“Visos Lietuvos kūno kultūros universiteto (LKKA) teikiamos programos reikalingos ateities valstybei, o dabartinėje Lietuvoje, kurioje vyrauja vartotojiška kultūra, mažai tikėtina, kad šiandien nepaklausios studijų programos būtų plėtojamos”, – sako LKKA rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.
Taigi, pokalbis su rektoriumi.

– Esate unikali aukštoji mokykla Lietuvoje, vienintelė rengianti labai konkrečių krypčių specialistus, tačiau vykstant universitetų jungimui būtumėte viena pirmųjų, prijungtų prie stambesnio universiteto. Kaip keistųsi specialistų rengimas, jei LKKA taptų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar kol kas hipotetinio Kauno universiteto dalimi?
A.S.: LKKA rengia trenerius, su sveikata susijusio fizinio aktyvumo specialistus, kineziterapeutus ir taikomosios bei sporto fiziologus biomedicinos srityje. Tačiau kitą dalį, tai yra pusę, studentų sudaro studijuojantieji socialinių mokslų srities studijų programose: kūno kultūros, socialinės pedagogikos, sportinės rekreacijos ir turizmo, turizmo ir sporto vadybos, sporto psichologijos bei edukologijos. Trečiojoje pakopoje LKKA turi dvi doktorantūros programas – jungtinę edukologijos krypties ir jungtinę biologijos krypties (kartu su Tartu universitetu).
Mes norime įgyvendinti sveikatinimo, sporto, reabilitacijos bei rekreacijos mokslo ir studijų tarptautinės kokybės plėtros misiją, o tam reikia autonomijos priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl mes norime bendradarbiauti su LSMU ir kitais universitetais, o ne būti jų misijų įgyvendinimo dalis. Universitetų įvairovė – tai Lietuvos stiprybė, o ne silpnybė.
– Specialistų poreikio prognozės rodo, kad poreikis darbo rinkoje didės, tačiau atlyginimai išliks maži. Kuo motyvuotumėte moksleivius rinktis sporto specialybes?
A.S.: LKKA yra specifinė aukštoji mokykla, todėl ne atlyginimas yra svarbiausias kriterijus renkantis studijas, o pašaukimas. Pats blogiausias dalykas atsitinka tada, kai šių profesijų žmonės laikosi nuostatos „kaip moka, taip ir dirbu“. Mums svarbiausia, kad pasirinkę LKKA studentai mėgtų savo darbą, mylėtų žmones. Manome, kad būtent tokie studentai pas mus ir ateina studijuoti.
Čia studijuojant glaudžiai susisieja socialinių ir biomedicinos mokslų sritys – studentai gauna tikrai platų supratimą apie žmogų, jo galimybių ribas, fizinio aktyvumo reikšmę asmens sveikatai. Be to, studentai patenka į draugišką akademinę bendruomenę: pastebime, kad LKKA santykiai tarp dėstytojų ir studentų yra draugiškesni ir šiltesni negu kai kuriuose didžiuosiuose universitetuose.
– Nemažai sporto specialybes įgijusių absolventų vis dėlto nedirba pagal specialybę, persikvalifikuoja. Ką daryti, kad į aukštąjį išsilavinimą investuojami biudžeto pinigai būtų panaudojami tikslingiau?
A.S.: Aukštasis mokslas turi suteikti platų įvairiapusį pažinimą, suteikti perkeltinius gebėjimus, o ne užtikrinti, kad visi be išimties absolventai įsidarbintų. Jei atkreiptumėte dėmesį į neįsidarbinusių pagal specialybę absolventų rodiklius skirtingose aukštosiose mokyklose, matytumėte, kad skirtumai tarp aukštųjų mokyklų yra minimalūs ir, moksliškai kalbant, statistiškai reikšmingų skirtumų nerastumėte.
Manau, valstybės investuoti pinigai į asmenį, kuris įgijo aukštąjį išsilavinimą, niekada nenueina veltui, jei tas asmuo neemigruoja. Valstybė stiprėja, jei daugiau žmonių gauna kokybišką aukštąjį išsilavinimą, nesvarbu, kokios srities išsilavinimas būtų įgytas. Mokymasis visą gyvenimą yra vienas Bolonijos proceso kertinių uždavinių, todėl kvalifikacijos kėlimas ar persikvalifikavimas – būtina pažangos sąlyga.
– Kokie svarbiausi moksliniai tyrimai šiuo metu atliekami LKKA ir kokiais naujaisiais laimėjimais galėtumėte pasididžiuoti?
A.S.: Pastaraisiais metais akademija daugiausiai lėšų investavo į mokslinių tyrimų plėtrą. LKKA atliekami išskirtiniai Lietuvoje ir tarptautinio lygio tyrimai tokiose srityse, kaip treniravimo mokslas, sporto fiziologija ir genetika, raumenys, judesių valdymas ir reabilitacija, neįgaliųjų įgalinimo fiziologiniai ir socialiniai aspektai, sveikatos, fizinis ir socialinis ugdymas pokyčius patiriančioje visuomenėje, laisvalaikio vadyba, ekonomika ir sociologija. Didžiuojamės šiuolaikiškais genetiniais tyrimais, gausėjančiu mokslo straipsnių ir mokslo bei eksperimentinės plėtros projektų skaičiumi, tarptautinėmis ar tarpuniversitetinėmis doktorantūros studijomis, išaugusia tyrėjų ir jų tyrimų kokybe. Ypač perspektyvi tyrimų kryptis yra susijusi su moderniomis neuroreabilitacijos technologijomis, tam panaudojant informacines technologijas, įvairius robotus.
Lietuvos kūno kultūros akademija kartu su Tartu universitetu (Estija) rengia biomedicinos mokslų srities mokslų daktarus, jau ne vienus metus glaudžiai bendradarbiauja su Aberdyno (Škotija) universitetu. Čia dirbantys akademijos mokslininkai ir toliau stebina įdomiais ir pasaulinio pripažinimo sulaukiančiais tyrimais, kuriuos spausdina žinomiausi sporto mokslo žurnalai.
Per pastaruosius 5–7 metus LKKA mokslininkai pagal mokslinės produkcijos kiekybę ir ypač kokybę, galima sakyti, įsiveržė į pirmaujančių pasaulio sporto mokslo universitetų gretas. Baltijos šalių regione mes dabar esame neabejotini sporto mokslo minties lyderiai ir tuo labai didžiuojamės, nepaisant to, kad mūsų laukia dar labai daug darbų ir naujų iššūkių.

Gaila, tačiau Lietuvoje dar vyrauja nuostata, kad tik „didelis yra geras“.