Vilma Kasperavičienė

Birštonas, vienas seniausių ir žymiausių Lietuvos balneologijos kurortų, vis dažniau vadinamas mažuoju Baden Badenu. Pavasariop jame, kaip ir garsiajame Vokietijos kurorte, bus galima mėgautis netgi Šiaurės jūros poveikiu.

Tarp Nemuno vingių esančiame, per kelis šimtus kilometrų nuo jūros nutolusiame Birštone šį efektą skleis iš specialių įrenginių garuojantis mineralinis vanduo. Idėja jį dar labiau įdarbinti kurorto patrauklumui didinti kilo Birštono vadovams lankantis būtent Baden Badene.

Ąžuolinė sraigė – ne vien skulptūrinis akcentas

Panaudojus centriniame parke užkonservuotą „Rūtos“ gręžinį jau įrengtas 4,5 metro aukščio sraigės formos garinimo bokštas, kurio sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuos savaime ir pačiame bokšte bei 50–80 metrų spinduliu aplink jį leis kvėpuoti sveikatai naudingų mineralų prisodrintu oru. Garinimo bokštas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip skulptūrinis akcentas, ne tik darniai įsilieja į centrinio parko aplinką, bet ir yra jai nekenksmingas, mat sukonstruotas iš ąžuolinio karkaso ir užpildytas laukinės vyšnios šakelių ritinėliais.

Vykdant projektą „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte“ Vytauto parke kyla mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas, kuriam mineralinis vanduo bus tiekiamas iš šaltinio „Versmė“.

Šiaurės jūros efektas nebus sezoninis

„266 kv. metrų paviljone vienu metu galės lankytis apie 30 žmonių. Čia veiks 24 kv. metrų mineralinio vandens baseinas, jame įrengti fontanėliai purkš ir garins  mineralinį vandenį, taip imituojant Šiaurės jūros sąlygas. Mineralinis vanduo taip pat tekės specialiai įrengta siena, jį garuoti privers temperatūrų skirtumai“, – pasakoja Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys.

Pasak Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktoriaus, uždaras mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas leis projektui išvengti sezoniškumo, mat centriniame parke jau pastatyto garinimo bokšto esant minusinei temperatūrai eksploatuoti bus neįmanoma, nes vanduo užšals.

Tik šiltuoju metų laiku bus galima mėgautis procedūromis ir šalia Vytauto parko jau įrengtame Kneipo terapijos atvirame komplekse su mineralinio vandens baseinėliu. Jis įrengtas pasinaudojus vokiečių pastorius S.Kneipo XIX a. atrastu gydymosi vandeniu metodu, apimančiu penkis gydymo veiksnius: aplinkos ir mitybos terapiją, hidroterapiją, gydomąsias mankštas ir fizinius pratimus, fizioterapiją.

Kurorte pritaikytas vokiečių pastoriaus atradimas

„Baseinėlį juosia Kneipo takų žiedas, kurį sudaro aštuoniolika skirtingų 3–4 metrų smėliu, žvyru, skalda, kankorėžiais, medžio šakelėmis padengtų atkarpų. Šiuos takelius įveikus basomis kojomis, jas bus galima pamirkyti negiliame baseinėlyje, atgaivinti rankas ar iš specialiai įrengto fontanėlio atsigerti mineralinio vandens“, – vardija A.Kederys.

ES finansuojamas projektas „Mineralinio vandens panaudojimas poilsiui ir turizmui Birštono kurorte“ vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo darbai – garinimo bokštas ir Kneipo terapijos elementai jau visiškai baigiami įrengti. Per antrąjį etapą Birštoną papuoš mineralinio vandens gėrimo-garinimo paviljonas, atstatyta istorinė Birutės biuvetė, sutvarkyta Druskupio upelio senvagė: šlaitai bus išgrįsti granito plokštėmis, kapitaliai suremontuotas tiltelis, pakeisti turėklai. Projektams įgyvendinti skirta per 6 mln. Lt ES paramos.

„Gerti mineralinį vandenį ir kvėpuoti mineralais praturtintą kurorto orą bus galima nemokamai, visi penki objektai – nekomerciniai, skirti kurorto patrauklumui didinti“, – pabrėžia Birštono miesto tvarkymo tarnybos direktorius.

Proveržio metai

Pasak pašnekovo, šio projekto įgyvendinimas prisidės prie kito Birštono savivaldybės įgyvendinto projekto „Birštono miesto centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas aktyviam poilsiui ir turizmui“ ir jį kokybiškai papildys suformuojant naujus, gamtinių išteklių panaudojimą sveikatinimui, poilsiui bei turizmui skatinančius traukos objektus.

Pastarieji ketveri metai kurortui buvo išties ypatingi – tai proveržio, įgyvendinant ES finansuojamus projektus, metai. Miestelyje, kaip niekad jaučiamas pagyvėjimas: statomos naujos sanatorijos, gydyklos. Kurortas atnaujinamas ne vien ES lėšomis,  savivaldybės investicijos į infrastruktūrą šiemet sieks dešimt milijonų, privačios lėšos – beveik šimtą milijonų litų.

Pastaraisiais metais pavydėtinai išgražėjęs Birštonas tapo tiesiog gera vieta gyventi. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad miestas, pasirūpinęs infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir palankiomis verslo sąlygomis, sulauks investuotojų, o su jais – ir klestėjimo.

Nuo to laiko, kai pradėta gaivinti senąsias tradicijas menantį Birštoną ir kurti modernų kurortinį šio miesto veidą, prabėgo daugiau nei viena savivaldybės tarybos kadencija. Tačiau pastarieji ketveri metai bene ryškiausiai atskleidė visame mieste įvykusių permainų mastą.

Europinės paramos lėšomis baigtos tvarkyti viešosios erdvės, atnaujinti pastatai, jaukų prieglobstį atvėrė parkai ir skverai, pagausėjo maitinimo, apgyvendinimo vietų ir aktyvaus laisvalaikio pramogų, privataus verslo investicijomis atgaivintos sanatorijos ir gydyklos pasiūlė patrauklių sveikatingumo procedūrų bei paslaugų.

Toks – jaukus, modernus, svetingas ir vis dar kupinas ramybės – Birštonas tampa ypatingu traukos centru. Štai pernai, smarkiai padaugėjus turistų, jis pripažintas labiausiai augančiu Lietuvos kurortu.

Tam, be abejo, pasitarnavo palanki investiciniams projektams Birštono savivaldybės politika: pasirūpinusi miesto erdvių patrauklumu, valdžia verslininkams ilgalaikei nuomai ar privatizavimui pasiūlė pastatų, kuriuose skatinamos apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugos, glaudžiai bendradarbiauja su didžiaisiais investuotojais, skatina juos kurti darbo vietas.

„Ketveri pastarieji metai Birštonui buvo išties ypatingi: galima sakyti, tai buvo proveržio, įgyvendinant ES finansuojamus projektus, metai. Labai intensyviai dirbome įsisavindami paramos lėšas. Neseniai, lydėdama svečius, ir pati nustebau: regis, visas Birštonas išraustas, užtvertas pastoliais, remontuojamas – kaip tik dabar daugelis projektų artėja prie pabaigos“, – pasakojo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Tarp miesto infrastruktūrai, istorinei savasčiai svarbių darbų – mineralinio vandens pritaikymo gydymui, poilsiui, turizmui projektas, istorinio Birutės šaltinio, Druskupio upelio aplinkos, viešųjų erdvių prie „Tulpės“ sanatorijos ir atkurto Kurhauzo tvarkymo bei atnaujinimo darbai.

Savivaldybės vadovė šį rudenį ypač džiaugiasi matydama, kad Birštonas patrauklus ir mielas patiems birštoniečiams, mieste kuriasi daug jaunų šeimų. Netgi užsienyje mokslus baigęs jaunimas gyventi ir dirbti grįžta čia, į savo gimtąjį miestą, – ir yra laukiamas.

Birštone jaunoms šeimoms, jauniems specialistams sudarytos palankios sąlygos: jiems kuriamos naujos darbo vietos, netgi priimtas miesto tarybos sprendimas skirti tarnybinius butus jauniems specialistams, atvykstantiems gyventi ir dirbti į Birštoną. Miestiečiams sukurta puiki infrastruktūra ir socialinės sąlygos: renovuota gimnazija ir modernus vaikų darželis, atnaujinti sporto bei kultūros centrai, atnaujintas sporto stadionas, patrauklus centrinis parkas. Birštone nemokamai pasportuoti gali bet kurio amžiaus žmonės: veikia sporto centras, atnaujintame parke įrengti treniruokliai, atnaujinti dviračių takai su poilsio zonomis, taip pat galima papramogauti plaukiojant valtele ar pakilti oro balionu.

Išskirtinių gyvenimo sąlygų sąrašą papildo svarbiausias pranašumas: Birštonas – kurortas, tad jo gyventojai kvėpuoja ypač švariu oru, gali naudoti mineralinį vandenį, gydomąjį purvą; naudotis sveikatinimo, SPA paslaugomis, lankytis mineralinio vandens baseinuose, procedūrose.

Šiuo metu kaip tik įrenginėjami atviri druskų garintuvai, uždara mineralinio vandens galerija, atidengiami, atkuriami mineralinio vandens šaltiniai, kuriamas Kneipo terapijos gydomasis kompleksas – visu šiuo kurorto turtu gyventojai galės naudotis ir gydytis nemokamai. Vyresnio amžiaus žmonėms namuose pradėtos teikti nemokamos socialinės paslaugos. „Manau, tokia yra savivaldybės pagrindinė funkcija – padėti žmogui“, – įsitikinusi N. Dirginčienė.

Tad savivaldybė nestovi nuošalyje ir sprendžiant kitas gyventojų gerovei svarbias problemas, tarkime, mažinant šilumos kainą. 80 proc. mieste naudojamo kuro – biokuras. Šiemet katilinėje įrengtas kondensacinis ekonomaizeris leis dar veiksmingiau gauti šilumos iš degimo produktų. Birštoniškiai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka 22 ct už kilovatvalandę, o atnaujinusiems savo daugiabučius sąskaitos bus gerokai mažesnės.

Iki naujojo šildymo sezono Birštone turėtų būti visiškai renovuoti du daugiabučiai, dar keletas rengiasi darbams. Šio proceso mieste nesistengiama dirbtinai spartinti: merės įsitikinimu, svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai.

Birštonas šią vasarą pražydo: matydami rūpestingai mieste prižiūrimus želdinius ir gėlynus, gražinti bei puošti gėlėmis savo aplinką pradėjo ir patys gyventojai. Miesto vadovę tai labai džiugina.

N.Dirginčienė neabejoja, kad prie Birštono suklestėjimo tiesiogiai prisidėjo politinė santarvė, stabilumas savivaldybės taryboje, vieningas požiūris į miesto plėtrą. „Svarbiausia savivaldybėse – sutarimas, tada klesti ir miestas“, – apibendrino Birštono merė.

