Vienas Belgijos vyskupas atsistatydino dėl kunigų pedofilijos atvejo ir papildė dėl Katalikų Bažnyčią pastaruoju metu krėtusių skandalų gausėjantį atsistatydinusių dvasininkų sąrašą, ketvirtadienio vakarą pranešė įvairūs šaltiniai.

Belgijos vyskupų konferencija penktadienį surengs spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus Belgijos Katalikų Bažnyčios vadovas Andre Josephas Leonardas (Andrė Jozefas Leonaras), taip pat dvasininkų pedofilijos atvejus tiriančios Bažnyčios komisijos pareigūnai.

Bažnyčia atsistatydinusio vyskupo vardo kol kas neskelbė, taip pat tiksliai nenurodė jo pasitraukimo priežasčių, tačiau naujienų agentūra “Belga” pranešė, jog iš posto traukiasi Briugės vyskupas Roger Vangheluwe (Rožė Vangeluvė).

Vienas informuotas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad vyskupo atsistatydinimas susijęs su vienu pedofilijos atveju.

Tuo tarpu “Belga” citavo “patikimus šaltinius”, kurie sakė, jog šio Bažnyčios hierarcho pasitraukimas susijęs su “rimtais faktais”.

Tačiau kol kas neaišku, kad tas vyskupas tiesiogiai susijęs su vaikų seksualiniu išnaudojimu, ar dangstė kokį nors pedofilija susitepusį kunigą.

Bažnyčios organizuojama spaudos konferencija įvyks Briuselyje penktadienio vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Belgijos Katalikų Bažnyčia trečiadienį paskelbė savo atsiprašymą, kai vienas kunigas pralaimėjo apeliacinę bylą, kurioje jis kaltinamas dėl ilgiau nei septynerius metus vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo.

Mecheleno ir Briuselio arkivyskupija patvirtino, kad buvęs kunigas Robertas Borremansas (Robertas Boremansas) pralaimėjo apeliacinę bylą ir kad liko galioti anksčiau jam teismo skirta laisvės atėmimo bausmė dėl nepilnamečio žaginimo ir kitų veiksmų.

Arkivyskupijos pranešime atsiprašoma dėl “šių rimtų veiksmų”.

2008 metų pradžioje R.Borremansas buvo nuteistas kalėti penkerius metus, iš jų tris lygtinai, dėl nusikaltimų prieš vieną berniuką, įvykdytų 1994-2001 metais.

Šį nuosprendį trečiadienį patvirtino Briuselio apeliacinis teismas.

Šis iš Bažnyčios pašalintas kunigas vadovavo Belgijos sosto įpėdinio Philippe’o (Filipo) ir princesės Mathilde (Matildės) vedybų ceremonijai 1999 metais.

Popiežius Benediktas XVI pripažino pasaulio kardinolams, kad vadovauja “sužeistai ir nusidėjusiai” Katalikų Bažnyčiai, minėdamas savo audringo pontifikato, kurį pastaruoju metu aptemdė skandalai dėl kunigų pedofilijos, penktąsias metines.

Per susitikimą su maždaug 60 kardinolų ištaiginguose Vatikano apaštališkuosiuose rūmuose pontifikas “priminė Bažnyčios nuodėmes”, vadindamas ją sužeista ir nusidėjusia, pirmadienį rašo Vatikano dienraštis “L’Osservatore Romano”.

Dienraštis citavo Šventąjį Tėvą, kuris sakė “labai aiškiai jaučiantis, kad nėra vienišas” ir kad “jį palaiko visa Kardinolų kolegija, kuri kartu su juo išgyvena gyvenimo išbandymus ir teikia paguodą”.

Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi (Federikas Lombardis) gynė kritikuojamą popiežių, sakydamas Vatikano radijui, kad prioritetai, kuriuos Benediktas XVI nustatė po savo išrinkimo, “vykdomi nuosekliai ir ryžtingai”, nors esama “įtampos” ir “kliūčių”.

