Rugsėjį kol kas neįvyko nė vienas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdis, nors laukia šūsnis svarbių klausimų.

Paprastai posėdžiaujanti kas savaitę, šįsyk VKEKK planuoja vieną – paskutinę rugsėjo savaitę posėdžiauti kasdien. Kodėl VKEKK pakeitė darbo ritmą, priežastys objektyvios – pagal Energetikos įstatymą balsouti būtini keturi iš penkių jos narių, o šiuo metu dirba trys. Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė – išėjusi vaiko priežiūros atostogų, o Komisijos narys ekstremalaus sporto entuziastas parasparnininkas Žilvinas Klimka rugpjūtį patyrė sunkią traumą ir į darbą galės grįžti ne anksčiau nei po kelių mėnesių. Dar vieno lig šiol dirbančio Komisijos nario Jono Grigo kadencija pasibaigusi prieš metus, tačiau neskubama skirti naujo nario, nes nėra priimta sprendimų dėl VKEKK, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos sujungimo.
Tačiau Komisijos pirmininkė D.Korsakaitė “Veidui” užtikrino, kad visi būtini klausimai ir numatyti darbai bus atlikti įstatymų nustatytais terminais. Artimiausius du tris mėnesius ji vis po savaitę nutrauks vaiko priežiūros atostogas ir keliaus darban. Įstatymiškai nėra kliūčių VKEKK vadovei pasinaudoti galimybe rugpjūčio 31 d. gimusią dukrytę auginti iki metų ar dvejų. Tačiau Energetikos įstatymas nenumato, kad pirmininkę ar bet kurį kitą Komisijos narį kas pavaduotų, tad bet kurio kito Komisijos nario liga, kaip kad dabar, ar ilgesnė komandiruotė jau grėstų Komisijos darbo paralyžiumi.
Komisijos nariai – Seimo skiriami pareigūnai, tad, D.Korsakaitės manymu, apie Darbo inspekcijos siūlymą turėti pakaitinius Komisijos narius negali būti nė kalbos. Anot jos, daug paprasčiau ir lanksčiau Komisija galėtų dirbti, jei kvorumui užtektų ne keturių iš penkių narių, o paprastos daugumos.
Tad rugsėjo 26 d. VKEKK pagaliau įgis kvorumą ir puls svarstyti susikaupusių klausimų. Didžiausias ir problematiškiausias – iki spalio 1 d. Komisija turi patvirtinti 2012 m. elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, priimti sprendimus dėl dar penkiolikos klausimų elektros sektoriuje, susikaupė svarstyti apie keturiasdešimt šilumos sektoriaus projektų (bazinių ir perskaičiuotų kainų, investicijų tvirtinimas), svarbūs klausimai dėl “Lietuvos dujų” reguliuojamų veiklų sąnaudų.

Galimai neteisėtą politikų poveikį teisėsaugai tiriančiai Seimo laikinajai komisijai pirmadienį pavyko sukviesti pakankamai parlamentarų.

Praėjusią savaitę planuotas šios komisijos posėdis nevyko, nes į jį tada susirinko mažiau kaip pusė komisijos narių ir buvo pranešta, kad nėra kvorumo.

Pirmadienį atvyko 7 parlamentarai – mažiausias reikalingas skaičius, kad komisija pradėtų posėdžiauti. Posėdyje dalyvauja socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Juozas Olekas, konservatorius Jurgis Razma, liberalcentristas Valdemaras Valkiūnas, liberalas Gediminas Navaitis, “darbietis” Mečislovas Zasčiusrinskas ir “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis.

Komisija pirmiausia turi spręsti, ar imti detaliau nagrinėti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos kreipimąsi dėl parlamentaro Andriaus Šedžio elgesio.

Tačiau pastarasis posėdyje kol kas nepasirodė. Šiauliuose esantis A.Šedžius BNS sakė, kad jam apie posėdį esą buvo pranešta prieš pusvalandį iki jo pradžios.

Seimo narys A.Šedžius, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą jo šeimos narių atžvilgiu, paskelbė ketinantis registruoti pataisą, jog STT būtų naikinamas.

Pasak komisijos pirmininko J.Sabatausko, posėdyje taip pat ketinama nagrinėti “įvairius buvusius Seimo narių kreipimusis į teisėsaugos institucijas”.

Paklausimai dėl politikų ir kitų verslo grupių įtakos buvo išsiųsti teismams, teisėjų atrankos, vertinimo, drausmės ir etikos komisijoms, kitoms teisėsaugos institucijoms.

J.Sabatauskas neatmetė galimybės, kad komisijos tyrimo objektu gali tapti septynių parlamentarų kreipimasis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kad ši apsvarstytų galimybę iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo (LVAT) teisėjams, kurie skubos tvarka išnagrinėjo atskirąjį skundą ir leido gegužę sostinėje rengti seksualinių mažumų eitynes.

Parlamentarai Petras Gražulis, Kazimieras Uoka, Egidijus Klumbys, Remigijus Ačas, Almantas Petkus, Jonas Ramonas ir Gintaras Songaila skunde teigė, kad teisėjai Ričardas Piličiauskas, Skirgailė Žalimienė bei Irmantas Jarukaitis buvo šališki ir pataikavo tretiesiems asmenims.

Šių trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka gegužės 7-ąją priėmė nutartį, kuria Vilniuje buvo leista rengti pirmąsias eitynes “Už lygybę”. Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjų pažeidimų neįžvelgė.

Seimas gegužę sudarė laikinąją tyrimo komisiją galimai neteisėtam politikų ir interesų grupių poveikiui teisėsaugos institucijoms tirti. Jai pavesta aiškintis, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Tyrimo laikotarpiu nustatyti 2005-2010 metai.

Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos.