempliorių trunka apie pusantrų metų. Be to, teigiama, kad visi žmonės yra davę sutikimą tokiam jų kūno panaudojimui po mirties.
Prieštaringai vertinamai parodai keliaujant po pasaulį, šis klausimas jau ne kartą buvo keliamas, nagrinėtos įvairios kūnų kilmės versijos. Pavyzdžiui, remiantis viena jų, parodos egzemplioriai pagaminti naudojant mirties bausme nuteistų Kinijos kalinių kūnus. Vis dėlto aiškūs atsakymai iki šiol taip ir nebuvo pateikti.
Taigi garsioji kūnų paroda sukels daug prieštaringų jausmų, o kai kuriuos lankytojus netgi rimtai papiktins, bet pamatyti ją savo akimis Vilniuje – proga, kurios nereikėtų praleisti.