„Mėgstamiausias Masiulio muzikantas – Johnny Cash (angl. cash – grynieji)“,  „Kaip Masiulis būtų pirkęs nekilnojamąjį turtą? Išsimockėtinai (byloje figūruoja „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus)“. Tokias ir panašias internautų pašaipas sukėlė buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio paskelbtas viešas laiškas.

Kyšininkavimu stambiu mastu įtariamas E.Ma­siulis savo laiške paneigė kaltinimus, esą jis iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kur­lianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, ir iškėlė sa­vo „ori­ginalią“ įvykių versiją, neva pinigus skolinosi šei­mos investicijoms pajūryje. Tiesa, dėl „beprotiškos gyvenimo skubos“ tai nebuvo patvirtinta notariš­kai.

E.Masiulis

„Tikrai aš tuo nepatikėjau, nors E.Masiulis, kaip jūs ir sakote, pateikė savo versiją viešojoje erdvėje. Kaip ministras pirmininkas noriu pasakyti, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, ir aš tikrai negaliu komentuoti jo veiksmų ir pasakymų“, – „nepatikėjo, bet ir nekomentavo“ E.Masiulio versijos premjeras Al­gir­das Butkevičius Žinių radijo eteryje.

„Manęs tai visiškai neįtikina ir iš tikrųjų net ne­smagu klausyti tų visų paaiškinimų. Mes gyvename XXI amžiuje ir visi žinome, kad pinigai skolinami per notarą, registruojant sutartis, pasirašant dokumentus“, – BNS sakė konservatorių lyderis Gab­rielius Landsbergis.

„E.Masiulis nukėlė mus į gūdžius viduramžius Ita­lijoje, kai pirmieji bankai jau buvo susikūrę, ta­čiau kas yra bankinis pavedimas ir negrynieji, dar nie­­kas nežinojo“, – teigė ekonomistas Gitanas Nau­sė­da.

E.Masiulis

„Mano vertinimas yra aiškus – politinės ateities E.Ma­siulis neturi“, – apibendrino dabartinis Li­be­ra­lų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius.

O tauta savo nuomonę apie E.Masiulio versiją iš­reiš­kė anekdotais ir vadinamaisiais memais, kurių dalį pateikiame.

E.Masiulis

Pabaigoje – dar keli juokeliai: „Kodėl Masiulis įsi­dėjo pinigus į gėrimo dėžę? Nes norėjo investuoti į butelius (nuo žodžio butai)“, „Pagal ką Masiulis ir Kurlianskis skaičiuos paskolos palūkanas – pagal VILIBOR ar EURIBOR? Pagal PEREBOR“. O viso šio skandalo galutinė išvada: „Liberalai klausytų ir klausytų, kaip Masiulis tyli.“

Visą naują “Veido” numerį rasite ČIA

Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa patvirtino, kad kyšių ir dovanų medikams tradicija Lietuvoje įleidusi itin stiprias šaknis.
Už paslaugas dovanomis arba pinigais gydytojams atsilygina beveik 70 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų – tai parodė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa.
Savo gydytojams pinigais arba dovanomis visada atsidėkoja beveik pusė (48,8 proc.) didmiesčių gyventojų. Dar 13 proc. respondentų prisipažino, kad dovanėlėmis gydytoją pamalonina kartais, kai yra patenkinti gydymu, o šiek tiek daugiau nei 7 proc. apklaustųjų nurodė tą darantys tik prieš svarbią operaciją arba po jos.
Nuo dovanų medikams visiškai susilaiko tik 26 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų. 16,2 proc. miestiečių nurodė gydytojams nieko neduodantys todėl, kad šie ir taip gauna už savo darbą atlyginimą, o dešimtadalis teigė tiesiog neturintys tam lėšų.
Didžiųjų miestų gyventojų taip pat klausėme, kokią gydymo įstaigą – valstybinę ar privačią jie mieliau renkasi. Paaiškėjo, kad privačioms gydymo įstaigoms pirmenybę teikia šiek tiek daugiau gyventojų, tačiau skirtumas yra nežymus. Daugiausiai, 46,6 proc., apklaustųjų teigė, kad šiuo metu naudojasi įvairių – tiek valstybinių, tiek privačių gydymo įstaigų paslaugomis.

Ar esate linkęs atsidėkoti gydytojams už paslaugas dovanomis ar pinigais? (proc.)
Taip, visada     48,8
Ne, nes gydytojas už tai gauna atlyginimą     16,2
Kartais įteikiu dovanėlę, jei esu patenkintas gydymu     13
Ne, nes neturiu iš ko     10,4
Atsilyginti stengiuosi tik prieš svarbią operaciją arba po jos     7,2
Nesakysiu     4,4

Kokią gydymo įstaigą mieliau renkatės? (proc.)
Įvairiai     46,6
Privačią     29,6
Valstybinę     23,4
Nesakysiu     0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. vasario 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

BFL

Pagrindinės lietuvių korupcijos apraiškos yra kontrabandinių degalų, rūkalų ir maisto pirkimas, kreipimasis į gydytojus per pažįstamus ir atsidėkojimas, neoficialus užmokestis darbininkams, reikalų valstybinėse institucijose tvarkymas per pažįstamus, susitarimas su policijos pareigūnais, nuolaidų derėjimasis parduotuvėje neimant kasos čekio, rodo tyrimas.

Šešėlio ir korupcijos apraiškų tyrimo duomenimis, kurį atliko UAB “Socialinės informacijos centras”, darbo užmokestį “vokelyje” gauna apie 10 proc. apklaustųjų. Dažniausiai darbo užmokestį “vokelyje” gauna 26-40 metų bedarbiai vyrai, turintys mažiausias pajamas. Kad norėtų gauti visas oficialias pajamas, nurodė 68 proc. apklaustųjų, neoficialias, bet didesnes pajamas norėtų gauti apie 16 proc. apklaustųjų, o dalies oficialių ir neoficialių pajamų pageidautų 17 proc. respondentų.

Namų ūkiuose apie 84 proc. jų gauna visas oficialias pajamas. Daugiausia tai moterys, pensininkai, turintys vidutines pajamas.

Kad yra davę kyšį, nurodė 19 proc. apklaustųjų. Kyšį dažniausiai duoda turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas.

Kontrabandiniai degalai, rūkalai, maistas labiausiai paplitę miesteliuose ir kaimuose, kontrabandos šalininkai – bedarbiai.

Vos 13 proc. respondentų teigia, kad praneštų apie šešėlines veiklas. Apie nusikaltimą linkstama pranešti teisėsaugos institucijoms, karštąja linija, įstaigos vadovui, bendruoju pagalbos telefonu, žiniasklaidai.

Vasarį atliktame tyrime dalyvavo 500 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Kauno teisėjai, kuriems patikėtas su 30 tūkst. litų kyšiu įkliuvusio buvusio prokuroro Eriko Vaitekūno likimas, sulaukė jo tėvo laiško. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktorius prašo nutraukti sūnui iškeltą bylą, pranešė “Lietuvos žinios”.

Kauno apygardos teisme, ketvirtadienį atvertusiame kyšininkavimu kaltinamo buvusio Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Eriko Vaitekūno bylą, netrūko emocijų. Jų proveržį sukėlė posėdžio išvakarėse teismą pasiekęs kaltinamojo tėvo Edmundo Vaitekūno laiškas.

“Gerai pažįstu savo sūnų ir galiu garantuoti, kad ateityje jis laikysis įstatymų. Kadangi niekada nebuvau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dirbu atsakingą darbą, galėsiu daryti jam teigiamą įtaką. Todėl prašau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant mano laidavimui, kuris gali būti ir su užstatu”, – rašo LATGA-A generalinis direktorius.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Kaltinimą palaikančio buvusio Eriko Vaitekūno kolegos – Generalinės Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Mindaugo Dūdos reakcija į šį prašymą buvo vienareikšmė.

“Prašau atsižvelgti, kad teisiamasis pats buvo nusikaltimo iniciatorius, ir į jo išsireikalauto kyšio dydį. Todėl manau, kad patenkinus šį prašymą bus pažeistas bausmės neišvengiamumo principas, nors juridiškai visos sąlygos tokiam teismo sprendimui yra”, – pabrėžė M.Dūda.

Jam antrino ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas 48 metų kaunietis Algis Pekarskas.

“Dėl patirtos tiek fizinės, tiek dvasinės skriaudos sutriko ir mano, ir žmonos sveikata, todėl reikalauju, kad kaltinamasis būtų nubaustas!” – pareiškė jis. Kaunietis į teismą atsivedė įvykių “kaltininką” savo sūnų Mantą.

A.Pekarsko parodymai teisme buvo ne mažiau emocingi.

“Paskambinau savo sūnaus bylos tyrimui vadovavusiam Erikui Vaitekūnui, nes sužinojau, kad visi kartu su mano sūnumi suimti asmenys jau paleisti, -pasakojo kaunietis. – Kai pasakiau jam, kad galėčiau sumokėti nuo 100 iki kelių šimtų tūkstančių litų užstatą, prokuroro tonas iškart pasikeitė. Po kurio laiko jis man perskambino ir pasakė, kad planuoja kitos dienos pavakarę būti Kaune.”

Juodu susitiko “Topo centro” parduotuvėje. Erikas Vaitekūnas tąkart esą prabilo apie naujus įrodymus prieš kauniečio sūnų. Neva Australijoje sulaikytas dar vienas įtariamasis, jo apklausa užtruks, todėl prokuroras kategoriškai reikalausiantis pratęsti Manto suėmimą.

Anot A.Pekarsko, svečias iš Vilniaus pakeitė toną tik pamatęs ašaras ir išgirdęs, kad jis pasirengęs bet kam. “Išspręsti galima, bet reikia spręsti,” – tokia, A.Pekarsko teigimu, buvo prokuroro užuomina. Į klausimą: “Kiek?”, prokuroras esą atsakė surinkęs savo mobiliojo telefono ekrane “30 000″.