Vasaros sezoną Birštono kurortas pasitinka kviesdamas miesto gyventojus ir svečius išbandyti naujas paslaugas. Aktyvaus laisvalaikio pramogos, lankytini objektai, maitinimo įstaigos – tai 25 būdai gerai praleisti laiką, kuriais nuo šiol galės mėgautis kiekvienas, apsilankęs Birštono kurorte.
Šios vasaros naujienos Birštone: 5 naujos maitinimo įstaigos, 6 aktyvaus laisvalaikio pramogos, 2 apgyvendinimo įstaigos, atnaujintas Miesto stadionas, Kneipo filosofijos taikymas kurorte, naujos procedūros sanatorijose ir kitos paslaugos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, aptardama turizmo ir verslo plėtros galimybes Birštone, teigė: „Džiaugiuosi, kad Birštonas yra atradęs savo išskirtinumą – kurorte taikoma unikali Kneipo sveikatos filosofijos metodika, kurioje apjungiami penki natūralaus sveikatinimo elementai: vaistažolių ir vandens terapija, subalansuota mityba, judėjimas bei  harmonija. Kas kartą atvykusi į Birštoną matau daug teigiamų pokyčių: keičiasi žmonių srautai, „Eglės“ sanatorija tapo dideliu traukos centru, svečius iš Lietuvos ir užsienio valstybių vilioja jaukios Birštono vietos – kavinės, restoranai, meno galerijos.“
Šį turizmo sezoną pristatoma ir pagrindinė vandens turizmo naujiena – pramoginis kruizas laivu Kaunas-Birštonas-Kaunas. Birštone jau dabar veikia valčių, vandens dviračių ir baidarių nuomos punktai. Visus vasaros sekmadienius bus organizuojami žygiai Birštono svečiams ir visiems, norintiems susipažinti su Birštono apylinkėmis vandens keliu. Birštone kaip niekad populiarus vandens turizmas: daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų.
„Birštono kurortas nuolat galvoja, kaip sužavėti bei nustebinti čia atvykstančius turistus. Šiais metais savo svečiams siūlome ne vieną išskirtinę pramogą. Tai ir pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant pačias gražiausias vietas, ir ekskursijos dviračiais, ir degustacijos išskirtinėse Birštono vietose. Šią vasarą visus pakviesime į „Gintarinius“ skrydžius karšto oro balionu. Veiklos Birštono kurorte tikrai nepritrūks. Mėgstamą sau veiklą galės išsirinkti tiek aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, tiek ir kultūros puoselėtojai“, – naujienomis dalinasi Birštono Turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.
Birštono savivaldybėje jau driekiasi 22 km. ilgio dviračių trasa. Pačiame Birštono kurorte puikiai išvystyta 10,5 km ilgio dviračių infrastruktūra. Naujosios trasos pritaikytos vaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiais, riedučiais, velomobiliais. Be specialiai įrengtų trasų, važinėtis galima ir kitose miesto vietose: naujajame Birštono miesto centriniame parke, Nemuno krantinėje.

***

Naujovės Birštono kurorte:
Maitinimo įstaigos:
1.    Sušių kavinė „Sušinė“
2.    E. Marčiulionio kepyklėlė-kavinė
3.    Restoranas „Kurhauzas“
4.    Mobili kavos kavinė ant ratų „Coffee spot“
5.    Picerija Nemuno krantinėje, prieplaukoje.
Aktyvaus laisvalaikio pramogos:
6.    Nauji dviračių nuomos punktai.
7.    Vandens turizmas. Kruizas Kaunas-Birštonas-Kaunas.
8.    Pažintinis, poilsinis plaukimas baidarėmis Verknės upe.
9.    Ekskursijos, degustacijos dviračiais.
10.    Pasivažinėjimas riedučiais atnaujintais takais kiekvieną penktadienį.
11.    Pasivažinėjimas karieta kurorto gatvėse, aplankant lankytinas vietas.
Nauji objektai, pramogos, paslaugos:
12.    Eglės II korpusas.
13.    Atnaujintas Miesto stadionas.
14.    Svečių namai „Birštono banginukas“.
15.    Žaliavalgių siesta Birštone. Vasaros savaitgaliais Meno verandos žaliojoje zonoje.
16.    Naujos procedūros „Tulpės“ sanatorijoje.  Birželio pradžioje duris atvers renovuotas mineralinio vandens baseino kompleksas.
17.    „Karališkoji rezidencija“ tapo gydomuoju  ir poilsio SPA centru „Royal Spa Resindence“.
18.    Kneipo filosofijos taikymas Birštono kurorte.
19.    Vienas seniausių karšto oro balionų klubų Lietuvoje „Audenis“ šiai vasarą siūlo Gintarinius skrydžius karšto oro balionu.
20.    Nauji suoliukai Birštono kurorte.
21.    Nauji lauko treniruokliai prie Sporto centro.
22.    Salonas „Birštono idėjų namai“
23.    Vaikų lopšelyje-darželyje teikiama trumpalaikės vaikų priežiūros (kurorto svečiams, turistams ir kt.) paslauga.
24.    Dviračių takai iki Prienų. Vis dar atnaujinami.
25.    Atidaryta nauja stilingų drabužių parduotuvė „Butikas“.

***

Birštono kurortas

Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.

Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.

Daugiau informacijos – http://www.birstonas.lt/ , http://www.visitbirstonas.lt

Palanga, praėjusiais metais garbingai pateisinusi Lietuvos kultūros sostinės vardą, renginių kokybės kartelės neketina nenuleisti ir šiemet. Didžiausias ir gražiausias šalies kurortas naują sezoną pasitinka atsinaujinęs ir pagražėjęs. Turistus vilios nauji objektai, skirti kultūros, sporto ir kokybiško poilsio mėgėjams.

“Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad turistų Palangoje kasmet daugėja. Palyginti su 2012-aisiais, pernai svečių sulaukėme maždaug 20 proc. daugiau”, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Didžiausi turistų traukos centrai – Gintaro muziejus ir vienas gražiausių Rytų Europoje Birutės parkas – šiuo metu rekonstruojami.
“Pasinaudoję 3 mln. Lt ES finansine parama, sutvarkysime parko tvenkinį, iki jo vedančius takus, atkursime pavėsinę ir tvenkinio prieplaukėlę, istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį”, – darbus vardija Š.Vaitkus.
Gintaro muziejuje taip pat intensyviai vyksta renovacijos darbai. Jis šiandien svečius pasitinka neįprastu vaizdu – iš tolo akį traukia naujas varinis stogas, o pastato sienas dengia pastoliai. Tačiau lankytojams muziejus atviras – turtingą, nors ir šiek tiek mažesnę negu įprasta, gintaro ekspoziciją galima apžiūrėti prieš metus naujai įrengtame pastato cokoliniame aukšte.
Grafų Tiškevičių rūmus renovuojantys specialistai šiuo metu tvarko ne tik muziejaus fasadą – pastato pirmame ir antrame aukšte keičiamos elektros instaliacijos, apšvietimo, šildymo sistemos, klojamas originalus, rūmų architekto Franzo Heinricho Schwechteno suprojektuotas meninis parketas.
“Liepos 6-ąją planuojame atidaryti atnaujintą pirmo aukšto vestibiulį. Čia veiks įvadinė muziejaus ekspozicija: grafų Tiškevičių laikų rūmų interjeras, baldai bei “grafas” su “grafiene” – istoriniais kostiumais papuošti manekenai”, – pasakoja Palangos meras.

Iš pelenų pakilo it feniksas
Prieš pusmetį Palangoje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė – restauruotas Kurhauzas. Gaisro nuniokoto pastato restauracija užtruko pusantrų metų ir atsiėjo per 3,7 mln. Lt. Kurorto simbolis it feniksas iš pelenų prikeltas bendromis savivaldybės, Vyriausybės ir Kultūros paveldo departamento jėgomis. Atstatyta Kurhauzo išorė, suremontuotas vidus: pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški lipdiniai, paklotas ąžuolo parketas, sienas papuošė autentiški tapetai, didžiojoje salėje suspindo XVIII a. pabaigos sietynas.
Kurorte pradėti koncertų salės rekonstrukcijos darbai. Ypatingas dėmesys skiriamas akustikai, naudojamos medžiagos, neleidžiančias patalpoje sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančios nuo triukšmo sklidimo į aplinką. Ovali salės erdvė pasižymės ir išskirtiniu apšvietimu – šviesa į patalpas pateks pro viršutinį stoglangį ir fasadinėje sienoje “įpjautus” langus.
Koncertų salėje bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę.

Daugiau aktyvaus poilsio galimybių
Balandžio viduryje Palangoje duris atvėrė 14,5 mln. Lt kainavęs universalus tarptautinius standartus atitinkantis sporto kompleksas. Jis ne tik pagerins Palangoje apsistojusių sportininkų treniruočių sąlygas, bet ir padės plėtoti sportą bei aktyvų turizmą regione, išplės miesto gyventojų ir svečių sveiko gyvenimo būdo bei aktyvaus poilsio pasirinkimo galimybes.
Sporto salę specialiu tinklu galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių – jose vienu metu gali vykti krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės.
Komplekse įrengtos 1100 sėdimų vietų išstumiamos tribūnos, modernių treniruoklių sporto salės, persirengimo kambariai su sanitariniais mazgais, dušais.
Netrukus bus renovuoti šalia šio komplekso esančio miesto stadiono lengvosios atletikos takai.

Kyla kempingas ir tiesiams aplinkkelis
Nemirsetoje, vos 300 m iki jūros, kyla kempingas: jau nutiestos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkyta įvažiavimo infrastruktūra, rengiamos 58 vietos kemperiams, dušai, skalbyklos, maisto gaminimo blokas, sporto bei vaikų žaidimų aikštelės.
Svečių patogumui visa kempingo teritorija bus apšviesta, atsiras pastatas atvykusiems priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 14 poilsio namelių ir 59 vietos, skirtos palapinėms bei automobiliams.
Važiuojantieji į Palangą pastebi, kad prasidėjo aplinkkelio tiesimo darbai. Tai pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Jo vertė siekia beveik 125 mln. Lt.
8,25 km Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis ir nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Tiesiant aplinkkelį netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža bus rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Bėgdami nuo kasdienybės ir miesto triukšmo atokvepį Neringoje randa
daugybė Lietuvos ir užsienio turistų.

Kasmet kurortas džiugina išpuoselėta
aplinka, keliasdešimt kilometrų besitęsiančiais balto smėlio paplūdymiais
bei kvapą gniaužiančiomis kopomis. Tačiau, norint likti vienu
populiariausių kurortų, būtina plėtoti viso miesto infrastruktūrą bei
tvarkyti viešasiąs erdves.
Tikimasi pradėti kelio Smiltynė- Nida rekonstrukciją

Pasak Neringos miesto mero Dariaus Jasaičio turizmas ir su turizmu
susijusių paslaugų teikimas – vienas svarbiausių savivaldybės gyventojų
pragyvenimo šaltinių, todėl prioritetas skiriamas gyventojų  palankios
aplinkos kūrimui ir kurortinių paslaugų kokybės užtikrinimui.

„Svarbiausios plane numatomos priemonės ir investicijos yra susijusios su
vandens, sveikatinimo ir kultūrinio turizmo plėtra, kurorto patrauklumo
didinimu gerinant turizmo paslaugų kokybę, mažinant sezoniškumą.
Savivaldybės taryba ir administracija siekia kurti konkurencingą verslo
aplinką, sudaryti sąlygas turizmo sektoriaus plėtrai ir skatinti vietos
gyventojų, ypač jaunimo, verslumą.“- pasakoja D. Jasaitis.

Neringos miesto meras neslepia, jog labai tikimasi pradėti pagrindinio
krašto kelio Smiltynė- Nida rekonstrukciją. Jau dabar pradedami
įgyvendinti Nidos centrinės dalies sutvarkymo pirmojo etapo darbai,
rekonstruojama Pervalkos gatvė.

„Neringoje yra daugybė vietų, kurias verta ir būtina pamatyti. Ne veltui
Kuršių nerija įtraukta į žinomos kelionių žurnalistės bei „Travel Channel“
laidos prodiuserės Patricijos Schultz bestselerį „1000 vietų, kurias turi
aplankyti prieš mirdamas“.-pasididžiavimo neslepia unikalaus miesto
meras,- tačiau vis dėl to, tuo apsiriboti negalime.”

Investicijos būtinos, jei norima išsaugoti klientą

Daugiau nei 80 % lankytojų yra pastovūs poilsiautojai Neringoje, maždaug
pusė atvykstančių šiame kurorte lankosi kasmet ar net kelis kartus per
metus. Dėl šios priežasties, priežiūra bei atsinaujinimas aktualus, ne tik
bendrai miesto infrastruktūrai, bet ir iš turistų išsilaikantiems
vietiniams verslams.

Šiais metais „Rūkyta žuvis tik pas Joną“ kavinė vasarotojus pasitinka itin
pasikeitusia bei atsinaujinusia aplinka. Pasak savininko Jono Šato tokie
pokyčiai bei investicijos yra būtinos ir neišvengiamos norint išlaikyti
lojalų bei patenkintą klientą.

„Yra dalykai, kurie reikalauja pastovumo bei tradicijų, tai teikiamo
maisto kokybė ar galimybė klientui vakarieniaujant grožėtis vaizdu į
marias, tačiau, tuo pat metu, norime mūsų lankytojams suteikti maksimalų
komforto jausmą, kuris pasiekiamas atnaujinant kavinės inventorių bei
erdves.“- teigia J. Šatas.

Į šį kraštą važiuoja nuolatiniai turistai, kurie ieško tylos, ramybės,
erdvės ir kartu mankštinimosi gamtoje, turistinių ir kurortinių paslaugų
šiam kontingentui netrūksta Neringa populiari ir tarp šeimų su mažamečiais
vaikais, ir tarp jaunimo, todėl populiarumo nepraranda ir pagrindinės
Nidos pasilinksminimo vietos „Prieplaukos vyninė“, sumuštininė „Kaštonas“
bei šalia pajūrio ,įsikūręs šiais metais taip pat atsinaujinęs, „Tuborg
Beach Bar“.

Poilsį renkasi tie, kuriems nesvetimas išskirtinės laisvės pojūtis

Bėgantys nuo kasdienybės ir miesto triukšmo atokvėpį tikrai ras Neringą
sudarančiuose, senųjų kuršių genties paliktuose žvejų kaimuose, kur greta
unikalaus istorinio palikimo, stulbinamo grožio gamtos rasi ir modernią
turizmo infrastruktūrą. O poilsį čia, pasak Neringos miesto mero, tikrai
ras tie, kuriems nesvetimas išskirtinis laisvės pojūtis.

Pasisemti sveikatos, pabūti gryname ore, kasdienius rūpesčius perduoti kitiems ir atsipalaiduoti. Birštone lankėsi prezidentai Antanas Smetona, Kazys Grinius su šeimomis, ministrai pirmininkai Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, kiti.

Tačiau valstybininkai poilsiaudavo fragmentiškai, jie labiau buvo pamėgę vasaros poilsį Palangoje. Kultūros ir mokslo žmonės čia lankydavosi dažniau: tai prof. Tadas Ivanauskas, dailininkai Petras Rimša, Kazys Šimonis, filosofas Stasys Šalkauskis. Šaltiniai rodo, kad čia sveikatos ir pramogų yra ieškoję svečiai iš 15 užsienio šalių. 1938 m. Birštonas buvo patekęs į populiariausių Europos kurortų dešimtuką.
Gydomasis Birštono vietovės poveikis lietuviams žinomas jau nuo XIII–XIV a., Birštonas vadintas ir karališkuoju kurortu, nes buvo mėgstamas Lietuvos ir Lenkijos karalių. Iki 1922 m. įvykdytos že mės reformos Birštonas buvo privatus kurortas, priklausęs įvairiems savininkams. Vieni mini lenkų kilmės Birštono dvarininkę, iš kurios šis kurortas buvo perimtas valstybės ir perduotas Raudonajam Kryžiui. Kitur sakoma, kad 15–18 ha mineralinių vandenų gydyklos kurortą įrengė Leonas Kvinta, o jo dukters Viktorijos vardu buvo pavadintas šaltinis.
1924 m. Raudonojo Kryžiaus architektas prie šaltinio suprojektavo betoninį banginį, tapusį Birštono simboliu, – jis pakeitė anksčiau stovėjusį medinį šaltinio rezervuarą, kurį per ledonešį upė sunaikindavo. Šiandien banginio, deja, nebematome – pastačius Kauno hidroelektrinę skulptūra atsidūrė po vandeniu.
Tarpukariu buvo pastatytas kurhauzas, kuriame dr. Balys Matulionis pirmasis pritaikė dietinį maitinimą, o dr. Jurgis Venckūnas, aptikęs Birštone gydomąsias durpes – purvą, pirmasis įdiegė gydymą purvo voniomis. Birštono muziejuje yra išlikę medinis vežimėlis purvui krauti ir mediniai vamzdžiai, kuriais tekėdavo mineralinis vanduo.
Mineralinį vandenį iš pradžių mėginta pilstyti Kaune, „Metropolio“ viešbutyje, tačiau pastebėjus, kad jis praranda savo savybes, pilstymas perkeltas į Prienus. Tarpu ariu buvo sulietuvinti autentiški šaltinių Viktorija ir Lidija pavadinimai. Juozas Tumas-Vaižgantas, mėgdavęs lankytis Birštone, pasiūlė Vytauto ir Birutės pavadinimus, bet atrodo, kad žmonės šaltinius vis tiek vadino pirminiais vardais.

Savaitgalio pramogų vieta
Kaip 1936 m. rašyta „Lietuvos aide“, Birštonas neabejotinai yra vienintelis balneologinis ir klimatinis mūsų krašto kurortas. Jo tikslas buvęs „parūpinti gydymą visiems Lietuvos gyventojams“, o Birštono kurorto sutvarkymas, praplėtimas ir tobulinimas vadintas krašto kultūriniu ir ekonominiu reikalu. Tačiau Birštonas buvo ir savaitgalio pramogų vieta – vasaros estradoje jau nuo ryto poilsiautojams grodavo karinis orkestras. Gydytojai net pykdavo, kad jų sveikatinimo darbas po šokių eina perniek. Kurorte 1936 m. apsilankydavo ir gydydavosi iki 2,5 tūkst. žmonių. Reikšmingu tarpukario įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Durpių gydomajam purvui veždavo iš Velniabliūdžio durpyno, o purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo vienu svarbiausių Birštono statinių. Raudonojo Kryžiaus valdybos pastangomis buvo sutvarkytas parkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno pastatyti gėlo ir mineralinio vandens rezervuarai. Į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais su Kaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos – gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis.
Birštone veikė dvi didelės sanatorijos – „Versmė“ ir „Tulpė“, buvo stipri gydymo ir reabilitacijos bazė, gausus būrys specialistų, tačiau sanatorijos nebuvo pasirengusios gyventi rinkos sąlygomis. Taupydama lėšas valstybė visiškai nebefinansavo profilaktinio gydymo, reabilitacijai skirtos lėšos taip pat buvo stipriai sumažintos. „Tada ir prasidėjo mūsų nelengvas kelias – naujų rinkų paieška, savo vietos atradimas ir įsitvirtinimas“, – prisimena seniausios Birštono sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė. „Tulpei“ pavyko atrasti savo kelią, pritraukti komercinių klientų, daug investuota į infrastruktūrą bei paslaugas. „Galima sakyti, kad šiuo metu esame užimti 120 proc.“, – džiaugiasi didėjančiu žmonių susirūpinimu savo sveika gyvensena L.Patinskienė.
Apie 40 proc. sanatorijos klientų šiuo metu sudaro reabilitacijos atvykę žmonės, kurių gydymą finansuoja ligonių kasos, o apie 60 proc. atvyksta savo lėšomis. „Reikėjo perkvalifikuoti medikus, todėl investavome į paslaugų kokybę, atnaujinome pastatus ir aplinką“, – prisimena „Versmės“ direktorius Antanas Danys.
„Versmės“ klientų srautas gerokai ūgtelėjo, kai sanatorija sudarė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos turizmo įmone. Užsienio turistų Birštone yra nemažai, daug jų atvyksta iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Izraelio, Kaliningrado srities,
taip pat iš kitų Vakarų Europos šalių. J.Aleksandravičius džiaugiasi, kad Birštonas atlaikė spaudimą privatizuoti sanatorijas ir „Versmę“ atsiėmė iš privatizuojamų objektų sąrašo. Taip pat nebuvo išparduoti svarbūs miesto objektai, tad dabar savivaldybė gali drąsiai įgyvendinti savo viziją.

Vizija – šeimos kurortas
Pats miestas visuomet stengėsi tapti patrauklus turistams ir besigydantiesiems.
„Mes orientuojamės į sveikatinimą, sanatorijas, poilsį. Birštono vizija – šeimos kurortas“, – teigia miesto merė Nijolė Dirginčienė.
Buvo tvarkomos miesto gatvės ir aikštės, pastatai, kuriama viešoji miesto infrastruktūra. Tačiau kurorto statusą miestas atgavo tik praėjus dešimtmečiui nuo nepriklausomybės atkūrimo. Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis sako, kad didžiausias proveržis įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus galimybei pasinaudoti europine parama.
Miesto veidas ypač pasikeitė per kelerius pastaruosius metus, kai buvo įgyvendinti du stambūs 11 mln. Lt vertės projektai. Pagal šiuos projektus atnaujintas centrinis miesto parkas, jame įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas, vaikų žaidimų ir riedlenčių aikštelės, lauko treniruokliai, sporto ir skulptūrų takai. Įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis sporto aikštynas. Taip pat buvo rekonstruoti trys vertingi mediniai pastatai: buvęs administracinis kurorto valdybos pastatas, kurhauzas ir mineralinio vandens gėrimo paviljonas.
Be to, Birštonas yra užsibrėžęs įrengti daugiau kaip 10 km dviračių takų. Prieš kelerius metus pradėjo veikti slidinėjimo trasa. „Trasa labai priklauso nuo oro sąlygų ir sezonas palyginti trumpas. Galvojame, kaip ją išnaudoti ir pritaikyti įvairiems metų laikams, pavyzdžiui, vasarą“, – atskleidžia E.Dargis.
Birštonas siekia atgaivinti susisiekimą Nemunu iš Kauno, kurorte yra keli viešbučiai, galima rinktis norimą kainos ir kokybės lygį.
Birštono medinis kurhauzas yra vienintelis išlikęs Lietuvoje, tai kultūros paveldo statinys. Jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Birštono kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze bus iki 150 vietų, todėl jame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Savivaldybė planuoja, kad čia vyks dailininkų plenerai, bus meno dirbinių parduotuvėlė. Manoma, kad bus patrauklūs specialūs lino dirbinių užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, vykdys edukacines programas, skirtas moksleiviams, suaugusiesiems, poilsiautojams. Taip užsienio turistai galėtų susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra. ■