Kaltinimų banga, sudrebinusi Katalikų Bažnyčią Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat nulėmė sekmadienį įvykusį jaudinantį pontifiko susitikimą Maltoje su nukentėjusiais nuo dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo asmenimis. Ši Viduržemio jūros sala tapo dar viena šalimi, įtraukta į pastarąjį kunigų pedofilijos skandalą.

Susitikęs su asmenimis, kurie vaikystėje buvo seksualiai išnaudojami kunigų, Benediktas XVI sakė jaučiantis “gėdą ir sielvartą” dėl tokių neleistinų incidentų. Anksčiau Katalikų Bažnyčios vadovas buvo susitikęs su nukentėjusiais per 2008 metais vykusius vizitus Australijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Šventojo Tėvo pontifikato penktosios metinės buvo minimos be didelių iškilmių.

Per vieną dvasinių pareigūnų susitikimą Jeruzalėje Dievo Motinos popiežiškojo instituto vadovas Juanas Solana (Chuanas Solana) sakė, kad “šiemet Šventasis Tėvas ir jo Bažnyčia yra puolami”.

Vatikanas ir įtakingi vyskupai vieningai gina popiežių, tačiau patiria vis didesnį spaudimą dėl kaltinimų, jog Vatikano hierarchai, tarp jų pats pontifikas, prisidėjo prie nusikaltusių kunigų dangstymo.

Pedofilijos skandalas, dėl kurio Katalikų Bažnyčią ištiko rimčiausia per visą šių laikų istoriją krizė, nukreipė dėmesį nuo kitų per penkerius Benedikto XVI pontifikavimo metus buvusių krizių.

Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.

Vis dėlto bene dažniausiai per šiuos penkerius metus Šventasis Tėvas sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.

Ypač neigiamos žydų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono (Ričardo Viljamsono), tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.

2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą “už žydų atsivertimą”, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.

Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.

Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.

Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.

Kai kurie istorikai kritikavo Pijų XII už tai, kad per Holokaustą jis nepakankamai stengėsi dėl žydų, bet Vatikanas tvirtina, kad jis vykdė “tylią” diplomatiją gyvybėms gelbėti.

Neseniai vokiečių kilmės popiežiui artimų Bažnyčios pareigūnų išsakytos nepagalvotos pastabos, susijusios su pastaraisiais dvasininkų pedofilijos skandalais, dar pablogino Vatikano santykius su žydais ir homoseksualių asmenų teisių gynėjais.

Šio mėnesio pradžioje Benedikto XVI asmeninis pamokslininkas per Didžiojo penktadienio Viešpaties kančios liturgiją kaltinimus Bažnyčiai dėl kunigų pedofilų dangstymo palygino su antisemitizmu.

Tiek žydų organizacijos, tiek nukentėjusieji nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo pasipiktinę pareiškė, kad nepriimtina lyginti Katalikų Bažnyčios hierarchų patiriamus nemalonumus dėl pedofilijos skandalų su smurtu, kurio kulminacija tapo Holokaustas.

Tuo tarpu Benedikto XVI dešiniąja ranka laikomas Šventojo sosto valstybės sekretorius Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė) sulaukė tarptautinio pasmerkimo, susiejęs pedofiliją su homoseksualumu.

Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš JAV laikraščio “National Catholic Reporter” interviu agentūrai AFP sakė: “Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą”.

Pirmadienį pranešta, kad didžiausią katalikų bendruomenę pasaulyje turinčioje Brazilijoje, iki kurios taip pat nusirito Bažnyčią krečiančių skandalų dėl dvasininkų pedofilijos banga, buvo sulaikytas 84 metų kunigas, seksualiai prievartavęs chore dainavusį jaunuolį.

Televizija SBT praėjusį mėnesį parodė slapta kamera filmuotus vaizdus, kuriuose matyti, kaip šiaurės rytinėje Alaguaso valstijoje šis dvasininkas lytiškai santykiauja su 19-mečiu vaikinu.