“Buvau apstulbęs – maniau eurai. Tačiau sulaukiau atsakymo: “Nenusigąsk -čia lietuviški.” Paskui dar buvo mesta replika: “Jeigu netinka, viską pamirškime!” Ir duotas terminas surinkti pinigus per savaitgalį. Liepta apie šį sandėrį niekam neprasitarti”, – pasakojo A.Pekarskas.

“Kitą rytą nuvykau į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno skyrių”, – tęsė pasakojimą A.Pekarskas.

STT agentai kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį. Jis davė palaiminimą pradėti ikiteisminį tyrimą prieš savo pavaldinį. A.Pekarskui paskambino STT agentai, jie pranešė, kad jau paruošti sužymėti pinigai, ir liepė skambinti kyšio reikalaujančiam prokurorui. Tos pačios birželio 21-osios vakarą juodu susitiko prokuroro nurodytoje vietoje – Kauno pakraštyje, netoli prekybos centro “Mega” esančioje “Statoil” degalinėje.

Ten Erikas Vaitekūnas pavaišino A.Pekarską kava ir pažadėjęs, kad sūnaus suėmimas bus pakeistas į namų areštą, liepė padėti pinigus ant galinės jo BMW automobilio sėdynės. Iš degalinės išvažiuojantis prokuroras buvo sulaikytas su įkalčiais. Netrukus iš suėmimo pakeičiant jį į pasižadėjimą neišvykti buvo paleistas A.Pekarsko sūnus.

Beveik 10 metų Generalinėje prokuratūroje dirbęs Erikas Vaitekūnas savo kaltę teisme visiškai pripažino. Tačiau jis tikino važiavęs į Kauną susitikti su A.Pekarsku, kad aptartų galimo užstato dydį. Neva mintis apie galimą pasipinigavimą jam šovė į galvą netikėtai – per pokalbį.

Teisme Erikas Vaitekūnas turėjo pageidavimų. Jis prašė sutrumpinto įrodymų proceso, kitaip tariant, nebekviesti į kitą teismo posėdį ketvirtadienį dėl užimtumo neatvykusių trijų Kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Teisėjų kolegija šį prašymą atmetė. Tačiau kaltinamojo tėvo Edmundo Vaitekūno laišką pridėjo prie bylos.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad kyšiu būtų laikoma ne tik materialinė nauda, bet ir nematerialus atlygis.

Anot jo, tai leis efektyviau kovoti su korupcija ir nusikalstamumu.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad kyšiu gali būti laikoma tik turtinė nauda, todėl visi kiti neteisėto nematerialinio atlygio būdai nėra laikomi kyšiu.

“Pavyzdžiui, tokios kyšio formos kaip suteikiama protekcija, diplomai ar apdovanojimai, ar kiti nematerialūs dalykai, kurių vertės pinigais įvertinti praktiškai neįmanoma, yra palikti už įstatymo ribų”, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.

Teisingumo ministerijos parengtame Baudžiamojo kodekso pakeitimų projekte numatoma, kad bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas atlygis turėtų būti vertinamas kaip kyšis, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatyta atitinkama baudžiamoji atsakomybė.

Teisingumo ministerija taip pat siūlo už korupcinius nusikaltimus numatyti tik realias bausmes – laisvės atėmimą, areštą ar baudas, o atleidimas iš pareigų būtų išbrauktas iš bausmių sąrašo.

Pastarosios bausmės siūloma atsisakyti, nes tokius neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo ir taip, vadovaujantis kitais įstatymais, iš karto netenka savo pareigų. Tokiu atveju teismui paskyrus bausmę, kuri asmeniui ir taip pagal kitus įstatymus neišvengiama, jis nepatiria realios baudžiamosios sankcijos.

Be to, siūloma griežtinti ir atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus kyla, jei padaryta žala siekia 250 MGL arba 32,5 tūkst. litų. Siūloma nustatyti, kad už piktnaudžiavimą tarnyba baudžiamoji atsakomybė kiltų jau tuomet, kai žala viršija 50 MGL arba 6500 litų.

Teisingumo ministerijos parengtame projekte taip pat numatoma baudžiamoji atsakomybė už prekybą įtaka bei papirkimą, numatoma iki šiol nebuvusi galimybė už korupcinius nusikaltimus skirti baudas ar areštą, griežtinama dalis bausmių ir kt.

Anksčiau ministerija yra pateikusi Baudžiamojo kodekso pataisas dėl nelegaliai įgyto turto konfiskavimo. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jose palikta landų ir pasiūlė savo projektą.

Klaipėdoje miesto apylinkės teismas patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą ir vakar nuo pareigų laikinai nušalino du valstybės tarnautojus, kurių atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka  ikiteisminius tyrimas dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.