Birštonas – vienas populiariausių Lietuvos kurortų, kerintis savo gamtos grožiu ir traukiantis poilsiautojus išpuoselėta turizmo, sveikatinimo bei kultūros infrasruktūra. Apie miesto aktualijas ir permainas kalbamės su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene.

– Kokie Birštonui buvo praėję metai? Kokie darbai nudirbti, kaip buvo plečiama infrastruktūra?
N.D.: Metai buvo kupini įvairiausių tiek planuotų, tiek neplanuotų darbų. Buvo pradėtas pagrindinis ES lėšų panaudojimo etapas, imti tvarkyti labai stambūs objektai. Maloniausias ir, manau, reikalingiausias objektas, kurį užbaigsime pavasarį, – centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmui bei poilsiui. Čia įrengiami sveikatingumo takai, apšvietimas, treniruoklių, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas. Atsirado naujų želdinių, išvalytas pušynas, parkas tapo labai patrauklia vieta.
Taip pat labai daug dėmesio skyrėme ir gavome finansavimą (bei prisidėjome patys) sporto aikštynams įrengti. Taigi, įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis aikštynas. Moksleiviai gali žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį – aikštynas pritaikytas užsiimti įvairiomis sporto šakomis.
Dar esame laimėję ir kelis projektus dviračių takų plėtrai, patvirtinta visa dviračių takų infrastruktūra, tai yra specialusis planas visoje savivaldybėje. Manome, kad įrengti dviračių takus, jais naudotis tokioje kurortinėje vietovėje kaip Birštonas yra labai svarbus. Pernai įrengėme keletą atkarpų, šiemet taip pat planuojame ne tik nutiesti naujus dviračių takus, bet kai kuriose atkarpose įrengti apšvietimą, poilsio aikšteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais, pavėsinėmis. Šioje srityje dirbame kartu su regioniniu parku ir urėdija. Labai džiaugiuosi, kad su jais tapome partneriais ir drauge panaudojame lėšas miško teritorijai tvarkyti.
Svarbu ir tai, kad pradėjo atsigauti laivyba Nemune: privatininkai pastatė du laivus, kuriais jau plukdė mūsų turistus ir gyventojus. Norėtume, kad šiais metais ties Birštonu būtų pradėtas valyti Nemunas, nes jis labai uždumblėjęs. Ta problema aktuali visoms prie Nemuno esančioms savivaldybėms. Dumblas kaupiasi, ir jį būtina išvalyti, nes jachtos negali priplaukti prie prieplaukos.
Norėtume, kad būtų atgaivintas ir susisiekimas Nemunu iš Kauno į Birštoną. Tai būtų ir pramoga, ir transporto priemonė. Žmonės labai nori pasiplaukioti Nemunu, paklausa didžiulė. Taip pat atsiranda privatus vandens dviračių, valčių, baidarių, sausumos dviračių nuomos verslas. Turime ne tik Nemuną, bet ir Verknės upę, kuri labai gerai pritaikyta baidarių sportui.
– Birštonas garsėja sveikatinimo turizmu, sanatorijomis. Ar ir toliau palaikysite tokį įvaizdį?
N.D.: Taip, mes labai stengiamės orientuotis būtent į tai. Ne tiek į viešbučius ar didelius pramogų centrus, bet daugiau į sveikatinimą, sanatorijas ir poilsį. Šiandien žmonės labai vertina ramybę ir privatumą, nes tik taip gali pailsėti nuo įtampos ir stresinės aplinkos. Sanatorijos nebegali priimti visų norinčiųjų atvykti į Birštoną. Todėl labai džiugu, kad iš privačių investicijų 2011 m. pradėta statyti nauja sanatorija, tiksliau, rekonstruojami senos, apgriuvusios, jau nenaudojamos sanatorijos pastatai. Manome, kad kai kurie korpusai turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje. Ko gero, taip padvigubintume į sanatorijas atvažiuojančių poilsiautojų (tarp jų ir užsieniečių) skaičių.
– Jūsų nuomone, kas šiais laikais vis dar geba sutelkti miestelėnus?
N.D.: Aš manau, kad mažai bendruomenei labai svarbi bažnyčia. Mūsų bendruomenė labai aktyvi – jauni žmonės bendradarbiauja su bažnyčia, rengia bendrus užsiėmimus, ryšys yra glaudus. Bažnyčios klebonas labai europietiškas ir šiuolaikiškas.
Restauruota Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia ir jos medinių pastatų kompleksas. Įgyvendinant projektą „Medinės Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso pritaikymas viešajam naudojimui“ atlikti restauracijos darbai: renovuotas senasis klebonijos pastatas ir bažnyčia. Buvusio klebonijos pastato patalpos visiškai pritaikytos visuomeniniam naudojimui. 135-uosius metus skaičiuojanti Nemajūnų bažnyčia yra vienintelis išlikęs originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, pastatytas pagal žymaus Lietuvos romantizmo architektūros atstovo Tomo Tišeckio projektą.