Taip pat atliekamas tyrimas dėl dar dviejų kunigų, kuriuos seksualine prievarta apkaltino trys buvę choristai.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį mini penktąsias savo pontifikavimo metines, kurias pasitinka Katalikų Bažnyčiai išgyvenant gilią krizę dėl virtinės ją sukrėtusių dvasininkų pedofilijos skandalų.

Vatikano skundai, kad jis neteisingai pasirinktas puolimo taikiniu, jo pareiškimai ar iniciatyvos, įvertinti kaip dalinės priemonės, taip pat ne vienas neapdairus žingsnis tik įsiplieskus skandalui susilpnino pontifiką, sako analitikai.

Benediktas XVI, kuriam penktadienį sukaks 83-eji metai, jau anksčiau dėl kitų opių klausimų pelnė tariamai nejautraus žmogaus reputaciją.

Vokiečių kilmės popiežius nuo 2005 metų, kai stojo prie Katalikų Bažnyčios vairo, ne kartą užsitraukė žydų nemalonę. Ypač neigiamos jų reakcijos sulaukė Benedikto XVI sprendimas atšaukti britų vyskupo tradicionalisto Richardo Williamsono (Ričardo Viljamsono), tvirtinusio, jog kad nacių dujų kamerų iš viso nebuvo, ekskomuniką.

Per penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI taip pat supykdė musulmonus, indėnus, lenkus, homoseksualius asmenis ir net mokslininkus.

“Per visą šių laikų istoriją nebuvo pontifikato, kuris būtų paženklintas tokiomis cikliškomis krizėmis, kurios šiuo laiku tapo nuolat besikartojančios”, – sakė Vatikano klausimų ekspertas Marco Politi (Markas Politis) iš kairiosios pakraipos italų laikraščio “Il Fatto Quotidiano”.

Pasak jo, iš visų buvusių krizių, be jokios abejonės, labiausiai žalinga yra pastaroji, kilusi dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, nes “nusikaltimai, įvykdyti dvasininkų, buvo dangstomi Bažnyčios vadovybės tylos skraiste”.

“Tai ne pavieniai nusikaltimai, bet institucinė tylos nuodėmė”, – pabrėžė M.Politi.

Jis gyrė popiežių Benediktą XVI už praėjusį mėnesį paskelbtą laišką Airijos katalikų bendruomenei, kuriame jis priekaištavo airių vyskupams už tai, kad jie padarė “rimtų klaidą”, reaguodami į kaltinimus dėl kunigų vykdyto vaikų tvirkinimo.

Vis dėlto M.Politi pareiškė: “Kadangi daug jo pasirinkimų išprovokavo krizes, Benediktas supriešino katalikų pasaulį, ir šiandien Bažnyčia yra labai pasidalijusi, net jei to neparodo”.

“Šventasis Sostas prarado gebėjimą pritraukti (žmones) ir daryti įtaką viešajai nuomonei, kurį turėjo Jono Pauliaus II pontifikavimo metu”, – sakė M.Politi.

Kitas Vatikano reikalų žinovas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš JAV laikraščio “National Catholic Reporter” sakė: “Verslo administravimo požiūriu, šio pontifikato metu iš vienos krizės brendama į kitą”.

Benediktas XVI su pirmąja didelio masto krize susidūrė 2006 metų rugsėjį. Tuomet pontifikas pakurstė musulmonų bendruomenės įtūžį savo kalba, kurioje netiesiogiai pritarė mažai žinomo XIV amžiuje gyvenusio Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Palaeologo minčiai, jog islamui iš esmės yra būdingas smurtas.

Vis dėlto bene dažniausiai per pirmuosius penkerius pontifikavimo metus Benediktas XVI sulaukdavo žydų bendruomenės kritikos dėl jo žingsnių, susijusių su judaizmu.

2008-aisiais popiežius leido atgaivinti Didžiojo penktadienio maldą “už žydų atsivertimą”, kurios buvo atsisakyta per Vatikano II Susirinkimą, vykusį praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Žydų organizacijos tuomet tvirtino, jog tai nesuderinama su geranorišku tarpreliginiu dialogu.

Po virtinės Vatikano ir paties pontifiko pareiškimų bei gestų, kuriais siekta sušvelninti įtampą, katalikų ir žydų tarpusavio santykiai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo pernai gegužę įvykusi Benedikto XVI piligriminė kelionė į Izraelį.

Šios kelionės metu jis pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams.

Tačiau gruodį jis vėl išprovokavo žydų bendruomenės pyktį, paskelbęs Antrojo pasaulinio karo laikų popiežių Pijų XII garbinguoju ir tokiu būdu atverdamas kelią jo beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – procesui, po kurio lieka tik vienas žingsnis iki kanonizacijos – paskelbimo šventuoju.

Kai 2007 metais Benediktas XVI lankėsi Brazilijoje, kilo triukšmas dėl jo pasisakymo, kad indėnai “tyliai ilgėjosi” Kristaus, o kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.

Tuo tarpu pernai per savo pirmąjį popiežiškąjį vizitą Afrikos žemyne, kuriam skaudžiausiai smogė AIDS pandemija, Benediktas XVI išprovokavo kritikos bangą, pareiškęs, kad prezervatyvai “skatina AIDS plitimą”.

“Tuomet Vakarų šalių vyriausybės pirmą kartą oficialiai kritikavo popiežių, o Belgijos parlamentas netgi priėmė prieš Vatikaną nukreiptą dokumentą”, – priminė M.Politi.

Vis dėlto J.Allenas pabrėžė, kad mokymo klausimais, kurie yra stiprioji popiežiaus teologo pusė, Benediktas XVI pristatė “gilių, puikiai parašytų, ryškių” dokumentų, įskaitant tris enciklikas.

“Labai ironiška, jog Benediktui puikiai sekasi toje srityje, kuri jam labiausiai rūpi, tačiau visa tai užtemdo jo pontifikavimą lydintis chaosas”, – sakė J.Allenas.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį Maltoje susitiko su grupe asmenų, kurie vaikystėje nukentėjo nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo, o sugraudintas jų pasakojimų pažadėjo, kad Katalikų Bažnyčia sieks patraukti atsakomybėn pedofilus kunigus bei imsis “veiksmingų priemonių”, užtikrinsiančių jaunuolių apsaugą nuo tokių incidentų, pranešė Vatikanas ir nukentėjusieji.

Pontifikas “išreiškė savo gėdą bei sielvartą dėl to, ką teko iškęsti nukentėjusiems ir jų šeimoms”, taip pat meldėsi kartu su jais per susitikimą Šventojo Sosto atstovybėje Maltoje, sakoma Vatikano pranešime.

Benediktas XVI pirmą kartą susitiko su dvasininkų pedofilijos aukomis nuo šiais metais Vatikaną sukrėtusio tarptautinio vaikų seksualinio išnaudojimo skandalo pradžios, taip pat griežčiausiai pasisakė prieš dvasininkų nusikaltimus nuo praeito mėnesio, kai pasiuntė jaudinantį laišką Airijos tikintiesiems.

“Jis meldėsi kartu su jais ir užtikrino, kad Bažnyčia daro ir darys viską, kas jos galioje, kad būtų ištirti kaltinimai, kad būtų patraukti atsakomybėn atsakingi už išnaudojimą, taip pat kad būtų įgyvendintos veiksmingos priemonės, turinčios apsaugoti jaunuolius ateityje”, – nurodė Vatikanas.

Tačiau šiame pranešime nebuvo išsamiau išdėstyta, kokių priemonių ketinama imtis.

Nukentėjusiųjų organizacijos pareikalavo, kad Vatikanas imtųsi konkrečių veiksmų, kad vaikai būtų apsaugoti, o nusikaltę kunigai – pašalinti. Pasak jų, iki šiol pareikštas popiežiaus solidarumas ir gėda nieko nereiškia, jeigu nebus žengta konkrečių žingsnių.

Vatikanas nurodė, kad aštuoni 30-50 metų vyrai buvo susitikę su Katalikų Bažnyčios vadovu Vatikano atstovybės koplyčioje.

