Viena žvejų asociacija siūlo keisti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo tvarką ir nustatyti galimybę kvotas parduoti. Kitai atrodo neteisinga žvejybos apimtį nustatyti ne pagal laivų skaičių, o pagal istoriškai susiklosčiusia kelerių metų kvotą.

Pagal naują kvotų skyrimo tvarką, dabar galiojanti, istoriškai susiklosčiusi kelerių metų kvota būtų skiriama 10-čiai metų, o galbūt ir ilgesniam laikotarpiui. Kvotas būtų galima užstatyti bankams, rašo “Verslo žinios”.

“Dar nematėme to projekto, bet esminis dalykas, ko reikėtų, – kad nepriklausomai nuo laivų skaičiaus būtų galima panaudoti kvotą. Jei turiu du laivus ir vieną supjaustau, reikia kad ateinančiais metais gaučiau tokią pačią kvotą – to mes norime”, – sakė bendrovės “Senoji Baltija” direktorius Jonas Bartminas.

Didžiąją žvejų dalį vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) valdyba yra nusprendusi nepritarti naujam projektui.

“Niekur nėra tokių dalykų, išskyrus Islandiją. Čia yra kvotų nusavinimas, jei kvotos perduodamos žvejui amžinam naudojimui. Čia tik tie žmonės, kurie mato sau naudos, inicijuoja tą dalyką, o mes žiūrime, kad kvotos yra ir būtų valstybės nuosavybė ir būtų žvejojama”, – tvirtino LŽPGA pirmininkas Alfonsas Bargaila.

LŽPGA siūlo kvotas perduoti skirstyti gamintojų organizacijoms.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius sakė, kad nauja tvarka dar nėra nustatyta, o jeigu jos nenorės žvejai, esminių pakeitimų ir nebūsią.

“Naujoje tvarkoje turėtų atsispindėti kitų valstybių žuvininkystės valdymo patirtis. Kadangi pačią kvotą gauna valstybė, yra noras, kad žvejai, jei kuris neišgaudo kvotos, operatyviau, be administracijos įsikišimo, galėtų susikeisti”, – aiškino D.Nienius.

Dabar kvotos įmonėms yra skiriamos pagal turimų laivų skaičių, žuvys privalomai turi būti gaudomos visais turimais laivais.

Europos Komisijai (EK) padidinus Baltijos jūroje leidžiamų sugauti žuvų kiekį, griežtos Lietuvos taisyklės kliudo žvejams pasinaudoti kvotomis 100 procentų.

“Lietuvos žinios” rašo, kad žvejų bendruomenę tenkintų dabartinė tvarka, jei būtų leidžiama atiduoti kvotą tos pačios įmonės kitam laivui, kai senasis išbraukiamas iš sąrašo be Europos Sąjungos (ES) kompensacijos.

Šiemet Lietuvai beveik dešimtadaliu padidinta menkių kvota (rytinių -15 proc, vakarinių – 6 proc), tačiau strimelių leista sugauti 15 proc, šprotų – 24 proc. mažiau. Sumažinta ir lašišų kvota.

Per 2010 metus Lietuvos žvejai 97,5 proc. menkių išgaudė jūroje ir 83 proc. – priekrantėje. Strimelių ir šprotų pagauta 74 procentai. Žvejams apmaudu, kad pernai liko nepanaudotas 100 tonų menkių limitas, nors anksčiau su EK buvo kovojama dėl kiekvienos žuvies.

Pernai pavasarį Lietuvos žuvininkystės produktų asociacija, atstovaujanti didžiajai daliai jūros žvejų įmonių, siūlė Žuvininkystės departamentui švelninti žvejybos taisykles – leisti perduoti kvotas kitam tos pačios įmonės laivui. Tačiau valdininkai, kaip aiškino asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila, tikino, kad apie tokius atvejus reikia iš anksto informuoti EK ir gauti leidimą, nes Lietuvos dokumentai to nenumato.

Šiemet Lietuvai skirtos 3758 tonos menkių, 3136 tonos strimelių, 14 415 tonų šprotų, 3875 vienetai lašišų. Taip pat nustatyta, kad menkių žvejybos įrankiais galima gaudyti ne ilgiau kaip 163 dienas.

Menkių kvotos šiemet paskirstytos 25 laivams. Dar du laivai pretendavo jas gauti, bet atsirado kliūčių. Jeigu nesklandumus pavyks panaikinti, jie gaus kvotas iš palikto 531 tonos rezervo. Kartu su laivais, žvejojančiais šprotus, limitai paskirstyti 32 laivams iš 34, plaukiančių į jūrą.