Dar galiu paminėti ir vykdomą Nemajūnų dienos centro atnaujinimą. Vykstant mokyklų pertvarkai uždarėme Nemajūnų mokyklą, o vietoje jos įkūrėme dienos centrą, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. Kaime yra žmonių, kurie neturi patogumų, o centre yra dušai, automatinės skalbimo mašinos. Vaikai po pamokų dienos centre gali praleisti laiką, ruošti pamokas. Yra socialinis darbuotojas, kuris su jais užsiima, organizuoja jų laisvalaikį.
– Kur ir kokie renginiai paprastai organizuojami Birštone?
N.D.: Šiuo metu baigiamas renovuoti Kultūros centras, kuriam bus pavesta kurhauzo priežiūra ir eksploatacija. Birštono kurhauzas yra turbūt vienintelis Lietuvoje, jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Tai kultūros paveldo statinys, todėl mes džiaugiamės, kad apgriuvę pastatai keičia savo veidą. Kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze – iki 150. Pastarajame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Čia vyksta dailininkų plenerai, yra meno dirbinių parduotuvėlė. Daug žmonių kuria įvairius dirbinius iš lino – manau, kad kurhauze jie taip pat ras vietą, nes čia vyks specialūs užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, rengs edukacines programas moksleiviams, poilsiautojams ir visiems pageidaujantiems. Mes norime, kad ir užsienio turistai galėtų susipažinti su mūsų istorija, kultūra.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad turime nemažai ir apleistų pastatų, todėl mūsų pirmaeiliai uždaviniai – tuos pastatus išnuomoti arba privatizuoti. Kurorte jų neturi likti. Tam skiriame labai daug dėmesio, rengiame specialų investicinį vadovą.
– O kaip gyventojai įvertino naujuosius miesto fontanus?
N.D.: Ir gyventojai, ir poilsiautojai labai apsidžiaugė. Visiems, kurie pastebėjo, kad atsirado du spalvoti, mobilūs, šviečiantys fontanai, jie tikrai pakėlė nuotaiką. Kurorto be fontanų aš jau nebegaliu įsivaizduoti, jų turėtų atsirasti kuo daugiau. Juos numatoma statyti tvenkinėliuose prie sanatorijų, kad žmonės galėtų jais grožėtis pro langus. Esame suplanavę, kad ir centrinėje J.Basanavičiaus aikštėje turėtų atsirasti fontanas. Tik viskas susiję su pinigais. Kaip ir visi, šiais metais būsime priversti skolintis, nes europiniai projektai įsibėgėjo, jiems reikia ir mūsų finansavimo, o biudžetas sumažintas.
– Kaip tik ir įdomu, kaip Birštono savivaldybei pavyksta panaudoti ES lėšas.
N.D.: Kai savivaldybė maža, tai ir projektų turime mažiau. Bet žvelgdama į pastaruosius trejus metus manau, kad šioje srityje dirbame labai sėkmingai. Mes neturime grandiozinių projektų ir jų net neplanuojame. Apie 83 proc. savivaldybės teritorijos yra regioniniame parke, tad daugiau kaip penkių aukštų pastato mes negalime statyti. Nenumatome nieko labai masinio ar aktyvaus, nes mūsų kurortas turi išlikti ramybės uostu, teikiančiu labai kokybiškas paslaugas. Mes judame ne kiekybės, bet kokybės linkme. Sveikatinimas, ramybė, poilsis, privatumas, šeimos su vaikais – tokie yra mūsų prioritetai.
Atlikome apklausą, kuri parodė, jog labai patenkintų gyvenimu Birštone yra apie 75 proc. visų gyventojų, o per 90 proc. yra patenkinti ir didžiuojasi, kad gyvena tokioje savivaldybėje.
– Savivaldybei vadovaujate jau ne pirmą kadenciją. Kaip manote, kas lemia rinkėjų pasitikėjimą Jumis?
N.D.: Turbūt tai, kad duodami pažadai yra įgyvendinami. Aš stengiuosi niekada nežadėti to, ko negalėsiu padaryti. Gyventojai iš tikrųjų mato pokyčius ir yra jais patenkinti. Mano pozicija tokia, kad reikia remti vietos bendruomenę. Šiandien labai aktualus šildymo kainų klausimas – manau, tai turi būti reguliuojama. Aš esu prieš tokių strateginių objektų, kaip šilumos tinklai ir kitos įstaigos, privatizavimą. Jie turi būti savivaldybės rankose, ir savivaldybė turi turėti įtakos tvarkant šiuos dalykus. Apskritai reikia rūpintis, kad žmogus galėtų išgyventi.
– O kokį norėtumėte matyti Birštoną po penkerių metų?
N.D.: Kurortas turi skirtis nuo bet kurio Lietuvos miesto. Vasarą turi būti pilna žydinčių gėlių, sutvarkytos gatvės, žalia veja, želdiniai. Norėčiau matyti išpuoselėtą, puikų tiek urbanistiniu, tiek gamtos požiūriu miestą. Kad į jį atvažiavę žmonės pailsėtų. Žinoma, labai norėtųsi, kad visi, kurie dirba mūsų aptarnavimo sferoje, mokėtų užsienio kalbas, būtų paslaugūs, svetingi atvykstantiems į kurortą. Manau, kad daugelio dalykų mes ir pasieksime. Ne per vienus metus, bet dirbsime ta linkme. Tokį Birštoną ir įsivaizduoju: išpuoselėtą, išgražintą ir labai patrauklų kurortą visiems – ir lietuviams, ir užsieniečiams.

N.Dirginčienė įsitikinusi, kad Birštonas turi būti išpuoselėtas ir skirtis nuo bet kurio kito miesto