“Visi verkė”, – vienas iš nukentėjusiųjų, 38 metų Josephas Magro (Džozefas Magras), po to susitikimo sakė naujienų agentūros “The Associated Press” televizijai.

“Pasakiau jam, kad esu vardu Josephas, o jo akyse matėsi ašaros”, – pridūrė vyras.

J.Magro pasakojo, kad sekmadienio rytą jis ir kiti nukentėjusiems buvo telefonu pakviesti atvykti į nuncijaus rezidenciją ir kad pontifikas su kiekvienu iš jų bendravo po kelias minutes. Vyras sakė, kad ta apie 35 minutes trukusi audiencija buvo “fantastiška”.

Pagrindinis šio susitikimo organizatorius Lawrence’as Grechas (Lorensas Grekas) sake, kad Šventasis Tėvas kiekvienam iš tų vyrų sakė: “Labai didžiuojuosi jumis, kad išdrįsote papasakoti savo istoriją.”

“Tai buvo kažkas nepaprasta”, – džiaugėsi L.Grechas.

Galiausiai visi sukalbėjo maldą, o popiežius palaimino savo svečius, nurodė Vatikanas.

“Atmosfera buvo rimta, tačiau labai rami”, – sakė Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi (Federikas Lombardis).

Benedikto XVI trumpą vizitą Maltoje, kuris buvo surengtas minint Šv.Pauliaus laivo sudužimą prie tos Viduržemio jūros salos krantų prieš 1 950 metų, lydėjo reikalavimai, kad pontifikas pareikštų aiškią ir griežtą poziciją, galinčią padėti numalšinti pastarąjį skandalą.

Tačiau apie sekmadienį įvykusį jo asmeninį susitikimą su nukentėjusiais nuo pedofilų dvasininkų buvo paskelbta tik jam pasibaigus. Panašios taktikos Vatikanas taip pat laikėsi, kai popiežius susitiko su seksualinio išnaudojimo aukomis per 2008 metais vykusius vizitus Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Benediktas XVI sekmadienio vakarą grįžo iš Maltos į Vatikaną, baigęs 14-ąją piligriminę kelionę į užsienį nuo 2005 metų ir pirmąją šiais metais.

Popiežius Benediktas XVI yra “labai susisielojęs” dėl kunigų pedofilijos skandalų, kurie pastaraisiais mėnesiais sudrebino Katalikų Bažnyčią, ketvirtadienį pareiškė Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė).

“Popiežius, kaip ir mes, ganytojai, daug prisikentėjo dėl tų kunigų, kurie yra neištikimi savo pašaukimui ir savo misijai”, – sakė T.Bertone kalbėdamas su Italijos žurnalistais Čilėje.

“Bažnyčia yra institucija, kuri turi Jėzaus Kristaus vidinės stiprybės ir charizmos. Nepaisant šių bylų, (Jėzus Kristus) ir toliau gina ir palaiko savo Bažnyčią”, – sakė antrasis pagal hierarchiją žmogus Vatikane.

Pastaraisiais mėnesiais Katalikų Bažnyčią Airijoje, Austrijoje, Jungtinėse Valstijose krėtę pedofilijos skandalai neaplenkė ir popiežiaus gimtosios Vokietijos.

82-jų metų pontifikas kaltinamas dėl to, kad būdamas Miuncheno arkivyskupu, taip pat vėliau tapęs kardinolu ir vadovaudamas Tikėjimo doktrinos kongregacijai Vatikane, nesiėmė veiksmų prieš pedofilija kaltinamus kunigus.

Šią savaitę Vokietijos žurnalas “Die Zeit” paskelbė, kad būtent T.Bertone, o ne popiežiui tenka pagrindinė kaltė už tai, jog Bažnyčios vadovybė nesiėmė jokių veiksmų prieš JAV kunigą, kuris buvo apkaltintas vaikų tvirkinimu Jungtinių Valstijų kurčiųjų mokykloje.