Ne tik universitetinių, bet visų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai skiriami viešojo konkurso būdu penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, ne vyresni nei 65 metų. Toks reikalavimas įrašytas prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte.
Tuo pratęsiama prezidentės idėjos rotuoti valstybei svarbių sričių – VSD, STT ir kt. vadovus. Valstybės valdymo srityje rotacija – pasaulyje išbandytas metodas, tačiau dėl gydymo įstaigų vadovų būsime tarp pionierių.
Medikų vadovų kadencijos trukmė – neaiški
“Įstatymas ir anksčiau reglamentavo panašų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rinkimą, tačiau tokios vadovams nepatogios nuostatos buvo keičiamos kur kas dažniau, nei vyko vadovų konkursai eiti atitinkamas pareigas, o amžių ribojanti nuostata nebuvo pritaikyta nė karto. Vadovavimas įstaigai neribotą laiką ne visuomet turi tik teigiamų pasekmių, nes tiesiog prarandama motyvacija siekti geresnių rezultatų”, – prezidentės poziciją aiškina jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Kartu Prezidentūra primena, kad Seimas Nacionalinės kovos su korupcija programoje akcentavo, jog nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų trukmė ir tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms schemoms, ryšiams atsirasti.
Pasak D.Ulbinaitės, gydymo įstaigų vadovų skyrimo tvarka labai skirtinga, tačiau daugelyje šalių joms vadovauja profesionalūs vadybininkai, kurie renkami arba skiriami konkurso būdu. Idealus variantas, kai žmogus turi ir medicinos, ir sveikatos vadybos išsilavinimą, bet tai gana brangu, todėl net ir turtingos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, renkasi pigesnį modelį: tapti sveikatos įstaigų vadovais gali pretenduoti žmonės iš verslo ar kitų sričių, bet per pusę turi baigti specialius sveikatos priežiūros įstaigų valdymo kursus. Kitos šalys taiko labai griežtus vadovų atestacijos reikalavimus ir procedūras.
Tačiau sveikatos įstaigų vadovų kadencijos trukme nesidomėjo nei Prezidentūra, nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija, tokios informacijos neturi ir Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas.
Neteko to girdėti ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanei doc. dr. Danguolei Jankauskienei. “Suprantama – norima pajudinti užsisėdėjusius ligoninių vadovus. Tačiau imama spręsti ne iš tos pusės: tai ne rotacijos problema, o reikia apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus ir įvesti atestacijas. Tokia tvarka jau yra buvusi”, – primena sveikatos įstaigų vadybos ekspertė.
Taip būtų galima atsikratyti prastų “amžinų” vadovų, bet išlaikyti geruosius.
Principas įteisintas, bet tik teoriškai
Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis taip pat sako negirdėjęs europinių pavyzdžių apie rotaciją ribojant kadencijas viešajame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje taip yra daugelyje ES šalių. Ypač tai įprasta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje. Pagal Valstybės tarnybos reformos koncepciją ir Lietuvoje bandoma įteisinti aukštesniosios valstybės tarnybos – vadovų korpuso sąvoką ir čia numatyta rotacija. Statutiniai tarnautojai Lietuvoje priklauso valstybės tarnybai, tad jų vadovams taip pat galios rotacijos principas.
“Rotacija – geras principas, bet jis neveiks, jeigu nemažės aukštesniosios valstybės tarnybos politizacija, nebus sukurta gera vadovų valdymo sistema (tvarkos, procedūros ir t.t.), nebus skirtas papildomas finansavimas. Jei vadovai bus skiriami ir atleidžiami ne pagal nuopelnus, o pagal politines pažiūras, jeigu nebus aiški rotacijos tvarka, jeigu rotacijai, pavyzdžiui, vadovų persikėlimui į kitą gyvenamąją vietą, nebus skiriama pinigų, tai sulauks tik pasipriešinimo”, – vardija V.Nakrošis.
Jo manymu, taikant rotacijos principą reikėtų derinti du dalykus: viena vertus, užtikrinti kadrų cirkuliaciją, galimybę į vadovaujamus postus patekti iš išorės. Antra vertus, geri vadovai turi turėti galimybę tęsti darbą gal kitoje institucijoje, kad vėjais nenueitų ir valstybės investicijos į jų kompetenciją. Todėl pirmiausia reikia sukurti aukštesniąją valstybės tarnybos sistemą, o ne įstatymuose įrašyti “pliką” rotacijos principą, kuris neveiks, kaip kad ir dabar jis numatytas muitinėje, valstybės sienos apsaugoje, policijoje, bet realiai veikia tik diplomatinėje tarnyboje.
box
Kadencijos trukmė aukštesniojoje valstybės tarnyboje
Nyderlandai 5 m. su galimybe pratęsti kadenciją dukart po 1 m.
Suomija 5–7 m.
Danija 3–6 m. su galimybe pratęsti kadenciją 3 m.
Šaltinis: EUROPAN
Įkirta
MRU doc. dr. D.Jankauskienė: “Svarbiausia – ne rotacija, o kvalifikacija.”